Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniu būdu vykusiame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „C. V. I. G.“ ieškinį atsakovei UAB „I. G.“, tretiesiems asmenims A. N., A. M., UAB „A.“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) min. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kelio (duomenys neskelbtini), 10 kilometre įvyko UAB „I. G.“ priklausančio vikšrinio ekskavatoriaus „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį valdė įmonės darbuotojas A. N. ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. M., susidūrimas (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad įtarimai padarius nusižengimą buvo pareikšti vikšrinio ekskavatoriaus valdytojui A. N.. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad A. N. nepastebėjo atvažiuojančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ir nejuto kaip kliudė jį; A. N. sutiko, kad yra kaltas dėl eismo įvykio. Iš (duomenys neskelbtini) A. N. paaiškinimo matyti, kad atlikdamas žemės kąsimo ir krovimo darbus vikšrinis ekskavatorius pasisuko ir A. N. pastebėjo šalia sustojusį automobilį, kurio vairuotojas nurodė, jog buvo kliudyti stogo bagažinės skersiniai. Į administracinio nusižengimo bylą buvo pateikta (duomenys neskelbtini) paslaugų atlikimo sutartis, sudaryta tarp AB „E. L.“ (užsakovo) ir UAB „I. G.“ (vykdytojo, rangovo), iš kurios matyti, kad UAB „I. G.“ įsipareigojo atlikti statybos darbų rangos paslaugas (1.1 sutarties punktas) ir, be kita ko, garantuoti saugų eismą statybos objektuose (4.1.5 sutarties punktas). (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinėje byloje buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena A. N. atžvilgiu, nesant jo veikloje administracinių nusižengimo požymių. Nutarime konstatuota, kad traktoriaus vairavimas, vykdant darbus, negali būti kvalifikuojamas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nes toks vairavimas nelaikomas dalyvavimu eismo keliais ir pažymėta, kad apgadinto automobilio „Š. S.“ savininkas dėl patirtos turtinės žalos gali kreiptis civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Bylos duomenimis, ieškovė (duomenys neskelbtini) sumokėjo 867,95 rangovui Eur už automobilio „Š. S.“ remontą, o (duomenys neskelbtini) grąžino automobilio savininkui 150,00 Eur draudimo išskaitą.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl subrogacijos ir civilinės atsakomybės sąlygų

10. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

11. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1 dalis numato, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

12. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą ieškovė galėtų būti laikoma įgijusi tik tuo atveju, jei būtų nustatytos bendrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

13. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje nustatyta, kad iš kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebūtų padaryta žala.

14. Pati atsakovės atstovė (duomenys neskelbtini) pateikė teismui (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad ekskavatorius turi būti transportuojamas iki darbo objekto ir dirbti tik uždaroje arba atitvertoje teritorijoje, pažymėtoje vadovaujantis „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais“ (el. bylos apyrašo 1 tomas, 174 b. l.). Pagal minėtų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (aktuali redakcija nuo 2021-05-01), statybos metu statybvietėje darbdavys privalo užtikrinti tinkamą darbo vietų išdėstymą, nustatyti judėjimo kelius arba zonas (16.2 punktas); užtikrinti darbo įrenginių ir įrangos techninę priežiūrą (16.4 punktas). Pagal Statybos įstatymo (aktuali redakcija nuo 2021-05-01) 18 straipsnio 7 dalies 5 punktą rangovas, be kita ko, privalo užtikrinti saugų darbą ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus. Minėta, kad į administracinio nusižengimo bylą buvo pateikta (duomenys neskelbtini) paslaugų atlikimo sutartis, sudaryta tarp AB „E. L.“ (užsakovo) ir UAB „I. G.“ (vykdytojo, rangovo), iš kurios matyti, kad UAB „I. G.“ įsipareigojo atlikti statybos darbų rangos paslaugas (1.1 sutarties punktas) ir, be kita ko, garantuoti saugų eismą statybos objektuose (4.1.5 sutarties punktas). Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad atsakovė UAB „I. G.“ turėjo organizuoti statybos darbus taip, kad darbas su įmonei priklausančiu vikšriniu ekskavatoriumi nekeltų pavojaus ir galimos turtinės žalos atsiradimo keliu judančioms eismo dalyvių transporto priemonėms.

15. Pažymėtina, kad didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis iš protingumo principo kylančių reikalavimų.

16. Pasisakydamas dėl A. N. nepakankamo apdairumo ir neatsargumo, teismas atkreipia dėmesį į paties trečiojo asmens teiginius ir elgesį po įvykio. Ekskavatoriaus valdytojas A. N. teigė, kad prieš atlikdamas bokšto posūkio veiksmus iki kontakto su „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu praleisdavo kitus eismo dalyvius (2022-03-17 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 1 min. 10 sek. – 1 val. 1 min. 30 sek.). Taip pat patvirtino aplinkybes, kad ekskavatoriaus bokštas sukdamasis padidina mechanizmo konstrukcijų plotą (2022-03-17 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 3 min. 10 sek. – 1 val. 3 min. 40 sek.). Pažymėjo, kad iš kairės pusės tarp dirbančio ekskavatoriaus ir kitų eismo dalyvių nebuvo eismo ženklų, kitų atitvarų, o įspėjamieji ženklai palei kelio ašį buvo įrengti tik kas 20–30 metrų (2022-03-17 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 6 min. 30 sek. – 1 val. 3 min. 40 sek.). Šias aplinkybes patvirtino ir nuotraukos iš administracinio nusižengimo bylos. Akivaizdu, kad A. N. suvokė, kad ekskavatoriaus bokštas sukdamasis gali kliudyti pravažiuojančias transporto priemones, žinojo, kad turi netrukdyti transporto priemonių judėjimui keliu užsidegus eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui; turi pareigą jas praleisti. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo nepastebėjo atvažiuojančio „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, niekaip nepašalina jo atsakomybės. Pažymėtina, kad A. N. konkliudentiniai veiksmai po įvykio parodo, jog jis neneigė savo kaltės ir neatsargumo. Tokias teismo išvadas patvirtina ne tik pirminiai administracinio nusižengimo bylos duomenys, bet ir paties A. N. pritarimas trečiojo asmens A. M. nurodytoms aplinkybėms, jog iškart po susidūrimo jis siūlė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nurodant, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo kliudytas ne ekskavatoriumi, o A. N. asmeniniu automobiliu (2022-03-17 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 12 min. 10 sek. – 1 val. 12 min. 55 sek.).

17. Be to, teismo vertinimu, rangovė (atsakovė) UAB „I. G.“ turėjo užtikrinti eismo dalyviams galimybę netrukdomai pravažiuoti pro kasimo darbus atliekantį ekskavatorių, be kita ko, įspėjant eismo dalyvius (papildomai prie pat ekskavatoriaus įrengiant kelio ženklinimą, užtikrinant statybvietės aptvėrimą, paskiriant eismo reguliavimo specialistą), kad ekskavatoriaus, stovinčio ant kelio ašies, bokštas staigiai sukdamasis žymiai sumažina eismo juostos (kelio važiuojamosios dalies) plotą. Minėta, kad atsakovės atstovės, trečiojo asmens teigimu, įspėjamieji ženklai buvo tik kas 20–30 metrų ir, įvykio nuotraukos duomenimis, prie pat ekskavatoriaus jokių įspėjamųjų ženklų nebuvo. Teismas atmeta atsakovės atstovės teiginius, kad nebuvo techninių galimybių imtis tokių priemonių, pažymėdamas, kad šiuo atveju prioritetas turėjo būti teikiamas eismo dalyvių saugumui, o ne operatyviam statybos rangos darbų atlikimui (2022-03-17 teismo posėdžio garso įrašas: 55 min. 45 sek. – 56 min. 45 sek.). Teismo vertinimu, prieš tai minėti neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą, todėl egzistuoja ir priežastinio ryšio sąlyga.

18. Visiško nuostolių kompensavimo principas (CK 6.251 str.) reiškia, kad nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos. Visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado.

19. Byloje nustatyta, kad siekiant nukentėjusį asmenį grąžinti į tą pačią padėtį, kurioje jis buvo iki įvykio, buvo pakeisti sugadinti stogo skersiniai ir atliktas transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ remontas, kadangi ekskavatoriaus kliudyti stogo skersiniai deformavo (įlenkė) stogo rėmą. Teismas atmeta atsakovės atstovės teiginius dėl automobilio (jo dalių) nusidėvėjimo taikymo, kadangi minėtas principas šiuo atveju neturi esminės reikšmės ir negali būti taikomas, nes jokios automobilio detalės nebuvo keičiamos, o buvo atlikti automobilio stogo rėmo remonto ir automobilio dažymo darbai (įskaitant paruošiamuosius ir baigiamuosius darbus: automobilio dalių išrinkimas, surinkimas, antikorozinis padengimas, diagnostika/klaidų ištaisymas ir kt.). Teismas sprendžia, kad aplinkybes, jog buvo dažomas ne tik automobilio stogo rėmas pažeistoje vietoje bet iš dalies dažomos ir šalia esantys automobilio dešinės pusės elementai, paaiškinamos taikoma automobilio dažymo technologija, kadangi šviežiai nudažytų detalių (dažymo vietų) spalva skiriasi nuo anksčiau (automobilio gamykloje) dažytų detalių. Dėl to naujai dažant automobilio detalę padaromi dažymo „perėjimai“, tai yra iš dalies nudažomos ir šalia esančios detalės. Atsakovė nesutikdama dėl žalos paskaičiavimo nepateikė teismui kitokio žalos paskaičiavimo ir jo nepagrindė įrodymais, taip pat nerealizavo savo procesinės teisės dėl ekspertizės skyrimo. Teismas negali sutikti su atsakovės atstovės teiginiais dėl automobilio stogo skersinių netinkamo modelio ir priklausomybės. Iš teismo išreikalautos ir trečiojo asmens pateiktos pirkėjai UAB „A.“ išrašytos (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros matyti, kad skersiniai buvo skirti stogo bagažinei modeliui „A.“. Analogiška gamintojo „T“ bagažinė fiksuota įvykio nuotraukose „T. A.“. Iš (duomenys neskelbtini) UAB „A. A.“ pirkėjai UAB „A.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad stogo skersiniai yra taip pat „T.“ gamintojo ir buvo keičiami tik sugadinti elementai (stogo skersiniai su laikikliais). Taigi dėl įvykio nukentėjusiajam asmeniui buvo visiškai atlyginti tik realiai patirti nuostoliai, ir jis jokios papildomos naudos negavo ir niekaip papildomai nepraturėjo. Teismo vertinimu, žalos padarymo faktas ir jos dydis ieškovės įrodytas visiškai.

20. Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Kiti atsakovės ir trečiojo asmens A. N. teiginiai, šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.

Dėl procesinių palūkanų

21. Iškėlus civilinę bylą skolininkui skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė yra juridinis asmuo, siekiantis pelno. Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 (šešių) procentų dydžio procesinės palūkanos nuo 1017,95 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Ieškinį tenkinus visiškai, tarp šalių paskirstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei iš atsakovės priteistinas 23,00 Eur žyminis mokestis ir 17,92 Eur proceso išlaidos valstybei (CPK 79, 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei ADB „C. V. I. G.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės UAB „I. g.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 1017,95 Eur (vieno tūkstančio septyniolikos eurų 95 centų) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1017,95 Eur sumą, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 23,00 Eur žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės UAB „I. g.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 17,92 Eur (septyniolika eurų, 92 centų) proceso išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.