Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-128-899/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-06-11
Bylos Nr.
1-128-899/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10772-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
G. A., E. K., A. Š., T. R.
Nukentėjusysis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-128-899/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10772-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.9.7; 1.1.10.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.4.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 11 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant J. J.,dalyvaujant prokurorei I. Ž.,kaltinamajam G. A., jo gynėjai advokatei E. J.-B.,kaltinamajam E. K., jo gynėjai advokatei J. Š.,kaltinamajam A. Š., jo gynėjai advokatei N. L.,kaltinamajam T. R., jo gynėjui advokatui R. D.,nukentėjusiajam A. Š., jo atstovui advokatui S. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnyje;

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 4 kartus, paskutinius 2 kartus: Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine bausme - (subendrinus bausmę su 2014-07-04 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda) - laisvės apribojimu 1 metams su įpareigojimais ir 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs; Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018-03-19 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, laisvės atėmimo bausmę atlikęs 2019-06-21, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, išsiskyręs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), dirbantis T. R. ūkyje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A., E. K., A. Š., T. R. 2023-03-26 apie 00.23 val. viešoje vietoje, kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: G. A. suduodant vieną kartą dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam A. Š. į nugaros sritį, vėliau E. K. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, suduodant A. Š. po vieną kartą į galvos sritį, konfliktui nurimus, T. R. tęsiant muštynes, pastumiant G. A. ir jiems tarpusavyje susistumdžius, vėliau T. R. pastumiant asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, smūgiuojant T. R. atgal, vėl T. R. pastumiant asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, tęsė muštynes, bandydami smūgiuoti rankomis vienas kitam į įvairias kūno vietas, muštynėms nurimus, T. R. prieinant ir bandant pastumti asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, vėl pradėjus muštynes T. R. su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, kurių metu jie pargriuvę ant žemės susikibę ritosi, nukentėjusiajam A. Š. atitraukus nuo T. R. asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, T. R. atsistojus ir vėl puolant link asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, apglėbus jį rankomis ir neleidžiant ištrūkti, G. A. suduodant smūgį T. R. į veido sritį, į muštynes įsitraukus E. K. ir suduodant kumščiu smūgius nukentėjusiajam A. Š. į nugaros bei krūtinės sritis, juos išskyrus, T. R. prieinant prie asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, ir smogiant kumščiu jam į veido sritį, o asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, smūgio išvengus, po ko vėl T. R. bandant smūgiuoti asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, o asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, išvengiant smūgių ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, suduodant smūgius T. R. į įvairias kūno vietas ir taip tęsiant muštynes, T. R. atitraukus nuo asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, ir laikant jį kitiems asmens, T. R. veržiantis link ant žemės gulinčio asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, ir bandant jam įspirti koja į kūną, vėliau T. R. pastumiant A. Š. ir taip tęsiant muštynes, A. Š. pervertus T. R. ant žemės ir suduodant smūgius rankomis ir spiriant koja, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais G. A., E. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, nukentėjusiajam A. Š. sukėlė fizinį skausmą bei įžūliais veiksmais G. A., T. R., E. K., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, A. Š. demonstravo nepagarbą aplinkai, aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis G. A. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis vyko kovo 26 dieną, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Atėjo ten su draugu A. S.. Ten sutiko pažįstamus E. su draugu, o vėliau atėjo A.. Atėjo apie 23.30 val. Visi šnekučiavosi prie baro. Po valandos atėjo T. R. su savo draugu, kuris šiandien yra nukentėjusysis. Jie užsisakė alkoholio, paragavo ir pradėjo barmenei sakyti, kad jie atėjo gerti brendžio, o ne „samanės“. Barmenė jiems matant atsuko kitą butelį, įpylė, bet jie vėl pradėjo reikšti pretenzijas, pradėjo įžeidinėti barmenę ir apsaugos darbuotoją. A. pasakė: „jeigu nepatinka, eikit į kitą barą“, taip ir įsisuko konfliktas. T. ir jo tas draugas atėjo į jų zoną ir pradėjo grasinti, kad jie nesikištų. Toliau apsistumdė. Vyko muštynės. Sudavė T. draugui į nugarą. Pirmas pradėjo. Ten buvo chaosas. Tame konflikte su T. susistumdė. Nežino, gal T. besistumdant sudavė, gal ne. Buvo chaosas. Buvo neblaivus. Nustatė 2,7 promiles ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Blaivus nebūtų taip padaręs. Negali tiksliai įvardinti kitų atliktų veiksmų, nes ten buvo chaosas. T. R. ir A. Š. pretenzijos dėl alkoholio buvo nepagrįstos, nes matė, kad atsukinėjo naujus butelius. Mano, kad jie atėjo iš anksto nusiteikę sukelti konfliktą. Jie į kavinę atėjo paskutiniai. Iš šalies žiūrint, negali pasakyti, jog matėsi, kad jie yra neblaivūs. Buvo apklaustas du kartus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė teisingas aplinkybes. Iki įvykio T. pažinojo, jo draugo - ne. Santykiai su T. buvo geri. Konfliktų su juo nebuvo. Baigėsi viskas tuo, kad atvyko policija, mano, kad T. išsikvietė policiją. T. visą vakarą bandė primušti kitus žmones, o kai suprato, kad nieko neprimuš, išsikvietė policiją. Kavinė užsidarė, nes baigėsi darbo laikas. Negali atsakyti, koks kavinės darbo laikas. Kavinėje buvo daug žmonių ir visi, kas ten buvo, įsitraukė į tą konfliktą. Dėl sugadinto turto kavinė pretenzijų nepareiškė. Apsaugos darbuotojas buvo už baro. Nematė, ką jis veikė. Nematė, nes buvo prasidėjęs chaosas. Kažkada prieš kelis metus buvo toje kavinėje. Visi stovėjo prie baro. Tas konfliktas įvyko prie baro. Sudavė jam pirmas, nes jie įėjo į jų zoną, pradėjo kalbėti necenzūriniais žodžiais ir pradėjo grasinti. Iš matymo pažįsta apsaugos darbuotoją. Barmenę taip pat iš matymo pažįsta. Su jais visą vakarą bendravo gražiai. Ikiteisminio tyrimo metu prisiminė geriau. Prašo remtis jo duotais parodymais. Gailisi. Prisipažino iš karto. Neatsiprašė nukentėjusiojo, nes nebuvo galimybės. Iš karto buvo taikytas apribojimas su juo bendrauti. Matė vaizdo įrašą. 00.25 val. užfiksuota, kad T. R. atsiskaito, bet jie kitoje pusėje buvo, nematė, ką jis daro. Jie atėjo pas juos į jų pusę ir pradėjo grasinti. Atsiprašė nukentėjusiojo. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Yra atlyginęs 400 eurų žalos. Sutuoktinė galėtų daryti jam įtaką. Ji blogai vertina jo elgesį. Neturi daugiau bylų. Yra dirbantis, vedęs, turi 3 vaikus. Palieka teismui įvertinti likusį neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam. Kai jie atėjo, tai E. K. su draugu jau sėdėjo kavinėje. Jie sėdėjo prie stalo, bet ką jie gėrė, nematė. Nematė, ar E. K. vartojo alkoholį. Jie sėdėjo kampe, o patys - prie baro. Nukentėjusiojo A. Š. prašoma suma, jo manymu, yra per didelė. Mano, kad reali suma visumoje yra 500 eurų. Pripažįsta, kad pakeistame kaltinime jam pagrįstai inkriminuotas papildomas veiksmas - kad sudavė vieną smūgį į veido sritį T. R., tai matosi ir vaizdo įraše. Pripažįsta, kad pažeidė viešąją tvarką. Sutinka su proceso išlaidomis.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis E. K. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kovo 26 d. su S. K. buvo bare. Atėjo A., T. R., G. A.. Jis patys pirmi buvo. A., T. R., G. A. atėjo vėliau. Prasidėjo konfliktas. Negali įvardinti, kam sudavė, bet tai, kas parašyta kaltinamajame akte, yra teisinga. Viską taip padarė, kaip parašyta kaltinamajame akte. Negali įvardinti, kurio asmens atžvilgiu smurtavo. Buvo pakankamai tamsu. Galėjo smurtauti pastūmimu, kumščiais. Nepamena, ar iki įvykio vartojo alkoholį, o po įvykio niekas netikrino blaivumo. Po konflikto jis su S. K. išėjo. Šviesas uždegė ir išėjo. Nepamena, ar kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus. Nepamena, ar kolą gėrė, ar alų. Nežino, dėl ko kaltinamajame akte nurodyta, kad buvo neblaivus. Blaivus gali veltis į konfliktą tada, jeigu jo gyvybei gresia pavojus. Tuo metu jam grėsė pavojus. Jis gynėsi, nes jo gyvybei grėsė pavojus. Teismas tegul įvertina, ar jo gyvybei grėsė pavojus. Matė, kad vyksta konfliktas prie baro, prasidėjo susistumdymas ir įsivėlė. Nežino, dėl ko prasidėjo konfliktas. Pripažįsta, kad savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką. Nematė, kad kas kviestų policiją. Išėjo, kad labiau neįsipliekstų konfliktas. Gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Dėl civilinio ieškinio palieka teismui spręsti. Gavo kaltinamąjį aktą, susipažino su juo ir su vaizdo medžiaga. Pripažįsta, kad suduodamas smūgius, pažeidė viešąją tvarką ir taip dalyvavo konflikte. Sudavė smūgius nukentėjusiajam į nugarą, po to smūgiavo jam į veidą, nes visi bare pradėjo muštis ir jis pajuto pavojų. Nepamena, ar įvykio metu buvo neblaivus. Gal S. K. ir vartojo alkoholį prieš ateinant į barą. Įprastai blaivus taip nesielgia. Nesumokėjo jam paskirtos baudos. Buvo teistas (duomenys neskelbtini) gal 2022 metais ir skirtas 8 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliko. Suabejojo dėl savo kaltės gal todėl, kad ne pats pirmas pradėjo tą konfliktą, bet pripažįsta savo kaltę. Konfliktas prasidėjo prie baro, prasidėjo muštynės, pajautė grėsmę ir sudavė nukentėjusiajam į nugaros sritį. Mano, kad ieškinys turėtų būti mažesnis, nes ten daugiau moralinė žala. Sutiktų atlikti viešųjų darbų bausmę. Nepamena, ar jau buvo sudavęs smūgius prieš išeinant iš baro parūkyti. Nematė, kad T. skambina policijai. Išėjęs parūkyti nejuto grėsmės. Kodėl jis turi skambinti policijai, tai turi daryti apsaugos darbuotojas. Grėsmė kilo jam, nes bare buvo pažeistos viešosios tvarkos taisyklės. Pripažino savo kaltę. Nelabai pamena, bet galimai galėjo būti išgėręs. S. K. pirmas davė parodymus. Nepamena, ar pats buvo neblaivus. Su S. K. santykiai nekonfliktiški, jis yra gatvės žmogus. Išėjo iš ten, kad nesukeltų didesnio konflikto. Jeigu S. K. nurodė, kad išėjo iš baro, nes, būdami girti, suprato, kad taip bus geriau, tai galimai buvo neblaivus ir S. K. parodymais. Mano, kad bendra žala turėtų būti 500 eurų. Pakeitus kaltinimą, papildomai nieko pasakyti neturi, lieka prie savo duotų parodymų. Mano, kad prašoma priteisti procesų išlaidų suma yra per didelė. Yra nedirbantis, neišgali susimokėti. Dirbdavo užsienyje, bet dabar atimtas pasas, todėl negali įsidarbinti. Paskirtos baudos nėra sumokėjęs, ją išieško antstolė V. Š..

Kaltinamasis A. Š. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kovo 26 dieną apie 00.00 valandą nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Ten jau buvo G. ir E.. Jie sėdėjo kampe, prie baro. Kalbėjosi su G.. Atėjo nukentėjusysis su T. R.. Užsisakė išgerti, jiems įpylė, jie pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kad čia kažkoks pilstukas, barmenė atidarė kitą butelį ir įpylė, bet jie toliau reiškė nepasitenkinimą. Buvo toliau prie baro, negali tiksliai įvardinti, kaip ten kas vyko. Pradžioje nedalyvavo. T. R. nukrito jam prie kojų, čiupo jam už klyno, pats jį papurtė, tada jis atsistojo. T. R. persivertė ir sudavė smūgius rankomis ir spyrė koja. Tai buvo vieninteliai smūgiai. Kitiems nesmūgiavo ir nematė, kas pirmas pradėjo smurtinius veiksmus ir kokius veiksmus atliko. Jeigu T. R. nebūtų atlikęs savo veiksmų, tai nebūtų įsivėlęs į konfliktą. Buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Gailisi dėl savo elgesio, atsiprašo nukentėjusiojo. Buvo teistas, kai buvo 16 metų. Neteikė prašymo dėl laidavimo. Galėjo laiduoti tik jo mama, o mamai blogai su sveikata, jos net neprašė laiduoti, nes nenori jos nervinti. Dukra gal galėtų laiduoti, bet jai sudėtinga sudalyvauti, nes ji mokosi ir gyvena (duomenys neskelbtini). Yra brolis, bet jis užsienyje gyvena. Su dukra santykiai labai geri. Ji labai neigiamai vertina jo veiksmus. Kreipsis į dukrą dėl laidavimo. Su dukra palaiko glaudų ryšį. Dukra S. Š. galėtų už jį laiduoti. Su dukra susitinka, kai tik ji grįžta, telefonu bendrauja du, tris kartus per savaitę. Pakeitus kaltinimą, neturi kuo papildyti, lieka prie savo išsakytos pozicijos.

Kaltinamasis T. R. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kovo 26 dieną su A. Š. nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Buvo kelios minutės po 24 valandos. Įėjus į kavinę pastebėjo, kad yra iš matymo gerai pažįstamas G. A., priėjo, pasisveikino. Jis, A. Š. ir L. L. stovėjo prie baro. Pasisveikino ir su A. užsisakė alkoholinio gėrimo. Barmenės paklausė, ką turi, sakė, kad brendžio, užsisakė brendžio, pasiėmė kolos ir nuėjo prie staliuko. Paragavus tikrai pasijuto, kad tai ne brendis, nes jis turėjo specifinį viskio ar naminės prieskonį. Nuėjo prie baro, paprašė, kad pakeistų, nes tai yra ne toks gėrimas, kokio prašė. Tada apsaugos darbuotojas pasikvietė prie baro prieiti, sakė, kad viskas čia gerai, pasakė, kad prasuko naują butelį, davė visiems prie baro paragauti ir visiems buvo gerai. Kažkokių necenzūrinių žodžių nebuvo, buvo tik noras išsiaiškinti, ar tai tikrai tas gėrimas. Pasakė, kad nematė, kaip tą butelį prasuko ir ką įpylė. Stengiantis išvengti konflikto su baru, prasidėjo prie baro stovinčio G. A. komentarai. Sakė, ko čia jie kabinėjasi ir t. t. Norint išvengti konflikto, priėjo ir paklausė, kiek skolingas už tą antrą gėrimą. Įvardijo skolą ir jis būtent priėjęs prie apsaugos darbuotojo atsiskaitinėjo su kortele ir nematė, kaip buvo suduotas jo draugui smūgis į veidą. Atsisuko, pamatė jo kruviną nosį. Paklausė, kas jam sudavė. Iš pradžių dar prie G. A. priėjo, klausė „ar tu?“, ten toks pasistumdymas buvo, bet tai ne konfliktas ir ten jokių necenzūrinių žodžių nebuvo. Tai yra tikrai ne tiesa, kad jie ten stovėjo ir kėlė konfliktą. Bekalbant su draugu, kas atsitiko, į salę vėl grįžo S. K. ir jis ėjo tiesiai prie jų. A. pasakė, kad šitas, kad reikia kviesti policiją. Pats apsaugos darbuotojas šaukė, kad kviesti policiją, pats grasino, kad tik išvengti policijos. Prasidėjo stumdymasis. Kadangi S. K. buvo pasišalinęs, atsistojęs prie durų norėjo sulaikyti, kol atvyks policija. Pradėjo skambinti į policiją, kad atvažiuotų, vengdamas konflikto, kad neįsivelti į muštynes ir panašiai. Priėjo prie S. K., kad pastumti, ta prasme, kad prilaikyti, jog jis nepasišalintų ir tuo momentu, skambinant policijai ir kalbantis su policija, S. K. jį užpuolė ir pradėjo jam smūgiuoti. Prieš tai G. A. stumtelėjo dėl to, kad nežinojo tada, jog G. A. ir visi ten buvę asmenys yra pažįstami ir susiję, nes G. A. turi savo verslą ir būtent jie turėjo bendrą verslą ir gal G. A. turi kažkokį tai pyktį, kad kai kurie pirkimai buvo padaryti ne jo naudai. G. A. su A. Š. yra draugai, o su L. L. bendrų įmonių savininkai. Prasidėjus susistumdymui, gavo eilę smūgių nuo S. K., kai tuo momentu kvietė policiją ir po to prasidėjo susistumdymai, nes po kiekvieno karto buvo puolamas. Nenorėjo muštis, viso konflikto metu stengėsi nesuduoti smūgių, nes nebuvo nusiteikęs konfliktiškai, norėjo atskirti, atstumti. Bet tame tarpe lyg tai buvo liudytoja, tokia moteris, kuri prie jo visą laiką puldinėjo, stumdė, bandė skirti, nors realiai jo tikslas buvo išsiaiškinti, dėl ko vyksta čia tokie dalykai. Buvo vienu momentu pagautas liudytojo, kuris liudytoju ir liko, ir smaugiamas per kaklą, ir tuo momentu G. A. smūgiavo jam į galvą. Nukritus ant žemės, toliau grumtynių netęsė, tiesiog, išsivadavo nuo liudytojo A. S. ir pasitraukė. Matė, kaip A. Š. pasveikina S. K., kad čia su juo ritasi ir dalyvauja tame konflikte. Po visų tų smūgių, po viso to ritinėjimosi buvo tiek išvestas aplinkybių ir norėjo vieną kartą S. K. smogti, bet tikrai nepataikė, kas matosi ir vaizdo medžiagoje. Toliau, įsiplieskus grumtynėms, buvo A. ir liudytojo L. L. atitrauktas nuo tų grumtynių ir besimuistydamas pats matė, kaip L. L. jam smūgiuoja su koja kelis smūgius į jo koją, norėdamas pargriauti ar kažką panašaus padaryti. Paleido A. ranką, jau į jį atsisukęs, gavosi grumtynės, po kurių, kaip ir pats liudytojas savo apklausoje teigė, kad jis jam smūgiavo dar ir prieš tai į nugaros sritį, kai buvo smaugiamas. Po to su A. buvo perverstas ant žemės ir nuo L. L. smūgių, galima sakyti, neteko priekinių dantų, kurie buvo nuskelti. Tada ir A. ten prie baro prisijungė, bet grumtynių metu labai sunku suprasti, bet, galima sakyti, stengėsi tų smūgių nesuduoti. Provokacijų buvo ir tų aplinkybių metu buvo gana sudėtinga to išvengti. Galų gale atvyko policija ir su policija irgi buvo gana įdomūs dalykai. Kadangi miestelis nedidelis, teko kalbėti, tai juos pasivedė į šoną, kadangi jie papuolė ne į tą vakarėlį, po to sužinojo neoficialiai, kad tai buvo naujo serviso atidarymas, dėl to ten ir buvo suėję visi, bendrai G. A., A. Š., A. S. pažįstami asmenys. Kaltę pripažįsta su tuo smūgiu, nes atliko smurtinius veiksmus S. K. atžvilgiu. Užsimojo ir bandė trenkti jam į veido sritį. Buvo grumtynės, bet smūgių kitiems nesudavė. Įvykio metu buvo išgėręs, kai atvyko policija, pripūtė 1,31 promilių, o kai buvo nuvežtas į medicinos įstaigą, buvo pakartotinai patikrintas ir tas neblaivumas buvo mažesnis, pripūtė 1,2 promiles su trupučiu. Matė vaizdo įrašą. Matydamas vaizdo įrašą, pakomentavo kiekvieną savo veiksmą. Kviesdamas policiją ir pastumdamas norėjo, kad nepasišalintų S. K.. Stūmė S. K., norėdamas jį prilaikyti, kad nepasišalintų. Tam momentui jį sulaikė. Iki to laiko, kai prie baro buvo spardomas A. Š. ir L. L., kas nebuvo nurodyta, tai tada S. K. ir E. K. pasišalino. Tada fiziškai sulaikyti negalėjo, bet jo tikslas buvo sulaikyti ir kad atvažiavusi policija viską išsiaiškintų. Neturėjo tikslo kelti konfliktą. Po pirmų smūgių nepuolė kažko aiškintis, nors ir buvo išgėręs, o tiesiog prašė policijos pagalbos, kad atvažiuotų ir išaiškintų draugo problemą. Kai kvietė policiją ir gavo eilę smūgių iš S. K., buvo su akiniais ir, žinodamas, kad su akiniais yra žymiai didesni sužalojimai, juos nusiėmė ir pasidėjo būtent dėl to, kad išvengtų daugiau sužalojimų. Tą vakarą nepataikė nei vieno smūgio niekam, nei grumiantis, nei užsimojus. Pripažįsta, kad užsimojęs S. K. tęsė viešosios tvarkos sutrikdymą, kurį sukėlė kiti asmenys. Buvo giliai įsižeidęs, praradęs kontrolę ir sutinka, kad tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Pripažįsta, kad pastūmė A. Š.. Turėjo konfliktą su baru, kurį bandė išspręsti atsiskaitydamas, bet tuo momentu buvo sumuštas jo draugas. Su baru buvo išsprendęs konfliktą. Visi kiti nesutiko su jais, kad tas gėrimas blogas, nes jie visi yra pažįstami. Iki atėjimo į kavinę buvo išgėrę. Anot jų, tai, ką įpylė, buvo iš naujo butelio, o antrą kartą įpylė, atseit, iš naujai atidaryto butelio. Bet jis pasakė, kodėl neatidarė prie jų. Nepripažįsta suduoto smūgio asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą. A. Š. aplinkybės neginčija. Nepripažįsta kaltinime nurodytos aplinkybės „suduodant vienas kitam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas“, kas liečia S. K.. Pripažįsta tai, kad buvo siekiama suduoti, bet smūgis nebuvo suduotas. Pripažįsta, kad jo veiksmai sutrikdė viešąją tvarką, kad dalyvavo muštynėse. Mano, kad atitinka sąlygas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Bandymas buvo, nepamena, ar pataikė. Nejautė, kad kliudė kitą kūną. Gerai prisimena savo veiksmus. Po įvykio jam kiti asmenys nereiškė pretenzijų, kad jis kažkam įspyrė. Po grumtynių, atsistojus, gal ir apimtas emocijų, kad įspirtų kitam asmeniui, nejuto. Spyrio metu atstumas iki S. K. buvo apie metrą. Smūgių nesudavė. Vaizdo įraše ties 5.28 min. – nesudavė smūgio, bet bandė smūgiuoti, o žmogus su kepurėle sulaikė jo ranką. Ties 4.51 min. - 4.34 min. – kojomis smūgių šioje situacijoje nebuvo, o rankomis bandė, bet nesudavė. Ties 4.20 min. – užsimojimas kumščiu, kuris nesiekė S. K.. Ties 4.14 min. – čia taip pat nesudavė. Pakeitus kaltinimą, su juo sutinka pilna apimtimi. Pripažįsta, kad pažeidė viešąją tvarką, su jam inkriminuojama veika pagal BK 284 straipsnį sutinka.

Nukentėjusysis A. Š. dėl civilinio ieškinio teisme paaiškino, kad palaiko civilinį ieškinį dėl neatlygintos 1 100 eurų neturtinės žalos ir 550 eurų advokato išlaidų. G. A. atlygino 400 eurų. Ieškinį reiškia G. A., E. K. ir S. K. atžvilgiu. Skaudėjo žandikaulį, nes prasileido smūgį, sunku darbe susikaupti, daug nemigos naktų, nes sunku buvo miegoti, jautė nerimą. Galėjo tęsti savo darbinę veiklą. Negulėjo ligoninėje. Pagal jį jie visi vienodai kalti. Nepateisina nei vieno. Aktyvesnis buvo S. K., nes jis smogė į veidą. Šiuo metu pasekmių nėra. Po smūgio buvo patinęs žandikaulis. Dešimties balų sistemoje skausmą įvertintų penketui. Negali išskirti, kuris kokį skausmą sukėlė, mano, kad visi vienodai. Kavinėje juto pažeminimą. G. A. yra atlyginęs žalą. Mano, kad iš visų po lygiai. Norėtų, kad būtų atlyginta žala iš visų solidariai. T. R. neturi neturtinių ir turtinių pretenzijų. S. K. ir G. A. jo atsiprašė. Po įvykio į medikus nesikreipė, neteko vartoti vaistų. Juto nerimą, pažeminimą dėl bendrai susiklosčiusios situacijos. G. A. yra atlyginęs žalą. Mano, kad iš visų po lygiai. Norėtų, kad būtų atlyginta žala iš visų solidariai. T. R. neturi neturtinių ir turtinių pretenzijų. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, ir A. jo atsiprašė. Po įvykio į medikus nesikreipė, neteko vartoti vaistų. Juto nerimą, pažeminimą dėl bendrai susiklosčiusios situacijos.

Galima laiduotoja R. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad laidavimas - tai atsakomybė už vyrą, kad būtų teisingumo kelyje, nesiveltų į ginčus. Gerai sutaria, draugiškai bendrauja, kartu dirba, turi šeimos verslą, palaiko šiltus santykius. Vyras pasipasakojo apie įvykį, labai gailėjosi. Pati yra neteista, nebausta administracine tvarka. Yra dirbanti (duomenys neskelbtini) buhaltere. Prašo laidavimo be užstato, nes pajamos nėra labai didelės, be to, augina nepilnametį vaiką. Jos vyras tvarkingas, nekonfliktiškas žmogus. Jis teikia išlaikymą dar vienam nepilnamečiui vaikui. Neturi žalingų įpročių. Sutinka laiduoti ir pasitiki. Tai buvo vienintelis toks atvejis. Vyras nedažnai eina į kavines. Norėjo susitikti su draugais, mano, kad tokie įvykiai nepasikartos.

Galima laiduotoja E. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad laidavimas - tai daryti teigiamą įtaką. Pokalbiai, palaikymas, situacijos aptarimas. Neigiamai vertina vyro elgesį. Mato, kad jis gailisi. Sutaria gerai. Pat neteista, kažkada seniai už greitį yra bausta. Dirba (duomenys neskelbtini) atvejo vadybininke. Turi tris sūnus. Su vaikais sutaria puikiai.

Galima laiduotoja S. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad žino, jog jos tėvas kaltinamas dėl muštynių. Labai keista, kad jis tai padarė, jis labai gailisi. Kalbėjosi apie tai, jis sakė, kad ateityje tai nepasikartos. Efektyviausias būdas jam daryti teigiamą įtaką, mano, yra pokalbiai. Jie labai atvirai bendrauja ir kalbasi. Telefonu porą kartų per savaitę tikrai pasikalba, o į namus grįžta kartą per du mėnesius, kiekvieną kartą susitinka.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes G. A., E. K., A. Š., T. R. nėra kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, jų gynėjai ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be G. A., E. K., A. Š., T. R. visiško prisipažinimo, kaltinamųjų kaltę įrodo ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai:

- 2023-03-26 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. R. tarnybinis pranešimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kuriame nurodyta, jog 2023-03-26 apie 00.30 val., iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas: „Vyksta muštynės. Prašo policijos pareigūnų. Telefonas galimai padėtas, niekas nekalba. Girdisi didelis triukšmas“, įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Kartu su ekipažu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dirbo RS vyr. patruliai E. A. ir D. R., nuvykta į įvykio vietą. Paaiškėjo, kad konfliktas vyko bare „(duomenys neskelbtini)“, užėjus į barą tarp lankytojų pastebėti du neblaivūs vyriškiai kruvinais veidais, nustatyta, kad tai A. Š., kuriam nustatytas 1,23 promilių girtumas, ir T. R., kuriam nustatytas 1,31 promilių girtumas. Asmenys paaiškino, kad bare užsisakius alkoholinių gėrimų ir juos paragavus, jiems kilo įtarimas, kad jie nekokybiški, todėl nuėję prie baro pradėjo reikšti pretenzijas, dėl to kilo konfliktas su kitais baro lankytojais. Konflikto metu T. R. buvo suduoti smūgiai (kiek ir kur nenurodė) į įvairias kūno vietas. A. Š. du kartus suduota į veidą, kas konkrečiai tai padarė, asmenys nurodyti negalėjo, neva nematė. T. R. buvo labai susijaudinęs ir impulsyvus, kad jis nusiramintų ir daugiau nekonfliktuotų, su juo išėjo į lauką. Atvykę medikai T. R. ir A. Š. išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Bare be minėtų asmenų buvo G. A., nustatytas 2,51 prom. girtumas, L. L., nustatytas 2,11 prom. girtumas, A. Š., nustatytas 1,96 prom. girtumas, A. S., nustatytas 2,38 prom. girtumas, D. V., S. L., blaivus kavinės darbuotojas J. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir barmenė O. M., kuriai nustatytas 1,85 prom. girtumas. Blaivumas tikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Drager alcotest 7510, ARLN0607“, patikra Nr. 1759606, galioja iki 2023-05-22. J. J. paaiškino, kad į barą atėjęs T. R. elgėsi agresyviai, konfliktavo su kitais baro lankytojais, žodžiais kabinėjosi prie L. L., kas asmenis sumušė, nematė. Kavinėje įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Joniškio r. PK atliekant procesinius veiksmus, A. Š. buvo parodytos bare buvusių asmenų nuotraukos, kaip vieną iš smurtavusių atpažino G. A.(1 t., b. l. 27-28);

- alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Drager alcotest 7510 ARLN-0607“ panaudojimo registracijos žurnale užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad G. A. 2023-03-26 01.11 val. nustatytas 2,51 promilių neblaivumas, A. Š. 2023-03-26 01.14 val. nustatytas1,96 promilių neblaivumas. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Drager alcotest 6810 ARFL-0114“ panaudojimo registracijos žurnale užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad A. Š. 2023-03-26 00.41 val. nustatytas 1,23 promilių neblaivumas, T. R. 2023-03-26 01.08 val. nustatytas 1,31 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 30-36);

- 2023-03-26 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios kavinės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad kavinės vakariniame kampe ant lubų yra vaizdo stebėjimo kamera, taip pat stebėjimo kamera yra ir virš išėjimo iš salės durų (1 t., b. l. 37-48);

- nukentėjusiuoju pripažintas A. Š. parodė, kad 2023-03-26 apie 00.05 val. kartu su savo draugu T. R. atėjo į kavinę-barą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Prieš tai pas R. R. namuose buvo išgėrę alkoholio. Kavinėje-bare „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemažai asmenų. Kartu su T. R. įėjęs į kavinės-baro vidų nuėjo prie baro užsisakyti alkoholinių gėrimų. Užsisakė „(duomenys neskelbtini)“ brendžio dvi taures, alkoholį nusinešė prie vieno iš staliukų ir atsisėdę gurkšnojo bei kartu bendravo. Daugiau asmenų prie jų staliuko nesėdėjo. Pradėjus gerti minėtą brendį abiem kilo įtarimas, kad šis alkoholinis gėrimas neatitinka kokybės, todėl abu nuėjo prie baro ir barmenei, kurios nepažįsta, pareiškė žodžiu pretenzijas dėl galimai nekokybiško brendžio. Tarp jų ir barmenės dėl galimai nekokybiško brendžio kilo žodinis konfliktas. Netrukus barmenė atnešė butelį brendžio „(duomenys neskelbtini)“ ir prie jų jį atidarė bei į vieną taurę įpylė šio brendžio. Jiems jo paragavus, vėl kilo įtarimas, kad galimai šitas prekiaujamas brendis yra nekokybiškas. Šalia jų prie baro stovėjo keletas baro klientų, kurių nepažįsta. Su baro klientais įvyko žodinis konfliktas. Tada vienas iš šalia jų stovėjusių baro klientų, kurio nepažįsta, jam kumščiu vieną kartą smogė į veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Po smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Sąmonę praradęs ir pergriuvęs ant grindų nebuvo. Šalia stovėjusiam draugui T. R. pasakė, kad jis iškviestų policiją. Tai išgirdę baro klientai puolė ant T. R. ir jį pradėjo rankomis mušti, pargriovė ant grindų bei kojomis pradėjo jį spardyti. T. R. mušė kokie penki vyrai. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos medikai. Jį ir T. R. medikai pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur jam diagnozavo sukrešėjusį kraują iš nosies ir kairio skruostikaulio sumušimą bei išleido gydytis ambulatoriškai. Dėl mušamo draugo T. R. labai pasipiktino ir išsigando. Jį ir T. R. mušusius asmenis atpažintų. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka baudžiamojoje byloje išaiškinta. Civilinį ieškinį pareikš, kai bus nustatytas kaltas asmuo ar asmenys. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks (1 t., b. l. 54-59);

- 2023-03-28 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. P. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog nukentėjusysis A. Š. nurodė, kad pas teismo medicinos ekspertus su jam įteikta užduotimi jis nevyko, nes sužalojimai jam nepadaryti (1 t., b. l. 62-63);

- 2023-03-26 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nukentėjusio A. Š. kūno apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint A. Š. kūną matomas nosyje sukrešėjęs kraujas (1 t., b. l. 82-88);

- 2023-04-05 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis, A. Š. objektyvių duomenų dėl kūno sužalojimo nenustatyta. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2023-03-26 A. Š. nustatyti galvos sumušimai kairio skruostikaulio ir nosies srityse sužalojimais nevertinami, kadangi nosies sumušimo diagnozė paremta subjektyvia simptomatika, kairio skruostikaulio sumušimas nėra pagrįstas objektyviais traumavimo požymiais ir žodis „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimo pobūdį (kraujosruva, nubrozdinimas, žaizda, lūžis ir pan.). Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (1 t., b. l. 98);

- 2023-03-26 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota T. R. kūno apžiūra. Apžiūrint asmens kūną, matomas periokulinės srities sumušimas, hematoma (1 t., b. l. 110-116);

- 2023-04-05 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad: 1) T. R. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairės akies obuolio odenoje, apatinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties kramtomojo paviršiaus nutrupėjimas, nubrozdinimai dešiniame antakyje ir kairėje alkūnėje; 2) T. R. padaryti kūno sužalojimai bukais kietais daiktais; 3) T. R. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti keleto valandų bėgyje iki 2023-03-26, 01.20 val., jam kreipiantis į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių; 4) T. R. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo keturių trauminių poveikių bukais kietais daiktais; 5) T. R. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai; 6) T. R. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, nes išsidėstę keliuose kūno paviršiuose (1 t., b. l. 131-132);

- liudytoja D. V. parodė, kad 2023-03-26 apie 00.00 val. kartu su drauge S. L. atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Prieš atvykstant jau buvo vartojusi alkoholio ir dar kavinėje vartojo, gėrė alų. Kuomet jos atėjo, kavinėje jau galėjo būti kokie šeši asmenys, nelabai įsidėmėjo. Žino, kad tą vakarą buvo nukentėjusių asmenų, tačiau jų nepažįsta. Iš kitų buvusių kavinėje pažįsta tik E. K., visus kitus žinojo tik iš matymo, tačiau jų vardų ir pavardžių įvardinti negali. Didžiąją laiko dalį prie staliuko sėdėjo su vyriškiu, kurį žino tik iš matymo, tačiau asmeniškai jo irgi nepažįsta. Girdėjo dėl ko tarp kavinėje buvusių asmenų kilo konfliktas - asmenys, kurių nepažįsta ir vėliau nukentėjo, pradėjo sakyti, kad vietoje viskio jiems įpylė „samagoną“. Vieta, kurioje ji sėdėjo yra nugara į barą, tai prasidėjusį konfliktą tik girdėjo, tačiau nematė, neatsisuko, jai nebuvo svarbu. Po kiek laiko vykusio žodinio konflikto prasidėjo muštynės, kas jas pradėjo, negali pasakyti. Muštynių eigoje atsistojo nuo savo staliuko ir tiesiog su drauge S. ėjo skirti besimušančių asmenų, ką konkrečiai skyrė ir nuo ko traukė, pasakyti negali, tiesiog norėjo, kad jie nebesimuštų ir toliau tęstųsi vakaras, nes jos su drauge atėjo ne muštynių pasižiūrėti, o tiesiog ramiai su drauge pasėdėti, pašokti, praleisti laiką. Jai, kaip kavinės lankytojai, buvo nemalonu, kad įvyko muštynės, tai ją papiktino, kaip žmogų, kavinė visada užsidaro 2 val. nakties, o tuomet užsidarė daug anksčiau dėl muštynių. Dėl buvusio girtumo neprisimena, kas kam kokius smūgius konkrečiai sudavė, tiesiog galima sakyti, kad ten mušėsi bei stumdėsi beveik visi buvę vyriškiai ir tai darė iš kelių kartų. Nebuvo aktualu stebėti, kas ką konkrečiai daro, todėl to įvardinti negali. Nežino kaip baigėsi muštynės ir ką vyrai grumdamiesi kalbėjo ar šaukė vieni kitiems. Matė tik tiek, kad anksčiausiai iš kavinės dingo E. K. su savo draugu, nes atvykus policijos pareigūnams, jų jau nebebuvo. Mano, kad policiją iškvietė nukentėjęs asmuo. Kraują matė tik ant aukšto tamsaus vyro veido, ar pas kitą nukentėjusįjį buvo kokių sužalojimų, pasakyti negali (1 t., b. l. 139-142);

- liudytoja S. L. parodė, kad 2023-03-25 vartojo vakare alkoholį kartu su savo drauge D. V.. Jau buvo po vidurnakčio, t. y. buvo 2023-03-26 po 00.00 val., jos atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Kavinėje gėrė alų, prasidėjus konfliktui jau galėjo būti išgėrusios ir po du buteliukus alaus. Prie staliuko sėdėjo su D. V. dviese, po to prie jų priėjo iš matymo pažįstamas A. S.. Kuomet atėjo į kavinę, joje jau buvo A. Š., G. A., E. K., S. K., M. G. su draugu, juos visus gali įvardinti vardais pavardėmis, nes pažįsta. Visi leido laiką, vartojo alkoholį, jokių konfliktų nebuvo. Paskutiniai į barą atėjo du vyrai, kurių nepažįsta, tik kaip dabar jau žino, kad tai tie asmenys, kurie nukentėjo įvykio metu. Kiek suprato, viskas prasidėjo dėl gėrimų. Vienas iš nepažįstamų vyrukų pradėjo barmenei sakyti, kad ji jam pripylė „samagono“. Paskui kavinės darbuotojas J. J. buvo net prie jos priėjęs ir paprašė, kad ateitų paragauti gėrimo, nes neva tai „samagonas“. Nuėjo prie baro paragauti, ragavo tiek iš vieno vaikino stikliuko, tiek iš kito. Abiejuose buvo vienodi gėrimai, jos supratimu, tai buvo brendis, tikrai ne „samagonas“. Tie vyriškiai vis tiek aiškino, kad tai „samagonas“, nors alkoholis jau buvo įpiltas iš ką tik atidaryto butelio, iš kurio ji ir ragavo. J. J. atnešė paragauti, nes yra dirbusi barmene toje pačioje kavinėje ir pažįsta tiek barmenę O. M., tiek darbuotoją J. J.. Paskui su tais vaikinais kalbėjosi ir sakė, kad tai yra geras gėrimas, jei jie ir nenori jo gerti, susimokėti turės, nes vis tiek alkoholis įpiltas jiems buvo. Nuo to ir prasidėjo visas konfliktas. Nematė kas kam sudavė pirmas, tik dar jai kalbantis, kad jie turės sumokėti, pamatė, kad vienas iš tų vyrų jau yra kruvina nosimi. Nespėjo pamatyti, kad jam sudavė tą smūgį. Paskui prasidėjo bare beveik visų ten buvusių grumtynės ir muštynės, ne vienu metu, tačiau pakaitomis iš kelių kartų. Nenorėdama, kad vyktų muštynės, tiesiog eidavo skirti prie tų, kurie būdavo aršiausi, tačiau net jai juos skiriant, vis tiek eigoje buvo, kad kažkas kažkam sudavė smūgius. Tik aprimdavo muštynės, kas nors pasakydavo kokį žodį ar gestą ir vėl iš naujo viskas prasidėdavo. Net ir nukentėję asmenys, girdėjo, kaip kelis kartus siūlė kažkam, kad eiti išsiaiškinti į lauką. Jos manymų tą vakarą aršiausi buvo S. K. ir E. K.. Kiek kas kam kokių smūgių sudavė, įvardinti tikrai negali, ten vyko „balaganas“. Jai, kaip kavinės lankytojai, vykusios muštynės sukėlė pasipiktinimą, atėjo atsipalaiduoti, pasibūti, o įvyko toks dalykas. Grumtynių gale daugiausia kraujo buvo ant tų dviejų jai nežinomų vyrų, tačiau iš esmės buvo kraujo visur, grįžusi namo jo rado net ant savo rūbų (1 t., b. l. 145-148);

- liudytojas J. J. parodė, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba apsaugos darbuotoju apie 10 metų. 2023-23-25 taip pat dirbo, tą vakarą kavinė užsidarė 1 val., įprastai dirba iki 2 val. nakties, tačiau buvo nedaug žmonių, todėl kavinė buvo uždaryta 1 val. Tą vakarą iš personalo dirbo jis ir barmenė O. M.. Žmonės pradėjo rinktis apie 23 val. Tą vakarą iš buvusių žmonių nepažinojo dviejų jaunuolių, kurie sėdėjo prie lango, vienas iš jų žemesnis, kuris dėvėjo kepuraitę, iš matymo buvo žinomas, tačiau tik taip. Taip pat nepažinojo ir asmenų, su kuriais kilo konfliktas dėl alkoholio. Daugiau kavinėje buvo visi žinomi žmonės. Buvo jau po vidurnakčio, t. y., 2023-03-26 apie 00.20 val., kuomet tie du vyriškiai, stovėdami prie baro, pradėjo rėkauti, kad jiems pardavinėja „samagoną“. Savo stiklinę, kurioje buvo gal ir virš 100 g įpilta, jis numetė ant stalo ir tiesiog buvo nepatenkintas dėl alkoholio. Jie gėrė brendį. Tuomet jis prie jų akių atidarė naują brendžio butelį, parodė, kad tikrai atsuktas naujas butelis, tačiau jie vis tiek buvo nepatenkinti, išvadino jį ir barmenę įvairiais necenzūriniais žodžiais. Kad sušvelninti situaciją, įpylęs alkoholio iš naujo butelio, pakvietė S. L., kad ši paraugtų ir pasakytų, koks tai alkoholis, paskui davė dar vienam klientui paragauti, kad turėti kelių žmonių nuomones ir tiems dviem vyrukams įrodyti, kad nepila „samagono“. Tačiau vis tiek jie nenurimo, toliau rėkė ir kėlė konfliktą, prašė atidaryti dar trečią naują butelį. Jiems pasakė, kad dar vieno naujo butelio tikrai niekas neatidarys, nes pagal kiekvieno norus neatidarinėja visų turimų butelių. Jis nebeėmė alkoholio. Visi kiti buvę prie baro lankytojai taip pat girdėjo visą situaciją ir visą konfliktą. Tuomet tas vyriškis su akiniais besiaiškindamas pamatė, kad jo draugas, kuris buvo žemesnis, yra kruvina nosimi. Kol jie aiškinosi dėl alkoholio, kažkas tam žemesniam jo draugui sudavė smūgį, tačiau kas, nematė. Tuomet tas aukštas vyrukas įsiuto ir prasidėjo dar didesni konfliktai. Negali įvardinti kas kam sudavė smūgius, tai matosi tyrimui pateiktame vaizdo įraše, tačiau vyko muštynės ir grumtynės tarp kelių asmenų, o kas kam ir kiek tiksliai smūgių sudavė, nematė ir neskaičiavo. Kažkuriuo momentų ėjo jų skirti, bet nelindo į jų tarpą, visi buvo labai įniršę, labiausiai stebėjo, kad nenukentėtų kavinės inventorius. Muštynių metu barmenė O. buvo užrakinusi duris, kad konflikto dalyviai neišsilakstytų ir neateitų dar daugiau pašalinių asmenų, kol vyksta kavinėje grumtynės, muštynės. Nežino tiksliai, kas iškvietė policiją, kiek atsimena, kad barmenė O., tačiau nežino. Toks įvykis buvo nemalonus, sukėlė pasipiktinimą, sutrikdė kavinės veiklą, kavinė buvo uždaryta anksčiau. Gali pasakyti, kad įvykio metu nukentėjęs asmuo, kuris aukštesnis, su akiniais, visą vakar pats kibo prie žmonų, buvo ganėtinai įkyrus (1 t., b. l. 151-154);

- liudytoja O. M. parodė, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba beveik du metus laiko. Dirba slenkančiu grafiku, dvi dienas dirba, dvi laisvos. 2023-03-25 darbą pradėjo 11 val. ir kavinę uždarė 01.00 val. Tą vakarą buvo nedaug žmonių, iš kavinės lankytojų pažinojo ne visus. Pažinojo tik G. A., A. Š. ir S. L., kiti visi žinomi tik iš matymo, o kai kurie nebuvo žinomi išvis. Po 00.00 val. kilo konfliktas su dviem klientais. Vienas aukštesnis, tamsus su akiniais, priėjo ir pradėjo jai sakyti, kad pilsto „samagoną“, dėl šios priežasties pradėjo kelti konfliktą. Su apsaugos darbuotoju J. pradarė naują butelį brendžio ir davė jam paragauti, norėdami įrodyti, kad alkoholis yra tokio pat skonio ir, kad „samagonu“ neprekiauja, tačiau šie klientai nebuvo patenkinti. Žodis po žodžio visi pradėjo stumdytis ir muštis. Nestebėjo muštynių, taip pat nėjo jų skirti. Tačiau du asmenys, kurie sėdėjo prie staliuko, arčiau lango, norėjo muštynių metu išeiti, tai nuėjo užrakinti durų, kad jie neišeitų. Kvietė policiją 00.36 min. pranešti apie muštynes, tačiau tik jai paskambinus atvyko pareigūnai, suprato, kad jau kažkas prieš tai buvo kvietęs, tačiau kas kvietė, negirdėjo ir nežino. Kas buvo muštynių iniciatorius, pasakyti negali, nes nematė. Tuomet, kai atvyko policija ir viskas buvo nurimę, matė, kad tam aukštam, kuris buvo su akiniais, ir jo draugui bėgo kraujas. Daugiau nežino, kas nukentėjo įvykio metu. Atvykus pareigūnams jai buvo nustatytas 1,85 promilės girtumas. Alkoholį buvo išgėrusi tik užsidariusi kasą, t. y., 01.00 val. Gėrė likerį „(duomenys neskelbtini)“, kurio galėjo būti išgėrusi apie 300 g, o į alkotesterį pareigūnai davė pūsti 1.21 val. Darbo metu, kol buvo atidaryta kasa ir ji dirbo, alkoholio nevartojo. Kadangi buvo emociškai sunki diena, išgertas alkoholio kiekis ir iš karto nustatytas girtumas dėl tos priežasties ir galėjo būti toks didelis. Apsvaigusi išvis nesijuto. Niekas nematė, kaip vartojo alkoholį (1 t., b. l. 157-160);

- liudytojas L. L. parodė, kad 2023-03-25 vakarą apie 23.30 val. iš namų nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Nuėjo išgerti alaus. Jam atėjus į kavinę, kavinėje jau buvo iš matymo pažįstami G. A. ir A. S., kitų asmenų nepažinojo. Kavinėje gėrė alų bei bendravo su kavinėje esančiais asmenimis. Berods po vidurnakčio, jau galėjo būti apie 00.30 val., į kavinę atėjo iš matymo pažįstamas T. R. su draugu, kurio nepažįsta. Mano, kad jie abu jau buvo apsvaigę nuo alkoholio, nes T. R. neįtiko barmenės įpilto alkoholio kokybė. Matė, kad barmenė prie T. R. akių atidarė alkoholio butelį ir jam įpylė, tačiau T. R. nebuvo patenkintas, barmenė pasakė, kad tai originalus gėrimas, bei davė jam paragauti ir pasakyti savo nuomonę apie gėrimą. Paragavęs įpilto gėrimo, pasakė, kad nemato alkoholio kokybėje problemos. T. R. vis tiek nerimo ir konfliktavo dėl jam įpilto alkoholio kokybės. Visos diskusijos vyko prie baro. Jis (L. L.) stovėjo prie baro ir bendravo tai su barmene, tai su apsaugos darbuotoju. Kavinėje garsiai grojo muzika ir vyko šurmulys, kažkuriuo momentu atsisuko į salę ir pamatė, kad sumuštas T. R., nes buvo paraudęs veidas, kas T. R. sudavė smūgius, nematė. Kuriuo metu buvo sumuštas T. R. draugas, su kuriuo jis atėjo, nematė. Vyko didelis šurmulys, nesuprato, kas su kuo ir dėl ko konfliktuoja, matė, kad vienus mergina išskiria, tačiau kiti vėl pradeda konfliktuoti. Buvusi mergina kavinėje bandė raminti vaikinus. A. S. yra jo sūnėnas ir jis kavinėje sėdėjo prie staliuko su mergina, į konfliktą nesikišo iki kol matomai neapsikentęs T. R. veiksmų, nes jis pastoviai provokavo konfliktą. T. R. mušantis su jam nepažįstamu vaikinu, sūnėnas A. S. atsistojo nuo stalo ir iš nugaros pusės priėjo prie T. R. ir jam apkabinęs rankomis per kaklą, bandė juos išskirti, T. R. atitraukiant nuo vaikino. T. R. traukiant jie abu pervirto ant grindų, po to jie abu atsistojo ir jis priėjęs prie T. R., jam kumščiu nestipriai sudavė į nugarą, jis matomai net nejuto, nes į jį net nepažiūrėjo. T. R. pasitraukus nuo A. S., jis vėl puolė mušti tą patį vaikiną, tada matė, kad A. S. tokiu pat būdu kaip atitraukė T. R., bandė atitraukti ir tą vaikiną, kurį puolė mušti T. R., norėdamas taip nutraukti muštynes. Pamatęs, kad muštynėms nebus galo, nes T. R. pats visus provokavo ir kabinėjosi, kai jis su vaikinu nuvirto ant žemės, T. R. su jo draugu, atitraukė nuo vaikino, gulinčio ant žemės, atitraukiant T. R. jį laikė berods už kairės rankos, jo draugas už dešinės. Tačiau T. R. muistėsi ir bandė įspirti vaikinui, gulėjusiam ant žemės, jam trukdė tai padaryti su koja stabdydamas jo spyrius. Kaip suprato, T. R. draugas paleido jo ranką, tada T. R. pasisukęs į jį, užsimojo ir jam bandė smūgiuoti į veidą, tačiau pasilenkė ir išvengė jo smūgio, bei jį laikydamas už rankos pervertė ant grindų, bei pervirtusiam nestipriai įspyrė, norėdamas nutraukti jo agresiją. Kaip suprato, policiją kvietė ir pats T. R., ir barmenė. Visą tą vakarą, kiek matė, pats T. R. provokavo konfliktus su kavinės lankytojais, nes ne kartą matė, kad jis buvo skiriamas nuo kavinės lankytojų. Pats asmeniškai nėra konfliktiška asmenybė ir tikrai, jeigu ir panaudojo kokius tai veiksmus T. R. atžvilgiu, tai tik su tikslu nutraukti T. R. agresyvius veiksmus lankytojų ir jo atžvilgiu. Neturėjo jokio tikslo ką nors sužaloti ar pažeisti viešąją tvarką, visus konfliktus pradėjo pats T. R., nes jis tą vakarą kavinėje buvo agresyviai nusiteikęs kitų asmenų atžvilgiu. Smulkiai visų įvykio aplinkybių tikrai negali nupasakoti, nes buvo didelė maišatis (1 t., b. l. 163-166);

- liudytojas A. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku, o šios įmonės vadovas yra G. A., L. L. yra dėdė. Vakare, galėjo būti apie 23.30 val., kartu su G. A. atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Jiems atėjus į kavinę, ten buvo tik keli asmenys. Buvo prie baro ir užsisakė alaus. Po kurio laiko į kavinę atėjo pažįstama S. L. su drauge, kurios nepažinojo, ir jie trise nuėjo ir atsisėdo prie staliuko. Į kavinę atėjo ir daugiau asmenų, iš kurių kai kuriuos pažinojo iš matymo. Sėdėjo su merginomis prie staliuko ir bendravo, vartojo alkoholį. Po kurio laiko, galėjo būti jau po vidurnakčio, kavinėje už nugaros išgirdo šurmulį, nes sėdėjo nugara į baro pusę. Nuo jų staliuko pakilo S. L. ir matė, kad kavinėje skyrė besistumdančius asmenis, stabdė konfliktą tarp jų. Matė, kad konfliktai vyko tai vienoje vietoje, tai kitoje. Matė, kad vienas iš vaikinų, kuris buvo su akiniais, pastoviai pats provokuodavo konfliktą, kabinėjosi prie žmonių. S. L. pastoviai vaikštinėjo nuo vienų vaikinų, prie kitų, juos ramindama, ar išskirdama. Matydamas kad konfliktas nesibaigia, atsistojo nuo kėdės ir iš nugaros pusės priėjo prie vaikino su akiniais ir jį rankomis apkabinęs, jėga norėjo patraukti nuo kito vaikino, su kuriuo jis mušėsi. Pats būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, gali ir tiksliai visų aplinkybių neprisiminti, bet kai kuriuos momentus pamena, kad traukdamas vaikiną su akiniais pervirto ant žemės. Kiek pamena, vaikinas su akiniais, atsistojo nuo žemės ir jį atsistojusį nustūmė ir vėl puolė ant to pačio vaikino. Tai pamatęs, nebe vaikiną su akiniais puolė traukti, bet kitą vaikiną, kuris dalyvavo muštynėse. Pats muštynėse nedalyvavo ir net nebuvo su niekuo sutaręs, kad vaikiną su akiniais atitrauks nuo kito vaikino. Taip pasielgė spontaniškai, norėjo sustabdyti konfliktą, nes sėdėdamas prie stalo matė, kad vaikinas su akiniais pastoviai provokavo konfliktą, susimušdavo tai su vienu ar kitu vaikinu. Tikrai įvykio metu jokio smūgio niekam nesudavė bei tikrai savo veiksmais nenorėjo pažeisti viešosios tvarkos, tik norėjo nuraminti įsisiautėjusį vaikiną su akiniais. Kas ir kam įvykio metu sudavė smūgius, tikrai nematė ir net nežino nuo ko tos muštynės prasidėjo, tik matė, kad vaikinas su akiniais pastoviai kabinėjosi prie kavinės lankytojų ir darbuotojų (1 t., b. l. 169-172);

2023-03-29 - 2023-04-03 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota kavinės „(duomenys neskelbtini)“ pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: apžiūrimas vaizdo įrašas iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo kamera įrengta salėje, nukreipta į staliukus bei barą. Vaizdo įrašas darytas 2023-03-26 tai nurodo ir ant pateikto vaizdo įrašo esanti data. Vaizdo įrašo trukmė 11:25 min. Pateiktas vaizdo įrašas prasideda nuo 00:21 min. (realiu paros laiku). Vaizdo įraše visų esančiu asmenų tapatybės nustatytos, sulyginti atvaizdai su jų nuotraukomis iš duomenų bazių, todėl apžiūrint vaizdo įrašą, asmenys įvardinami vardais ir pavardėmis. Daugumoje vaizdo įrašų vietų, įrašas apžiūrimas keliskart sulėtinus vaizdą. Vaizdo įrašo kameros kairėje pusėje, prie ten esančio staliuko, sėdi mėlyną džemperį dėvintis E. K., prieš jį sėdi S. K.. Prie jų staliuko stovi M. G.. Prie dešinėje kameros pusėje fiksuojamo staliuko sėdi A. S. su D. V., kaip toliau bus matyti, prie jų taip pat sėdi S. L. (iš pradžių vaizdo įraše jos nesimato). Prie baro stovi šeši asmenys, vardinant nuo kairės pusės - G. A., M. L., A. Š., L. L. ir nukentėję A. Š. su T. R.. Už baro stovi darbuotoja O. M. bei apsaugos darbuotojas J. J.. Matyti, kaip T. R. prieina prie A. Š. ir kažką kalbasi, iš gestų ir mimikų galima teigti, kad galimai vyksta ginčas. Nuo kairėje pusėje esančio staliuko pakyla E. K. ir S. K., abu prieina prie baro. Barmenė O. M. kažką kalbasi su A. Š.. Nuo dešinėje kameros pusėje esančio staliuko atsistoja S. L., kuri taip pat prieina prie baro. Toliau T. R. kalbasi su G. A. ir M. L.. Barmenė O. M. matyti, kaip pila alkoholį, jį uosto ir kažką aiškina A. Š.. E. K. ir S. K. atsitraukia tolėliau nuo prie baro esančių žmonių, stovi jiems už nugaros, tačiau atsisukę į barą. 1:41 min. (vaizdo įrašo laiku) G. A. kalbantis su T. R., G. A. ranka jį pastumia nuo savęs, T. R. tą patį padaro G. A.. S. L. atsistoja į jų tarpą. E. K. už peties tempia T. R. į šalį, M. L. į jų tarpą ranką įkiša, smūgių nesuduoda. Prie T. R. prieina jo draugas A. Š., nori jį patraukti, prieš T. R. stovi S. L., G. A. nori pastumti T. R., tačiau S. L. atitraukia jo ranką. Toliau visi kalba, aiškinasi. 2:10 min. G. A. kaire ranka nori pastumi A. Š., kuris stovėjo prie jo ir kažką kalbėjo. A. Š. sulenkdamas ranką per alkūnę nustumia G. A. ranką. A. Š. nusukęs nugarą eina nuo G. A., o šis 2:22 min. dešine ranka suduoda A. Š. į nugaros kairę pusę. Tuomet prieina E. K. ir smogia dešinės rankos kumščiu į galvos sritį A. Š.. Paskui visi dalyviai stovi prie baro, kažką aiškinasi. 02:53 min. M. L. ir M. G. stovi nuošaliau visų asmenų esančių prie baro. E. K. vaikšto po salę. 3:44 min. S. K. kairės rankos kumščiu suduoda A. Š. į veido sritį, A. Š. susiima už nosies. S. K. ir E. K. sugrįžta prie savo staliuko, abu velkasi striukes, prie jų prieina barmenė O. M. kažko pasako ir S. K. su E. K. išeina. 4:07 min. Prie stovinčių M. G. ir M. L. prieina mergina, jie visi išeina iš kavinės bei daugiau vaizdo įraše nepasirodo. A. Š. servetėle valosi veidą, visi stovi prie baro. 4:22 min. T. R. ir G. A. eina vienas link kito, į jų tarpą vis lenda S. L., stumia rankomis vienas nuo kito, kad nepriartėtų. 4:30 min. kavinėje uždegama šviesa. A. Š. galimai bėga iš nosies kraujas, matosi raudona spalva ant servetėlės, kuria jis valosi nosį. 5:01 min. į salę sugrįžta S. K. ir paskos ateina barmenė O. M.. A. Š., pamatęs S. K., parodo į jį pirštu. S. L. traukia S. K., kad neitų artyn A. Š.. 5:06 min. matyti, kad T. R., laikydamas rankoje telefoną, prieina prie S. K. ir prideda jam ranką prie krūtinės, jų viduryje stovi S. L., kuri patraukia S. K. tolyn. T. R. laiko rankoje telefoną, prie jo stovi G. A.. Viskas vyksta kavinės viduryje. 5:19 min. G. A. stovi nugara į T. R., T. R. kaire ranka jį pastumia. G. A. išsitraukia rankas iš kišenės ir dešine ranka nustumia T. R. ranką. Pastumia T. R. nuo savęs. 5:23 min. G. A. sudeda kumščius prieš save ir pradeda eiti link T. R., jį patraukia S. L.. 5:28 min. T. R. prie ausies prisideda telefoną. Į salės vidurį, valydamasis nosį, ateina A. Š., parodo pirštu į S. K., tuo metu T. R., dešinėje rankoje, prie ausies laiko telefoną, kaire ranka paėmęs už S. K. dešinio peties jį pastumia, į jų tarpą stoja S. L., rankomis nustumia T. R.. 5:34 min. prie T. R. pribėga S. K., bando suduoti, tačiau šalia stovėjęs A. Š. nustumia jo ranką savo ranka, tą patį daro T. R. su kaire ranka, tuo metu A. Š. kaire ranka bando suduoti S. K., tačiau S. K. pasilenkia, smūgio išvengia. T. R. truputį pasitraukia nuo S. K. ir A. Š.. 5:36 min. S. K. ir A. Š. susikabina rankomis, tačiau smūgių vienas kitam nesuduoda. Priėjusi iš nugaros pusės S. K. atitraukia S. L.. T. R. toliau kalba telefonu. Raminti S. K. ateina prie baro buvęs apsaugos darbuotojas J. J.. 5:44 min. S. K. nuo kėdės pasiima savo striukę, tuo metu į salės vidurį ateina prie staliuko dešinėje pusėje sėdėjusi D. V.. 5:50 min. kameros matomumo lauke pasirodo kepurę dėvintis E. K.. 5:51 min. S. K. ir T. R. susikabina rankomis, į jų tarpą lenda S. L., už jos stovi D. V., S. K. 5:52 min. užsimoja dešine ranka ir kumščiu suduoda smūgį T. R. į veidą. A. Š. bando stoti į tarpą, skirti juos ir iš S. K. gauna vieną smūgį iš kairės rankos kumščio į savo dešinį šoną. Vyksta susistumdymas, visi asmenys mosikuoja rankomis. Prie jų arčiau prieina prie baro buvę A. Š. ir G. A.. 5:57 min. T. R. užsimojęs galimai smogti G. A., tačiau E. K. sulaiko jo ranką paimdamas jam už megztinio rankovės ir tempdamas. 6:18 min. T. R. prieina prie S. K. ir gauna nuo jo smūgį kairės rankos kumščiu į veido sritį. Abu susikimba, stumdosi ir pargriūna ant žemės. T. R. ant viršaus. G. A. suėmęs T. R. už pilvo kelia ir verčia jį nuo S. K.. Prie jų prieina A. Š., E. K.. S. K. stojantis nuo žemės, prie jo iš nugaros pusės prieina A. Š., tačiau jį iš už nugaros pusės į save tempia E. K. bei priėjęs G. A. nustumia tolyn A. Š.. 6:32 min. nuo žemės stojasi T. R., prie visų kitų esančių žmonių prieina A. S., kuris sėdėjo prie dešinėje pusėje esančio staliuko. Stodamasis T. R. susistumdo su E. K.. 6:35 min. A. S. prieina prie T. R. iš už nugaros, pastarąjį rankomis apkabina per kaklą ir laiko, tuo metu T. R. į veido sritį suduoda G. A.. A. S. toliau laiko T. R. iš už nugaros, ties kaklu, T. R. bando išsilaisvinti, bei tokiu būdu laikydamas T. R., A. S. perverčia jį ant žemės veidu į grindis. T. R. muistosi, bando atsistoti, abu susikabinę rankomis grumiasi, ar suduoda smūgius, vaizdo įraše nesimato, galimai nesuduoda vienas kitam smūgių. Pirmas nuo žemės atsistoja A. S., paskui T. R., laikosi vienas į kitą susikabinę rankomis. 6:52 min. Prie T. R. iš nugaros pusės prieina L. L. ir dešinės rankos kumščiu suduoda T. R. smūgį į dešinės pusės šoną, sudavęs nueina. Atsistojęs T. R. nustumia nuo savęs A. S., pastarasis nukrenta ir atsisėda ant fotelio. Kuomet A. S. laiko T. R., grumtynių metu prie jų yra ir S. K. bei E. K.. Kadangi visi asmenys juda vienoje vietoje tuo pat, gali būti užfiksuoti ne visi ir ne visų asmenų suduoti smūgiai. Tuo pat metu, kuomet T. R. laikomas A. S. ir G. A. suduoda smūgį T. R., šalia stovėjęs A. Š. pamatęs, kad draugas gavo smūgį, rankomis suima G. A. striukę ties kaklu, o G. A. pastarajam dešinės rankos kumščiu smogia į galvos sritį. Tuomet A. Š. atsitraukia nuo G. A., o E. K. jam suduoda dešinės rankos kumščiu vieną kartą į nugaros sritį, kitą į krūtinės sritį. 7:02 min. T. R., nuėjęs nuo A. S., prieina prie S. K. ir pastarajam dešinės rankos kumščiu užsimoja suduoti smūgį į galvos sritį, tačiau jo ranka praslysta ir S. K. nustumia jo ranką savąja (dėl vaizdo kokybės gerai nesimato, tačiau manytina, kad T. R. smūgio nesudavė, nes jo ranka praslydo S. K. virš galvos). Tuomet S. K. perverčia ant žemės, prie laiptų T. R. ir kaire ranka suduoda mažiausia keturis smūgius (tiksliai nesimato), priėjęs A. S. iš už nugaros traukia S. K. nuo T. R.. T. R. bando stotis nuo žemės, tačiau toliau susilenkęs grumiasi su S. K.. S. K. guli ant žemės, prie jo palinkęs T. R., ar tuo metu buvo suduoti smūgiai, nesimato, nes aplink stovi daug žmonių. A. Š. traukia T. R. nuo S. K., S. K. gulint ant žemės prie jo stovi J. J., G. A., S. L. ir E. K., S. K. gulinčio nesimato, taip pat nesimato, ką jis gulėdamas daro. T. R. laiko A. Š. ir L. L.. A. Š. ir L. L. traukiant T. R., pastarasis bando įspirti gulinčiam S. K., ar pataiko, per kitus žmones nesimato. Tuomet 7:27 min. T. R. ištraukia laikomą ranką iš A. Š. ir dešine ranka užsimoja L. L., tačiau L. L. iš anksto pamatęs smūgį, lenkiasi žemyn, išvengia smūgio, perverčia T. R. ant žemės bei pastarajam įspiria. Prie gulinčio T. R. prieina A. Š. ir pasilenkia, ką daro, nesimato, nes vaizdą užstoja E. K.. A. Š. nustumia į šalį L. L.. 7:37 matosi kaip A. Š. rankomis suima rūbus ties gulinčio T. R. kaklu. A. Š. bando patraukti S. L.. A. Š. atsistoja, T. R. taip pat stojasi nuo žemės bei atsistojęs 7:48 min. prieina prie A. Š., pastumia jį. Tuomet A. Š., suėmęs rankomis T. R. kaklą, pastarąjį perverčia ant žemės, suduoda mažiausia du smūgius, į kur - nesimato, tik matosi rankos judesys. A. Š. nuo T. R. bando nustumti A. Š., tačiau A. Š. pastumia G. A.. Tuomet A. Š. dešinės rankos kumščiu T. R. suduoda mažiausiai du kartus, į kokią konkrečiai kūno vietą, nesimato, tuomet T. R. įspiria (ties šia vieta vaizdo įrašas stringa, todėl tikėtina, kad kelios sekundės nesimato). 8:04 min. T. R. bando atsistoti, tačiau A. Š. jį tempia žemyn suėmęs iš nugaros pusės už megztinio ir vėl T. R. perverčia ant žemės, tuomet atsitraukia ir T. R. atsistoja nuo žemės. Tuo metu kai A. Š. yra pervertęs T. R. ant žemės, G. A. susistumdo su A. S., tačiau smūgių vienas kitam nesuduoda. Daugiau vaizdo įrašė grumtynių ar kitų reikšmingų aplinkybių ikiteisminiam tyrimui nefiksuojama (1 t., b. l. 180-184);

- Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2023-03-26 00.26 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs asmuo pranešė, kad vyksta muštynės. Prašo policijos pareigūnų. Informacijoje nurodyta, kad telefonas galimai padėtas, niekas nekalba, girdisi didelis triukšmas (1 t., b. l. 185-188);

- 2023-10-08 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota skaitmeninės garso įrašo kopijos su užfiksuotu pagalbos skambučiu 2023-03-26 00.26 val. Bendrajame pagalbos centre, apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: apžiūros objektas - Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) saugotas Bendrojo pagalbos centro įrašas apie pranešimą dėl padarytos nusikalstamos veikos 2023-03-26 kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Garso įrašo pavadinimas „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2023-03-26 00_26_58)“, dydis-306 KB (313 995 baitų). Iš PRĮR duomenų matyti, kad pranešimas apie minėtą įvykį gautas 2023-03-26, 00.26 val., pranešėjas neprisistatė, bet fiksuotas telefono, iš kurio buvo skambinta, numeris - (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo duomenimis, telefono numeris priklauso T. R.. Įrašo trukmė 1 min. 44 s. Tik prasidėjus įrašui, fone girdisi didelis triukšmas, girdėti vyriški ir moteriški balsai, girdisi pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (BPC) ir pranešėjo T. R., kuris surašytas pagal įrašo trukmę. 00:04 girdisi vyriškas balsas: Ką tu darai b...? 00:09 BPC: 112? 00:12 girdisi vyriškas balsas: A girdi, tu, viskas, sėdi. 00:13 girdisi moteriškas balsas: Patrauk savo rankas. 00:22 BPC: Alio, kokiu adresu reikalinga pagalba? 00:24 T. R.: Skubiai, „(duomenys neskelbtini)“, skubiai, muštynės. 00:25 BPC: Ką reiškia „(duomenys neskelbtini)“? 00:31 BPC: Ar girdit mane? Fone girdisi triukšmas. 00:48 BPC: Alio, ar girdit mane? Įrašo fone girdisi triukšmas. 00:54 girdisi moteriškas balsas: Nelįsk pats. 00:57 girdisi vyriškas balsas: Netrenkiau aš tau. 00:58 BPC: Ar girdit mane, alio? Girdisi triukšmas fone. 01:31 BPC: Ar girdit mane? 00:42 girdisi vyriškas balsas: Vyrai, baikit, baikit. 01:44 įrašas baigiasi. Tuo Bendrojo pagalbos centro įrašas baigiasi, daugiau jokių reikšmingų duomenų nenustatyta, įrašas prijungtas prie ikiteisminio tyrimo 01-1-10772-23 (1 t., b. l. 189-191);

- asmuo, pripažintas įtariamuoju ir kurio atžvilgiu 2023-09-21 ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, S. K. 2023-04-06 apklausos metu parodė, kad pateikto įtarimo esmę supranta pilnai, su juo sutinka, gailisi. 2023-03-25, dar iki vidurnakčio atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ kartu su E. K.. Prieš tai buvo vartoję alkoholio, buvo vartoję alaus. Pažinojo ne visus kavinėje buvusius asmenis, kiti buvo tik iš matymo pažįstami. Beleidžiant laiką išgirdo, kaip prie baro įvyko konfliktas. Du asmenys, vienas stambus, kitas aukštas tamsus, su akiniais pradėjo konfliktuoti su barmene, nes jiems neva įpylė spiritą ar kažkokį kitą alkoholį, nors jie buvo užsisakę brendžio. Tiksliai nežino kodėl, tačiau su jais dviem jie visi susipyko, gal dėl to, kad jie „mandravojo“ prieš barmenę, kuri atidarė dar ne vieną naują butelį, kad jiems įrodyti, kad tai pirktinis alkoholis. Nematė, kas pirmas kažkuriam iš jų trenkė, tik žino, kad kalbantis su stambesniu vyruku, jis jį sunervino, jis koliojosi kažką ir jis supykęs bei dėl buvusio girtumo trenkė kairės rankos kumščiu jam į veidą. Tuomet jis su draugu E. K. išėjo iš kavinės į lauką. Lauke berūkant prie jų priėjo barmenė ir pasakė, kad jis nueitų atsiprašyti jų, kad jie nekviestų policijos ir, kad viskas nurimtų. Jiems grįžus į salę, bandė pradėti kalbėtis su vyru, dėvinčiu akinius, bei su stambesniu jo draugu, tačiau vyras, dėvintis akinius, iškart ant jo puolė, stūmė jį, bandė smogti, tačiau išvengė smūgio ir tuomet pradėjo jį pats mušti. Net nespėjo atsiprašyti jo draugo. Muštynių metu negali įvardinti, kiek smūgių sudavė, nes jau visi buvo įsiaudrinę. Po to, kai parūkęs grįžo atsiprašyti to stambesnio, girdėjo, kaip vyras su akiniais kvietė policiją. Baigus muštynes, jis ir E. K. pasišalino, policijos nelaukė. Tačiau ne dėl to, kad vengė pareigūnų, o tiesiog jie taip suprato tuomet būdami girti, kad taip reikia elgtis. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, turėdamas progą būtinai atsiprašys nukentėjusio asmens, kuriam tikrai sudavė pirmas be reikalo. Vyrui, kuris dėvėjo akinius, net nebūtų sudavęs ar su juo mušęsis, jei jam grįžus atsiprašyti, jis nebūtų pradėjęs prie jo pirmas pulti, kadangi jis jį stumdė ir bandė jam trenkti, išprovokavo jo tolimesnį tokį elgesį. Turėjo asmens tapatybės kortelę, kurią būtent ir pametė šio įvykio metu, nes per muštynes buvo voliojama po žemę jo striukė. Šiuo metu negali užsisakyti naujos asmens tapatybės kortelės, nes neturi atliekamų pinigų, tačiau dingti niekur neplanuoja, nes yra neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos, turi lygtinumą, nori viską susitvarkyti, kad viskas greičiau baigtųsi (2 t., b. l. 55-58).

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiame straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Taigi, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį, turi būti nustatyta tiek elgesio forma (būdas), atitinkanti įvardytą įstatymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė.

BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.).

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-159-976/2021 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018 ir kt.).

Teismų praktikoje pažymima, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas taip pat savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021).‏‏‎

Visi kaltinamieji - G. A., E. K., A. Š., T. R. pripažįsta, kad savo veiksmais viešoje vietoje, dalyvaudami muštynėse, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tačiau kaltinamojo T. R. gynėjas baigiamosios kalbos metu nurodė, jog T. R. veiksmai, įvertinus jo veiksmų intensyvumą, eigą, atitinka administracinio nusižengimo sudėtį. Nurodė, kad nėra akivaizdžių matomų veiksmų, kada suduoti smūgiai. Nors kaltinamasis ir pripažino, jog bandė suduoti, bandė įspirti, tačiau tai turėtų būti vertinama kaip administracinis nusižengimas. T. R. tik bandė sulaikyti, užkardinti kitų neteisėtus veiksmus.

Teismas su kaltinamojo T. R. gynėjo išsakyta pozicija, kad T. R. atlikti veiksmai užtraukia jam ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę, sutikti neturi pagrindo. Iš tiesų atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinių nusižengimų teisenoje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šios teisės normos dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. Tuo tarpu BK 284 straipsnyje esanti teisės norma apima įžūlų elgesį, grasinimus, piktybiškas patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šioje byloje nustatyti kaltinamųjų agresyvūs, aplinkinius trikdantys, pavojingi veiksmai atitinka ne bet kokius tyčinius nepadorius veiksmus, o įžūlų elgesį, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. atitinka nusikalstamos veikos išraiškas, kurios ANK 481 straipsnio 1 dalyje nėra nurodytos. Nustatyta ir tai, kad tokiais veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Tokius duomenis vienareikšmiškai patvirtina bylos medžiaga: vaizdo įrašas iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“, kuriame matyti kiekvieno iš kaltinamųjų atlikti veiksmai, jų padariniai, tame tarpe - ir kaltinamojo T. R. veiksmai vertintini kaip itin aktyvūs – stumdymasis, smūgiavimas tiek rankomis ir kojomis, dėl muštynių intensyvumo kartu su kitu besimušančiu asmeniu buvo net pargriuvęs ant žemės ir kurį laiką grumtynės vyko gulint ant žemės; kavinėje buvusios liudytojos D. V. parodymai, kad muštynių eigoje net teko atsitraukti nuo savo staliuko ir tiesiog su kartu buvusia drauge eiti skirti besimušančių asmenų, nes norėjo, kad muštynės liautųsi, o vakaras kavinėje tęstųsi ir galėtų ramiai pasėdėti, pašokti, praleisti laiką. Jai, kaip kavinės lankytojai, buvo nemalonu ir papiktino, kad įvyko muštynės, nes kavinė dėl muštynių užsidarė daug anksčiau nei turėjo; kavinėje buvusios liudytojos S. L. parodymai, kad dėl prasidėjusių grumtynių ir muštynių, kurios vyko pakaitomis iš kelių kartų, ir norėdama muštynes sustabdyti, ėjo besimušančių asmenų skirti, tačiau net ir skiriant juos, vis tiek eigoje buvo taip, kad kažkas kažkam suduodavo smūgius. Tik aprimdavo muštynės, kas nors pasakydavo kokį žodį ar gestą ir vėl iš naujo viskas prasidėdavo. Jai, kaip kavinės lankytojai, vykusios muštynės sukėlė pasipiktinimą, kadangi atėjo atsipalaiduoti, pasibūti, o teko stebėti muštynes ir dar bandyti jas nutraukti, negana to, matė visur kraują, jo rado ir grįžusi namo net ant savo rūbų; liudytojo J. J. parodymai, kad kavinė tą vakarą užsidarė 1 val., kai įprastai dirba iki 2 val. nakties. Prasidėjus muštynėms ir grumtynėms, kažkuriuo momentų ir jis ėjo asmenų skirti, visi buvo labai įniršę ir jis labiausiai stebėjo, kad nenukentėtų kavinės inventorius. Įvykis buvo nemalonus, sukėlė pasipiktinimą, sutrikdė kavinės veiklą, kavinė buvo uždaryta anksčiau ir kt. Pastebėtina, kad iš esmės visi apklausti kavinėje buvę asmenys vieningai nurodė, jog būtent T. R. provokavo konfliktus su kavinės lankytojais, kabinėjosi, buvo agresyviai nusiteikęs kitų asmenų atžvilgiu. Vaizdo medžiaga, kiti bylos duomenys patvirtina, kad nurimusį konfliktą muštynių pradžioje būtent T. R., pastumdamas S. K., ir atnaujino, kitu kartu, pakartotinai, muštynėms vėl buvus nurimus, T. R., prieinant ir bandant pastumti S. K., muštynės atsinaujino, tokiu būdu išprovokuojant tolimesnius nusikalstamus kitų kaltinamųjų veiksmus, vadinasi, nurimusį incidentą net du kartus savo veiksmais (pastūmimu, bandymu pastumti) iniciavo būtent kaltinamasis T. R.. Kaip jau buvo minėta, veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, todėl neturi reikšmės, kad kaltinamasis T. R. atliko neteisėtus veiksmus, kaip nurodė jo gynėjas, tik norėdamas sustabdyti kitų kaltinamųjų neteisėtus veiksmus, ir, kaip nurodė pats kaltinamasis T. R., norėdamas tik atskirti, atstumti asmenis, muštis nenorėjo, viso konflikto metu stengėsi smūgių nesuduoti, konfliktiškai nusiteikęs nebuvo, jo tikslas buvo išsiaiškinti, dėl ko vyksta tokie dalykai. Esminę reikšmę sudaro tai, jog kaltinamasis T. R. savo veiksmais įsitraukė į smurtinį konfliktą ir prisidėjo prie nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo bei bendro rezultato - viešosios tvarkos sutrikdymo. Dar daugiau, toks agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas ir aplinkinius šokiruojantis veikimas, sutrikdęs visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, truko net apie 7 minutes. Todėl, įvertinus tiek trukusio incidento laiką, tiek aplinkybes, jog į jį teko įsitraukti ir kitiems kavinės lankytojams, bandant konfliktinę situaciją nutraukti, įvykis sukėlė nemalonius išgyvenimus tiek kavinės darbuotojams, tiek lankytojams, sutrikdė normalų kavinės darbą, kaltinamųjų, tame tarpe - ir T. R., veiksmai peržengė administracinio nusižengimo ribas ir pagal savo pavojingumo pobūdį ir laipsnį užtraukia jiems būtent baudžiamąją atsakomybę.

Įvertinęs išdėstytus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų G. A., E. K., A. Š., T. R. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikaltimą be jų pačių visiško prisipažinimo, išreikšto teisme, o G. A. ir A. Š. visiško prisipažinimo, išreikšto ir ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme ištirta medžiaga: nukentėjusiojo A. Š. parodymais, įtariamojo S. K. parodymais, liudytojų D. V., S. L., J. J., O. M., L. L., A. S. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose užfiksuotos nusikaltimo padarymo aplinkybės, policijos BIRD ataskaitų žiūryklės informacija, įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiojo A. Š. kūno apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas nosyje matomas sukrešėjęs kraujas, kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota skaitmeninės garso įrašo kopijos su užfiksuotu pagalbos skambučiu apžiūra, daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota kavinės „(duomenys neskelbtini)“ pateikto vaizdo įrašo apžiūra, bei kita bylos medžiaga. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama kaltinamųjų G. A., E. K., A. Š., T. R. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jų kaltei pagrįsti. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji įvykdė sąmoningai, veikdami neapibrėžta tyčia, suprasdami atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą. Kaltinamųjų G. A., E. K., A. Š., T. R. padaryta veika, nustačius, kad G. A. kartu su E. K. bei asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, bendrais tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam A. Š. sukeldami fizinį skausmą ir visi kaltinamieji viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkai, aplinkiniams ir sutrikdydami visuomenės rimtį bei tvarką, teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. S. K. atžvilgiu, jam pasislėpus nuo pareigūnų, ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, todėl, nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos, kaltinimas patikslintinas ir vietoje S. K. įvardintinas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą. Šis kaltinimo patikslinimas kaltinamųjų šioje byloje teisinės padėties nesunkina.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam E. K. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

E. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas 4 kartus teistas Lietuvos Respublikoje, taip pat teistas ir užsienyje (3 t., b. l. 5-15 bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus (nesumokėjęs Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendžiu skirtos baudos (5 t., b. l. 23), todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta apsvaigus nuo alkoholio, kaip tai įvardinta kaltinamajame akte ir baigiamosios kalbos metu nurodė prokurorė, kadangi E. K. po nusikalstamos veikos padarymo neblaivumas nustatytas nebuvo, iki atvykstant policijos pareigūnams jis iš įvykio vietos buvo pasišalinęs, o teikdamas teisme paaiškinimus teigė, jog nepamena, ar įvykio metu buvo neblaivus, nepamena, ar iki įvykio gėrė kolą ar alų. Nors teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog sutinka su S. K. parodymais, kad išėjo iš baro, nes galimai buvo girti ir suprato, kad taip bus geriau, tačiau teismas remtis tokio pobūdžio duomenimis inkriminuojant kaltinamajam sunkinančią aplinkybę negali, nes S. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, jo parodymų teisingumas ir patikimumas dar nėra atitinkamai įvertintas. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių E. K. girtumą darant nusikalstamą veiką, baudžiamojoje byloje nėra. Subjektyvūs pamąstymai asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, dėl kaltinamojo apsvaigimo būsenos, įvertinus in dubio pro reo principą (visos abejonės kaltinamojo naudai), nėra pakankami spręsti dėl minėtos sunkinančios aplinkybės pripažinimo. Praeityje baustas už administracinių nusižengimų padarymą, visas paskirtas baudas sumokėjęs (3 t., b. l. 36-40). Nedirbantis (3 t., b. l. 45-46), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 43). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus E. K., kaip recidyvistui, nepadariusiam reikiamų išvadų iš ankstesnių nuteisimų, prokurorės siūlomą arešto bausmę. Kaltinamojo gynėja baigiamosios kalbos metu prašė skirti švelnesnę bausmę nei prašė prokurorė, t. y. paskirti viešuosius darbus, nurodydama, kad jų atlikimas būtų daug naudingesnis. Tačiau teismas pažymi, kad kaltinamojo gynėjos prašoma skirti bausmė neabejotinai būtų per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Šiuo aspektu įvertintinos aplinkybės, kad kaltinamasis E. K. yra recidyvistas, yra teistas tiek baudos, tiek laisvės apribojimo bausmėmis, tiek ir realia laisvės atėmimo bausme, kurią 2019-06-21 atliko, tačiau vis tiek reikiamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė. Taip pat po laisvės bausmės atlikimo Lietuvoje, 2022-10-19 yra teistas ir užsienyje už narkotinių medžiagų gamybą ne tik asmeniniam vartojimui, jam buvo paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenį ir teismui neduoda pagrindo manyti, kad švelnesnės nei areštas bausmės paskyrimas bausmės paskirties požiūriu atitiks teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės trukmė, įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (atitinkamai 1:1), kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytina kaip šiek tiek mažesnė už įstatyme numatytą vidurkį.

Vadovaujantis BK 64ˡ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu nustatyta sumažinta arešto bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 376,51 Eur (1 300 Lt) bauda. Baudos sumokėjimui nustatytinas 2 mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ilgesnis baudos mokėjimo terminas, įvertinus pirminę jos paskyrimo datą (2014-07-04), neskirtinas.

Atsižvelgęs į visas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad visuma duomenų leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti E. K. pritaikius BK 75 straipsnį ir arešto bausmės vykdymą atidėjus bei paskyrus jam įpareigojimus. Kadangi kaltinamasis E. K. nusikalto anksčiau nebaustas arešto bausme, kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, E. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 4 mėnesiams, paskiriant jam BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, 10 punkte numatytas pareigas.

E. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (3 t., b. l. 90-97) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017 ir kt.).

R. A. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį G. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (4 t., b. l. 185). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. A. ir jo gynėja prašė teismo atleisti G. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

G. A., veikdamas neapibrėžta tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (teistumui išnykus) (2 t., b. l. 145-148 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą. Pagal šią įstatymo nuostatą kaltininkas turi atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą iki bylos išnagrinėjimo. Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-171-511/2016, 2K-326-303/2019, 2K-75-222/2020). Vadovaujantis teismų praktika, ši baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir parodo jo požiūrį į nukentėjusįjį bei nusikalstama veika jam padarytą žalą. Ši aplinkybė atskleidžia kaltininko psichinį santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jo asmenybės pavojingumą. Kaltininko pastangos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą parodo, kad jis supranta savo veiksmų neteisėtumą, apgailestauja dėl jų ir stengiasi išpirkti savo kaltę, o tai yra pakankamas pagrindas švelninti šio asmens baudžiamąją atsakomybę. Taigi, kaip jau minėta, vadovaujantis teismų praktika tam, kad padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą teismas pripažintų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra keliami tam tikri reikalavimai. Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamasis G. A. nukentėjusiajam A. Š. atlygino 400 Eur iš reikalaujamos 1 500 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti (5 t., b. l. 2). Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, konstatuoja, kad kaltinamasis G. A., atlyginęs dalį, t. y. 400 Eur nukentėjusiajam neturtinės žalos, atlygino pakankamai didelę padarytos žalos dalį, todėl, teismo vertinimu, kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 2 dalyje, yra pagrįsta ir taikytina. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Baustas administracine tvarka, tačiau visas paskirtas baudas sumokėjęs (2 t., b. l. 153-156), dirbantis (2 t., b. l. 157-158). Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje G. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – R. A., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista (5 t., b. l. 41)), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (5 t., b. l. 43-45), darbdavio charakterizuojama teigiamai (4 t., b. l. 186), kuri, kaip kaltinamojo sutuoktinė, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti G. A. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl G. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas R. A., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Nustatytinas minimalus įstatyme numatytas laidavimo terminas – 1 metai.

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga G. A., kaip dirbančiam ir gaunančiam pajamų, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. minimalaus įstatyme numatyto dydžio, įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.). Nors kaltinamojo gynėja baigiamosios kalbos metų prašė šios baudžiamojo poveikio priemonės jos ginamajam G. A. neskirti, nurodydama, kad nagrinėtinu atveju byloje nustatytas konkretus nukentėjusysis, kuris yra pareiškęs civilinį ieškinį, tačiau, kaip jau teismas minėjo, atsižvelgus į kaltinamojo G. A. finansinę padėtį (dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas), į tai, kad nusikalstama veika buvo brutaliai sutrikdyta viešoji tvarka, šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir tokia priemonė nelaikytina pertekline. Nustatytinas 5 mėnesių terminas įmokai sumokėti, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 196-199) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

S. Š. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (5 t., b. l. 67). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Š. ir jo gynėja prašė teismo atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

A. Š., veikdamas neapibrėžta tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (teistumui išnykus) (3 t., b. l. 108-119 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, skirtas baudas sumokėjęs (3 t., b. l. 120-124), kaip nurodė teisminio nagrinėjimo metu, vykdantis individualią veiklą. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje A. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista (5 t., b. l. 54)), administracine tvarka nebausta (5 t., b. l. 55), studijuoja, kuri, kaip kaltinamojo dukra, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti A. Š. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl A. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Nustatytinas minimalus įstatyme numatytas laidavimo terminas – 1 metai.

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga A. Š., kaip dirbančiam ir gaunančiam pajamų, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. minimalaus įstatyme numatyto dydžio, įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.). Nustatytinas 5 mėnesių terminas įmokai sumokėti, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 165-168) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

E. R. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (5 t., b. l. 3). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. R. ir jo gynėjas prašė teismo atleisti T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

T. R., veikdamas neapibrėžta tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (3 t., b. l. 173-174 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Teisminio nagrinėjimo metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Baustas administracine tvarka, visas paskirtas baudas sumokėjęs (3 t., b. l. 175-178), kaip nurodė teisminio nagrinėjimo metu, ūkininkauja, t. y. dirbantis T. R. ūkyje. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje T. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – E. R., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista (5 t., b. l. 14)), administracine tvarka nebausta (5 t., b. l. 15), dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai (5 t., b. l. 6-7), kuri, kaip kaltinamojo sutuoktinė, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti T. R. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl T. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas E. R., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Nustatytinas minimalus įstatyme numatytas laidavimo terminas – 1 metai.

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga T. R., kaip dirbančiam ir gaunančiam pajamų, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. minimalaus įstatyme numatyto dydžio, įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.). Nustatytinas 5 mėnesių terminas įmokai sumokėti, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., 17-20) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis A. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 68-70). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl bendrų G. A., E. K. ir S. K. veiksmų patyrė fizinį skausmą. Visi trys minėti asmenys užsipuolė nukentėjusįjį viešoje vietoje – kavinėje, kai nukentėjusysis neatliko jokių užsipuolusius asmenis įžeidžiančių veiksmų, nuo kurių jiems būtų reikėję gintis. Įvykio metu dėl suduotų smūgių į įvairias kūno vietas patyrė ne tik fizinį skausmą, bet nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, pažeminimą prieš kitus kavinėje buvusius asmenis, namuose teko skalbti sukruvintą „maikutę“. Dėl sumušimų buvo prakirsta nosis, iš jos bėgo kraujas, po įvykio greitosios pagalbos automobiliu buvo nugabentas į ligoninę, o žandikaulį skaudėjo dar savaitę. Dėl patirto fizinio skausmo apsunko kasdienybė, kelias savaites po įvykio buvo sunku susikaupti, atlikti užduotis darbe. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis pateiktą civilinį ieškinį palaikė, papildomai nurodydamas, kad nors ligoninėje negulėjo, į medikus nesikreipė, vaistų vartoti neteko, savo darbinę veiklą galėjo tęsti, šiuo metu pasekmių nėra, tačiau po įvykio skaudėjo žandikaulį, darbe buvo sunku susikaupti, buvo daug nemigos naktų, jautė nerimą, o įvykio vietoje (kavinėje) dėl bendrai susiklosčiusios situacijos patyrė pažeminimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, Nr. 2K-227-697/2022). Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Kaip minėta, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Išanalizavus aktualią teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose pagal BK 284 straipsnį, matyti, kad nukentėjusiesiems asmenims, kuriems nežymiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteistinas neturtinės žalos dydis svyruoja apytiksliai nuo 150 eurų iki 1 500 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-170-699/2016, Nr. 2K-296-719/2020, Nr. 2K-34-303/2020, Nr. 2K-239-697/2022, Nr. 2K-70-942/2022 ir kt.). Nagrinėtinu atveju būtina pabrėžti, kad A. Š. dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų buvo ne nežymiai sutrikdyta sveikata, o sukeltas fizinis skausmas.

Vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, jog smurtas buvo vartojamas viešoje vietoje, nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas – rankos kumščiu į nugaros sritį, galvos sritį, krūtinės sritį. Kaltinamųjų G. A., E. K. atliekami smurtiniai veiksmai vertintini tyčiniais ir pavojingais, kadangi smūgiuojama buvo be kita ko ir į gyvybiškai svarbias kūno dalis - galvą, krūtinę. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius bei dvasinius išgyvenimus, pažeminimą kitų asmenų akivaizdoje, nepatogumus, kurį laiką įvykis įtakojo ir susikaupimą darbe, buvo atsiradęs ir nerimo jausmas. Tačiau vis tik byloje duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, dėl kurio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, būtų esmingai apribotos bendravimo galimybės, kilę išgyvenimai būtų žymiai palietę socialinę, šeiminę ar profesinę sritis, nėra, darbinė veikla, kurioje nors ir tam tikrą laikas sekėsi sunkiau susikaupti, nenutrūko, nors ir kurį laiką buvo sutrikusi miego kokybė, jautė nerimą, tačiau gydymosi neprireikė, medikamentų vartoti neteko. Įvertinus visų aukščiau aptartų aplinkybių visumą, panaudoto fizinio smurto pobūdį, smūgių kiekį, jų lokaciją, nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos, teismo vertinimu, nukentėjusiojo A. Š. prašoma 1 500 eurų suma dėl neturtinės žalos yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina iki 700 eurų sumos, konstatuojant jog šiuo konkrečiu atveju tokio dydžio piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamųjų kaltės laipsnį, nukentėjusiojo patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, o likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetant. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis G. A. nukentėjusiajam A. Š. jau yra atlyginęs 400 eurų neturtinės žalos, iš kaltinamųjų G. A. ir E. K. solidariai A. Š. naudai priteistina likusi 300 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismui buvo pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024-01-08 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 17), iš kurios matyti, kad G. A. buvo paskirtas gynėjas advokatas A. Z. ir suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 301,67 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėjas A. Z. kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, taip pat į tai, kad G. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be to, kaltinamasis savo iniciatyva gynėją pakeitė, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš G. A. nepriteistinos (BPK 105 str. 5 d.).

Teismui buvo pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024-03-22 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 103), iš kurios matyti, kad E. K. buvo paskirta gynėja advokatė J. Š. ir suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 685,24 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėja kaltinamajam buvo paskirta teismo iniciatyva, be to, E. K. yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų apie turimą turtą byloje nėra, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš E. K. nepriteistinos (BPK 105 str. 5 d.).

Teismui buvo pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024-03-22 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 96), iš kurios matyti, kad A. Š. buvo paskirta gynėja advokatė N. L. ir suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 745,87 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėja kaltinamajam buvo paskirta teismo iniciatyva, taip pat į tai, kad A. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš A. Š. nepriteistinos (BPK 105 str. 5 d.).

Nagrinėjant bylą, nukentėjusiajam A. Š. atstovavo advokatas S. A.. Byloje gautas advokato S. A. 2024-02-02 prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (5 t., b. l. 74-77), iš kurio bei byloje esančių sąskaitų ir mokėjimo nurodymų (1 t., b. l. 72-78, 5 t., 76-77) matyti, kad nukentėjusysis A. Š. patyrė 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismui nustačius, kad nukentėjusysis A. Š. savo teisėtus interesus buvo priverstas ginti teisme dėl kaltinamųjų G. A. ir E. K. neteisėtų veiksmų, taip pat įvertinus suteiktos teisinės pagalbos apimtį (procesinių dokumentų parengimas, atstovavimas), proceso trukmę, taip pat tai, kad kaltinamasis G. A. yra dirbantis, o kaltinamasis E. K., nors ir yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, tačiau yra darbingo amžiaus ir šiuo nuosprendžiu E. K. bausmės vykdymas yra atidedamas, dėl ko E. K. susirasti darbą ir dirbti nėra jokių kliūčių, juo labiau, kad pareigą dirbti, atidėdamas arešto bausmės vykdymą, teismas numato ir kaip vieną iš įpareigojimų, nukentėjusiojo A. Š. patirtas 1 050 Eur atstovavimo išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš G. A. ir E. K. priteisia lygiomis dalimis po 525 Eur išlaidų A. Š. naudai advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinė laikmena, 1 vnt., su joje užfiksuotu vaizdo įrašu iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esanti voke prie bylos 4-o tomo galinio viršelio, - paliktina prie bylos;

- kompaktinė laikmena, 1 vnt., su joje užfiksuotu Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, esanti voke prie bylos 3-o tomo galinio viršelio, - paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64ˡ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti sumažintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu nustatytą sumažintą arešto bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 376,51 Eur bauda bei paskirti E. K. galutinę subendrintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų ir 376,61 Eur baudą, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant E. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

E. K. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumentų paėmimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

G. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą G. A. atžvilgiu nutraukti.

G. A. perduoti R. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsniu, paskirti G. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą A. Š. atžvilgiu nutraukti.

A. Š. perduoti S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsniu, paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

T. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą T. R. atžvilgiu nutraukti.

T. R. perduoti E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsniu, paskirti T. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Išaiškinti G. A., A. Š., T. R., kad įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėtina į sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955. Mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Įspėti G. A., A. Š., T. R., kad jei per vienerius metus jie padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojoms R. A., S. Š., E. R., kad jos turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš G. A. ir E. K. nukentėjusiojo A. Š. naudai solidariai priteisti likusius nesumokėtus 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už G. A., E. K., A. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Nukentėjusiojo A. Š. patirtas 1 050 Eur atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir iš G. A. bei E. K. priteisti lygiomis dalimis po 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) išlaidų A. Š. naudai advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinę laikmeną, 1 vnt., su joje užfiksuotu vaizdo įrašu iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančią voke prie bylos 4-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos;

- kompaktinę laikmeną, 1 vnt., su joje užfiksuotu Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, esančią voke prie bylos 3-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas