Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

ieškove pareiške reikalavimus - atnaujinti praleista vieno menesio termina po atleidimo iš darbo kreiptis i teisma del darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisetu, pripažinti darbo sutarties nutraukima šaliu susitarimu 2009 05 25 d. neteisetu ir priteisti iš atsakovo išmoketi dvieju menesiu vidutinio darbo užmokescio dydžio išmoka, pripažinus darbo sutarties nutraukima neteisetu, kadangi bus sudarytos nepalankios salygos dirbti, i ankstesni darba negražinti, priteisti iš atsakovo vidutini darbo užmokesti už priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos, priteisti iš atsakovo atlyginti turtine žala- 5.510,60 Lt, priteisti iš atsakovo atlyginti padaryta neturtine žala - 25.000,00 Lt, priteisti iš atsakovo bylinejimosi išlaidas. Ieškoves reikalavimo pagrindu nurodytu aplinkybiu esme - laikotarpiu nuo 2009-01-08 iki 2009-04-07 buvo sudarytos nepalankios salygos dirbti - tiesiogines vadoves veiksmais buvo sudaromos konfliktines situacijos bei daromas psichologinis spaudimas, del ko nebuvo galimybes normaliomis salygomis vykdyti savo pareigu ir ieškove buvo priversta išeiti iš darbo. Po darbo sutarties nutraukimo suprato, kad neatsitiktinai buvo sudarytos netinkamos salygos darbui, kad darbdaviui nereiketu spresti atleidimo iš darbo savo (darbdavio) valia, o ieškove pati nutrauktu sudaryta darbo sutarti. Del neteiseto atleidimo iš darbo buvo padaryta turtine žala 5.510,60 Lt, kadangi kasmetines atostogas buvo priversta panaudoti ne asmeniniams tikslams igyvendinti ar patenkinti asmeninius poreikius, o patirto streso darbe padariniams mažinti, del to patyre 2000,00 Lt dydžio žala, siekiant teisingumo, taikiai išspresti kilusi ginca patyre 3.510,60 Lt išlaidu. Del neteiseto atleidimo iš darbo buvo padaryta neturtine žala, kuri pasireiške psichines bukles pablogejimu - psichikos sveikatos rizikos vieni iš veiksniu yra nepalankus gyvenimo ivykiai, nedarbas (jis grese, o darbo netektis yra ivykis del kuriu žmogus neabejotinai išgyvena sielvarta), mažos pajamos (jos buvo numanomos netekus darbo) ir t.t. Pripažinus atleidima iš darbo neteisetu, dirbti i bendrove negaletu grižti, del nepalankiu darbo salygu ir išgyventos per dideles emocines itampos, todel priemus sprendima pripažinti darbo sutarties nutraukima neteisetu, priteistina DK 140 straipsnio l dalyje nustatyto dydžio išeitine išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos. Del pažeistu teisiu gynimo istatymo nustatyto termino ribose nesikreipe i teisma, del sveikatos stovio, patyrus didžiulius išgyvenimus ir besitesianti stresa, teisiniu svertu nebuvimo, kad šalys galetu taikiai spresti ginca, nesugebejo suformuluoti reikalavimo darbdaviui, kuris pilnai vykdo visas darbo sutartyje numatytas salygas, o taip pat pati psichologinio pobudžio problematika, šeimyninio pobudžio problemu (motinos liga, buvo vienturte dukte), žymiai veliau (terminas kreiptis i teisma jau buvo praejes) suprato, kad buvo darbdavio apgauta (b.l. 96-99).

Nagrinejant byla teisme, ieškove jos atstovas ieškini palaike, paaiškino iš esmes ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes.

Del atleidimo iš darbo pagrindo.

Vienas iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindu yra darbo sutarties nutraukimas šaliu susitarimu (Lietuvos Respublikos DK 125 straipsnis). Šiuo pagrindu šalys turi teise nutraukti ne tik terminuota darbo sutarti prieš termino pabaiga, bet ir neterminuota darbo sutarti.

DK 125 straipsnis nustato darbo sutarties nutraukimo pagrinda šaliu susitarimu (DK 124 straipsnio 1 punktas), taip pat reglamentuoja darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu tvarka. Darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu galimas, kai šaliu susitarime del darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šaliu valia. Šaliu susitarimas nutraukti darbo sutarti – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas ivertinus situacija, galimus variantus bei pasekmes, pats naturaliausias ir labiausiai rekomenduotinas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, nes geriausiai atitinka sutartini darbo teisiniu santykiu pobudi. Todel istatymai neriboja šaliu valios nutraukti darbo sutarti susitarimu. Darbo sutartis negali buti laikoma nutraukta šaliu suderinta valai, jeigu viena iš sutarties šaliu primeta savo valia kitai šaliai.

Esant gincui teisme tai, ar susitarime del darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šaliu valia, nustatoma atsižvelgiant i bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavima ir tam itakos turejusias aplinkybes, valios išraiška rašytiniame pasiulyme nutraukti darbo sutarti, sutikimo su pasiulymu nutraukti darbo sutarti išreiškima, valios išraiška rašytiniame susitarime del darbo sutarties nutraukimo, DK 125 straipsnyje numatytu proceduru laikymasi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LAT 2005-05-26 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-290/2005).

Byloje nustatytos faktines aplinkybes. Ieškove pagal 2006-07-17 su atsakovu sudaryta darbo sutarti Nr. 39 dirbo pas atsakova teisininko padejeja (b.l. 31-32, 135, 1 tomas).

2009-01-08, ieškoves nuomone, buvo vartojamas psichologinis smurtas, kuris pasireiške tuo, kad tretysis asmuo E. Z. sukele konflikta, vartodama žeminanti, isakmu tona, apkaltino ieškove, jog ji tycia jai neatsiunte automobilio (b.l. 22, 1 tomas).

2009-04-07, ieškoves nuomone, jos atžvilgiu buvo vartojamas psichologinis smurtas, kuris pasireiške tuo, kad atliekant su darbo funkcijomis susijusias užduotis, iš treciojo asmens E. Z. išgirdo raginima „eiti lauk“, su po to sekusiu klausimu „ar jus žinote kiek norinciu i jusu vieta?“ (b.l. 23-24, 1 tomas).

Iš ieškoves, liudytojos R. S. parodymu nustatyta, kad apie ivykius ieškove papasakojo personalo direktorei R. S., kuri siule nurimti, paimti atostogas (b.l. 162, 1 tomas, 28-29, 2 tomas).

2009-04-08 tretysis asmuo, parašydama ieškovei elektroninius laiškus, sieke spresti esama situacija, išsakydama tik teigiama nuomone, apie ieškove, atsiprašydama ieškoves, jei ieškoves nuomone, jos elgesys buvo netinkamas (b.l. 28-29, 1 tomas).

2009-04-08 ieškove pateike prašyma suteikti jai nuo 2009-04-08 visas neišnaudotas kasmetines atostogas ir atleisti iš darbo, grižus iš atostogu šaliu susitarimu (b.l. 20, 1 tomas). Prašymo pagrindu nurodytos aplinkybes, jog šis prašymas nera susijes su noru nutraukti darbo sutarti, bet del nepakeliamos psichologines itampos darbo vietoje, kuria sukelia treciojo asmens elgesys. Iš ieškoves, liudytojo V. A. (atsakovo generalinio direktoriaus) parodymu nustatyta, kad nuo 2009-04-08 iki 2009-04-14 prašymas nebuvo sprendžiamas, kadangi generalinis direktorius buvo išvykes, o 2009-04-14 generalinis direktorius pasikviete ieškove pokalbiui, siule išeiti pailseti (b.l. 162, 1 tomas, 27-28, 2 tomas).

2009-04-14 ieškove pateike prašyma suteikti jai 37 kalendoriniu dienu kasmetines atostogas nuo 2009-04-14. Atsižvelgiant i ši ieškoves prašyma, 2009-04-14 isakymu Nr. 45 ieškovei buvo suteiktos 37 kalendoriniu dienu kasmetines atostogos nuo 2009-04-14 iki 2009-05-22 imtinai (b.l. 134, 1 tomas).

2011-05-22 paskutine savo atostogu diena ieškove pateike prašyma atleisti iš darbo nuo 2009-05-25 pagal DK 125 straipsni šaliu susitarimu, išmokant išeitine kompensacija, pridedant aprašytas aplinkybes, lemusias apsisprendima išeiti iš ieškove tenkinusio darbo (b.l. 21-25, 1 tomas). Iš ieškoves, liudytojo V. A. (atsakovo generalinio direktoriaus) parodymu nustatyta, kad 2009-05-22, ieškovei atejus su prašymu atleisti iš darbo, ja pasikviete generalinis direktorius, domejosi kaip pailsejo, ieškove paaiškino, kad tokiomis salygomis dirbti negales, derejosi del kompensacijos (b.l. 162, 1 tomas).

2009-05-25 sudarytas šaliu susitarimas del 2006-07-17 darbo sutarties Nr. 39 nutraukimo, kuriuo šalys susitare, jog nutraukia darbo sutarti šaliu susitarimu pagal DK 125 straipsnio 1 dali (darbuotojo iniciatyva), darbuotojui išmokant dvieju menesiu vidutinio darbo užmokescio dydžio kompensacija ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (b.l. 19, 1 tomas).

Remiantis sisteminiu Lietuvos Respublikos CPK 414 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio aiškinimu, formuojama teismu praktika, darbo byloje dalyvaujantys asmenys nera atleidžiami nuo irodinejimo pareigos faktiniu aplinkybiu, kuriomis yra grindžiamas ju reikalavimas. Remdamasis civilinio proceso istatymo nustatytomis irodinejimo taisyklemis, apie fakto buvima ar nebuvima teismas gali daryti išvadas tik tada, kai tam tikros abejones del fakto buvimo išlieka, taciau visuma byloje esanciu irodymu leidžia manyti, jog labiau tiketina, kad atitinkamas faktas buvo nei jo nebuvo. Teismo nuomone, byloje esantys irodymai, nesudaro pagrindo padaryti labiau tiketinai išvadai, kad ieškoves nurodomos aplinkybes 2009-01-08, 2009-04-07 buvo, nei nebuvo. Tretysis asmuo ieškoves nurodomu aplinkybiu nepripažino, kitu šias aplinkybes, pagrindžianciu irodymu, byloje nera, tik remiantis ieškoves paaiškinimais laikyti šias aplinkybes irodytomis, teismo nuomone, vertinant, jog ieškove yra viena iš šaliu, nepakanka. Vienintelis asmuo, kuris dalyvavo 2009-01-08 ivykyje, liudytojas L. P. nepatvirtino ieškoves nurodytu aplinkybiu, o parode, kad ieškove, atsakydama i treciojo asmens klausima, pakeldama tona, supykusi pasake, kad ji terorizuoja ieškove (b.l. 12, 2 tomas).

Pripažistama, kad remiantis nustatytomis faktinemis aplinkybemis, atsižvelgiant i ju seka, nera pagrindo išvadai padaryti, jog atsakovas, kaip darbdavys nevykde jam nustatytu DK 35 straipsnyje nustatytu pareigu veikti sažiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sažiningumo principu. Tiek atsakovo personalo direktore R. S., tiek atsakovo generalinis direktorius V. A. emesi priemoniu esamai situacijai spresti, vyko pokalbiai, buvo ieškoma kompromiso, ieškove itikinejama neišeiti iš darbo, ju siulymu, ieškovei sutikus, jai buvo suteiktos 37 kalendoriniu dienu kasmetines atostogas. Teismo nuomone, tai buvo pakankamas laikotarpis ieškovei ivertinti visas aplinkybes, galimus sprendimo budus, priimamo sprendimo pasekmes, atribojant emocijas, tokiu budu suformuojant savo tikraja valia, bet ieškove paskutine savo atostogu diena jau atejo su prašymu atleisti ja iš darbo šaliu susitarimu, net nebandydama vel pradeti dirbti. Elektroniniai 2009-04-08 treciojo asmens, ieškoves laiškai pagrindžia, kad tretysis asmuo sieke spresti esama situacija, išsakydama tik teigiama nuomone, apie ieškove, atsiprašydama ieškoves, jei ieškoves nuomone, jos elgesys buvo netinkamas, taciau ieškove, savaip interpretuodama treciojo asmens nuomone, buvo kategoriška, nurodydama tik viena galima sprendimo buda – jos darbo santykiu nutraukima. Pati ieškove, vertinant, jog ieškoves teigimu darbas jai buvo labai svarbu, darbas jai patiko, jokiu konkreciu priemoniu, siekiant toliau testi darbo santykius pas atsakova nesieme, užimdama pasyvia pozicija, tikedamasi, kad jai svarbu klausima turi spresti kiti, kas teismo nuomone, nera adekvatu ir racionalu tokio pobudžio situacijoje.

Ieškove yra patyres žmogus, turi aukštaji išsilavinima, dirbo ekonomiste, vyr. ekonomiste, padalinio skyriaus viršininko pavaduotoja, padalinio viršininke, teises skyriaus vadybininke (b.l. 109, 2 tomas), teisininko padejeja, todel turejo suvokti savo veiksmus ir galimas ju pasekmes. Turimas išsilavinimas ir patirtis turejo užtikrinti galimybe, esant normalioms aplinkybems, nepasiduoti emocijoms, apsaugoti savo teises nuo netinkamo atsakovo, treciojo asmens elgesio, pasireiškiancio psichologiniu smurtu, jeigu toks butu buves prieš ieškove naudotas. Teismo nuomone, ieškoves valiai pateikti pasiulyma atsakovui nutraukti darbo sutarti šaliu susitarimu turejo itakos jos individualus asmenybes bruožai, suvokimo ir mastymo ypatumai, nuostatos, vertybes, patirtis, tai pagrindžia ekspertizes išvados (b.l. 116, 2 tomas, ekspertizes akto 16 lapas). Ekspertizes metu nustatyta, jog ieškovei budingi tokie mastymo ypatumai kaip subjektyvumas, fiksavimasis ties mažareikšmiais dalykais, selektyvus demesys atskiriems faktoriams, trukdantis susidaryti visumini vaizda, savo emociniu reakciju traktavimas, kaip objektyviu faktu, polinkis viska sieti tik su savimi, dichotominis „juoda-balta“ mastymas, „minciu skaitymas“, kai savos interpretacijos apie kitu žmoniu elgesio priežastis bei tikslus priimamos be kritikos, kas lemia jos ivykiu interpretacija, tai yra tam, kokia reikšme ji suteikia ivykiams, ir sprendimu subjektyvuma. Ekspertizes metu nustatyti tokie asmenybes bruožai, kaip jautrumas ivertinimui, pripažinimo, socialinio palaikymo poreikis, polinkis dramatizuoti savo išgyvenimus, ižeidumas, polinkis ilgiems apmastymams, perdetai analizei, saves užvedinejimui, socialinis nerimas ir nepasitikejimas savimi, emocinio brandumo stoka (b.l. 112-113, 115, 2 tomas, ekspertizes akto 9-10, 14 lapai).

Darbo sutarties nutraukimo salygos laikytinos sažiningomis ir atitinkanciomis šaliu interesu pusiausvyra, nepažeidžianciomis ieškoves kaip darbuotojo interesu, nes buvo atsižvelgta i ieškoves pasiulymus išmoketi kompensacija, atleidimo data, kompensacijos dydis atitiko išeitines išmokos dydžiui, atsižvelgiant i ieškoves nepertraukiamaji staža pas atsakova, išmoketa kompensacija už nepanaudotas atostogas (Lietuvos Respublikos DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismo nuomone, šiuo atveju, nors ieškove ir laikytina silpnesniaja darbo santykiu šalimi, bei atsižvelgiant ir i ieškoves bukle visumoje, atsakomybes nustatymas atsakovui už veiksmus, kuriu priežastimis teismas laiko, ieškoves individualius, neatitinkancius standartu, asmenybes bruožus, suvokimo ir mastymo ypatumus, nuostatas, vertybes, patirti, prieštarautu teisingumo principui (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis), pažeistu šaliu interesu pusiausvyra.

Ieškinio senatis – tai istatymu nustatytas laiko tarpas (terminas), per kuri asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškini (CK 1.124 straipsnis). Jos (ieškinio senaties) socialine paskirtis – garantuoti turtiniu santykiu stabiluma, aiškuma, teisetu interesu apsauga ir gynima nuo kitu asmenu nesažiningu ir neteisetu veiksmu, skatinti operatyviau ginti teises bei kontroliuoti isipareigojimu vykdyma.

Teismo nuomone, reikalavimams - pripažinti darbo sutarties nutraukima šaliu susitarimu 2009-05-25 neteisetu ir priteisti iš atsakovo išmoketi dvieju menesiu vidutinio darbo užmokescio dydžio išmoka, vidutini darbo užmokesti už priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos, taikytinas sutrumpintas vieno menesio ieškinio senaties terminas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos DK 297 straipsnio 1 dalyje. Kitiems reikalavimams - priteisti turtine žala 5510,60 Lt, neturtine žala 25000,00 Lt, taikytinas treju metu ieškinio senaties terminas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos DK 27 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Respublikos DK 297 straipsnio 1 dalyje itvirtinta nuostata, kad darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, per viena menesi nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos turi teise kreiptis i teisma. Ginco tarp šaliu, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2009-05-25, kai ieškovei buvo iteiktas priedas prie darbo sutarties 2009-05-25 susitarimas nutraukti darbo sutarti šaliu susitarimu pagal DK 125 straipsnio 1 dali, nera. Ieškinys teismui, kuriuo ieškove pareiške reikalavimus atsakovui pateiktas 2010-10-28 (b.l. 96, 1 tomas).

Ieškinio senaties termino eiga pasibaigia praejus istatyme nustatytam ieškinio senaties terminui, jeigu šio termino eiga nebuvo sustabdyta (Lietuvos Respublikos CK 1.129 straipsnis), nutraukta (Lietuvos Respublikos CK 1.130 straipsnis) ar pratesta. Vertinant byloje esancius irodymus, pripažistama, kad nera pagrindo nustatyti aplinkybes, kad ieškinio senaties termino eiga buvo sustabdyta, nutraukta ar pratesta.

Vertinant, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia 2009-05-25, esant nurodytai teismo nuomonei del ieškinio senaties terminu trukmes, daryta išvada, kad ieškinio senaties termino pabaiga reikalavimams - pripažinti darbo sutarties nutraukima šaliu susitarimu 2009-05-25 neteisetu ir priteisti iš atsakovo išmoketi dvieju menesiu vidutinio darbo užmokescio dydžio išmoka, vidutini darbo užmokesti už priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos, yra 2009-06-25, o reikalavimams - priteisti turtine žala 5510,60 Lt, neturtine žala 25000,00 Lt, 2012-05-25. Tuo pagrindu, vertinant aplinkybes, kad ieškinio senaties termino eiga nebuvo sustabdyta, nutraukta ar pratesta, pripažistama, kad ieškove reikalavimus - pripažinti darbo sutarties nutraukima šaliu susitarimu 2009-05-25 neteisetu ir priteisti iš atsakovo išmoketi dvieju menesiu vidutinio darbo užmokescio dydžio išmoka, vidutini darbo užmokesti už priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos, pareiške pasibaigus ieškinio senaties terminui, kitiems reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaiges.

Kadangi pripažistama, kad ieškove i teisma, gindama savo pažeista teise su reikalavimais pripažinti darbo sutarties nutraukima šaliu susitarimu 2009-05-25 neteisetu ir priteisti iš atsakovo išmoketi dvieju menesiu vidutinio darbo užmokescio dydžio išmoka, vidutini darbo užmokesti už priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos, kreipesi praleidusi istatymo nustatyta ieškinio senaties termina, svarbiu priežasciu atnaujinti ieškinio senaties termina nenustatyta, atsakovas pateike prašyma taikyti ieškinio senati, todel teismas turi pareiga taikyti ieškinio senati ieškoves nurodytiems reikalavimams (Lietuvos Respublikos CK 1.131, 1.135 straipsniai).

Atsakovas pateike prašyma, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, priteisti nuostolius iš ieškoves, kuriuos atsakovas patyre jo darbuotojams E. Z. ir S. S., atstovaujant atsakova byloje (b.l. 138-139, 154, 160, 179, 1 tomas).