Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės ir Remigijaus Armino, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, pareiškėjai V.T.,

2013 m. vasario 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V.T. skundą atsakovėms - Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-07-23 sprendimo Nr. (1.8.)-SR-2757 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja V.T. (toliau – ir pareiškėja) skundu (t. 1, b.l. 2-6, 27-34, 50-52) ir patikslintu skundu (t. 1, b.l. 76-84) (toliau – skundas) prašo: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-07-23 sprendimą Nr. (1.8.)-SR-2757; 2) įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir atsakovę) paskirti pareiškėjai advokatą; 3) priteisti iš atsakovės 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde teigia, kad atsakovė skundžiamu sprendimu iš esmės netinkamai išnagrinėjo jos 20012-06-25 prašymą, kuriuo ji prašė: a) intelektinės pagalbos, pašalinant kasacinio skundo trūkumus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atmetus jos 2012-06-05 kasacinį skundą; b) informacijos apie pirmosios ir antrosios instancijos teismų klaidas, kurios turėjo įtakos teismų sprendimams; c) atsakovės nuomonės ką toliau jai daryti. Nesutinka su skundžiame sprendime atsakovės išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis. Neturtiną žalą kildina tiek iš atsakovės, tiek iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo, tiek Klaipėdos apygardos teismo, nagrinėjusių jos civilinę bylą dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, veiksmų. Paaiškina, kad nuo pat civilinio bylinėjimosi pradžios jautė didžiulį stresą, bejėgiškumą, o nepakeitus advokato kitu, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Visa tai, atsiliepė pareiškėjos sveikatai, teko kreiptis į medikus, ne vieną mėnesį gydytis, vartoti vaistus. Tvirtina, kad atsakovė ginčo akte nepateikė įrodymų dėl civilinės bylos neperspektyvumo kasacinėje instancijoje. Be to, ne atsakovė, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali spręsti dėl pagrindų atnaujinti praleistą terminą kasaciniam skundui paduoti, todėl pareiškėjai reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba, tam, kad atlikti visus veiksmus, susijusius su kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-03-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-470-159/2012.

Teismo posėdžio metu pareiškėja skundo reikalavimus palaikė ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė neįsigilino į pareiškėjos prašymą. Nurodė, kad jokio nepasitenkinimo advokatu V.Mačiulskiu atsakovei prašyme nereiškė, o siekė gauti prašomą pagalbą. Atsakovės sprendimo, kuriuo jai buvo paskirtas advokatas neginčijo. Teigia, kad kasaciniam skundui paduoti CPK šiuo metu numato 1 metų terminą. Ginčo prašymą atsakovei pateikė 2012 metų birželio mėnesį, atsakymą gavo 2012 metų liepos mėnesį, taigi buvo pakankamai laiko teikti kasacijai. Posėdžio metu sužinojusi, jog kasacija yra 6 mėnesiai, teigia, kad tai kasaciją dabar daro neįmanoma. Tačiau teigia, jog kasacija neįmanoma tapo tik nuo šių metų sausio mėnesio, o kai rašė prašymą, kasacija dar buvo 1 metai, t.y. iki 2012 metų gruodžio mėnesio pabaigos, nors tikslios kasacijos terminų padavimo pasikeitimo nurodė nežinanti. Dėl ginčo pagalbos į atsakovę dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje gavimo nesikreipė ir apie tokią teisę nežino. Patikslino, kad neturtinę žalą kildina iš atsakovės veiksmų priimant neteisėtą sprendimą. Į jos prašymą atsakovė atsakė netinkamai, nepaaiškino jai rūpimų klausimų, taip palikdama pareiškėją vieną su savo problemomis, neviltyje, vieną ir pan.

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimais (t. 1, b.l. 91-98, t. 2, b.l. 22-29) skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad skundžiamu sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo dėl profesinės pagalbos pašalinant kasacinio skundo trūkumus ir atsisakė pakeisti advokatą V.Mačiulskį kitu advokatu, tačiau antrinė teisinė pagalba pareiškėjai šiuo sprendimu nebuvo nutraukta. Teigia, kad sprendimas yra pagrįstas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui ir formai. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog atsakovė jos nepalaikė nei viename iš civilinė bylos nagrinėjimo etapų ir tai vertina, kaip klaidingą atsakovės įgaliojimų, teikiant antrinę teisinę pagalbą, suvokimą. Mano, kad pareiškėjos prašymą išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai – išanalizavo pirmosios, apeliacinės instancijos teismų sprendimus, kasacinio skundo turinį, LAT 2012-06-14 nutartį dėl atsisakymo priimti kasacinį skundą, paties advokato V.Mačiulskio argumentus, susirašinėjimą tarp advokato ir pareiškėjos. Taip pat paaiškino, kad atsakovė neturi pagrindo abejoti antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų kvalifikacija ir sąžiningumu, todėl jų nurodomas aplinkybes ir išvadas, susijusias su pagalbos teikimu, vertina kaip patikimas ir profesionalias, jų darbo kokybės nerevizuoja ir nevertina, bei į jų darbą nesikiša. Advokatų veiklą vertinti pavesta Lietuvos advokatūrai. Taip pat atsakovė nesikiša ir į teismų veiklą, taigi neturi teisės spręsti dėl teismo šališkumo pareiškėjos atžvilgiu ir savarankiškai ginti pareiškėją nuo tokio „šališkumo“. Nurodo, kad į atsakovę su nusiskundimais dėl minėto advokato pareiškėja kreipėsi tik 2012-06-25, t.y. pasibaigus kasacinio skundo dėl apeliacinės instancijos teismo 2012-03-12 nutarties padavimo 3 mėnesiui terminui (CPK 345 str. 1 d.). Teigia, kad advokatas V.Mačiulskis pareiškėjai ne kartą buvo išaiškinęs abejones dėl jos ieškinio perspektyvumo bei riziką, kad jos ieškinys gali būti nepatenkintas pritaikius ieškinio senatį. Taip pat advokatas pareiškėjai buvo išaiškinę ir dėl kasacinio skundo nepriimtinumo, nesant kasacijos pagrindų. Tačiau pareiškėjai primygtinai laikantis savo pozicijos dėl ieškinio pagrįstumo ir perspektyvumo, advokatas sąžiningai ir rūpestingai vykdė savo pareigas – gynė pareiškėjos interesus byloje pagal jos pasirinktą poziciją, suteikdamas galimybę jai pilnai realizuoti teisę į teisminę gynybą bei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą visose teisminėse institucijose. Argumentuodama Konstitucijos 109 straipsniu, LVAT praktika, teigia, kad ir šiuo atveju pareiškėjos civilinės bylos laimėjimas ar pralaimėjimas, kasacinio skundo priėmimas ar nepriėmimas, savaime negali būti laikomi antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo kriterijais. Nurodo, kad kasaciniam skundui paduoti yra suėjęs naikinamasis 6 mėnesių terminas, todėl įpareigojimas paskirti kitą advokatą minėtai 2012-03-12 nutarčiai apskųsti yra nepagrįstas, nes neįgyvendinamas. Reikalavimą priteisti iš atsakovės neturtinę žalą laiko pareiškėjos neįrodytu ir nepagrįstu. Nei vienos iš deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų šiuo atveju nėra, taigi toks reikalavimas yra nepagrįstas.

Atsakovėms - Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsakovės (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama atsakovėms (jų atstovams) nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Faktinės bylos aplinkybės.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012-05-04 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-703-12 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją kasacinės instancijos teisme (t. 1, b.l. 153-154). Šiuo sprendimu pagalbą teikti paskirtas advokatas Vytautas Mačiulskis, nurodant, kad sprendimas galioja iki 2013-05-09. Duomenų, jog šį atsakovės sprendimą pareiškėja ginčijo ar šiuo metu ginčija, byloje nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė.

2012-06-05 advokatas Vytautas Mačiulskis, parengė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-03-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-470-159/2012 Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (t. 1, b.l. 159-161).

2012-06-14 nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjai (t. 1, b.l. 157-158). LAT susipažinusi su kasaciniu skundu, įvertinusi skundžiamų sprendimų motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, konstatavo, kad „<...> skunde nepateikta išsamių teisinių argumentų, kurie pagrįstų jame nurodomų teisės normų pažeidimų atitiktį CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems kriterijams; skunde taip pat nesuformuluota teismų praktikai reikšminga teisės problema, kuri šioje byloje būtų esminė, galėjusi lemti neteisėto teismo procesinio sprendimo priėmimą ir kurios nagrinėjimas kasaciniame teisme būtų svarbus ne tik šiai konkrečiai bylai, bet ir teismų praktikos formavimo aspektu. Ieškovės skunde keliami klausimai saistomi faktinių aplinkybių nustatymo; ar tam tikros aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis ir dėl to terminas atnaujintas, ar darbdavys vykdė jam įstatymo nustatytas pareigas, yra ne teisės, bet fakto klausimai. Pagal teisinį reguliavimą ir tuo pagrindu formuojamą teismų praktiką faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų pareiga, kasacinis teismas naujai bylos faktinių aplinkybių nenustatinėja, yra saistomas jau nustatytų (CPK 353 straipsnis 1 dalis).“

Pareiškėja 2012-06-25 prašymu kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (t. 1, b.l. 155-156), kuriame išdėsčiusi aplinkybes, susijusias su kasacinio skundo išnagrinėjimu Lietuvos Aukščiausiame Teisme, prašė atsakovės pagalbos, t.y. iš esmės skirti jai kitą advokatą, kuris turėtų didesnę patirtį kasacinių skundų rengime, tam, kad pašalinus kasacinio skundo trūkumus, toks skundas būtų tinkamas nagrinėti Lietuvos Aukščiausiame Teisme. Taip pat prašyme nurodė, kad jei toks prašymas netinkamas, prašo atsakovės nuomonės, ką apskritai šioje situacijoje ji turėtų daryti. Į šį pareiškėjos prašymą atsakovė atsakė skundžiamu 2012-07-23 sprendimu (b.l. 36-38).

Skundžiamame sprendime išdėsčiusi aplinkybes, susijusias civilinės bylos išnagrinėjimu - Klaipėdos miesto apylinkės teisme, Klaipėdos apygardos teisme ir kasacinės instancijos teisme – Lietuvos Aukščiausiame Teisme, argumentuodama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalimi, atsižvelgdama į advokato Vytauto Mačiulskio rašytinį paaiškinimą, nurodė, kad pareiškėjai pagalbą teikiantis advokatas keičiamas nebus, nenustačius minėtame įstatyme nustatytų advokato pakeitimo pagrindų. Pažymėjo, kad pareiškėja apie kasacinio skundo surašymo aplinkybes ir perspektyvumą yra advokato informuota elektroniniu paštu. Remdamasi LVAT praktika administracinėje byloje Nr. A442-693/2008, pareiškėjai išaiškino, kad jei ji advokato reikalaus suformuluoti tik tokią poziciją, kokią tikslinga laiko ji pati, visiškai neatsižvelgiant į advokato nuomonę ir išaiškinimus, pagalbos teikimas jai gali būti nutrauktas. Sprendime pasiūlė advokatui, paaiškėjus pagalbos teikimo nutraukimo pagrindams, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, pateikti atsakovei pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo. Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka, sprendimas pasirašytas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus Rimvido Valančiaus.

Advokatas Vytautas Mačiulskis 2012-07-17 paaiškinime į pareiškėjos prašymą dėl pagalbos kasacinio skundo trūkumams pašalinti, teigia, kad toks prašymas nepagrįstas, nes pareiškėja nenori suprasti, jog jos reikalavimai ieškinyje, apeliaciniame skunde yra nepagrįsti, o kasacinio skundo surašymui nebuvo pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekse, todėl ir pakartotinio kasacinio skundo surašymas, kokios kvalifikacijos advokatas jį ruoštų, taip pat neduotų teigiamo pareiškėjos atžvilgiu rezultato (t. 1, b.l. 162-163). Taip pat paaiškinime advokatas nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių materialinės teisės (DK) ir procesinių (CPK) normų pažeidimų, nenukrypo nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos darbo įstatymų taikymo aspektu, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais analogiškose civilinėse bylose, taigi ruošti naują kasacinį skundą nėra (ir nebuvo) jokio pagrindo. Dėl bylos perspektyvumo nurodo pareiškėją informavęs visose civilinės bylos stadijose ir tai gali patvirtinti vaizdo ir garso įrašai, kuriuos darė gavęs pareiškėjos sutikimą.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-24-730/2011, ieškovės V.T. ieškinį atsakovui UAB „Vakarų medienos grupė“, trečiajam asmeniui atsakovo pusėje E.Z. dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmetė (t. 1, b.l. 188-196). Klaipėdos apygardos teismas 2012-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-470-159/2012 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-04 sprendimą paliko nepakeistą (t. 1, b.l. 143-147).

Teisinis ginčo vertinimas ir išvados.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Tai blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuris nustato teisės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą realizavimo detales. Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis - suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (VGTPĮ 9 str. 3 d. 3 p.).

Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje (VGTPĮ 18 str. 7 d.). Iš šios VGTPĮ nuostatos matyti, kad nėra baigtinio pagrindų, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, sąrašo, todėl Tarnyba sprendimą turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir VGTPĮ nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010, 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2234/2011), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant VGTPĮ 1 str. 1 d. įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant paminėto įstatymo 3 str. numatytus teisinės pagalbos teikimo principus.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakovės sprendimu nepakeisti jai antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato Vytauto Mačiulskio kitu advokatu.

Įvertinus pareiškėjos 2012-06-25 prašymo turinį, skundo argumentus, teismo posėdyje duotus paaiškinimus, matyti, kad pareiškėja neginčija, jog tarp jos ir advokato Vytauto Mačiulskio yra (buvo) interesų konfliktas ir (ar) yra kitos aplinkybės, dėl kurių šis advokatas negalėjo (negali) toliau teikti jai antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje. 2012-06-25 prašyme išdėstytais argumentais pareiškėja iš esmės siekė pagrįsti savo poziciją dėl galimybės paduoti kitą kasacinį skundą, kurį turėtų paruošti kitas advokatas, nes advokato Vytauto Mačiulskio ruoštą kasacinį skundą LAT atsisakė priimti.

Išanalizavus ir įvertinus skundžiamo sprendimo turinį ir formą, darytina išvada, kad šis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jo pasirašytas, jame nurodyta apskundimo tvarka. Vertinant visa tai, laikytina, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka VGTPĮ nuostatas, reglamentuojančias antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką ir atsakovės kompetenciją. Teismas nenustatė ginčijamo akto (ar jo dalies) panaikinimo pagrindų, kuriais jis turėtų būti naikinamas, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti skundžiamą sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Byloje pripažinus, jog ginčijamas aktas savo turiniu ir forma yra teisėtas ir pagrįstas, nėra juridinio bei faktinio pagrindo įpareigoti atsakovę paskirti jai advokatą, todėl ir šis skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Šios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A525-1355/2010, A62-1119/2011).

Sprendžiant dėl atitinkamos valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju teismui būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės ar savivaldybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr. LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėja teismo posėdyje pateikė raštą, kuriame ginčo neturtinės žalos faktą ir dydį įrodinėja sunaudoto laiko, skirto įstatymų studijavimui, procesinių dokumentų rengimui, jų spausdinimui, pristatymui ir asmeninės valandos vertės, kuri jos sveikatos, artimųjų atžvilgiu yra neįkainojama, santykiu. Šią žalą, jos teigimu, sukėlė atsakovės vienašališki, kategoriški veiksmai, įskaitant neveikimą, t.y. 7 mėnesiams sustabdžius ir iki šiol neatnaujinus teisinių paslaugų teikimo, civilinės bylos kasacijai skirtu laikotarpiu ir nesiekiant dvišalio argumentuoto ir oraus paslaugų teikimo nutraukimo.

Įvertinus pareiškėjos argumentus dėl neturtinės žalos fakto ir dydžio, faktines ginčo situacijos aplinkybes, darytina išvada, jog šie argumentai neįrodo, jog pareiškėja konkrečiu atveju patyrė nepatogumus būtent dėl ginčijamo akto. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos argumentus, jog nepakeitus advokato kitu, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, gydėsi ir pan. Pareiškėjai nedetalizavus patirtų nepatogumų, neįmanoma įvertinti tokių neturtinę žalą lėmusių veiksnių pobūdžio ir jų poveikio subjektinėms teisėms. Vien tik pareiškėjos abstrakčiai suformuluoti argumentai dėl neturtinės žalos kilimo aplinkybių nepatvirtina, kad konkrečiu atveju pareiškėja patyrė sunkumus, peržengiančius įprastas ginčo situacijos ribas ir (ar) turėjusius itin neigiamą destrukcinį poveikį pareiškėjos kasdienei veiklai, todėl pripažintini nepakankamais neturtinės žalos faktui konstatuoti.

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad CPK 345 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, galiojo iki 2011-10-01, nuo 2011-10-01 pakeista – „Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos“. Taigi, ginčo situacijoje kasacinio skundo padavimo terminas yra šeši mėnesiai. Šis terminas kasaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-470-159/2012 paduoti suėjo 2012-09-12. Pareiškėja gavusi ginčijimą aktą, turėjo pakankamai laiko tam, kad bendradarbiautų su antrinę teisinę pagalbą paskirtu jai teikti advokatu Vytautu Mačiulskiu ir (ar) ar pasinaudotų kitų advokatų, ar kitų teisininkų paslaugomis, kurie, jos teigimu, būtų kompetentingi parengti tinkamą kasacinį skundą, kurį LAT priimtų ir išnagrinėtų. Vertinant šias aplinkybes, teismas nepagrįstais pripažįsta pareiškėjos argumentus, jog iš esmės dėl atsakovės veiksmų šiuo metu kasacija civilinėje byloje nebegalima.

Išdėstytų ir įvertintų faktinių aplinkybių ir juridinių aspektų pagrindu, darytina išvada, kad ginčo atveju byloje nenustatytas atsakovės neteisėtas veikimas. Pareiškėjos nurodyti argumentai dėl neturtinės žalos kilimo nevertinami kaip jos patirta neturtinė žala. Pareiškėja neįrodė, jog dėl atsakovės neteisėto veikimo, kuris byloje nenustatytas, patyrė dvasinius išgyvenimus, neturtinės žalos atsiradimo nepagrindė jokiais objektyviais faktais ar duomenimis. Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, skundo reikalavimas dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos V.T. skundą atsakovėms - Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-07-23 sprendimo Nr. (1.8.)-SR-2757 panaikinimo, įpareigojimo atsakovę skirti pareiškėjai advokatą ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos V.T. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.