- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-06
- Bylos Nr.
- 2A-552-198/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07341-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Jonaitienė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- UAB „Jungtinis dujų centras“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-552-198/2012
Teisėja Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07341-2011-2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
viešajame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Jungtinis dujų centras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-319-452/2012 pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Esveras“ ieškinį atsakovei UAB „Jungtinis dujų centras“ dėl juridinio asmens veiksmų pripažinimo nesąžiningais bei žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė teismo pripažinti nesąžiningais atsakovės veiksmus: balsavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymą, ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo parduoti ieškovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą priėmimą, sąskaitas faktūras, kuriomis buvo perimtas beveik visas neįkeistas ieškovės turtas bei priteisti iš atsakovės 97 442,17 Lt nuostoliams atlyginti. Nurodė, jog 2010-10-07 Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Esveras“ iškelta bankroto byla. Administratorius patikrinęs bankrutuojančios įmonės sandorius, nustatė, kad 2009-11-17 atsakovė, būdama ieškovės kreditore, su ieškovės akcininkais N. K., V. S., E. S. sudarė balsavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurias atsakovė iki 2010-05-17 įsigijo visas neturtines ieškovo akcijų suteikiamas teises. Balsavimo teisės perleidimo sutarčių pagrindu, įgijo ieškovės visiško valdymo teises ir jas panaudojo savo skolos padengimui. 2009-12-01 įvyko ieškovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame atsakovė turimais ieškovės akcininkų balsais priėmė nutarimą parduoti UAB „Esveras“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. 2009-12-10 PVM sąskaitų faktūrų Nr. ESV 0000484 ir ESV 0000489 pagrindu atsakovė iš ieškovės už skolą perėmė beveik visą neįkeistą ieškovės turtą už 97 442,17 Lt. Šis turtas pagal turto perdavimo aktą perduotas nebuvo, jokių įskaitymų, užskaitymų atlikta nebuvo. Turto perėmimo laikotarpiu, t.y. 2009 -12-10 ieškovė kreditoriams buvo skolinga viso 1 554 817,06 Lt. Po ieškovės turto perėmimo, ieškovė veiklos nebevykdė, ateidinėjo darbuotojus. Šie atsakovės veiksmai pripažintini nesąžiningais. Atsakovės nesąžiningų veiksmų pagrindu, ieškovė patyrė 97 442,17 Lt žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė savo veiksmais dėl balsavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymo, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo parduoti ieškovės UAB „Esveras“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą priėmimą, turto perėmimą už skolą pažeidė ieškovės interesus ir viešąjį interesą, pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais bei priteisiant padarytą žalą, kuri lygi atsakovei perduoto turto vertei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Jungtinių dujų centras“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas. Mano, jog iš minėto sprendimo negalima tiksliai suprasti, kokiu pagrindu teismas tenkino ieškovės ieškinį, kokiomis teisės normomis buvo vadovautasi. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai taikė Pauliano ieškinį reglamentuojančias teisės normas. Nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išėjo už ieškinio ribų, kadangi ieškovė prašė pripažinti atsakovės veiksmus nesąžiningais ir priteisti žalą, o teismas vadovavosi CK 6.66 straipsnio nuostatomis ir pripažino nutarimus negaliojančiais. Pažymi, jog sandoriai, pažeidžiantys kreditorių interesus, kurie gali būti nuginčijami Pauliano ieškiniu, laikomi nuginčijamais, bet ne niekiniais ir tokie reikalavimai turit būti suformuluoti ieškinyje, ko narinėjamoje byloje nebuvo. Teigia, jog tenkinus Pauliano ieškinį, yra taikoma restitucija, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė žalos atlyginimą. Mano, jog nagrinėjamu atveju negalėjo būti tenkinamas Pauliano ieškinys, kadangi ieškovės reikalavimas buvo nukreiptas į žalos atlyginimą, o ne ginčo sutartimi perduotą turtą. Nurodo, jog teismas nepagrįstai vadovavosi nuostatomis, kurios galėtų būti taikomos tik juridinio asmens valdymo organui, kadangi atsakovė nebuvo ieškovės valdymo organo nare, įgydama teises balsuoti ieškovės akcininkų susirinkime netapo ieškovės valdymo organu. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti atsakovei deliktinės atsakomybės, kadangi nebuvo tam įstatyminio pagrindo, tai pat ir sutartinės civilinės atsakomybės, kadangi atsakovė nepažeidė nei vienos su ieškove sudarytos sutarties. Nesutinka su teismo apskaičiuotu žalos dydžiu ir nurodo, jog pardavus atsakovei turtą, sumažėjo ieškovės tiek faktinis turtas, tiek ir faktinės skolos, kas reiškia, jog ieškovės turtinė padėtis nepasikeitė ir realiai žalos nepatyrė. Teigia, kad atsakovė po sutarčių sudarymo teikė ieškovei papildomas prekes už kur kas didesnę sumą nei gavo turto iš ieškovės. Mano, jog teismas, gavęs ieškinį, privalėjo nustatyti ieškovei terminą trūkumams pašalinti, įpareigojant ieškovę patikslinti reikalavimą, kadangi įstatymai nenumato teisių gynimo būdo kaip veiksmų pripažinimas nesąžiningais. Paaiškina, jog nebuvo galimybės konstatuoti atsakovės veiksmų nesąžiningumą, nes dėl ieškovės akcininkų veiksmų buvo iškelta ieškovei bankroto byla. Mano, jog ieškovės akcininkų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi tarp jų ir atsakovės kilo konfliktas dėl to, kad akcininkai nesutiko grąžinti pasisavintų pinigų ir davė neteisingus parodymus. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, įvertino byloje esančius įrodymus nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjęs aplinkybes ir nesivadovaujantis įstatymais. Nurodo, jog atsakovė nevadovavo ieškovei ir po ginčijamų atsakovės veiksmų ieškovė toliau vykdė savo veiklą. Tą patvirtina atsakovės pateiktos suvestinės apie tiektas prekes ir ieškovės buvusio vadovo N. K. paaiškinimai ieškovės bankroto byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė bankrutavusi UAB „Esveras“ nesutinka su atsakovės skundu ir prašo jį atmesti bei palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus, visiškai pagrįstai šalių atstovų ir trečiųjų asmenų parodymus kaip įrodymus vertino tiek, kiek jei neprieštarauja kitų įrodymų pagrindu nustatytoms bylos aplinkybėms, atskleidė esmę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi skundžiamu teismo sprendimu buvo visiškai patenkinti ieškinio reikalavimai, nėra pagrindo teigti, jog teismas išėjo už ieškinio ribų. Nurodo, jog ieškovės yra teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą ir ieškovė neprašė sandorius pripažinti negaliojančiais, o tik patirtų nuostolių priteisimą. Šiuo atveju teismas sandorių nepripažino negaliojančiais, todėl ir netinkami pritaikyti CK 6.66 str. negalėjo. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog po balsavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymo, atsakovė perėmė ieškovės valdymą, paskirdama savo atstovą, kuris skirstė ieškovės finansus, pardavinėjo turtą, tretieji asmenys nebuvo įleidžiami į įmonę. Atsakovė negalėjo nurodyti ieškovės turto perleidimo aplinkybių. Nurodo, jog byloje buvo nustatytos visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės nuostolių atlyginimą. Mano, jog, atsakovė pateikdama apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, nemotyvavo, kodėl įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, jei galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teismui, todėl turi būti nepriimti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Byloje nustatyta, jog 2010 m. spalio 7 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Esveras“ iškelta bankroto byla ir jos administratoriumi paskirtas M. Š. (1 t. b. l. 28-29). 2011 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtintas šios bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai bendrai 1 659 041,31 Lt sumai (1 t., b. l. 30-32). Iš 2009-08-04 UAB „Esveras“ pranešimo VĮ Registrų centrui matyti, kad bendrovės akcininkai yra N. K., V. S., E. S., lygiomis dalimis valdę bendrovės akcijas (1 t., b. l. 7). 2009-03-15 skolos perleidimo sutartimi UAB „Esveras“ perėmė iš UAB „Eseira“ kreditoriaus UAB „Jungtinis dujų centras“ 89 444,47 Lt kreditorinį įsiskolinimą (1 t., b. l. 16). 2009 m. lapkričio 17 d. pagal atskiras perleidimo sutartis N. K., V. S., E. S. iki 2010 m. gegužės 17 d. perleido balsavimo teises ir visas kitas akcijų suteikiamas neturtines teises pagal jiems priklausančias paprastąsias vardines UAB „Esveras“ akcijas (1 t., b. l. 8-13). 2009 m. gruodžio 1 d. įvykusiame visuotiniame akcininkų susirikime, kuriame dalyvavo UAB „Jungtinis dujų centras“ atstovas V. K., atstovaujantis pagal 2009-11-17 balsavimo teisės perleidimo sutartis, nutarė parduoti UAB „Esveras“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (1 t., b. l. 19). Pagal 2009 m. gruodžio 10 d. dvi PVM sąskaitas faktūras Nr. ESV 0000484 ir ESV 0000489 pardavėja UAB „Esveras“ pardavė pirkėjai UAB „Jungtinis dujų centras“ įvairias prekes 14 762,00 Lt ir 82 680,17 Lt sumai (1 t., b. l. 20-21).
Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išėjo už ieškinio ribų. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog ieškinyje ieškovas gali nurodyti materialinės teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Tačiau teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialinės teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (LAT 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008, 2010-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010, 2011-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011). Remiantis bylos duomenimis, apeliantė 2009-11-17 pagal atskiras sutartis iš ieškovės akcininkų terminuotai įgijo balsavimo teisę bei kitas neturtines teises, kurias suteikė ieškovės akcijos (1 t., b. l. 8-13). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, jog apeliantė po balsavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymo nebuvo ieškovės valdymo organo nare. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.89 straipsnio 1 dalį, balsavimo teisę įgijusiam asmeniui tenka pareigos, numatytos turto administratoriui CK ketvirtosios knygos XIV skyriuje, jeigu balsavimo teisės perleidimo sutartis nenustato kitaip (M. V., et. al. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius: Justitia, 2002. 197 p. ISBN 9986-567-73-4). CK 4.242 straipsnis nustato turto administratoriaus prievoles. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Pagal CK 4.242 straipsnio 5 dalį, turto administratoriui netinkami vykdant savo prievoles, taikytina civilinė atsakomybė. Kadangi turto administravimas gali būti nustatomas sandoriu (CK 4.236 str. 2 d.), nagrinėjamu atveju apeliantei ieškovės turto administravimą nustatė 2009-11-17 balsavimo teisės perleidimo sutartys ir, netinkamai atlikus prievoles, taikytina sutartinė atsakomybė (CK 6.245 str. 3 d.). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus (veikimas ar neveikimas), žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Nustačius, kad skolininkas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Kaip aukščiau yra nurodyta, apeliantė 2009-11-17 sutarčių pagrindu įgijo balsavimo teisę ir 2009-12-01 vykusiame ieškovės visuotiniame akcininkų susirinkime, turinti 100 procentų įmonės akcijų balsų, nutarė parduoti ieškovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą: mažavertį inventorių, prekinius ženklus ir brūkšninius kodus, ilgalaikį materialųjį turtą (1 t., b. l. 19). Taip pat nutarė įpareigoti ieškovės direktorių N. K. pasirašyti visus dokumentus ir atlikti veiksmus, susijusius su tinkamu akcininkų nutarimo vykdymu. 2009-12-10 ieškovė išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras, bendrai 97 442,17 Lt sumai, kuriomis apeliantė įsigijo ieškovei priklaususį turtą. Vertinant apeliantės veiksmus neteisėtumo aspektu, kolegija sprendžia, jog visos byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantė, kaip ieškovės turto administratorė, vykdydama savo prievoles, elgėsi nesąžiningai ir veikė ne ieškovės interesais. Šią išvadą pagrindžia tai, kad apeliantė, iki pasirašant balsavimo teisės perleidimo sutartis, buvo ieškovės kreditorė ir bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad minėtos sutartys buvo sudarytos siekiant užsitikrinti savo skolos atgavimą (1 t. b. l. 102-105). Be to, pasirašytos PVM sąskaitos faktūros ne ieškovės vadovo N. K., o apeliantės atstovo V. K., kas laikytina visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo nevykdymu. Kritiškai vertintini apeliantės argumentai, kodėl apeliantė įsigijo PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes. Teiginius, jog ieškovės vadovas nerado pirkėjų, norinčių pirkti parduodamą turtą, apeliantė nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Pažymėtina, kad nuo ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo (2009-12-01) iki minėtų sąskaitų faktūrų išrašymo dienos (2009-12-10) praėjo tik devynios dienos ir ši aplinkybė įrodo, kad pirkėjų ieškoma nebuvo. Vertinant apeliantės veiksmų neteisėtumą ieškovės kreditorių atžvilgiu, ką įrodinėja ieškovė, pasakytina, jog buvo nesilaikyta paritas creditorum principo, užtikrinančio, kad skolininkui faktiškai esant nemokiam, kreditoriai traktuotini vienodai (net jei formali bankroto procedūra dar nėra prasidėjusi). Teismų praktikoje išskiriamas faktinis nemokumas, kuris suprantamas kaip objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję, ir teisinis (kvalifikuotas) nemokumas, kuris yra pagrindas iškelti bankroto bylą remiantis LR įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis. Teisinis nemokumas nustatomas priėmus nutartį iškelti bankroto bylą dėl nemokumo, tačiau jau iki to momento būna faktinis bendrovės nemokumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-379/2012). Iš UAB „Esveras“ 2009-12-31 balanso duomenų matyti, jog įmonė turėjo turto už 1 483 940 Lt sumą, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 1 533 463 Lt (1 t., b. l. 22-23); įmonės nuostoliai sudarė 302 764 Lt (1 t., b. l. 24). Panevėžio apygardos teismas 2010-10-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-877-544/2010 konstatavo, jog ieškovė jau 2008-12-31 buvo nemoki (1 t., b. l. 28-29). Ginčijamų veiksmų atlikimo metu ieškovė turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams (1 t., b. l. 112-113). Ieškovei 2010-10-07 Panevėžio apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 28-29). Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad jau atliekant ginčijamus veiksmus, ieškovė faktiškai buvo nemoki. Nagrinėjamu atveju UAB „Esveras“ esant faktiškai nemokiai, ginčijamais veiksmais apeliantė be pagrindo suteikė sau pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu, taip pažeidžiant jų teises. Šiuo atveju netaikytina CK 4.243 straipsnio 4 dalis, kadangi leidimo apeliantei įsigyti administruojamą turtą ieškovė negalėjo duoti, nes nutarimas parduoti turtą buvo priimtas ieškovės visuotiniame akcininkų susirinkime, kur 100 procentų akcijų balsų turėjo apeliantė. Taigi, darytina pagrįsta išvada, jog ginčytini veiksmai, pasireiškę nesąžiningumu, laikytini neteisėtais ieškovės atžvilgiu (CK 6.246 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, nes skiriasi nagrinėjamos bylos ir nurodytos bylos aplinkybės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (LAT 2007-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007), o precedentais yra tik tokie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstyti išaiškinimai (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose bylose (LAT 2011-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2011). Nagrinėjamoje byloje panaudotas atsiskaitymo su apeliante būdas, skirtingai nei kasacinio teismo nagrinėtoje byloje panaudotas atsiskaitymo būdas, būtų buvęs patrauklus daugeliui kreditorių, kurių teisės galimai buvo pažeistos, tačiau jiems toks atsiskaitymo būdas nebuvo pasiūlytas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais dėl žalos nebuvimo, atlikus neteisėtus veiksmus. Byloje nustatyta, kad 2009-12-10 PVM sąskaitomis faktūromis apeliantė įsigijo įvairų ieškovės turtą. Tai, kad ieškovei žala nebuvo padaryta, apeliantė grindžia perduoto 97 442,17 Lt vertės turto atlygintinumu, t. y. tokia suma sumažėjo ieškovės skola apeliantei. Tačiau perleidus sąskaitose faktūrose nurodytą turtą, ieškovė praktiškai nebeturėjo turto, į kurį kiti ieškovės kreditoriai būtų galėję nukreipti išieškojimą. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apeliantė nesąžiningai įgijo ieškovės visiško valdymo teises ir jas panaudojo savo skolos ieškovo turtu padengimui , t.y. dėl apeliantės neteisėtų veiksmų, ieškovė UAB „Esveras“ patyrė 97 442,17 Lt žalą. Todėl konstatuotina, jog yra priežastinis ryšys tarp apeliantės veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.). Nagrinėjamu atveju detaliai nenagrinėjamos ieškovės nemokumo priežastys, todėl apeliantės argumentai dėl ieškovės vadovo atsakomybės nevertintini. Kolegija konstatuoja, jog apeliantės kaltės prezumpcija nepaneigta, naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.