Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai, kaltinamajam O. D., jo gynėjui advokatui Adolfui Račkauskui, kaltinamajam E. B., jo gynėjai advokatei Genei Leigienei, kaltinamajam E. J., jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui, kaltinamajam B. Š., jo gynėjui advokatui Vidui Peikšteniui, nukentėjusiajai E. Š., jos atstovui advokatui Algimantui Pileckiui,

baudžiamojoje byloje, kurioje O. D. ir E. B. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį, E. J. ir B. Š. kaltinami pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, teisiamajame posėdyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šioje baudžiamojoje byloje O. D., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsislavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas: 2013-03-28 Mažeikių rajono apylinkės teisme pagal BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 9 mėn., 2013-09-19 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas tuo, kad jis:

2010 m. gegužės 13 d. apie 14.00 val., susitaręs daryti nusikalstamą veiką kartu su E. B., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, nukentėjusiosios E. Š. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – sudavė kumščiu ne mažiau 3 kartus E. Š. į veido sritį, E. B. laikant nukentėjusiąją suėmus rankomis už kaklo, pasukus jos galvą į šoną ir smaugiant, po to laikant už abiejų rankų, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai E. Š. priklausantį turtą: auksinę grandinėlę 1500,00 Lt vertės, auksinę grandinėlę 400,00 Lt vertės, auksinį pakabuką 250,00 Lt vertės, auksinį auskarą 100,00 Lt vertės, auksinį auskarą 50,00 Lt vertės, auksinę apyrankę 600,00 Lt vertės, sidabrinę apyrankę 100,00 Lt vertės, auksinį žiedą 400,00 Lt vertės, auksinį žiedą 100,00 Lt vertės, auksinį žiedą 400,00 Lt vertės, padarydamas 3900,00 Lt turtinę žalą ir kairės ausies kaušelio bei dešinės plaštakos sumušimus, dešinės plaštakos II-o piršto naginės falangos lūžį, kraujosruvas kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairio klubo sąnario srityje, kairėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairėje šlaunyje ir kairiame dilbyje, kurie sukėlė nesunkų E. Š. sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamojo atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, O. D. kaltinamas tuo, kad jis: 2010 m. gegužės 13 d. apie 14.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, po to kai E. Š. atžvilgiu panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė E. Š. priklausantį turtą, bendrininkų grupėje, kartu su E. B., E. J., B. Š., E. B. laikant nukentėjusiąją suėmus už abiejų kojų, tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu atidalino E. Š. palaidinę priekinėje dalyje, liemenėlę priekinėje dalyje ir kelnaites šonuose, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas, kad nukentėjusioji neatgaus pagrobtų daiktų, privertė E. Š. tenkinti E. J. ir B. Š. lytinę aistrą oraliniu būdu.

Baudžiamojo atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 150 straipsnio 2 dalyje.

E. B., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsislavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas ir trauktas baudžiamojon atsakomybėn: 2011-03-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 1 ir 3 p., ir paskirtos auklėjimo poveikio priemonės: atiduotas motinai, kuri rūpinasi vaiku, ugdyti ir prižiūrėti 1 metus, elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., bei tęsti mokslą; 2011-11-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., 284 str. 1 d., 7 mėnesiams laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., kaltinamas tuo, kad jis:

2010 m. gegužės 13 d. apie 14.00 val., susitaręs daryti nusikalstamą veiką kartu su O. D., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, nukentėjusiosios E. Š. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – O. D. sudavus kumščiu ne mažiau 3 kartus E. Š. į veido sritį, laikė nukentėjusiąją suėmęs rankomis už kaklo, pasukęs jos galvą į šoną ir smaugė, po to laikė už abiejų rankų ir pagrobė svetimą, nukentėjusiajai E. Š. priklausantį turtą: auksinę grandinėlę 1500,00 Lt vertės, auksinę grandinėlę 400,00 Lt vertės, auksinį pakabuką 250,00 Lt vertės, auksinį auskarą 100,00 Lt vertės, auksinį auskarą 50,00 Lt vertės, auksinę apyrankę 600,00 Lt vertės, sidabrinę apyrankę 100,00 Lt vertės, auksinį žiedą 400,00 Lt vertės, auksinį žiedą 100,00 Lt vertės, auksinį žiedą 400,00 Lt vertės, padarydamas 3900,00 Lt turtinę žalą ir kairės ausies kaušelio bei dešinės plaštakos sumušimus, dešinės plaštakos II-o piršto naginės falangos lūžį, kraujosruvas kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairio klubo sąnario srityje, kairėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairėje šlaunyje ir kairiame dilbyje, kurie sukėlė nesunkų E. Š. sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamojo atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. B. kaltinamas tuo, kad jis: 2010 m. gegužės 13 d. apie 14.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, po to kai E. Š. atžvilgiu panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė E. Š. priklausantį turtą, bendrininkų grupėje, kartu su O. D., E. J., B. Š., laikant nukentėjusiąją suėmus už abiejų kojų, O. D. tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu atidalinus E. Š. palaidinę priekinėje dalyje, liemenėlę priekinėje dalyje ir kelnaites šonuose, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas, kad nukentėjusioji neatgaus pagrobtų daiktų, privertė E. Š. tenkinti E. J. ir B. Š. lytinę aistrą oraliniu būdu.

Baudžiamojo atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 150 straipsnio 2 dalyje.

E. J., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas 376040301432, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2013-03-05 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val., per mėnesį visuomenės labui, kaltinamas tuo, kad jis:

2010 m. gegužės 13 d. apie 14.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, po to kai E. Š. atžvilgiu O. D. ir E. B. panaudojo fizinį smurtą, pagrobė E. Š. priklausantį turtą, bendrininkų grupėje, kartu su O. D., E. B., B. Š., E. B. laikant nukentėjusiąją suėmus už abiejų kojų, O. D. tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu atidalinus E. Š. palaidinę priekinėje dalyje, liemenėlę priekinėje dalyje ir kelnaites šonuose, O. D. ir E. B. panaudojus psichinę prievartą, grasinant, kad nukentėjusioji neatgaus pagrobtų daiktų, privertė E. Š. tenkinti jo ir B. Š. lytinę aistrą oraliniu būdu.

Baudžiamojo atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 150 straipsnio 2 dalyje.

B. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, 35 % darbingas, gyv. Sodų g. 7, Mažeikiuose, (nakvynės namai), neteistas, kaltinamas tuo, kad jis:

2010 m. gegužės 13 d. apie 14.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, po to kai E. Š. atžvilgiu O. D. ir E. B. panaudojo fizinį smurtą, pagrobė E. Š. priklausantį turtą, bendrininkų grupėje, kartu su O. D., E. B., E. J., E. B. laikant nukentėjusiąją suėmus už abiejų kojų, O. D. tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu atidalinus E. Š. palaidinę priekinėje dalyje, liemenėlę priekinėje dalyje ir kelnaites šonuose, O. D. ir E. B. panaudojus psichinę prievartą, grasinant, kad nukentėjusioji neatgaus pagrobtų daiktų, privertė E. Š. tenkinti jo ir E. J. lytinę aistrą oraliniu būdu.

Byla perduotina prokurorui, nes surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą bei padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime, remiantis ankstesne šio teismo jurisprudencija, pažymėta, kad Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, jog teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus; teismo nešališkumo užtikrinimas – viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams; atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012).

Teismas, turėdamas pareigą imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės, ir nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme.

BPK XVIII skyriuje (Bylos parengimas nagrinėti teisme) nustatyta, kad bylos parengimo nagrinėti teisme metu gali būti priimama nutartis perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 232 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 234 straipsnio 2 dalis).

Bylos perdavimas prokurorui numatytas ir bylos nagrinėjimo teisme metu (XIX skyrius Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos), kai nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 254 straipsnio 3 dalis).

Taigi, bylos perdavimas prokurorui galimas tiek parengimo nagrinėti metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl atmestinas prokurorės argumentas, kuriam beje pritarė ir advokatai, kad byla turi būti išnagrinėta iš esmės ir baigtas įrodymų tyrimas. Teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, pagarsino anksčiau teisme apklaustų liudytojų parodymus. Taip pat teismas kvietė apklausai liudytojus, tačiau atvyko tik viena liudytoja J. K., kurią teismas apklausė. Teismo nuomone, tolimesnis bylos nagrinėjimas darant pertraukas ir kviečiant apklausai kitus liudytojus, nustatant jų gyvenamąsias vietas, kai nustatyti baudžiamojo proceso pažeidimai, tik vilkintų procesą. Kita vertus, po įvykio praėjus keturiems metams liudytojams tiksliai prisiminti visas aplinkybes gali būti sunku ar net neįmanoma, todėl reikėtų garsinti liudytojų anksčiau duotus parodymus. Taigi, tolimesnis procesas yra beprasmiškas, šioje byloje būtina papildyti ikiteisminį tyrimą ir ištaisyti kaltinamojo akto trūkumus, todėl byla perduotina prokurorui.

BPK 219 straipsnis reglamentuoja kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011).

Motyvuojamoji dalis

Pagal teismų praktikos nuostatas, pirmos instancijos teismas BPK 254 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą (bylos perdavimą prokurorui) gali priimti esant trims būtinoms sąlygoms: ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo teismui nagrinėti bylą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-223/2013). Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktikos nuostatas, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų kaltinamojo akto turiniui, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-254/2013, 2K-29/2014).

Nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis O. D. parodė, kad E. J. su nukentėjusiąja E. Š. lytiškai santykiavo, o ne tik tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu (19 b. l., VII t.), kaltinamasis E. B. parodė, kad lytinė aistra oraliniu būdu buvo tenkinama tris kartus, be to, patvirtino aplinkybę, kad taip pat buvo lytiškai santykiaujama (20-21 b. l., VII t.). Tai, kad kaltinamasis E. J. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja E. Š. patvirtino ir pats E. J., tą nurodė ir nukentėjusioji. Pažymėtina, kad aplinkybės apie lytinį santykiavimą buvo nurodytos jau anksčiau nagrinėjant bylą teisme, kai kaltinamasis O. D. parodė, kad B. Š. su nukentėjusiąja pasimylėjo natūraliu būdu, kaltinamasis E. B. taip pat patvirtino, kad B. Š. užgulė ir mylėjosi (79, 80, 125, 126, 128 b. l., IV t.). Jau iš paties pirmojo informacinio pranešimo matyti, kad nukentėjusioji pranešė, kad ją išprievartavo ir pavogė asmeninius daiktus (29 b. l., I t.). Tai, kad iš jos nebuvo paimtas pareiškimas dėl išžaginimo, nekeičia reikalo esmės, nes išsamiai išsiaiškinti įvykio aplinkybes yra ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro pareiga. Tai, kad buvo paimtas netikslus, neišsamus pareiškimas negali būti pagrindas nespręsti dėl baudžiamojo persekiojimo pagal BK 149 straipsnį (išžaginimas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji E. Š. po įvykio buvo nesava, ir ne iš karto viską tiksliai papasakojo, ką patvirtino 2014-07-01 teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. K.

Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo pasinaudota bejėgiška nukentėjusiosios būkle, tačiau kaltinamųjų veiksmai ta apimtimi visiškai nebuvo įvertinti ir prokuroras nesprendė dėl galimybės jų veiksmus kvalifikuoti pagal BK 149 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina ir tai, kad BPK pažeidimai neištaisyti ir po Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria byla buvo perduota prokurorui (123-139 b. l., IV t.). Šioje nutartyje, inter alia buvo nurodyta, kad prokuroras turėtų spręsti klausimą dėl E. J. ir B. Š. atsakomybės pagal BK 159 straipsnį ir 161 straipsnį. Kad aprašytos nusikalstamos veikos aprašytos netinkamai ir nurodyti ne tie BK straipsniai, numatantys atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, bei baudžiamosios teisės požiūriu tinkamai neįvertinti B. Š. ir E. J. veiksmai patvirtino ir Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartyje (148-150 b. l., IV t.).

Prokuroras per teismo nustatytą terminą privalėjo pašalinti pažeidimus ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (BPK 254 straipsnio 3 dalis), tačiau tai nebuvo padaryta, tuo padarant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Nes tinkamai nekvalifikavus kaltinamųjų veiksmų, negalima nustatyti objektyvią tiesą byloje ir įgyvendinti baudžiamojo kodekso paskirtį (BK 1 straipsnis).

Esant pagrindui manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, apie tokią galimybę teismas, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, pranešė nagrinėjimo teisme dalyviams. Tačiau kaltinimas keičiamas nebuvo. Teisiamajame posėdyje bandant išsiaiškinti kodėl nebuvo pašalinti minėtoje nutartyje nurodyti kaltinamojo akto ir BPK pažeidimai, prokurorė arogantiškai nurodė, kad BPK nenumato klausimų uždavimo prokurorui. Prokurorė pažymėjo, kad negali keisti kaltinimo, t. y. inkriminuoti dar vieną straipsnį, o tam kad išsiaiškinti išžaginimo aplinkybes reikalinga atlikti ikiteisminį tyrimą ir teigė, kad teismas turėtų nutartimi informuoti prokurorą.

Pažymėtina, kad kaltinimas turėjo būti tikslinamas jau po 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties, tačiau tai padaryta nebuvo. Nepašalinus baudžiamojo proceso pažeidimų, nekvalifikavus visų kaltinamųjų veiksmų bus pažeistos tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamųjų teisės į teisingą ir išsamų procesą. Kadangi visi įrodymai yra šioje byloje, byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, tame tarpe ir dėl neturtinės žalos, todėl neturtinei žalai nustatyti svarbu, kad būtų konkretus ir tikslus kaltinimas. O sprendžiant dėl neturtinės žalos, svarbu įvertinti visus prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus.

Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006). Sukonkretinus ir patikslinus kaltinimą, jis taps labiau pagrįstas ir teismas galės tinkamai įvertinti kaltinamųjų O. D., E. B., E. J. ir B. Š. veiksmus ir nustatyti tiesą byloje.

Vertinant išdėstytas aplinkybes ir teisinius argumentus konstatuotina, kad kaltinamasis aktas neatitinka reikalavimų, numatytų BPK 219 straipsnyje, ir padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, šių pažeidimų pašalinti teisiamajame posėdyje negalima, nes būtina spręsti dėl kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnį, taip pat neišspręstas klausimas dėl E. J. ir B. Š. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 159 ir 161 straipsnius.

Visa tai leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamajame akte nurodytos kaltinamųjų nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nustatytų aplinkybių, kadangi nenurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius. Taigi kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų ir toks kaltinamojo akto prieštaringumas yra vertintinas kaip BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimų pažeidimas.

Šioje susiklosčiusioje situacijoje pažymėtina tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Tai gali būti padaryta tik prokuroro ar nukentėjusiojo prašymu, laikantis BPK 256 straipsnyje nustatytos tvarkos. Todėl teismas savo iniciatyva to padaryti negali, nes tam reikalingi atitinkamų proceso subjektų prašymai, kurių byloje nėra. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatos reikalauja atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamajam apie kaltinimą. Detali informacija apie nusikaltimą baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo įtariamajam momento yra oficialiai raštu pranešta apie jam pateikiamo kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą. Antrą kartą nagrinėjant bylą teisme, prokuroras BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka prašymo pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis nepateikė, teismas to padaryti nepasunkindamas kaltinamųjų padėties, nepažeisdamas kaltinamųjų teisės į gynybą, savo iniciatyva negali, todėl byla perduotina prokurorui.

Bylos nagrinėjimas suponuoja teismo pareigą nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir procesinę galimybę pagal tas aplinkybes tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Nesant tokios procesinės galimybės, kaltinamasis aktas nesudaro prielaidų vykdyti teisingumą, t. y. trukdo nagrinėti bylą.

Kaip minėta, esminiai kaltinamojo akto turinio defektai suvaržo ir kaltinamųjų teisę į gynybą, nes pastarieji negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Byla turi būti nagrinėjama tuo pačiu metu dėl visų kaltinimų visa apimtimi, šioje situacijoje negalima išskirti bylos dėl kitų galimai padarytų nusikalstamų veikų, nes taip suvaržoma ne tik kaltinamųjų teisė į gynybą, neužtikrinamos nukentėjusiosios, kitų proceso dalyvių teisės, tačiau formuojama ydinga, Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų neatitinkanti praktika, kai tiesiogiai už ikiteisminį tyrimą atsakingų institucijų (prokuratūra, ikiteisminio tyrimo įstaiga) funkcijos nepagrįstai deleguojamos teisminei institucijai. Pastebėtina, kad pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu surašant kaltinamąjį aktą, šalinimas yra ne teismo, o už ikiteisminį tyrimą ir kaltinamąjį aktą atsakingos institucijos – prokuratūros – pareiga.

Taigi, teismas daro išvadą, kad bylą turi būti perduodama prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsniu, 234 straipsnio 2 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Baudžiamąją bylą, kurioje O. D. ir E. B. kaltinami pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį, E. J. ir B. Š. kaltinami pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, perduoti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūrai.

Nustatyti trijų mėnesių terminą pažeidimams pašalinti.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Klemenis