Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-382-440/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06145-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.6.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

2022 m. rugsėjo 14 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Industrial Group“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-410-1042/2022 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Industrial Group“, tretiesiems asmenims A. N., A. M., uždarajai akcinei bendrovei „Agrilita“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Industrial Group“ priteisti 1 017,95 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2021 m. birželio 23 d. Pakruojo r. sav., kelyje Pakruojis – Lygumai – Naisiai, 9,45 kilometre, A. N. atlikdamas statybos darbus UAB „Industrial Group“ priklausančiu vikšriniu ekskavatoriumi „JCB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus ir kliudė pro šalį važiuojantį automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė pagal sudarytą Transporto priemonės draudimo sutartį išmokėjo draudėjai UAB „Agrilita“ 1 017,95 Eur draudimo išmoką.

3. Atsakovė UAB „Industrial Group“ prašė ieškinio netenkinti ir priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl 2021 m. birželio 23 d. kilusio įvykio yra kaltas UAB „Industrial Group“ darbuotojas dirbęs ekskavatoriumi A. N. Administracinio nusižengimo teisena trečiojo asmens A. N. atžvilgiu yra nutraukta ir dėl kilusio įvykio kaltas asmuo nėra nustatytas. Abejoja dėl ieškovės prašomos priteisti žalos pagrįstumo, be to neaišku, ar apskaičiuojant žalos dydį buvo įvertintas automobilio nusidėvėjimas.

4. Trečiasis asmuo A. N. prašė ieškinio netenkinti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis 2021 m. birželio 23 d. 14.20 val. Pakruojo r. sav. Kelyje Pakruojis – Lygumai – Naisiai ekskavatoriumi dešinėje kelio pusėje vykdė kelio kasimo darbus. Įvykis įvyko ne dėl jo, o dėl automobilio „Škoda Superb“ vairuotojo kaltės, kadangi jis saugiu atstumu neapvažiavo kasimo darbus atliekančio ekskavatoriaus.

5. Trečiasis asmuo A. M. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jis važiavo remontuojamu keliu degant žaliam šviesoforo signalui. Pravažiuojant ekskavatorių, jis staiga pasisuko ir galine dalimi kliudė vairuojamą automobilį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovės UAB „Industrial group“ 1 017,95 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 017,95 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 23,00 Eur žyminį mokestį. Priteisė iš atsakovės UAB „Industrial group“ valstybei 17,92 Eur proceso išlaidas.

7. Teismas nurodė, kad atsakovė pagal 2021 m. kovo 17 d. paslaugų atlikimo sutartį, sudarytą su akcine bendrove (toliau – AB) „Eurovia Lietuva“ atlikdama statybos darbų rangos paslaugas įsipareigojo garantuoti saugų eismą statybos objektuose (sutarties 4.1.5 punktas) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 16.2. punktu,16.4. punktu, Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 5 punktu, atsakovė UAB „Industrial Group“ turėjo organizuoti statybos darbus taip, kad darbas su įmonei priklausančiu vikšriniu ekskavatoriumi nekeltų pavojaus ir galimos turtinės žalos atsiradimo keliu judančioms eismo dalyvių transporto priemonėms.

8. Teismas atsižvelgęs į trečiojo asmens A. N. paaiškinimus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vertino, kad trečiasis asmuo A. N. suvokė, kad ekskavatoriaus bokštas sukdamasis gali kliudyti pravažiuojančias transporto priemones, žinojo, kad turi netrukdyti transporto priemonių judėjimui keliu užsidegus eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui ir turi pareigą jas praleisti. Teismas taip pat vertino, kad A. N. konkliudentiniai veiksmai po įvykio parodo, jog jis neneigė savo kaltės ir neatsargumo. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, kad trečiasis asmuo nepastebėjo atvažiuojančio „Škoda“ automobilio, niekaip nepašalina jo atsakomybės.

9. Teismas atsižvelgęs, kad atsakovė būdama rangovė turėjo užtikrinti eismo dalyviams galimybę netrukdomai pravažiuoti pro kasimo darbus atliekantį ekskavatorių, įspėjant eismo dalyvius, kad ekskavatoriaus, stovinčio ant kelio ašies, bokštas staigiai sukdamasis žymiai sumažina eismo juostos (kelio važiuojamosios dalies) plotą, tačiau įspėjamieji ženklai remontuojamame kelyje buvo pastatyti tik kas 20–30 metrų, o prie pat ekskavatoriaus jokių įspėjamųjų ženklų nebuvo, sprendė, kad neteisėti atsakovės veiksmai lėmė žalos atsiradimą, todėl egzistuoja priežastinio ryšio sąlyga.

10. Teismas nustatė, kad buvo pakeisti sugadinti automobilio stogo skersiniai ir atliktas transporto priemonės „Škoda Superb“ remontas, kadangi ekskavatoriaus kliudyti stogo skersiniai deformavo (įlenkė) stogo rėmą. Teismas atmetė atsakovės teiginius dėl automobilio (jo dalių) nusidėvėjimo taikymo, kadangi automobilio detalės nebuvo keičiamos, o buvo atlikti automobilio stogo rėmo remonto ir automobilio dažymo darbai (įskaitant paruošiamuosius ir baigiamuosius darbus: automobilio dalių išrinkimas, surinkimas, antikorozinis padengimas, diagnostika/klaidų ištaisymas ir kt.). teismas pažymėjo, kad atsakovė nesutikdama dėl žalos paskaičiavimo nepateikė teismui kitokio žalos paskaičiavimo ir jo nepagrindė įrodymais, neprašė skirti ekspertizę. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais dėl automobilio stogo skersinių netinkamo modelio ir priklausomybės. Teismas sprendė, kad dėl įvykio nukentėjusiajam asmeniui buvo visiškai atlyginti tik realiai patirti nuostoliai ir vertino, kad ieškovė įrodė žalos padarymo faktą ir žalos dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Industrial Group“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-410-1042/2022, ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui; iš ieškovės priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

11.1. Skundžiamas sprendimas pagrįstas bylos nagrinėjimo metu netirtomis aplinkybėmis ir ne prie ieškinio pateiktais įrodymais. Teismas peržengė ieškinio ribas – savo teiginius ir priežastinį ryšį, jo tariamo buvimo faktą, grindė aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje – grindė administracinio nusižengimo byloje A. N. pateikta 2021 m. kovo 17 d. Paslaugų atlikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (konkrečiai jos 4.1.5 punkto dalimi) ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė turėjo užtikinti eismo dalyviams galimybę netrukdomai pravažiuoti pro kasimo darbus atliekantį ekskavatorių, bei turėjo pareigą įspėti eismo dalyvius, nes ekskavatoriaus, stovinčio ant, neva tai, kelio ašies, bokštas, neva tai, staigiai sukdamasis, neva tai, žymiai sumažina eismo juostos (kelio važiuojamosios dalies) plotą.

11.2. Dėl įvykio administracinio nusižengimo bylą nutraukta, nustačius, kad atsakovės darbuotojo A. N. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių. Ekspertizė, kuri nustatytų įvykusio susidūrimo kaltininką, nebuvo paskirta.

11.3. Paslaugų atlikimo sutartis Nr.(duomenys neskelbtini), jos esmė, prigimtis ir apimtis tikrieji šalių, sudariusių sutartį, ketinimai bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nebuvo tirti. Sutarties šalis AB „Eurovia Lietuva“, t. y. ginčo kelio remonto darbus laimėjęs rangovas, kuris tik tam tikriems darbams atlikti samdė atsakovą (subrangovą), į šią civilinę bylą nebuvo įtrauktas. Todėl pirmos instancijos teismo nurodytos Paslaugų sutarties 4.1.5 punkto dalies nuostatos, negali preziumuoti tariamos atsakovės pareigos užtikrinti saugų eismą remontuojamame kelyje ir atlikti remontuojamo kelio ženklinimą bei statybos priemonių (ekskavatoriaus) atitvėrimą.

11.4. Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės, jog ginčo kelio ženklinimą – ženklą ribojantį greitį, šviesoforą, kitus byloje esančiose fotonuotraukose fiksuotus ženklus („zebrų“ juostas) pastatė ir jų priežiūrą atliko ne atsakovė, o į šią civilinę bylą neįtrauktas asmuo – ginčo kelio statybos darbų rangovas AB „Eurovia Lietuva“. Iš Paslaugų atlikimo sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) 4.1.5. punkto akivaizdu, kad kelio reguliavimo, atitinkamai ir viešojo eismo saugumo užtikrinimo pareiga kyla ne atsakovei (sutartinių santykių kontekste subrangovui), o rangovei – AB „Eurovia Lietuva“, kadangi subrangovas (atsakovė) įsipareigoja laikytis: „ <...> Užsakovo „Sunkvežimio eismo reguliuotojo“ nurodymų <....>“.

11.5. Nesutinka su teismo išvada, kad stogo bagažinė nėra detalė, todėl skaičiuojant žalos dydį stogo bagažinei netaikytinas nusidėvėjimas. Taip pat pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė ieškovei priteisti žalą ir už tuos automobilio remonto darbus, kurie nebuvo tiesiogiai susiję su įvykiu, t. y. „priekinių durų n.p.“, „galinių durų n.p.“; „galinio banperio n. p.“; „VAS diagnostika“; „pr. D. I A-stat dal. Dažymas“; „Ga. Be to, ir trečiasis asmuo A. M. parengiamojo teismo posėdžio metu, atsakydamas į teismo klausimą, patvirtino, kad šie darbai nėra susiję su įvykiu. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, Škoda vairuotojas A. M. iš karto po įvykio fiksavo, jog apgadintas tik stogo bagažinės laikiklis. Nesutinka su teismo prielaidomis, kad minėti darbai reikalingi spalvos perėjimui. Nesuprantama, kodėl tokiu atveju buvo dažyta tik dešinė automobilio pusė. Teismas skundžiamu sprendimu neatskleidė bylos esmės.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje e2-410-1042/2022 palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

12.1. Ieškovė ieškinį apeliantei reiškė, kaip vikšrinio ekskavatoriaus savininkei ir valdytojai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalimi.

12.2. Administracinio nusižengimo teisena A. N. atžvilgiu buvo nutraukta nustačius, kad jo veikoje nėra administracinių nusižengimų, požymių, tačiau ne dėl to, kad A. N. nepadarė žalos automobiliui „Škoda“, kurį kliudė, o laikant, kad vikšrinis ekskavatorius nedalyvavo kelių eisme, todėl negali būti baudžiamas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, o būtent už tai, kad vikšrinis ekskavatorius eismo įvykio metu neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra.

12.3. Apeliantė, pagal Paslaugų atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1.5 punktą, įsipareigojo garantuoti saugų eismą statybos objektuose. Apeliantė, vykdydama statybos darbus, turėjo užtikrinti eismo dalyviams galimybę netrukdomai pravažiuoti pro kasimo darbus atliekantį ir jam priklausantį vikšrinį ekskavatorių, t. y. turėjo organizuoti statybos darbus taip, kad darbas su įmonei priklausančiu vikšriniu ekskavatoriumi nekeltų pavojaus ir turtinės žalos atsiradimo keliu judančioms eismo dalyvių transporto priemonėms.

12.4. Apeliantė nenurodė, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą AB „Eurovia Lietuva“ teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam juridiniam asmeniui.

12.5. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai nusprendė ieškovei priteisti žalą ir už tuos automobilio remonto darbus, kurie nebuvo tiesiogiai susiję su įvykiu. Nustatyta, kad įvykio metu vikšrinis ekskavatorius kliudė ant automobilio Škoda pritvirtintą stogo skersinį, dėl ko deformavo (įlenkė) stogo rėmą. Degalų bako dangtelis buvo dažomas kartu su dešinės pusės galiniu sparnu ir stogo rėmo statramsčio dalimi, tam, kad nesiskirtų spalva. Iš fotonuotraukų matyti, kad statramstis su galiniu sparnu, kuriame yra ir kuro bako dangtelis yra vientisa automobilio dalis. Taip atliekami darbai pagal atliekamų darbų standartą. Diagnostika yra klaidų nuskaitymas, kurios atsiranda ardant automobilį ir atjungiant elektros prietaisus, todėl ją taip pat buvo būtina atlikti. Apeliantė teigdama, kad ieškovės paskaičiuotos žalos dydis yra per didelis, nepateikė teismui kitokio žalos paskaičiavimo ir nepagrindė jo įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 23 d. apie 14.20 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, kelio Pakruojis – Lygumai – Naisiai, 10 kilometre UAB „Industrial Group“ priklausantis vikšrinis ekskavatorius „JCB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį valdė įmonės darbuotojas A. N., susidūrė su automobiliu „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. M. (administracinio nusižengimo byla Nr. 21136893373).

16. Iš Regitra pažymos, esančios administracinio nusižengimo byloje Nr. 21136893373 matyti, kad automobilis „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė nuo 2016 m. liepos 5 d. yra UAB „Agrilita“. Iš transporto priemonės draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „Agrilita“ sudarė su ieškove ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Transporto priemonės draudimo sutartį, kuria automobilių savanorišku draudimu apdraudė automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 5 d. iki 2021 m. liepos 4 d.

17. Iš Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro pažymos esančios administracinio nusižengimo byloje Nr. 21136893373 matyti, kad vikšrinio ekskavatoriaus „JCB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra atsakovė UAB „Industrial Group“.

18. Iš 2021 m. birželio 29 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad dėl įvykio administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas UAB „Industrial Group“ darbuotojas vikšrinio ekskavatoriaus valdytojas A. N..

19. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios 2021 m. kovo 17 d. paslaugų atlikimo sutarties, sudarytos tarp AB „Eurovia Lietuva“ (užsakovo) ir UAB „Industrial Group“ (vykdytojo, rangovo) matyti, kad UAB „Industrial Group“ įsipareigojo atlikti statybos darbų rangos paslaugas (1.1 sutarties punktas) ir, be kita ko, garantuoti saugų eismą statybos objektuose (4.1.5 sutarties punktas).

20. Iš 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1-3 dalis ir 417 straipsnio 7 dalį A. N. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikloje administracinių nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vikšrinio ekskavatoriaus „JCB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo metu, vikšrinio ekskavatoriaus vairuotojas ekskavatoriumi nevažiavo ir vikšrai nejudėjo, tik įranga atliko kasimo darbus. Nutarime konstatuota, kad traktoriaus vairavimas, vykdant darbus, negali būti kvalifikuojamas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nes toks vairavimas nelaikomas dalyvavimu eismo keliais ir pažymėta, kad apgadinto automobilio „Škoda Superb“ savininkas dėl patirtos turtinės žalos gali kreiptis civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

21. Iš 2021 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus atlikusiai UAB „ARX Autoservisas“ sumokėjo 867,95 Eur sumą, pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. KB21000993. Iš 2021 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė grąžino UAB „Agrilita“150 Eur draudimo išskaitą.

Dėl ieškinio ribų (ne)peržengimo

22. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, kadangi priežastinį ryšį nustatė remdamasis ne ieškinyje išdėstytais argumentais, o administracinio nusižengimo byla.

23. Teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis); priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais pareiškėjas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau nei ieškovas prašė. Pažeistų teisių gynimas mažesne nei pasirinktas ieškovo pažeistų teisių būdas apimtimi nereiškia reikalavimo ribų peržengimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

24. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės žalos, padarytos atsakovės darbuotojo dirbusio vikšriniu ekskavatoriumi pro šalį važiavusiai transporto priemonei, atlyginimą. Ieškovė aplinkybę, kad draudėjo transporto priemonei buvo padaryta žala atsakovės darbuotojo valdomu vikšriniu ekskavatoriumi įrodinėjo policijos pateikta eismo įvykio informacija pagal surašytą administracinių nusižengimų protokolą. Atsakovė atsiliepime į ieškinį dėl kaltės nebuvimo rėmėsi argumentu, kad administracinio nusižengimo teisena trečiojo asmens A. N. atžvilgiu yra nutraukta. Trečiasis asmuo A. N. atsiliepime į ieškinį prašė prijungti administracinio nusižengimo bylą, kuri ir buvo pridėta prie bylos.

25. Atsižvelgdama į CPK normas bei suformuotus kasacinio teismo išaiškinimus dėl tinkamos teismo sprendimo motyvavimo pareigos, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neperžengė ieškinio ribų, konkretūs apeliantės argumentai nesudaro pagrindo tokioms išvadoms. Priešingai, teismas vertino ne tik ieškovės nurodomą faktinį pagrindą, argumentus, bet taip pat ir atsakovės nurodomą faktinį bei teisinį pagrindą ir argumentus, remdamasis ne tik šalių pateiktais įrodymais, bet ir prie civilinės bylos prijungta administracinių nusižengimų byla. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir tai, kad teismas, siekdamas išsamiai ištirti įvykio aplinkybes ir tinkamai motyvuoti sprendimą, rėmėsi gauta iš policijos administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga, ir ji buvo ištirta bylos nagrinėjimo metu, nereiškia, kad teismas peržengė ieškinio ribas. Netyręs administracinio nusižengimo byloje esamų įrodymų, policijos pareigūnų užfiksuotų įvykio aplinkybių, pirminių įvykio dalyvių paaiškinimų duotų policijos pareigūnams, teismas nebūtų turėjęs galimybės priimti teisingo ir teisėto sprendimo, ką teismą įpareigoja CPK 263 straipsnis. Pažymėtina, kad pati apeliantė apeliaciniame skunde taip pat remiasi administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga. Aptariant aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentą dėl ieškinio nagrinėjimo ribų peržengimo, kaip nepagrįstą.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

26. Apeliantė teigia, kad administracinio nusižengimo byla nutraukta, todėl ieškovė nepagrįstai priežastinį ryšį grindė policijos pareigūnų surašytu administracinio nusižengimo protokolu, o teismas administracinio nusižengimo bylos medžiaga.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas griežtosios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo už didesnio pavojaus šaltinio (be kita ko, transporto priemonės) padarytą žalą atvejis, nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

28. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus tais atvejais, kai žala padaroma didesnio pavojaus šaltiniu, atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte. Sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimo, nebūtina konstatuoti esant pažeistą konkrečią teisės normą. Visų įmanomų priemonių rizikai sumažinti ėmimasis ir maksimalus saugumo, įskaitant ir eismo saugos, reikalavimų, eksploatuojant transporto priemones, užtikrinimas nepašalina jų pavojingumo (didesnės žalos padarymo aplinkiniams rizikos), egzistuojančio dėl objektyvių tokių transporto priemones savybių. Dėl to, byloje nustačius žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, aplinkybės, susijusios su eismo saugos reikalavimų pažeidimais, neturi įtakos, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Šios aplinkybės gali turėti reikšmės tuo atveju, kai, nustačius nukentėjusio asmens tyčią ar didelį neatsargumą, sprendžiama dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar žalos sumažinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020 24 punktą).

29. Tačiau CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė netaikoma, kai sąveikauja keli didesnio pavojaus šaltiniai ir žala atsiranda jų valdytojams. CK 6.270 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai žala dėl dviejų ar daugiau transporto priemonių sąveikos padaroma patiems transporto priemonės valdytojams, jiems vienas kito atžvilgiu kyla atsakomybė su kalte. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šiuo atveju atsakomybė be kaltės netenka prasmės, nes kiekvienas iš žalą patyrusių asmenų – didesnio pavojaus šaltinių valdytojų – įgautų teisę į žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 13 punktas).

30. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės žalos, patirtos susidūrus vikšriniam ekskavatoriui, kurį valdė atsakovės darbuotojas trečiasis asmuo A. N., ir automobilis, kurį valdė trečiasis asmuo A. M., žalos atlyginimą.

31. Dviejų didesnio pavojaus šaltinių sąveikos faktas, vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo formuojama praktika, suponuoja būtinumą sprendžiant dėl ieškovės teisės į žalos, padarytos draudikui UAB „Agrilita“ nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimą taikyti bendrąją taisyklę ir nustatyti visas atsakovės UAB „Industrial Group“, kuriai kaip faktinei transporto priemonės valdytojai pareikštas ieškinys, deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

32. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

33. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Civilinės atsakomybės prasme asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

34. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

35. Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti transporto priemonių sąveikos atveju turi būti nustatytas kaltas asmuo, atlikęs konkrečius neteisėtus veiksmus, dėl kurių techniniu požiūriu įvyko susidūrimas ir atsirado žala kaip šių veiksmų pasekmė, t. y. kurie laikytini pagrindine įvykio priežastimi, lėmusia prašomą atlyginti žalą.

36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas remdamasis administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir paties trečiojo asmens A. N. paaiškinimais teismo posėdžio metu, padarė išvadą, kad dėl sukelto eismo įvykio kaltas yra atsakovės darbuotojas darbo metu valdęs vikšrinį ekskavatorių A. N. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio A. N. 2021 m. birželio 23 d. paaiškinimo matyti, kad jis dirbdamas ekskavatoriumi pažiūrėjęs į veidrodėlį, nematė jokių transporto priemonių, todėl pradėjo suktis, o pasisukęs pastebėjo sustojusią mašiną, kurios vairuotojas paaiškino, kad ekskavatoriumi buvo kliudytas stogo bagažinės skerdinis. Iš 2021 m. birželio 23 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad A. N. vikšriniu ekskavatoriumi remontuojamame kelyje krovė žvyrą, ir prieš pasisukdamas ekskavatoriumi, pamatęs važiuojančias transporto priemones jas praleisdavo. Pravažiuojančios transporto priemonės „Škoda Superb“ nepastebėjo ir nejuto, kad jį būtų kliudęs. A. N. pamatęs ant ekskavatoriaus galinės dalies du juodus įbrėžimus sutiko, jog yra kaltas dėl eismo įvykio.

37. Teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus trečiasis asmuo A. N. nurodė, jog iškart po susidūrimo jis siūlė automobilio „Škoda Superb“ vairuotojui užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nurodant, kad automobilis „Škoda Superb“ buvo kliudytas ne ekskavatoriumi, o A. N. asmeniniu automobiliu (2022 m. kovo 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 12 min. 10 sek. – 1 val. 12 min. 55 sek.). Palyginęs policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis ir trečiojo asmens A. N. paaiškinimus teismo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. N. konkliudentiniai veiksmai po įvykio parodo, jog jis neneigė savo kaltės.

38. Pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar trečiasis asmuo ekskavatoriaus valdytojas A. N. buvo pakankami atsargus ir apdairus įvykio metu, atsižvelgė į trečiojo asmens paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, jog atlikdamas bokšto posūkio veiksmus iki kontakto su „Škoda Superb“ automobiliu praleido kitus eismo dalyvius (2022 m. kovo 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 1 min. 10 sek. – 1 val. 1 min. 30 sek.), kad ekskavatoriaus bokštas sukdamasis padidina mechanizmo konstrukcijų plotą (2022 m. kovo 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 3 min. 10 sek. – 1 val. 3 min. 40 sek.), jog iš kairės pusės tarp dirbančio ekskavatoriaus ir kitų eismo dalyvių nebuvo eismo ženklų, kitų atitvarų, o įspėjamieji ženklai palei kelio ašį buvo įrengti tik kas 20-30 metrų (2022 m. kovo 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 6 min. 30 sek. – 1 val. 3 min. 40 sek.). Iš minėtų trečiojo asmens A. N. paaiškinimų teismo posėdžio metu ir 2021 m. birželio 23 d. paaiškinimo esančio administracinio nusižengimo byloje, akivaizdu, kad A. N. suvokė, kad ekskavatoriaus bokštas pasisukdamas gali kliudyti pravažiuojančias transporto priemones ir, kad turi pareigą praleisti pro šalį važiuojančias transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aplinkybė, kad trečiasis asmuo nepastebėjo atvažiuojančio „Škoda Superb“ automobilio, niekaip nepašalina jo atsakomybės.

39. Tai, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena už padarytus nusižengimus nutraukta, nesant administracinių nusižengimų požymių, priešingai nei teigia apeliantė, nepaneigia, jos kaip vikšrinio ekskavatoriaus savininkės ir trečiojo asmens A. N. darbdavės kaltės dėl įvykusio įvykio. Administracinio teisės nusižengimo teisena nutraukta ne dėl to, kad nebuvo trečiojo asmens A. N. kaltės dėl įvykio, o dėl to, kad įvykis nelaikytinas eismo įvykiu, nes vikšrinis ekskavatorius nedalyvavo eisme, tik stovintis vietoje buvo naudojamas kelio remonto darbų atlikimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visumą įrodymų pagrįstai nustatė, kad atsakovės darbuotojo vikšrinio ekskavatoriaus valdytojo A. N. veiksmai vykdant darbo funkcijas lėmė žalos atsiradimą, todėl egzistuoja CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga.

40. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).

41. Šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė, teigdama, kad nėra jos darbuotojo kaltės dėl apgadinto automobilio, turėjo tai įrodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė skirti ekspertizės, o teismas savo iniciatyva neturėjo pagrindo skirti ekspertizės.

42. Apeliantės argumentus, kad ne ji, o AB „Eurovia Lietuva“ turėjo užtikrinti saugų eismą remontuojamame kelyje ir atlikti kelio ženklinimą, paneigia administracinio nusižengimo byloje esanti 2021 m. kovo 17 d. paslaugų atlikimo sutartis, sudaryta tarp AB „Eurovia Lietuva“ (užsakovė) ir UAB „Industrial Group“ (vykdytoja), kurios 4.1.5 punktu vykdytoja, rangovė UAB „Industrial Group“ įsipareigojo garantuoti saugų eismą statybos objektuose.

43. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis Paslaugų atlikimo sutarties šalių valią. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ekskavatoriumi darbus atliko apeliantės darbuotojas ir apeliantė buvo darbų atliekamų ekskavatoriumi vykdytoja, be to šios bylos dalykas nebuvo minėtos sutarties nuginčijimas ir nebuvo sprendžiama dėl sutarties tinkamo vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos tirti minėtos sutarties šalių valios.

44. Taip pat atmestini apeliantės argumentai, kad ne ji turėjo pasirūpinti darbams naudojamo ekskavatoriaus atitvėrimu. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 4 d.) matyti, kad statybos metu statybvietėje darbdavys privalo užtikrinti tinkamą darbo vietų išdėstymą, nustatyti judėjimo kelius arba zonas (16.2 punktas); užtikrinti darbo įrenginių ir įrangos techninę priežiūrą (16.4 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 18 straipsnio 7 dalies 5 punktą rangovas privalo užtikrinti, be kita ko, saugų darbą, greta statybvietės judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus. Akivaizdu, kad apeliantė būdama kelio remonto darbų vykdytoja ir rangovė, privalėjo, vadovaujantis šiame nutarties punkte paminėtu teisiniu reglamentavimu, pasirūpinti, kad dirbantis ekskavatorius nekeltų pavojaus eismo dalyviams. Nors apeliantė neigia savo kaltę dėl kilusio įvykio, tačiau ji nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog jai nekilo atsakomybė dėl įvykusio įvykio. Taigi apeliantė UAB „Industrial Group“ pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei nepaneigė savo kaltės dėl tokiais neteisėtais veiksmais (neteisėtu neveikimu) trečiajam asmeniui UAB „Agrilita“ padarytos žalos.

Dėl žalos dydžio

45. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

46. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų neteko, nes tuo atveju, jei atlyginama daugiau, nei padaryta žalos, reiškia, jog nukentėjusysis nepagrįstai praturtėjo. Taigi, visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jam nepadarius žalos, o iš žalą padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos.

47. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu žalos dydžiu. Apeliantė skunde teigia, kad automobilio stogo bagažinė yra detalė, todėl teismas spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio turėjo atsižvelgti į automobilio (jo dalių) nusidėvėjimą.

48. Ieškovė žalos dydį už atliktus automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus įrodinėjo UAB „ARX Autoservisas“ 2021 m. rugsėjo 16 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. KB21000993, kurioje nurodoma, kad buvo pakeisti stogo skersiniai, laikiklis, atliktas „priekinių durų n/p“, „galinių durų n/p“, „galinio bamperio n/p“, „D. stogo rėmo iš./sur.“, „galinės dalies sparno iš./sur.“, „VAS-diagnostika“, „D. stogo rėmo remontas“, antikorozinis padengimas, „D. stogo rėmo dažymas“, per. d. A-stat. dal. dažymas“, galinės sparno dalies dažymas, kuro bako dangtelio dal. dažymas.

49. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo atlikti automobilio stogo rėmo remonto ir automobilio dažymo darbai (įskaitant paruošiamuosius ir baigiamuosius darbus: automobilio dalių išrinkimas, surinkimas, antikorozinis padengimas, diagnostika/klaidų ištaisymas ir kt.) ir jokios automobilio detalės nebuvo keičiamos. Stogo bagažinė yra tvirtinama prie automobilio stogo skersinių ir ją trečiasis asmuo UAB „Agrilita“, konkrečiu atveju iš byloje esančios 2011 m. vasario 2 d. PVM sąskaitos faktūros Serija AUT Nr. 0007235 matyti, kad ji buvo įsigyta ne kartu su automobiliu.

50. Apeliantė nurodė, kad stogo bagažinė yra detalė, todėl nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžiai nelogiškas ir prieštaringas išvadas. Iš byloje esančių dokumentų administracinėje byloje, automobilio nuotraukų, darytų po įvykio matyti, kad vienas iš automobilio stogo bagažinės skersinių buvo sugadintas. Automobilio remontą atlikusios įmonės vertinimu buvo nuspręsta sugadintą stogo bagažinės skersinį pakeisti nauju. Nagrinėjamu atveju netaikytas stogo bagažinės nusidėvėjimas, tačiau apeliantas akcentuodamas konkrečias aplinkybes nepateikė duomenų, kad nebuvo tikslinga keisti nauju, nenurodė koks turėtų būti žalos dydis, nes iš esmės neneigė pačio sugadinimo fakto. Nusprendus neremontuoti stogo bagažinės nukentėjusi šalis atstatyta į iki žalos padarymo buvusią padėtį, jai atlyginti remonto kaštai. Konkrečiu atveju teismui netaikius nusidėvėjimo, įvertinus ir konkrečios žalos dydį dėl pakeisto skersinio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad teismo sprendimas šioje dalyje nepagrįstas ar neteisėtas.

51. Apeliantė teigdama, kad atlikti automobilio remonto darbai – „priekinių durų n.p.“, „galinių durų n.p.“, „galinio banperio n. p.“, „VAS diagnostika“, „pr. D. I A-stat dal. dažymas“, „Ga. D. sparno dažymas“, kuro bako dangtelio dažymas – nėra susiję su įvykiu, nepagrindė jokiais įrodymais. Iš byloje esančių automobilio fotonuotraukų matyti, kad įvykio metu buvo sugadinti ne tik automobilio skersiniai, bet ir padaryta žala automobilio stogo skersiniui, dėl ko buvo įlenktas stogo rėmas, todėl buvo atlikti automobilio stogo rėmo remonto ir automobilio dažymo darbai (įskaitant paruošiamuosius ir baigiamuosius darbus: automobilio dalių išrinkimas, surinkimas, antikorozinis padengimas, diagnostika/klaidų ištaisymas ir kt.). Apeliantė automobilio remonto darbus nesusijusius su padaryta žala, įrodinėja administracinio nusižengimo byloje fiksuotu automobilio „Škoda Superb“ valdytojo A. M. paaiškinimu, jog apgadintas automobilio stogo bagažinės laikiklis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trečiasis asmuo atvykusiems įvykio vietą policijos pareigūnams, nurodė tik patį faktą, jog sugadintas automobilio stogo bagažinės laikiklis, tačiau, jis tuo metu neatliko išsamios automobilio apžiūros ir nevertino kitų galimų automobilio pažeidimų susijusių su įvykiu, todėl trečiojo asmens A. M. nurodyta aplinkybė, jog yra apgadintas tik automobilio stogo bagažinės laikiklis, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

52. Nors apeliantė nesutinka su atliktų automobilio remonto (dažymo ir kt.) darbų būtinumu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių pagrįstų įrodymų (pvz. specialisto, eksperto išvada), jog šie darbai nebuvo susiję su įvykio metu padaryta žala, o apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovė įrodė žalos padarymo faktą ir pagrindė žalos dydį įrodymais, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.

Dėl AB „Eurovia Lietuva“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu

53. Apeliantė skunde teigia, kad į bylą nebuvo įtraukta Paslaugų atlikimo sutarties šalis – AB „Eurovia Lietuva“, kuri buvo kelio remonto darbus laimėjęs rangovas, kuris tam tikriems darbams atlikti samdė atsakovę. Apeliantės teigimu, AB „Eurovia Lietuva“ yra susijusi su bylos baigtimi. Eismo saugumo užtikrinimo pareiga kyla ne atsakovei (sutartinių santykių kontekste subrangovui), o rangovei – AB „Eurovia Lietuva“.

54. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė neprašė įtraukti į bylą AB „Eurovia Lietuva“, be to AB „Eurovia Lietuva“ yra susijusi su atsakove sutartiniais santykiais, tačiau nėra tiesiogiai susijusi su įvykusiu įvykiu, kurio metu buvo padaryta žala. Tai, kad pagal Paslaugų atlikimo sutartį apeliantė vykdydama kelio remonto darbus turėjo garantuoti eismo saugumą, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad šioje byloje priimtas sprendimas galimai turės reikšmės AB „Eurovia Lietuva“ teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva spręsti dėl būtinybės į bylą įtraukti AB „Eurovia Lietuva“, todėl išnagrinėdamas bylą nepadarė procesinio pažeidimo.

Dėl bylos procesinės baigties

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.