Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Dianai Vorvul ir Gitai Rimdžiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, teistas tris kartus: 1). 2016 m. sausio 25 d. Varėnos apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2). 2017 m. liepos 3 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 10 mėnesių, 2018 m. gegužės 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjos nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmę pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, 3). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme, paskutinė teismui žinoma gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), kaltinamojo teigimu gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2018 m. vasario mėnesį, laikotarpyje nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 19 d., tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, tyčia sudavė ne mažiau kaip tris smūgius ranka į veido sritį bei kairįjį šoną savo sugyventinei J. Š., t. y. šeimos nariui, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame šone, akių vokuose, veide, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. M. 2018 m. vasario 19 d. d. apie 21.35 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,69 promilių girtumas), tarpusavio konflikto metu, tyčia suduodamas smūgį peiliu, sužalojo žmogų, savo šeimos narį - J. Š., o būtent dėl menkavertės priežasties - dėl netinkamai paruošto maisto kokybės, duriančiai pjaunančiu įrankiu, tyčia sudavė vieną smūgį į pilvo sritį sugyventinei, t. y. savo šeimos nariui J. Š., tuo padarydamas kiauryminę durtinę - pjautinę pilvo žaizdą su kepenų pažeidimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

2018 m. vasario 19 d. 22.10 val. VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ gydytojo išrašas, patvirtina, kad pristatyta J. Š., su pilvo sienos žaizda. Anamnezė: Sugyventinis dūrė į pilvą (t. 1, b. l. 60).

Motyvai

Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma rodo, kad R. M. 2018 m. vasario mėnesį, laikotarpyje nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 19 d., tiksliau nenustatytu laiku, tyčia sudavė nemažiau kaip tris smūgius ranka į veido sritį, bei kairįjį šoną, savo sugyventinei J. Š., taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei 2018 m. vasario 19 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia suduodamas smūgį peiliu, sunkiai sužalojo žmogų, savo šeimos narį - J. Š..

Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad J. Š. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame šone, akių vokuose, veide, kiauryminė, durtinė - pjautinė žaizda su kepenų pažeidimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje. Poodinės kraujosruvos kairiame šone, akių vokuose padarytos kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan., mažiausiai trijų smūgių pasėkoje ir kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiauryminė durtinė - pjautinė pilvo žaizda su kepenų pažeidimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje padaryta duriančiai - pjaunančiu įrankiu pvz. peilio geležte ir pan., ir atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu. Tiek nukentėjusiosios J. Š., tiek ir liudytojo E. J. parodymai patvirtina, kad R. M. nukentėjusiajai J. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė ne 2018 m. vasario 19 d., o iki tol dviejų savaičių bėgyje. Liudytojas R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. Š. veidas buvo sužalotas dar iki dūrio jai peiliu.

Taip pat teismas pažymi, kad nors kaltinamasis R. M. parodė, kad jokio tikslo sunkiai sužaloti nukentėjusios J. Š. neturėjo, tiesiog dūrė į pilvą, tačiau įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, daroma išvada, kad R. M. veikė suvokdamas pavojingą savo kėsinimosi pobūdį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir, nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau savo tyčiniais veiksmais sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam kas nežymiais sutrikė sveikatą artimam giminaičiui ar šeimos nariui, o pagal 135 straipsnio 2 dalies tam kas sunkiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismų praktikoje, sprendžiant klausimą, ar nukentėjusysis laikomas traukiamo baudžiamojon atsakomybėn šeimos nariu, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais. 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nustatant griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą ar sunkų sveikatos sutrikdymą nei nustatytoji atitinkamai BK 129 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), 135 straipsnio 1 dalyje, siekta apsaugoti ne vien tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, bet ir tokias kaip artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė, o nurodytomis nusikalstamomis veikomis tokiais atvejais kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę ar sveikatą, bet ir į kitas konstitucines vertybes. Šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą, reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vienas į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius.

Bylos medžiaga nustatyta, kad R. M. sunkiai ir nesunkiai sutrikė sveikatą šeimos narei – sugyventinei J. Š.. J. Š. buvo kaltinamojo sugyventinė, jie gyveno kaip tikra šeima, to neginčija nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji. Jų parodymais nustatyta, kad jiedu kaip šeima gyveno 2-3 metus, tai yra pakankamai ilgą laiką, kartu vedė bendrą ūkį. Juos siejo bendri buitiniai rūpesčiai, abipusiai jausmai. Jie vienas kitu rūpinosi, todėl laikoma, kad J. Š. buvo R. M. šeimos narys.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo R. M. nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje buvo pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl J. Š. gydymo išlaidų atlyginimo – 1154,69 Eur (t. 1, b. l. 73–75). Kaip nustatyta, nukentėjusioji J. Š. nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 27 d. LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose buvo gydytas dėl patirtų sužalojimų. Už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktos paslaugos kaina – 1154,69 0 Eur. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.283 straipsnio 1 dalyje. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nurodyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo ) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo R. M. veiksmais, todėl jis šią žalą privalo atlyginti.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. M. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kitas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. R. M. anksčiau teistas du kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Taip pat baustas ir administracinėmis nuobaudomis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog jis prisipažino kaltu bei nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nenustatyta. Sunkų sveikatos sutrikdymą R. M. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas sprendžia, kad tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė ankstesniu nuosprendžiu neatlikęs paskirtos bausmės, tačiau šio nuosprendžio priėmimo metu yra ją visiškai atlikęs. Be to, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į tai, kad net ir po šių nusikalstamų veikų padarymo, R. M. dar kartą buvo teistas - Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo R. M. atžvilgiu nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo asmenybę, į tai, kad labai sunkus nusikaltimas padarytas buitinio ginčo metu, į jo ir nukentėjusios tarpusavio santykius, į tai, kad ir nukentėjusioji visą dieną girtavo, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnis). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, kaltinamojo R. M. asmenybę, kaltinamajam už labai sunkaus nusikaltimo padarymą skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei jos vidurkis. Taip pat teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už nežymaus sveikatos sutrikdymą gali būti pasiekti tik R. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir bausmę, paskirtą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. kovo 1 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti tą pačią.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 20 d., nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. birželio 21 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. kovo 1 d.

Iš nuteistojo R. M. priteisti PSDF biudžetui padarytą 1154,69 Eur žalą dėl nukentėjusiosios J. Š., priteistą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kairės rankos delno nuoplovą, kairės rankos krumplių nuoplovą, kairės rankos panagių nuoplovą, dešinės rankos delno nuoplovą, dešinės rankos krumplių nuoplovą, dešinės rankos panagių nuoplovą, metalinį peilį, R. M. striukę, džinsus, džemperį, pagalvės užvalkalą, pagalvėlę, kompaktinį diską su BPS garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti BPK 94 straipsnio 1dalies 4 punkto pagrindu,

Nuteistojo R. M. asmens tapatybės kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųsti į bausmės atlikimo vietą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliacine tvarka.