Utenos apylinkės teismo nuosprendis

laiduotojoms K. P., L. K..

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (toliau LR BK).

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2021-05-23, apie 18.05 val., Zarasų rajono, Zarasų seniūnijos, Didkūnų kaime, Ežero gatvėje, vairavo jam priklausantį automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2.42 promilės neblaivumas. Šiais veiksmais, G. K. padarė nuskalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino visiškai, tokio savo poelgio paaiškinti negalėjo. Dėl padaryto gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta liudytojo parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu byloje surinktais įrodymais.

Liudytojai E. R. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad G. K. 2021-05-23, apie 18.05 val., Zarasų rajono, Zarasų seniūnijos, Didkūnų kaime, Ežero gatvėje, vairavo jam priklausantį automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2.42 promilės neblaivumas (b. l. 56-58).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje užfiksuota, kad 2021-05-23, G. K. buvo nustatytas 2,42 promilių girtumas (b. l. 61-63).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo nuosekliais parodymais, tarnybiniu pranešimu, objektyviais duomenimis – alkotesterio kvitu, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis G. K. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatyta 2,42 promilės neblaivumas, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis nurodė, kad prieš vairuodamas vartojo alkoholinius gėrimus, suprato, kad yra išgėręs – vartojęs alkoholį, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti automobilį, todėl jo veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, suvokdamas, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę. G. K. inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

G. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamojo G. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtini jo žmonos L. K. ir dukros K. P. prašymai dėl G. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. L. K. K. P. apklaustos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos darys G. K. teigiamą įtaką, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų pažeidimų.

Prokuroras prieštaravo L. K. ir K. P. prašymams, G. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nėra visų būtinų sąlygų taikyti jo atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. G. K. anksčiau yra nusikaltęs ir nežiūrint į tai, kad jis nebuvo nuteistas, jis negali būti laikomas pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Be to, prokuroras laiko, kad tikėti jog G. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu, prokuroras netenkino G. K. gynėjo prašymo dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Po šio sprendimo priėmimo, neatsirado naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą G. K. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl G. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, nusikaltimu žala nebuvo padaryta.

Minėtos aplinkybės patvirtina BK 40 straipsnio 2 dalies 2-3 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimą. Nagrinėjamu atveju būtinoji atleidimo pagal laidavimą sąlyga vertinama, ar asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008 atkreipė dėmesį į tai, kad svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas; asmuo atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pritaikius jam amnestiją arba suteikus malonę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39-1, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan.

Iš bylos duomenų matyti, kad G. K. nebuvo teistas (b. l. 70-76), jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausio Teismo išaiškinimus ir suformuotą praktiką, teismas daro išvadą, kad nusikalstamą veiką G. K. padarė pirmą kartą.

Ketvirta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, tačiau teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 str. nuostatas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Kaip jau minėta, G. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo nutrauktas. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad kaltinamasis būtų nuteistas. Iš bylos duomenų matyti, kad G. K. yra baustas administracine tvarka pagal LR ANK 417 straipsnio 7 dalį – nepateikė pareigūnui savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Teismas laiko, kad jo padarytas administracinis nusižengimas ir veika dėl kurios jis nebuvo nuteistas, negali būti pakankamu pagrindu manyti G. K. nesilaiko ar gali nesilaikyti įstatymų ir daryti naujas nusikalstamas veikas. G. K. charakterizuojamas teigiamai (b. l. 114).

Teismas taip pat vertina ir aplinkybių, apibūdinančių padarytą veiką, visumą. G. K. nusikaltimą įvykdė, nepadaręs žalos nei sau pačiam, nei kitiems asmenims. Ši aplinkybė nemažina jo atsakomybės už padarytą veiką, tačiau parodo, kad jo padaryta veika buvo šiurkšti, bet pasekmių atžvilgiu, mažiau pavojinga.

Esant šioms aplinkybėms ir įvertinus kaltinamojo G. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes - anksčiau neteistas, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdymo, nėra žalingų pasekmių, todėl teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje G. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018). Taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011).

Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas laiko, kad L. K. yra asmuo, vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Iš bylos medžiagos matyti, jog L. K. yra G. K. žmona (b. l. 118). Su kaltinamuoju, L. K. santykiai geri, sutaria, nuolat su juo bendrauja, kaltinamąjį apibūdina pozityviai ir nurodo, kad ji gali daryti jam teigiamą įtaką, tikinti, kad jis ateityje laikysis įstatymų. Byloje nėra duomenų, kad L. K. anksčiau buvo teista ar bausta. L. K. charakterizuojama teigiamai (b. l. 119).

Atsižvelgiant į išdėstytą, ir aukštesnių teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas laiko, kad L. K. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, todėl esant jos prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, perduodant jį L. K. atsakomybėn. G. K. atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina.

Kaltinamojo dukra K. P. yra jauno amžiaus gyvena atskirai nuo jo, augina mažametį vaiką, yra nėščia, todėl teismo vertinimu, negalės pilna apimtimi daryti jam teigiamą įtaką. K. P. neskirtina G. K. laiduotoja.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

G. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), todėl jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, charakterizuojamas palankiai, neteistas, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas artimas vidurkiui. Specialios teisės atėmimo 2 metų terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo paskirta G. K. kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2021-05-24 (b. l. 108-109).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog G. K. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Kad transporto priemonė, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri gali arba turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje teisės normos taikymo praktikoje (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-79-511/2018, Nr. 2K-80-511/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteis-tam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis) Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Kaip anksčiau minėta pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, registruotas G. K. vardu (b. l. 27). Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, automobilis „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas (b. l. 108-109), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais,

nusprendžia:

G. K., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos L. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-05-24.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalimi, automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo (duomenys neskelbtini), registruotą G. K. vardu, konfiskuoti.

Kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš G. K. proceso išlaidas, susidedančias iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo – 72,60 Eur ir transporto priemonės saugojimo kaštų 1,815 Eur, skaičiuojant nuo 2021-05-23 iki 2021-05-25, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

G. K. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. K., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.