Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algerdo Urbšio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. S. skundas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S., gim. (duomenys neskelbtini)., teistas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 ir 2 punktais paskiriant jam 7 metus laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2011 m. gruodžio 29 d., bausmės pabaiga – 2018 m. gruodžio 29 d.Nuteistasis D. S. Kaišiadorių rajono apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo skundė 2016 m. gruodžio 8 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais atsisakyta teikti nuteistąjį D. S. lygtinio paleidimo komisijai, prašė juos panaikinti ir įpareigoti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorių taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi atmetė nuteistojo D. S. skundą dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2016 m. gruodžio 8 d. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. sausio 5 d. sprendimų, kuriais iš esmės atsisakyta nuteistąjį D. S. teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai kaip nepagrįstą. Kauno apygardos teismo nuteistasis skundu prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnio 1 dalies 2 punkto prieštaravimo Konstitucijos 29 ir 31 straipsniams, sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.Skunde nurodo, kad bausmės atlikimo metu dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, mokosi (duomenys neskelbtini) centre, bausmę stengiasi atlikti pavyzdingai, yra keletą kartų skatintas už gerą ir sąžiningą darbą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje ir įvairiose renginiuose, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir pergyvena, suvokia savo padarytus nusikaltimo padarinius. Nuteistojo nuomone, lygtinio paleidimo instituto netaikymas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, pagal kurį visi asmenys yra lygūs, o Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Be to, pažeidžiama teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, kur numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. Europos žmogaus teisių teismas yra pareiškęs, kad asmuo neturi būti nubaustas tokia bausme, kur paskui nebus galimybės anksčiau laiko paleisti už gerą elgesį. Nuteistasis tvirtina, jog netaikius lygtinio paleidimo anksčiau laiko, jis nėra motyvuojamas stengtis taisytis, mokytis, laikytis nustatytos vidaus tvarkos, vykdyti socialinės reabilitacijos programą, nors išėjęs iš įkalinimo įstaigos pradės naują dorą gyvenimą. Tai, kad yra ruošiamas lygtiniam paleidimui, bet jo netaikant, nuteistasis yra diskriminuojamas ir pageidžiamos jo prigimtinės teisės. Skundžiama nutartis, pasak apelianto, yra formali, sprendimas priimtas tik vadovaujantis įstatymais, tačiau pažeidžiant teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Nuteistojo skundas atmetamas. Išanalizuotos ir įvertintos medžiagos kontekste skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, nurodyti motyvai nagrinėjamu klausimu atitinka teisinį reglamentavimą dėl nuteistųjų, kurie nuteisti už seksualinio pobūdžio nusikaltimų padarymą ir jų atžvilgiu lygtinio paleidimo netaikymą, todėl skundas atmestinas žemiau nurodytais teismo motyvais. BVK 157 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygos nuteistiesiems dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, tačiau BVK 158 straipsnis reglamentuoja atvejus, kuomet lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas. Nagrinėjamu atveju matyti, jog nuteistasis D. S. nuteistas už nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje. Šiais konstatuotais ir inkriminuotais neteisėtais veiksmais D. S. pasikėsino į mažamečio seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Analizuojant minėtą BVK 158 straipsnio nuostatų 2 punktą, jame nurodyta, jog iš pataisos įstaigos lygtinai nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Taigi, nors ir kritikuojamas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atsakymas nuteistajam bei Kalėjimų departamento 2017 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais nurodyta, jog BVK 158 straipsnio 2 punkto pagrindu D. S. negali būti lygtinai paleistas, nes atlieka bausmę už nusikaltimus padarytus mažamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, tačiau šie sprendimai yra pagrįsti, atitinka įstatymo leidėjo valią, minėtos įstaigos, kaip valstybinio administravimo subjektai, šiuo atveju veikė teisėtai, nepažeidė nuteistojo D. S. teisių, tinkamai išaiškino jam galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą, esmę, be to, tokią išvadą padarė ir apylinkės teismas, kas leidžia konstatuoti, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nepagrįsti ir atmestini nuteistojo skundo argumentai, kad lygtinio paleidimo instituto netaikymas iš pataisos įstaigos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, todėl tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo ar BVK 158 straipsnio 1 dalies 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Aukštesniojo teismo nuomone, toks nuteistojo beprasmiškų lūkesčių realizavimo siekis, iš esmės negalintis sukelti teisinių pasekmių, tėra tik nepagrįstas ir nerezultatyvus bandymas realizuoti įstatymuose nenumatytas galimybes. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. S. nuteistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš mažametį asmenį, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti BVK 158 straipsnio 1 dalies 2 punktą, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, dėl įstatymų taikymo išaiškinimo. Analogija taikoma ir skundo argumentams dėl BVK 158 straipsnio 1 dalies 2 punkto prieštaravimo Konstitucijos 31 straipsniui, kur numatyta, jog niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Be nurodytų motyvų, teisėjų kolegija pažymi, jog toks bausmės traktavimas kaip dvigubos yra deklaratyvus nuteistojo teiginys, kadangi jis nuteistas viena subendrinta bausme, kurią įstatymas numato atlikti iki galo, jei tam nėra išimčių. Šiuo atveju, nuteistasis, kuris nepatenka į nuteistųjų kategoriją, kuriems įstatymas numato ir lygtinio paleidimo galimybę, nėra baudžiamas antrą kartą ir Konstitucijos nuostatos nepažeidžiamos, kas irgi nesudaro pagrindo kreiptis šiuo pagrindu į Konstitucinį teismą.Skundo autorius nurodo argumentus, jog netaikius lygtinio paleidimo instituto, jis nemotyvuojamas taisytis ar elgtis pagal vidaus tvarkos taisykles ar pan., tačiau visa tai tėra tik nepasitenkinimo išraiška dėl jo atžvilgiu netaikyto lygtinio paleidimo instituto. Jau vien dėl to, kad nuteistasis patiria tam tikrus suvaržymus ar nepatogumus yra konflikto jo paties su baudžiamuoju įstatymu pasekmė, kuriuo įstatymo leidėjas siekė nusikaltusius asmenis nubausti ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skundžiama nutartis priimta laikantis įstatymų normų, įvertinant visas reikšmingas šiam klausimui aplinkybes, nepažeidžiant teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Be bausmės tikslų ypatingą reikšmę turi teisingumo principo įgyvendinimas, kuris realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus. Darytina išvada, jog įstatymų leidėjas tai įvertino, įtvirtino galimybę sąžiningumo ir protingumo principus realizuoti individualizuojant nuteistajam bausmę nuosprendyje, o teisingumo principas ir jo esmė šiuo atveju – užtikrinti bausmės atlikimą iki visiško jos įvykdymo be minėtų išimčių. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis neteisėta, ji paliktina nepakeista, o nuteistojo D. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.