Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-06-02 · Civilinė byla Nr. e2S-1356-340/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-02
Bylos Nr.
e2S-1356-340/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00978-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1356-340/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00978-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4347-892/2022 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. J., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2022 m. balandžio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo atsakovas A. J. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad atsakovas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio ieškovei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Ieškovė padarytą žalą vertina 30 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. K. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. balandžio 12 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-269/2022 priėmė nuosprendį, kuriuo A. J. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, teismas nukentėjusiosios A. K. įgalioto atstovo advokato A. T. civilinį ieškinį atmetė. Taip pat nustatė, kad baudžiamojoje byloje buvo pareikštas nukentėjusios A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo buvo prašoma priteisti iš civilinių atsakovų akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) Compensa Vienna Insurance Group ir kaltinamojo A. J. nukentėjusiosios A. K. naudai 30 000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl sužalojimo eismo įvykio metu, atlyginti, nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat reiškia reikalavimą A. J. dėl neturtinės žalos, patirtos 2021 m. birželio 16 d. eismo įvykyje.

4. Teismas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-269/2022 dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra užbaigtas, todėl ieškinį nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė A. K. atskiruoju skundo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

5.1. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-269/2022 šalys yra tik figūrantai, byloje nėra nei to paties dalyko, nei pagrindo, apylinkės teisme nėra nagrinėjamas analogiškas civilinis ginčas civilinėje byloje, o nagrinėjama baudžiamoji byla ir civilinis ieškinys ne pagal CPK, o BPK taisykles baudžiamojoje byloje.

5.2. Pirmosios instancijos teismas grubiai sumaišė skirtingas teismo šakas, apylinkės teismui nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių ir kitų privatinių teisinių santykių, o ne priešingai, kaip nustatė apylinkės teismas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovės A. K. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareikšto atsakovui A. J.. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, kai teismo žinioje yra nagrinėjamas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tai reiškia, kad šalys negali prašyti to paties ar kito teismo, nesvarbu, bendrosios kompetencijos ar specializuoto, iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

10. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, kai sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

11. Pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo – civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 30 punktas).

12. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011 ir kt.).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo neturtinę 30 000 Eur žalą dėl kaltų pastarojo veiksmų, kuriais ieškovei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį pripažinęs jį tapačiu ieškovės pareikštam civiliniam ieškiniui Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-269/2022. Teismas konstatavo, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-269/2022 nagrinėjamas civilinis ieškinys dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra užbaigtas. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, įrodinėdama, jog pirmosios instancijos teismas sumaišė teisės šakas, baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-269/2022 šalys yra tik figūrantai, byloje nėra nei to paties dalyko, nei pagrindo, o baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nagrinėjamas ne pagal CPK, o BPK taisykles.

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 39 punktas; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 33 punktas).

15. Draudimas antrą kartą priimti ir nagrinėti tą patį civilinį ieškinį nustatytas Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Iš BPK 112 straipsnyje pateikto teisinio reguliavimo taip pat matyti, kad civilinis ieškinys negali būti priteistas baudžiamojoje byloje, jeigu tas pats ieškinys buvo išspręstas civilinėje byloje, ir atvirkščiai. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmę tapačiais ieškiniai yra pripažįstami tada, kai sutampa visi trys elementai – šalys (ieškovas ir atsakovas), ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76-788/2020, 2K-105-495/2021 ir kt.).

16. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-269/2022 atsakovas A. J. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bauda, taip pat atmestas nukentėjusiosios A. K. atstovo advokato civilinis ieškinys. Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje buvo pareikštas nukentėjusiosios A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji prašė priteisti iš civilinių atsakovų ADB Compensa Vienna Insurance Group ir kaltinamojo A. J. jos naudai 30 000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl sužalojimo 2021 m. birželio 16 d. eismo įvykio metu, atlyginti. Nuosprendis nėra įsiteisėjęs, buvo paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui. Nagrinėjamoje byloje, ieškovė taip pat reiškia civilinį ieškinį atsakovui A. J. dėl neturtinės žalos, patirtos 2021 m. birželio 16 d. eismo įvykyje, atlyginimo, t. y. tuo pačiu pagrindu, kuriuo jos civilinis ieškinys jau buvo atmestas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-269/2022 – ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17. Įvertinus Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-105-269/2022 nuosprendį ir byloje pareikštą civilinį ieškinį, spręstina kad pastarojoje byloje buvo nustatinėjama, ar asmuo, šiuo atveju nukentėjusioji A. K., dėl nusikalstamos veikos patyrusi neturtinę žalą, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą grindė savo paaiškinimais ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų likusias neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai ir psichologinei būklei, nėra duomenų, kad ieškovės sveikata būtų pablogėjusi. Be kita ko, kadangi atsakovo vairuoto automobilio civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudiko ADB Compensa Vienna Insurance Group, pastarasis atlygino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, išmokėdamas 4 500 Eur dydžio sumą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra keliamas lygiai toks pat ginčas dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo iš to paties asmens, atsakovo A. J., dėl 2021 m. birželio 16 d. eismo įvykio, ieškovė pateikia tokius pačius paaiškinimus dėl patirtos žalos, nėra objektyvių duomenų, kuriais ši grindžia savo sveikatos ir psichologinę būklę, pateikti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai.

18. Apeliacinės instancijos teismas, teisės taikymo aspektu patikrinęs byloje esančius duomenis, susijusius su baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu ir nagrinėjamu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, daro išvadą, kad nukentėjusiosios nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys laikytinas tapačiu ieškiniu, kuris buvo pareikštas ir išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-269/2022, nes šalys (ieškovė ir atsakovas), ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas sutampa (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Remiantis tuo, atmetami kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-269/2022 šalys yra tik figūrantai, byloje nėra nei to paties dalyko, nei pagrindo, o nagrinėjamas civilinis ieškinys ne pagal CPK, o BPK taisykles. Jokiais argumentais neparemti ir ieškovės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas grubiai sumaišė skirtingas teismo šakas.

19. Pažymėtina, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti ieškinį teisinis pagrindas apima būtent tuos atvejus, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys yra tapatus tame pačiame ar kitame teisme pareikštam ieškiniui/skundui/pareiškimui jau iškeltoje byloje, nepriklausomai nuo to, kokia byla, civilinė ar baudžiamoji, yra nagrinėjama. Priešingos situacijos toleravimas reikštų proceso ekonomiškumo principo pažeidimą (CPK 7 straipsnio 1 dalis), nes tuo pačiu metu teismuose būtų leidžiama vykti dviem ar daugiau tapačių procesų.

20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinių tapatumo, kas reiškia, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirąjame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė