Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-469-813/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-09
Bylos Nr.
AN2-469-813/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00973-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Darius Kantaravičius (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Advokatai
Raimonda Lazauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-469-813/2020 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00973-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2.; 21.11.10
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucijos) vyresniosios specialistės Rasos Girdauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutarimo R. D. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2020 m. gegužės 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. gegužės 18 d. nutarimu R. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 450 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. vasario 19 d. 21 val. 44 min. (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairuodamas transporto priemonę, iš chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, savo vairuojamo automobilio išskirtinumą, įžūliai ir pavojingai vairavo, važiuodamas dideliu greičiu, sankryžoje, nerodydamas posūkio į dešinę šviesos signalo, staigiai akseleruodamas privertė automobilį slysti šonu, tokiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų sau ir kitų eismo dalyvių saugumui. Tokiais veiksmais R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 82.2. punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, R. D. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimu skundas tenkintas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. gegužės 18 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena R. D. atžvilgiu nutraukta. Teismas konstatavo, kad R. D. veiksmuose nėra būtinojo ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymio – chuliganiškų paskatų, todėl jo atžvilgiu iškeltoje administracinio nusižengimo byloje nėra nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie chuliganiškas R. D. paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė, kadangi vien tik transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus, dėl kurių automobilis slysta šonu, kartu neabejotinai nenustačius, kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.

Šalies argumentai

3. Institucijos vyresnioji specialistė Rasa Girdauskienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba nematant nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties perkvalifikuoti R. D. padarytą nusižengimą į ANK 420 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, pareigūno parodymų, asmens vairuojamas automobilis, privažiavęs posūkį, specialiai akseleruojant greičio pedalą, pradėjo slysti. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino pažeidėjo elgesį, nepaisė to, jog jis tokiu vairavimu kėlė pavojų, tik mažo atsitiktinumo dėka aplinkui nebuvo pašalinių asmenų ir tik laimingo atsitiktinumo dėka neatsirado skaudžių pasekmių. Paminėtus veiksmus vairuotojas padarė sąmoningai, tyčia, iš chuliganiškų paskaitų bei demonstratyviai, demonstruodamas savo išskirtinumą, ypatingą nepagarbą nustatytai kelių eismo saugumo tvarkai ir kitiems eismo dalyviams. Teismas pilnai neįvertino surinktų įrodymų ir dėl to nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Atsiliepimas

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. atstovė advokatė Raimonda Lazauskienė atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netekinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką, chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme - kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje, ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumo veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2019).

4.2. Atsiliepime pabrėžiama, kad R. D. vairavo ne savo nuosavą automobilį, todėl neįvertino jo galingumo bei aplinkybės, jog jis yra varomas galiniais ratais, dėl to per vėlai pastebėjus, kad pagrindinis kelias nusisuka į dešinę pusę net ir neviršijus leistino greičio ir mėginant stabdyti automobilį ant posūkio pradėjo slysti, tačiau automobilis buvo suvaldytas ir manevruotas toliau. Vienintelė priežastis, kodėl R. D. ištiesino automobilį, buvo su tikslu išvengti eismo įvykio (nuslydimo į griovį) bei apsaugoti savo gyvybę, o ne todėl, kad norėjo parodyti nepagarbą kitiems eismo dalyviams ar priešpastatyti save aplinkiniams, demonstruoti nepagarbą jiems. Automobilis slydo vos 1 metrą ir daugiau pavojingų manevrų nebuvo užfiksuota, todėl galima teigti, kad automobilio slydimas nebuvo tyčinis, iš anksto suplanuotas veiksmas, kuriuo siekiama atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį, demonstruoti nepagarbą jiems. Iš byloje pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad policijos pareigūnų patruliuojamame kelio ruože per beveik 15 minučių pravažiavo vos vienas automobilis, kuris buvo R. D.. Šio įvykio metu aplinkui nebuvo kitų automobilių, todėl R. D. veiksmai nesukėlė realių padarinių, kiti automobiliai nebuvo priversti keisti judėjimo krypties, nekilo grėsmė kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui. Atsižvelgus į šias aplinkybes pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo teigti jog, R. D., atlikdamas posūkio manevrą, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos ir tai darė be dingsties arba turėdamas mažareikšmę dingstį.

4.3. Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie chuliganiškas R. D. paskatas ir kaip jos pasireiškė. Vien tik transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus, dėl kurių automobilis paslysta šonu, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį; konkrečių asmenų rimtiems sutrikdymo ar pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį įjuos. Pirmos instancijos teismas atsižvelgęs į teismų praktiką, aplinkybes, kad aplinkui nebuvo kitų automobilių ar asmenų bei prie bylos medžiagos pridėtą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas įvykis, padarė teisingą išvadą, jog R. D. veiksmuose nėra būtinojo ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymio - chuliganiškų paskatų ir todėl jo atžvilgiu iškeltoje administracinio nusižengimo byloje nėra nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi nėra administracinio nusižengimo sudėties, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad administracinio nusižengimo teisena R. D. atžvilgiu turėtų būti nutraukta.

4.4. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti, kad R. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas sprendė galimybę R. D. taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau nustatė, kad R. D. veiksmuose nėra nei vieno ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties požymio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiosios specialistės Rasos Girdauskienės apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos R. D. atžvilgiu nutraukimu, prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Institucijos apeliacinis skundas surašytas lakoniškai, jame nurodyti argumentai yra abstraktūs, nėra nurodyta išsamių ir įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo išvadų, kurios padarytos išsamių įrodymų įvertinimu bei aktualia teismų praktika. Be to, dėl prašymo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ar prašymo administracinį nusižengimą kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde argumentų nepateikta. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

7. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, iš naujo peržiūrėjęs byloje pateiktus duomenis ir įvertinęs skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, panaikindamas 2020 m. gegužės 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį R. D. nutraukdamas.

9. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą kyla vairuotojui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Apylinkės teismas, pagrįstai skundžiamame nutarime pažymėjo, kad šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.

10. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje tai siejama su Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018) ir pan.

11. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, jog R. D. įvykio, dėl kurio jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, metu veikė dėl chuliganiškų pastatų. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad pareigūnė, 2020 m. gegužės 18 d. priėmusi nutarimą R. D. administracinio nusižengimo byloje, chuliganiškas paskatas konstatavo nurodžiusi, kad R. D. sankryžoje vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, savo vairuojamo automobilio išskirtinumą, įžūliai ir pavojingai vairavo, važiuodamas dideliu greičiu, sankryžoje, nerodydamas posūkio į dešinę šviesos signalo, staigiai akseleruodamas privertė automobilį slysti šonu, tokiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų sau ir kitų eismo dalyvių saugumui. Tokias nustatytas aplinkybes pareigūnė priėmusi nutarimą grindė išskirtai byloje esančiu vaizdo įrašu ir policijos pareigūno E. K. aiškinimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, Institucijos surašytame protokole ir nutarime nustatytų aplinkybių nepatvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas, kurį apylinkės teismas peržiūrėjęs, detaliai aprašė ir jo pagrindu padarė pagrįstas išvadas.

12. R. D. viso proceso metu tvirtino, kad vairavo ne nuosavą automobilį, todėl neįvertino jo galingumo bei tos aplinkybės, jog jis varomas galiniais ratais, todėl ant posūkio jį „užmetė“, tačiau jis automobilį suvaldė ir manevravo toliau. Slydo apie 1 metrą. Nei kitų automobilių, nei žmonių aplinkui nebuvo. Jis neigė jo veiksmuose buvus chuliganiškas paskatas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantis vaizdo įrašas nėra itin informatyvus. Filmuota naktį, iš toli. Jame užfiksuota, kad automobilis į sankryžą įvažiuoja dideliu greičiu, jį sumėto, tačiau automobilis iškart ištiesinamas ir toliau važiuoja tiesiai. Daugiau jokių pavojingo manevravimo veiksmų nefiksuota. Nors policijos pareigūnas E. K. aiškino, kad automobilis slydo dėl užtraukto rankinio stabdžio, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai tik niekuo nepagrįsta subjektyvi pareigūno nuomonė. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu įvykio vietoje būtų kitų automobilių ar kitų eismo dalyvių, kuriems administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo rodyti aiškią nepagarbą ir vairuojamo automobilio išskirtinumą bei būtų sukėlęs pavojų, nebuvo intensyvaus automobilių eismo.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad chuliganiškas vairavimas yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų – t. y., kaip jau minėta pirmiau, dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, paprastai – kitus eismo dalyvius, ir taip elgtis arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad R. D. anksčiau aprašytu savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Vien tai, kad R. D., vairuodamas transporto priemonę, į sankryžą įvažiavo nesaugiu greičiu, dėl ko automobilį sumėtė, nepatvirtina aplinkybės, kad tokiu būdu buvo išreikšta nepagarba žmogui ar visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, niekinamos elementarios moralės bei elgesio normos. Atsižvelgus į įvykio metu buvusias eismo ir oro sąlygas, asfalto dangos būklę, daryti išvadą, kad R. D. tokį manevrą atliko tyčia, nėra pagrindo. Tiek Institucijos protokole, tiek jos nutarime nurodoma, kad buvo keliama grėsmė eismo ir žmonių saugumui, tačiau byloje nėra duomenų apie galimai pavojų patyrusius asmenis ar kitų transporto priemonių vairuotojus, todėl išvada, kad jiems buvo keliama grėsmė yra daugiau subjektyvaus, paremta policijos pareigūnų nuomone, pobūdžio. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, apeliacinio teismo nuomone, nėra pagrindo teigti R. D. veiksmuose buvus būtiną jam inkriminuoto ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymį – chuliganiškas paskatas. Asmens veikoje nesant administracinio nusižengimo sudėties, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad R. D. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

14. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba perkvalifikuoti R. D. veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo perduoti šią administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi apylinkės teismas priėmė pagrįstą sprendimą, atliko išsamią ir visapusišką visų byloje surinktų įrodymų analizę ir vertinimą, o be to nėra nustatyta ir jokių kitų pagrindų, kuriems esant byla galėtų būti grąžinama apylinkės teismui.

15. Pagrindo perkvalifikuoti R. D. veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį taip pat nėra, kadangi šis straipsnis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingos situacijos sukėlimą (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, R. D. veiksmuose nėra nei vieno ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties požymio, todėl jo veiksmai, taip pat neužtraukia atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

16. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė veikos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiosios specialistės Rasos Girdauskienės apeliacinio skundo netenkinti

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Darius Kantaravičius