Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis 2025-03-11 apie 20 val. 25 min. Vilniaus rajone, Paberžės k., Vilniaus gatvėje ties pastatu pažymėtu Nr. 20, vairavo automobilį „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo alkotesteriu "Alcotest 6810" Nr. ARFM-0451 metu, nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,23 promilės etilo alkoholio koncentracija ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip elgtis (Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktas). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo neblaivus, tuo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles. Taigi kaltinamojo neteisėtais veiksmais buvo pažeistas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos tiesioginis objektas – transporto eismo sauga. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismo vertinimu, kaltinamojo V. G. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo alkotesteriu "Alcotest 6810" Nr. ARFM-0451 metu, nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,23 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, kita vaizdinė ir rašytinė medžiaga. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama V. G. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. G. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui be užstato. Teisme taip pat gautas A. G. prašymas atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį sutuoktinės A. G. atsakomybėn.

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. V. G. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, savo poelgį vertina kritiškai. Kaltinamasis praeityje neteistas, nors administracine tvarka baustas, tačiau nusižengimai nelaikytini itin šiurkščiais, baudos sumokėtos, dirba, vedęs. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas baigiamųjų kalbų metu pritarė ir prašė, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Pagrindo teigti, jog V. G. yra būdingas neteisėtas elgesys ir asmuo nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, nėra. Minėtos aplinkybės, leidžia teismui daryti išvadą, kad padarytą nusikalstamą veiką galima vertinti kaip atsitiktinę, o ne kaip jo susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jo pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis, todėl yra pagrindas V. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad A. G. yra tinkama būti laiduotoja, byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimą laiduotoją, todėl teismas sprendžia, kad A. G. laikytina verta teismo pasitikėjimo. A. G. yra kaltinamojo sutuoktinė, neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, bauda sumokėta, dirbanti UAB „Baltic Petroleum“ operatore, charakterizuojama teigiamai ( b. l. 111-114).

Tiek kaltinamasis, tiek jo A. G. parodė, kad juos sieja artimi santykiai – jie yra sutuoktiniai, sutaria puikiai. Kaltinamasis gerbia savo žmoną, ji yra jam autoritetas, apie įvykį ji sužinojo grįžusi iš ligoninės, todėl jie turėjo pokalbį apie nagrinėjamą įvykį, jo pasekmes. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir glaudūs, kad A. G. gebėtų teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį, jį kontroliuoti.

Svarbu akcentuoti ir tai, kad V. G. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, susijusių su automobilio vairavimu esant neblaiviam, todėl A. G. neturėjo jokio pagrindo įtarti savo sutuoktinio galimo tokio elgesio. Taip pat pabrėžtina, kad laidavimo institutas yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad A. G. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė sutikimą būti laiduotoja. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis apie A. G. asmenybę, turi pagrindo manyti, kad ji turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, tai daro ir darys. Ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojos A. G. prašymą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį V. G. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba – yra nuosavos bendrovės vadovas, gaunantis nedideles pajamas, taip pat į jų šeimos finansines galimybes, atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, V. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis šia teise, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,23 promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairuojamu automobiliu vežė keleivį. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. kovo 13 d. (b. l. 81-82).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemonę – automobilį „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vin kodas (duomenys neskelbtini). Be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vin kodas (duomenys neskelbtini) priklauso Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra V. G. (b.l. 30-31), todėl nėra pagrindo išvadai, kad automobilio savininkas nežinojo apie su šia transporto priemone daromą nusikalstamą veiką. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vin kodas (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

2025 m. kovo 13 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančiam automobiliui „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vin kodas (duomenys neskelbtini), paskiriant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Daiktiniai įrodymai: vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai įstaigai – VĮ „Regitra“, kompaktinė plokštelė su kūno kamerų vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal LR Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti V. G., pagal laidavimą laiduotojos A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dviejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 13 d.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1–3 dalims, 72 straipsnio 2–3 dalimis, konfiskuoti Uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančią transporto priemonę „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vin kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 5-ojo PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2025 m. kovo 13 d. nutarimais skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

2025 m. kovo 13 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančiam automobiliui „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vin kodas (duomenys neskelbtini), paskiriant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Daiktinius įrodymus: vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai įstaigai – VĮ „Regitra“, kompaktinę plokštelę su kūno kamerų vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. G., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl V. G. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.