- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- eTA-364-492/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00255-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Pareiškėjas
- A. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas, pataisos namai) (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2020 m. liepos 24 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK. Kameros buvo perpildytos, nesilaikoma Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo norma) reikalavimų. Ypač daug žmogaus teisių, orumo ir privatumo pažeidimų kėlė tualetų ir dušų patalpos, nes bendrose dušų patalpose ant lubų buvo matomas pelėsis, patvirtinantis, jog duše per žema temperatūra, nėra ventiliacijos, nėra įrengtos atskiros patalpos, kur būtų galima persirengti, kad nesudrėktų drabužiai bei rankšluosčiai, nebuvo įrengtų atskirų patalpų tualetui. Pareiškėjas bendrose higienos patalpose buvo nuolat stebimas kitų asmenų, todėl buvo pažeidžiamas jo privatumas. Duše vandens maišytuvai yra netvarkingi, dėl ko nuolat laša vanduo, vandens spaudimas sumažėjęs; kelis kartus karšto vandens šildytuvas pavojingai perkaito, išlydydamas plastikinius vandens vamzdžius. Kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, grindys buvo nelygios, plytelės nudaužytos, sienos netvarkingos, sunkiai valomos. Ant lubų ir sienų buvo pelėsio, sienose einantys elektros laidai nebuvo tinkamai izoliuoti, naktinė lempa neleisdavo užmigti, nes ji švietė per ryškiai. Pareiškėjas skundėsi ir tuo, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo tinkamai organizuojamas nuteistųjų maitinimas. Dėl tokių atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, depresinėmis nuotaikomis, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis. Dėl išvardytų aplinkybių ženkliai pablogėjo pareiškėjo sveikatos būklė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateiktame atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK Pirmąjį sektorių atvyko 2019 m. rugpjūčio 14 d., į Antrąjį sektorių išvyko 2020 m. liepos 23 d., per bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. buvo paskirtas gyventi 6 būryje, gyvenamojoje patalpoje Nr. 3, kurioje vienam asmeniui tekęs minimalus plotas buvo 3,02 m². Laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. vasario 14 d. buvo paskirtas gyventi 6 būryje, gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurioje vienam asmeniui tekęs minimalus plotas buvo 3,15 m². Laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. liepos 23 d. buvo paskirtas gyventi 6 būryje, gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kurioje vienam asmeniui tekęs minimalus plotas buvo 3,21 m². Minimaliai tenkančio ploto norma vienam asmeniui gyvenamosiose patalpose buvo pažeista nežymiai, todėl pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas šioje dalyje laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pareiškėjui tenkantį santykinai mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensavo nemaži kambario išmatavimai bei pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė.
3.2. Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos inventoriumi aprūpintos laikantis Aprūpinimo normos reikalavimų. Įstaiga užtikrina nuteistųjų gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų įrengimą, privatumui užtikrinti sanitariniame mazge įrengtos kabinos, gyvenamosios patalpos yra valomos pačių jose laikomų asmenų, todėl sanitarinių mazgų ir patalpų higiena priklauso nuo pačių nuteistųjų pareigų atlikimo. Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus bendrojoje dušinėje įrengta 12 dušo čiaupų (galvučių), atliktas remontas, buvo vykdoma patalpų paviršių apdaila. Dušo patalpose veikia visi maišytuvai. Turto valdymo skyrius apie sugadintus vandens maišytuvus informacijos nebuvo gavęs. Dušinės patalpos yra vėdinamos per langus, nuteistiesiems įrengtos dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną, jas valo ir tvarko Turto valdymo skyriuje valytojo pareigose dirbantis nuteistasis. Teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse, o oro temperatūra bendro naudojimo dušo patalpose atitinka nustatytus reikalavimus.
3.3. Nuteistieji yra maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtintus valgiaraščius, kurie yra parengti laikantis teisės aktų reikalavimų, maitinimo paslaugas pataisos namams teikia VšĮ ,,Bruneros“.
3.4. Papildomuose paaiškinimuose atsakovas akcentavo, jog duomenų, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu neturi, bet gyvenamosiose patalpose nėra apgyvendinama daugiau nuteistųjų negu jose yra įrengta miegamųjų vietų, be to, ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos. Įstaigoje avarinės ar antisanitarinės būklės gyvenamųjų pastatų nėra. Pastatai techniškai tvarkingi, t. y. sienos, lubos, grindys atitinka numatytus higienos normų reikalavimus. Pataisos namuose patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 6 būrio gyvenamosiose patalpose elektros instaliacija buvo tvarkinga.
Šalies argumentai
3.5. Pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas patikslino, kad nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpi yra nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. liepos 23 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Teismas išsamiai aptarė valstybės ir savivaldybės pareigą atlyginti žalą (viešąją civilinę atsakomybę), neturtinę žalą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, aktualią Lietuvos teismų formuojamą praktiką.
6. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m, taip pat atsakovo pateiktus duomenis apie patalpas, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. pareiškėjui teko mažiau nei 3,1 kv. m ploto (trūko 0,08 kv. m ploto), t. y. Pravieniškių PN-AK iš viso 111 parų neužtikrino pareiškėjui 3,1 kv. m minimalios ploto normos bendrabučio tipo patalpose, taip nežymiai pažeidžiant minimalią vienam asmeniui tenkančio ploto normą.
7. Teismas, spręsdamas dėl tinkamo maitinimo užtikrinimo pareiškėjui, įvertino aktualų teisinį reglamentavimą, įvertino atsakovo atsiliepimo argumentus, taip pat į bylą pateiktus ginčo laikotarpiui aktualius Nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo patikrinimo aktus, pretenzijas maitinimo paslaugas teikiančiai įmonei dėl sutarties nevykdymo, Pravieniškių PN-AK inicijuotų maisto tyrimų Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centre protokolus, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolus, ir padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK sistemingai domėjosi nuteistųjų maitinimu, ėmėsi aktyvių veiksmų, skirtų užtikrinti, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos būtų kokybiškos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto labai abstraktūs, šių aplinkybių jis visiškai nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovo veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams, o pareiškėjo nurodomos bendro pobūdžio aplinkybės apie netinkamai organizuotą nuteistųjų maitinimą jo nurodytų faktų nepatvirtina. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl netinkamai organizuoto maitinimo kaip nepagrįstus.
8. Teismas, spręsdamas dėl gyvenamųjų patalpų įrengimo ir būklės, įvertino pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustatančių higienos normų reikalavimus, bei įvertino atsakovo pateiktus duomenis apie Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų pastatų būklę. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė aplinkybes dėl higienos normų pažeidimo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad patalpų būklė, oro temperatūra ir oro drėgmė patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas, neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių, todėl šiuos skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.
9. Teismas, pasisakydamas dėl skundo argumentų apie apipelijusias sienas ir lubas, pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, ir pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas veikė netinkamai, ir pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl nelygių grindų, netvarkingų sienų ir susikaupusio pelėsio iš esmės yra grindžiami tik jo deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
10. Teismas atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl netinkamo (per ryškaus) naktinio (budinčio) apšvietimo įrengimo, nenustatęs, kad jo įrengimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginių, kad naktinis apšvietimas jam trukdė miegoti, nevertino kaip pareiškėjo teisių pažeidimo.
11. Teismas atmetė pareiškėjo skundo teiginius dėl netvarkingos dušo patalpos, pelėsio, sulūžusių dušo galvučių, perkaitusio vandens šildytuvo kaip deklaratyvius.
12. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neįrengtų maudymosi kabinų, pažymėjo, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo pataisos įstaigų dušo ir persirengimo patalpose, tačiau atsižvelgdamas į vėliausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, įvertinęs tai, jog pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše (Higienos normos HN 134:2015 44 p.; Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 17.5 p.) ir ginčo dėl šios galimybės pareiškėjui suteikimo byloje nėra, vertino, kad pareiškėjo privatumo teisė naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. liepos 23 d. galėjo būti pažeista mažiausiai 50 kartų, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
13. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. liepos 23 d. pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis dušu, neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos bendrabučio tipo patalpoje (iš viso 111 parų trūko 0,08 kv. m), todėl pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 400 Eur, kurią priteisė iš atsakovo.
III.
14. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. B. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
15. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino nustatytus pažeidimus, kaip galinčius sukelti fizinį nepatogumą, neigiamus išgyvenimus, papildomą diskomfortą ir gyvenimo kokybės pablogėjimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija.
15.2. Pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų, jis turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje, taip pat galėjo sportuoti įrengtuose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, todėl nežymus nustatytos minimalios ploto normos pažeidimas tam tikru laikotarpiu nėra pagrindas konstatuoti, kad tai pareiškėjui realiai galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima būtų įvardinti nežmoniškomis kalinimo sąlygomis ar asmens žeminimu, kankinimu.
Žemesnės instancijos teismas
15.3. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. 2022 m. vasario 14 d. Pažyma dėl nuteistojo A. B. Nr. 85-69 patvirtina, jog pareiškėjas dėl tarimai patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo į psichologus nesikreipė. Užfiksuotas pažeidimas, dėl kurio nebuvo viršytas kalinimui būdingas laipsnis, negali sudaryti pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atlyginimą. Pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
15.4. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas A. B. kildino iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų neužtikrinus jam tinkamų kalinimo sąlygų.
17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu mažiausiai 50 kartų pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis dušu ir 111 parų neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos bendrabučio tipo patalpoje (trūko 0,08 kv. m).
18. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju yra taip pat tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas ir prašo atitinkamai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
20. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
21. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo konstatuotu pareiškėjo privatumo pažeidimu jam naudojantis dušu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl privatumo naudojantis dušu užtikrinimo yra pasisakęs, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Pažymėtina, jog šį atsakovo apeliacinio skundo argumentą paneigia aktuali ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, kuriose laikomasi pozicijos, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo juo besinaudojantiems asmenims (žr., pvz., 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-158-438/2021; kt.). Aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaros dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2023 d. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-147-552/2023 ir kt.)
22. Byloje nustatyta ir atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis pertvarų neturinčiu dušu ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta mažiausiai 50 kartų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad neužtikrinus pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu, pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, t. y. neturtinę žalą.
23. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo konstatuotas nežymus minimalaus gyvenamojo ploto trūkumas (trūko 0,08 kv. m) pareiškėjui negalėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima būtų įvardinti kaip nežmoniškomis kalinimo sąlygomis ar asmens žeminimą, kankinimą, kadangi pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų, jis turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje, taip pat galėjo sportuoti įrengtuose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla.
24. Teisėjų kolegija pažymi, jog net ir nustačius, kad kalinimo sąlygų, susijusių su asmenims tenkančiu plotu bei kitais reikalavimais, pažeidimai nebuvo tokio masto, kad savaime sukeltų problemų dėl nežmoniško arba žeminančio elgesio draudimo nepaisymo, tai nepaneigia pažeidimo fakto, jei nustatoma, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta minimali nacionalinės teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3758-629/2019; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3219-629/2020; ir kt.). Nagrinėjamu atveju konstatavus, jog pareiškėjui pakankamai ilgą laiką (111 parų) nebuvo užtikrinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte ir nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte nustatytas minimalus pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose plotas (ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
25. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo išvada priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).
26. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
27. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
28. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje administracinėje byloje nustatyto pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo (111 parų nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, mažiausiai 50 kartų nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu), pareiškėjo patirto diskomforto dydį, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.
30. Atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 400 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.