- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- 2S-2093-773/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01991-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Suinteresuotas asmuo
- V. K.
- Pareiškėjas
- UAB ,,Baltic Agro“
- Skolininkas
- A. K., V. K.
- Kategorijos
- 3.5.1Vykdymo procesas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Baltic Agro“ prašymą nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys – skolininkas A. K., V. K., antstolė S. Ž..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB ,,Baltic Agro“ kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą prašydamas nustatyti, kad skolininkui A. K. priklauso ½ dalis skolininko A. K. sutuoktinės V. K. gaunamų pajamų (įskaitant ir antstolės areštuotas pajamas). Pareiškėjas UAB ,,Baltic Agro“ nurodė, kad antstolės S. Ž. kontoroje vykdomas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. teismo įsakymas Nr. L2-1098-399/2011 dėl 9964,42 Eur skolos išieškojimo kreditoriui UAB ,,Baltic Agro“ iš skolininko A. K.. Nurodė, kad antstolė S. Ž. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 10 d. priėmė patvarkymą areštuoti skolininko A. K. sutuoktinės V. K. darbo užmokesčio dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą ir 2015 m. balandžio 10 d. raštu pasiūlė kreditoriui UAB ,,Baltic Agro“ kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjo UAB ,,Baltic Agro“ prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad skolininkui A. K. priklauso 1/3 dalis sutuoktinės V. K. su darbo santykiais susijusių pajamų bei priteisė iš skolininko A. K. valstybei 3,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad skolininko A. K. ir suinteresuoto asmens V. K. santuoka nėra nutraukta, duomenų, jog po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto rėžimas būtų nustatytas pagal CK 3.101 - 3.108 straipsnių nuostatas, nėra. Taip pat teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai dirba ir gauna pajamas susijusias su darbo santykiais. Teismas sprendė, kad nėra žinoma jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog skolininko A. K. sutuoktinės V. K. gaunamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, yra jos asmeninė nuosavybė, todėl padarė išvadą, kad skolininko A. K. sutuoktinės V. K. darbo užmokestis yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš skolininko ir jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio yra išlaikomas vienas nepilnametis vaikas, sprendė, kad byloje yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl nustatė, kad skolininkui A. K. priklauso ne 1/2 dalis, o 1/3 sutuoktinės V. K. gaunamo darbo užmokesčio (CPK 593 straipsnio 3 dalis, 667 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. K. (toliau - apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB ,,Baltic Agro“ prašymą išspręsdamas rašytinio proceso tvarka suvaržė jos ir jos vaikų materialines ir procesines teises, nes jai įteikus procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu ji negalėjo pateikti bylai reikšmingų įrodymų, todėl pateikia juos kartu su atskiruoju skundu.
2. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino skolininko A. K. prievolės pobūdžio, neanalizavo skolininko ir sutuoktinės turimo turto sudėties ir nenustatė, ar apskritai galima nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės turtą ir taip nukrypo nuo Kauno apygardos teismo praktikos.
3. Apeliantė yra nėščia ir tuoj išeis nėštumo ir gimdymo atostogų, todėl turi papildomų išlaidų. Be to, nėštumo ir gimdymo atostogų metu jos pajamas sudarys tik valstybinio socialinio draudimo pašalpa, į kurią išieškojimas negali būti nukreipiamas (CPK 739 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl skundžiama nutartimi teismas sudarė galimybę antstolei neteisėtai vykdyti atskaitymus iš lėšų, į kurias nukreipti išieškojimą draudžiama. Pasak apeliantės, sutuoktinis (skolininkas) A. K. prie šeimos poreikių tenkinimo prisideda mažai, todėl jam galėtų tekti ne didesnė nei 1/4 dalis apeliantės darbo užmokesčio, o nustačius, kad sutuoktiniui priklauso 1/3 dalis apeliantės pajamų yra suvaržomos ne tik kitų šeimos narių teisės, bet ir sutuoktinio kreditoriui suteikiamas prioritetas, tačiau pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka minėtų aplinkybių neanalizavo.
4. Antstolė S. Ž. neteisėtai areštavo apeliantės darbo užmokesčio dalį viršijančią Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą, kadangi, pasak apeliantės, pagal įstatymą negali būti areštuojama didesnė turto dalis nei reikia išieškotinai sumai, tačiau pirmosios instancijos teismas neįpareigojo antstolės S. Ž. pašalinti minėto pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB ,,Baltic Agro“, atstovaujamas advokatės A. K., prašo atskirąjį skundą atmesti. Pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:
1. Byloje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl sutuoktinių turto padalijimo, o dėl skolininko turto dalies individualizavimo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir byla buvo nagrinėjama ne ginčo teisenos tvarka, o ypatingąja teisena, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo nukrypti nuo įstatyme numatytos prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nepagrįstai nustatė, kad skolininkui priklauso tik 1/3 dalis sutuoktinės darbo užmokesčio. Pažymi, kad apeliantė nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kad darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nurodo, kad aplinkybė, jog sutuoktiniai augina nepilnametį vaiką yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principų, kadangi abu sutuoktiniai privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, be to, apeliantė nenurodė, kad nepilnametis vaikas negyvena kartu su tėvais. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjas neprieštarauja, kad byla būtų grąžinta pirmosios instancijos teismui.
2. Pasak pareiškėjo, apeliantė piktybiškai nepriėmė teismo siųstų procesinių dokumentų ir taip pažeidė CPK 7 straipsnio 2 dalį. Pažymi, kad abu sutuoktiniai yra deklaravę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), todėl nepavykus įteikti procesinių dokumentų minėtu adresu ir esant pareiškėjo prašymui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suinteresuotam asmeniui V. K. procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 3 dalis), taigi, procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai ir suinteresuotas asmuo V. K. turėjo galimybę pateikti atsiliepimą ir įrodymus. Atkreipiamas dėmesys, kad atskirajame skunde apeliantė savo adresą nurodo būtent (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad CPK suteikia galimybę teismui bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kadangi vykdomasis dokumentas išduotas dar 2011 m. vasario 24 d., nors skolininkas dalį skolos apmokėjo iki vykdomojo dokumento perdavimo antstolei S. Ž., tačiau likusi skolos dalis nėra apmokėta, o antstolė nustatė, kad skolininkas neturi jokio turto ir pajamų, iš kurių antstolė galėtų vykdyti išieškojimą. Be to, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad skolininkas turi turto ar pajamų. Pažymi, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis prievolės pobūdį.
4. Apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis), kadangi byloje nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. K. teikė kokius nors įrodymus pirmosios instancijos teismui, o šis atsisakė juos priimti. Be to, pateiktas įrodymas – UAB „Autobilas“ pažyma dėl V. K. nėštumo ir gimdymo atostogų, neturi įtakos nagrinėjamai bylai, nes antstolė areštavo tik suinteresuoto asmens V. K. darbo užmokestį, o būsimos nėštumo ir gimdymo atostogos nėra susiję su asmens pajamomis iki minėtų atostogų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neleido išieškoti iš apeliantės motinystės pašalpos ir kol ji negaus darbo užmokesčio išieškojimas nebus vykdomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirajame skunde nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko A. K. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 667 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. CK 3.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal vieno sutuoktinio asmenines prievoles išieškoti galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Taigi, įstatyme yra įtvirtintas išieškojimo nukreipimo eiliškumas. Antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą išduotą dėl vieno iš sutuoktinių, pirmiausiai privalo išieškojimą nukreipti į skolininko asmeninį turtą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad iš bendro turto sutuoktinio dalies vykdomos asmeninės sutuoktinio prievolės, jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Skolininkui turint asmeninio turto, išieškojimas pirmiausia turėtų būti nukreipiamas, būtent, į šį turtą, ir tik šio turto nesant, išieškojimas nukreipiamas į sutuoktinio dalį bendrame turte (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1222-657/2015, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-892-480/2015, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-569-124/2014). Antstoliui nustačius, kad asmeninio skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, jis priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininko (fizinio asmens) dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Vadinasi, nagrinėjant kreditoriaus prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (CPK 667 straipsnis), pirmiausia būtina įvertinti, ar kreditoriaus reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, t.y. nustatyti, ar skolininkas turi asmenine nuosavybės teise valdomo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė S. Ž., vykdydama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. priimtą teismo įsakymą Nr. L2-1098-399/2011 dėl 9964,42 Eur (34405,15 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko A. K., 2015 m. balandžio 10 d. priėmė patvarkymą areštuoti skolininko A. K. sutuoktinės V. K. darbo užmokesčio dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą, o 2015 m. balandžio 10 d. raštu pasiūlė kreditoriui UAB ,,Baltic Agro“ kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nustatymo ir minėtame rašte nurodė, kad skolininkas A. K. nedirba, lėšų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi (b. l. 6). Tačiau iš vykdomojoje byloje esančio 2015 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro išrašo matyti, kad skolininkas A. K. nuo 2012 m. sausio 9 d. dirba UAB „Mangirda“, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys patvirtina, kad skolininkas A. K. nuosavybės teise valdo dvi transporto priemones (antstolės S. Ž. užklausos data 2014 m. liepos 17 d.), iš valstybinio ginklo registro duomenų nustatyta, kad skolininkas A. K. turi ginklą (antstolės S. Ž. užklausos data 2014 m. liepos 17 d.), taigi, vykdomojoje byloje yra rašytinių įrodymų, iš kurių galima spręsti, kad skolininkas A. K. galimai gauna pastovias darbines pajamas, asmeninės nuosavybės teise turi kilnojamo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamoje 2015 m. liepos 9 d. teismo nutartyje pasisakydamas dėl pareiškėjo UAB ,,Baltic Agro“ prašymo dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo iš vis nenagrinėjo, ar šiuo atveju galima išieškoti pagal vieno sutuoktinio asmenines prievoles iš bendro turto sutuoktinio dalies, nes nenustatė teisiškai reikšmingos aplinkybės, ar skolininkas A. K. turi asmenine nuosavybės teise valdomo turto (CK 3.112 straipsnio 1 dalyje). Atkreiptinas dėmesys, kad nors pats teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog skolininkas A. K. dirba UAB „Mangirda“, tačiau nesiaiškino, kokio dydžio pajamas skolininkas gauna, ar išieškojimas buvo nukreiptas į jo darbo užmokestį, kokį kitą kilnojamąjį turtą turi skolininkas ir kokios yra galimybės iš jo išieškoti. Atsižvelgiant į šių aplinkybių svarbą taikant CPK 667 straipsnį pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, pagal CPK 185 straipsnį tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka neišklausė antstolės S. Ž. ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų parodymų dėl išieškojimo iš skolininko asmeninio turto galimumo. Atkreiptinas dėmesys, kad teisme apklausiant skolininką A. K. ir jo sutuoktinę V. K. gali paaiškėti, jog skolininkas asmeninės nuosavybės teise turi ir kito turto, nes dalį skolos A. K. yra sumokėjęs.
Apeliacinės instancijos teismas pagal byloje pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti iš esmės neturi galimybių, kadangi būtina apklausti byloje dalyvaujančius asmenis, išreikalauti papildomus įrodymus apie skolininko A. K. nuosavybės teise valdomų transporto priemonių vertę ir galimybę iš jų padengti skolą pareiškėjui UAB ,,Baltic Agro“ bei išsiaiškinti, ar yra reali galimybė nukreipti išieškojimą į skolininko A. K. darbo užmokestį. Dėl teisme nustatytinų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių svarbos ir atliktinų veiksmų apimties renkant įrodymus ir juos vertinant, pripažintina, kad minėtų veiksmų apeliacinės instancijos teismas atlikti negali, nes tai reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas bylą šioje dalyje nagrinėja iš naujo. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis panaikinama ir civilinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.