- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-23
- Bylos Nr.
- 2S-569-124/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00166-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- T. V.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens T. V. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarties, kuria nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas BUAB „FF lizingas“ prašymu dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo (1–2 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, skolininko A. V. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Nurodė, kad antstolės E. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojo BUAB „FF lizingas“ naudai. Antstolė nustatė, jog skolininko A. V. sutuoktinė V. T. dirba (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas BUAB „FF lizingas“ prašymą tenkino, nustatė, kad skolininkui A. V. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, gaunamų iš T. V. darbinės veiklos ir kitų pajamų.
Teismas nurodė, kad antstolė E. M. vykdo Šiaulių apygardos teismo 2002-05-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-341-14 dėl 17152,17 Lt skolos, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. V. AB „Oruva“ naudai. Santuoka tarp A. V. ir T. V. nėra nutraukta, ką patvirtino tiek skolininkas A. V., tiek T. V., skolininkas tik 2014-03-12 deklaravo kitą gyvenamą vietą, o iki šios datos jo deklaruota gyvena vieta sutapo su T. V. gyvenama vieta (duomenys neskelbtini), ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), jau areštuota antstolio, turto padalinimo faktų nėra įregistruota, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 1 p., turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. T. V. dirba (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos, gautos iš T. V. darbinės veiklos, yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.117 str. nustato, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl skolininko sutuoktinės vardu gaunamos pajamos dalintinos lygiomis dalimis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo T. V. atskiruoju skundu (108-110 b. l.) prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-03-28 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – išieškotojo prašymo netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Su skolininku A. V. kartu negyvena ir bendro ūkio neveda apie aštuonerius metus, santuokiniai ryšiai seniai nutrūkę, santuoka išlikusi tik formali. Šias aplinkybes skolininkas teisme patvirtino, todėl teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad T. V. gaunamos darbinės pajamos yra bendros su skolininku, pripažinti jas šeimos pajamomis ir nukreipti į jas išieškojimą.
2. Teismas priėmė sprendimą visiškai nesiaiškinęs skolos susidarymo aplinkybių, kurios patvirtina, kad A. V. skolinės lėšos nebuvo panaudotos tuo metu dar buvusios šeimos materialiniams poreikiams tenkinti. Skola buvo priteista asmeniškai skolininkui A. V.. Teismas nurodytų aplinkybių nagrinėjant bylą netyrė ir nevertino, todėl neteisėtai nustatė prievolę mokėti skolą, remdamasis vien formaliai egzistuojančios santuokos faktu.
3. Palikus galioti teismo nutartį ir iš T. V. atskaičius 1/2 dalį darbo užmokesčio buvusio sutuoktinio prievolėms įvykdyti, sumokėjus finansinius įsipareigojimus bankui ir privalomus mokesčius už butą, jai visiškai neliks lėšų pragyvenimui.
4. Teismas, priimdamas nutartį, nevertino svarbios aplinkybės, kad skolininkas A. V. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna tvirtas pajamas, todėl privalo ir gali susimokėti savo asmeninius skolinius įsipareigojimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (112–113 b. l.) skolininkas A. V. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-03-28 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – išieškotojo prašymo netenkinti. Nurodė, kad su T. V. jau daugiau nei aštuonerius metus kartu negyvena, bendro ūkio neveda, santuokiniai ryšiai visiškai nutrūkę, santuoka išlikusi tik formali, todėl teismas priėmė sprendimą atsižvelgdamas tik į formalias aplinkybes (dejure), visiškai nevertino to fakto, kad šalys jau seniai de facto nėra sutuoktiniai, pajamos negali būti pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o skolos išieškojimas negali būti nukreiptas į T. V. gaunamas darbines pajamas. Nuo 2014 m. vasario mėn. 11 d. A. V. dirba (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį gauna atlyginimą, iš kurio antstolės E. M. padėjėjo V. S. pasirašytų patvarkymų pagrindu kas mėnesį daromos išskaitos skolos dengimui.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (114–116 b. l.) išieškotojas BUAB „FF lizingas“ prašo suinteresuoto asmens T. V. atskirąjį skundą atmesti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-03-28 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad skundžiama nutartimi buvo nustatyta skolininkui A. V. tenkanti turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Nustatant skolininko turto dalį, esančią bendra su kitais asmenimis nuosavybe, teisės aktai neįtvirtina pareigos teismui aiškintis/ atsižvelgti į faktines skolos atsiradimo aplinkybes, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai nesiaiškino skolininko A. V. skolos susidarymo aplinkybių, kadangi jos nėra reikšmingos nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Skundžiama nutartis buvo priimta laikantis imperatyvių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (LR CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
Nagrinėjamos bylos atveju antstolė E. M., vykdydama Šiaulių apygardos teismo 2002-04-18 vykdomąjį raštą Nr. 2-341-14 dėl skolos iš skolininko A. V. išieškojimo išieškotojo BUAB „FF lizingas“ naudai 2013-12-03 raštu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (35 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs išieškotojo prašymą jį tenkino ir nustatė, kad skolininkui A. V. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, gaunamų iš T. V. darbinės veiklos ir kitų pajamų (101–104 b. l.). Suinteresuotas asmuo T. V. nesutinka su pirmosios instancijos nutartimi, prašydama ją panaikinti, o išieškotojo prašymą atmesti.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2002-04-18 sprendimu iš skolininko A. V. buvo priteista 17 152,17 Lt skola išieškotojo AB „Oruva“ naudai (v. b., 122–123 b. l.). 2005-01-10 turto arešto aktu areštuota skolininkui A. V. priklausanti ½ dalis 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir automobilis Opel Kadett (v. b., 7–8 b. l.). 2009 m. liepos 17 d. Patikslintu turto arešto aktu areštuota ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nurodant, jog areštuoto turto vertė yra 20 000 Lt (v. b., 82–83 b. l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad skolininkui A. V. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (v. b., 94–95 b. l.). VĮ „Regitra“ transporto priemonių registro išrašo duomenimis skolininkui A. V. priklauso automobilis Opel Kadett, v/n (duomenys neskelbtini) (v. b., 71 b. l.). 2009-03-23 skolininkas A. V. paaiškinime antstolei E. M. nurodė, kad automobilis Opel Kadett yra atiduotas į metalo laužą prieš 6 metus, tačiau byloje nėra duomenų, kad šį automobilį jis išregistravo (v. b., 76 b. l.). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad skolininkas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą.
Iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-03-28 nutarties matyti, kad teismas nepilnai patenkino išieškotojo prašymą ir nustatė skolininko dalį vien tik T. V. iš darbinės veiklos gaunamose pajamose, nors išieškotojas BUAB „FF lizingas“ prašė nustatyti skolininko dalį visame turte. LR CK 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Taigi, skolininkui turint asmeninio turto, išieškojimas pirmiausia turėtų būti nukreipiamas, būtent, į šį turtą, ir tik šio turto nesant, išieškojimas nukreipiamas į sutuoktinio dalį bendrame turte.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Kad galėtų padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas privalo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą bei vieno ir kito asmeninį turtą (CK 3. 118 straipsnio 1 dalis). Tik nustatęs visą turimą ir valdomą sutuoktinių turtą, teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau tik tokiu atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimų patenkinimui nepakanka asmeninio skolininko turto. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokį turtą skolininkas turi ir valdo asmeninės nuosavybės teise, o kokį – bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise.
LR CPK 667 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Teismas turi nustatyti skolininko dalį taip, kad iš jos būtų galima išieškoti. Iš vykdomosios bylos matyti, kad skolininkui A. V. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) t. y. nustatyta tik idealioji turto dalis, tačiau nenustatytos turto realiosios dalys. Todėl nesant byloje šių duomenų, nėra galimybės antstoliui nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančią turto dalį.
Be to, byloje yra skolininko A. V. prašymas sutikimas, kuriame jis prašė antstolės leisti skolą ir vykdymo išlaidas mokėti dalimis, per mėnesį mokant 200 Lt iki pilno atsiskaitymo. Šiame prašyme skolininkas taip pat nurodė, kad jis sutinka, jog jam įsidarbinus ir pradėjus gauti pajamas, skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas būtų nukreiptas į šias pajamas (87 b. l.). Byloje nėra duomenų, ar antstolė sutiko patenkinti šį skolininko prašymą, tačiau A. V. teigimu iš jo darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį daromos išskaitos skolos apmokėjimui (113 b. l.). Iš darbo sutarties Nr. 146 matyti, kad skolininkas A. V. nuo 2014-02-11 dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna, nors ir nedideles, tačiau pastovias pajamas. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, ar skolininkas dirba, kokio dydžio pajamas jis gauna, ar išieškojimas pagal vykdomąjį raštą yra nukreiptas į skolininko darbo užmokestį.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK ir CPK teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos nagrinėjamu klausimu, dėl šių pažeidimų byla išspręsta neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas pagal byloje pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti iš esmės neturi galimybių, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turėtų nustatyti šalių valdomo turto teisinį režimą: koks turtas yra valdomas asmeninės nuosavybės teise bei sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nustačius skolininko A. V. turto dalį, būtina nustatyti skolininko dalį taip, kad iš jos būtų galima išieškoti (CPK 667 str. 4 d.). Tikslinga pareikalauti iš skolininko A. V. pateikti transporto priemonės Opel Kadett išregistravimo iš transporto priemonių registro pažymą, įrodančią, jog jis nuosavybės teise neturi registruotų transporto priemonių. Teismas taip pat turėtų išsiaiškinti ar skolininkas šiuo metu dirba, ar gauna pajamas, kokio dydžio, ar tikslinga išieškojimą nukreipti į darbo užmokestį.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliantės T. V. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-03-28 nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.