Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2115-717/2015 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, suinteresuoti asmenys – A. K., A. J. K., antstolė A. A.. Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad antstolė A. A. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0036/10/ 02655 pagal išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktą vykdomąjį dokumentą – Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A-2930-240/2009 dėl 1.000,00 Lt baudos išieškojimo iš skolininkės A. K. (vykdomoji byla Nr. 0036/10/ 02655, b.l. 5). Antstolė A. A., 2010-06-15 priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdymui, 2010-06-15 išsiuntė skolininkei siūlymą sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas, bei 2014-09-29 vykdomojoje byloje nustačius, kad skolininkės sutuoktinis A. J. K. gauna darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“, areštavo skolininkei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – A. J. K. gaunamo darbo užmokesčio dalį viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 1.414,00 Lt. Be to, pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkės A. K. turto dalies nustatymo.

Išieškotoja 2014-11-03 kreipėsi į apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkei A. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. J. K. priklauso ½ dalis A.J. K. gaunamų pajamų iš darbinės, ar intelektinės veikslo, ar pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Apeliantė nesutikdama su teismo išvada, atskirajame skunde nurodė, kad teismas netenkindamas prašymo neatsižvelgė į tai, santuoka tarp šalių nenutraukta, turtas nepadalintas, todėl nėra pagrindo netenkinti prašymo dėl skolininko dalies nustatymo.

Sprendžiant skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktinio turtu, dalies nustatymo klausimą CPK 667 straipsnio pagrindu, taikytinos CK trečiosios knygos III dalies nuostatos. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, ir preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.).

Byloje nustatyta, jog skolininkė A. K. ir suinteresuotas asmuo A. J. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Pagal CK 3.116 straipsnio 1 dalį, vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp sutuoktinių nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, turto pasidalijimo sutartį, kad turėtų kito turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

Pažymėtina ir tai, kad sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.); prievolei esant asmeninei - iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas išieškojimo nukreipimo eiliškumas.

Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Kad galėtų padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas privalo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą bei vieno ir kito asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Tik nustatęs visą turimą ir valdomą sutuoktinių turtą, teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau tik tokiu atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimų patenkinimui nepakanka asmeninio skolininko turto. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokį turtą skolininkė A. K. turi ir valdo asmeninės nuosavybės teise, o kokį – bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise, motyvuojant vien tuo, kad skolininkės A. K. ir suinteresuoto asmens A. J. K. negalima laikyti sutuoktiniais, nes nors skolininkės ir suinteresuoto asmens santuoka formaliai egzistuoja, tačiau realiai ji yra nutrūkusi, kadangi sutuoktiniai bendro ūkio neveda ir bendrų šeimyninių ryšių nepalaiko nuo 1996 metų.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog skolininkė nėra deklaravusi gyvenamosios vietos kartu su A.J. K., adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 24), kad suinteresuotas asmuo A.J. K. turi sūnų E. K. (b.l. 25).

Iš byloje pateiktos vykdomosios bylos duomenų matyti, jog antstolė duomenų apie skolininkės A. K. turimą turtą, gautas pajamas netikrino daugiau kaip 5 metus, t.y. nuo 2010 m., kas reiškia, jog skolininkė gali turėti asmeninio turto ir gauti darbo užmokestį Lietuvoje arba užsienyje. Byloje nėra duomenų, apie skolininkės A. K. asmeninį turtą, ir iš bylos medžiagos matyti, kad teismas šių aplinkybių ir nesiaiškino (CPK 186 str.). Tuo tarpu civilinėje byloje dėl skolininko turto, kuris yra bendroji su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, jeigu skolininkas yra sutuoktinis, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar turtas įgytas santuokoje, ar jis priklauso skolininkui ir kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ar sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, t.y. tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra nuosavybės atsiradimo pagrindai ir nuosavybės teisės subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog iš skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje gali būti išieškoma tik nustačius, jog skolininko asmeninio turto išieškojimui nepakanka.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos nagrinėjamu klausimu, dėl šių pažeidimų byla galimai išspręsta neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas pagal byloje pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti iš esmės neturi galimybių, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turėtų nustatyti šalių valdomo turto teisinį režimą: koks turtas yra valdomas asmeninės nuosavybės teise bei sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kaip pakito skolininkės A. K. turtinė padėtis nuo 2010 m., t.y. išsiaiškinti ar skolininkė šiuo metu dirba, ar gauna pajamas, kokio dydžio, ar tikslinga išieškojimą nukreipti į sutuoktinio darbo užmokestį.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad iš pareiškėjos (išieškotojos) prašymo matyti, kad pareiškėjas siekė nustatyti skolininkės pajamų dalį vien sutuoktinio A. J. K. iš darbinės veiklos gaunamose pajamose. Toks reikalavimas suformuluotas ydingai, nes teismas turi nustatyti skolininko dalį visoje bendrojoje nuosavybėje (CK 3.127 str.). Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo prašymą, turėjo svarstyti trūkumų šalinimo instituto taikymo galimybę pareiškimo dalykui tinkamai suformuluoti.

Kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimčių ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai padarius apeliacinės instancijos teisme, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų apribota galimybė pasinaudoti procesu žemesnės ir tik po to aukštesnės instancijos teisme, skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 339 str., teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.