- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- e2S-1156-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12925-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Kreditorius
- uždaroji akcinė bendrovė „Emilė“
- Skolininkas
- V. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Emilė“, skolininkė V. A. individuali įmonė „Ekodryvita“ ir antstolis D. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio 2019 m. balandžio 17 d. patvarkymą Nr. S-19-35-11785 ir grąžinti neteisėtai iš jo banko sąskaitos 2019 m. kovo 15 d. ir 2019 m. kovo 21 d. nurašytas 5 455,02 Eur lėšas. Nurodė, jog antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 7 699,27 Eur skolos su 8,75 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės V. A. IĮ „Ekodryvita“ išieškotojai UAB „Emilė“. Antstolis 2019 m. kovo 13 d. pagal šį vykdomąjį raštą pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/07872 priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, patvarkymą dėl skolos išieškojimo, turto arešto aktą ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 3 d. pateikė antstoliui skundą dėl visų šių keturių dokumentų. Antstolis 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino vykdomojoje byloje priimtus dokumentus bei patvarkė grąžinti pareiškėjui 2019 m. kovo 15 d. ir 2019 m. kovo 21 d. nurašytas 5 455,02 Eur lėšas.
2. Išieškotoja UAB „Emilė“ 2019 m. balandžio 15 d. pateikė antstoliui prašymą dėl 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymo vykdymo sustabdymo, kadangi teiks teismui skundą dėl šio patvarkymo teisėtumo. Antstolis 2019 m. balandžio 17 d. patvarkymu Nr. S-19-35-11785 sustabdė 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymo vykdymą iki bus išnagrinėtas išieškotojos UAB „Emilė“ skundas. Šis patvarkymas buvo priimtas nepagrįstai, kadangi pareiškėjas vykdomojoje byloje nėra vykdymo proceso šalimi – skolininku, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas. Todėl antstolis neteisėtai iš pareiškėjo banko sąskaitos nurašė 5 455,02 Eur lėšas. Antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą, remdamasis akivaizdžiai nepagrįstu išieškotojos prašymu. Išieškotoja, nesutikdama su 2019 m. balandžio 15 d. antstolio patvarkymu, turi teisę skųsti antstolio veiksmus pagal CPK 510 straipsnį, o ne ginčyti patvarkymo teisėtumą teisme. Be to, išieškotoja jokio skundo dėl antstolio veiksmų nebuvo pateikusi.
3. Antstolis 2019 m. gegužės 2 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-35-12991, kuriuo sustabdė 5 455,02 Eur grąžinimą pareiškėjui iki Vilniaus miesto apylinkes teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-18553-433/2019. Ši aplinkybė patvirtina, jog antstolis neišnagrinėjo išieškotojos skundo, tai yra nepriėmė patvarkymo tenkinti išieškotojos skundą, ar jo netenkinti. Todėl yra susidariusi teisinė situacija, kai apskųsto patvarkymo vykdymas sustabdytas be jokio teisinio pagrindo neapibrėžtam laikotarpiui. Jeigu teismas nuspręstų netenkinti pareiškėjo skundo, tuomet iš viso neatsirastų teisinių prielaidų pareiškėjui susigrąžinti antstolio nurašytas lėšas, nes išieškotojos 2019 m. balandžio 25 d. skundo pagrįstumo ir teisėtumo klausimo antstolis nenagrinėjo, 2019 m. gegužės 2 d. patvarkymu dar kartą sustabdydamas iš pareiškėjo nurašytų lėšų grąžinimą.
Šalies argumentai
4. Antstolis nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2019 m. kovo 13 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininkės IĮ „Ekodryvita“ ir jos savininko – pareiškėjo. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 3 d. skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1610-235/2016 šalimis buvo ieškovė UAB „Emilė“ ir atsakovė IĮ „Ekodryvita“, o pareiškėjas šioje byloje nebuvo nei atsakovu, nei trečiuoju asmeniu ir civilinėje byloje nedalyvavo. Vilniaus miesto apylinkes teismo 2016 m. gegužės 25 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. 2-1610-235/2015 pareiškėjas nebuvo nurodytas kaip skolininkas. Todėl antstolis 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymu pareiškėjo skundą tenkino. Išieškotoja 2019 m. balandžio 15 d. pateikė prašymą sustabdyti 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymo vykdymą, kadangi ji ketina teikti teismui skundą dėl šio patvarkymo teisėtumo.
5. Išieškotoja nesutiko su tuo, jog vykdomojoje byloje negalimas išieškojimas iš individualios įmonės savininko turto pagal CPK 673 straipsnį. Todėl antstolis 2019 m. balandžio 17 d. patvarkymu sustabdė 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymo vykdymą iki kol bus išnagrinėtas išieškotojos skundas. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles, jeigu joms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, atsako juridinio asmens dalyvis. Todėl visas įmonės savininko turtas patenka į turto, iš kurio gali būti tenkinami individualiosios įmonės reikalavimai, sąrašą. Pagal CPK 673 straipsnį, kai individuali įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. Išieškotoja 2019 m. balandžio 25 d. pateikė antstoliui skundą dėl 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymo ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkes teismui.
Šalies argumentai
6. Išieškotoja nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog vykdomojoje byloje galimas išieškojimas iš individualios įmonės savininko pagal CPK 673 straipsnį. IĮ „Ekodryvita“ savininko 2006 m. birželio 15 d. sprendimas, kuris yra registruotas Juridinių asmenų registre, patvirtina, kad nuo 2006 m. birželio 15 d. pareiškėjas eina ir įmonės vienasmenio valdymo organo – direktoriaus – pareigas. Todėl apie civilinės bylos, kurioje iš įmonės buvo priteista skola, nagrinėjimą pareiškėjas žinojo, joje dalyvavo kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens vadovas, ir būdamas šio juridinio asmens savininku, kuris subsidiariai atsako už šio juridinio asmens prievoles, turėjo teisę pats įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo. Toks procesinis atsakovės elgesys negali apriboti ieškovės, kurios naudai buvo priimtas teismo sprendimas, teisių vykdyti išieškojimą iš subsidiariai atsakingo asmens vykdymo procese. CPK 673 straipsnyje nėra nustatyta jokių papildomų sąlygų išieškojimui iš neribotos atsakomybės juridinio asmens savininko už neįvykdytas individualios įmonės prievoles vykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. A. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/07872.
8. Teismas nustatė, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs išieškotojos UAB „Emilė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikštą išieškotojos skunde dėl antstolio veiksmų, 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-18413-987/2019 tenkino išieškotojos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė iš pareiškėjo sąskaitos banke nurašytų 5 455,02 Eur lėšų grąžinimą pareiškėjui iki bus išspręstas skundo dėl antstolio patvarkymo Nr. S-19-35-11448 vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/07872 pagrįstumo klausimas. Ši teismo nutartis yra apskųsta, taigi šiuo metu neįsiteisėjusi. Duomenų apie išieškotojos 2019 m. balandžio 25 d. skundą teismas neturi, todėl teismas nagrinėjo šioje byloje pateiktą pareiškėjo skundą.
9. Teismas pažymėjo, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles, jeigu joms įvykdyti neužtenka neribotos civilines atsakomybės juridinio asmens turto, atsako juridinio asmens dalyvis, todėl teismas sutiko su antstoliu, jog individualios įmonės savininko atsakomybė kyla iš įmonės prievolės subsidiarumo (CK 2.50 straipsnio 3, 4 dalys), ir nagrinėjamu atveju visas įmonės savininko turtas patenka į turto, iš kurio gali būti tenkinami individualiosios įmonės reikalavimai, sąrašą.
10. Pagal CPK 673 straipsnį, jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ar savininko turtą. Išimčių dėl individualios įmonės savininko atleidimo nuo atsakomybes (jos netaikymo) papildomų sąlygų buvimo pagal CPK 673 straipsnį nėra numatyta nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nei kituose įstatymuose. Todėl teismas sutiko su antstoliu, kad toks išieškotojo teisių gauti savo reikalavimo patenkinimą apribojimas iš individualiosios įmonės savininko turto vykdymo procese būtų neteisėtas. Duomenys apie išieškotojos 2019 m. balandžio 25 d. skundo išnagrinėjimą šiuo atveju nėra svarbūs, kadangi antstolio 2019 m. balandžio 17 d. patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas, o grąžinti pareiškėjui iš jo banko sąskaitos nurašytų 5 455,02 Eur lėšų nėra jokio pagrindo. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog antstolis neteisėtai ir nepagrįstai priėmė 2019 m. balandžio 17 d. patvarkymą ar kitaip pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus vykdomojoje byloje.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Pareiškėjas V. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą bei įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui 5 455,02 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Išieškojimas galimas tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas išduoti vykdomąjį dokumentą (arba yra kartu ir vykdomieji dokumentai). Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, tai yra atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama (CPK 586 straipsnis). Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Tokiu būdu antstolis, kuriam pateikiamas vykdomasis dokumentas, informuojamas apie skolininką, iš kurio turi būti išieškoma, kartu ir apie jo atsakomybę: ji asmeninė, subsidiarioji ar solidarioji. Jeigu, vykdant vykdomąjį dokumentą, paaiškėja, kad išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų, kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų.
11.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012 išaiškinta, kad jei nėra teismo sprendimo dėl subsidiaraus skolininko, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, tai yra vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pasisakyta, kad joje nurodyti išaiškinimai suformuluoti išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles bylose, tačiau jie taikytini ne tik tuo atveju, kai nėra priimto teismo sprendimo ir nėra vykdomojo dokumento dėl vieno iš sutuoktinių, bet ir kitais atvejais, kai sprendimas priimtas ir vykdomasis raštas išduotas dėl vieno skolininko, o išieškojimas pagal prievolės prigimtį gali būti vykdomas ne tik iš jo, bet ir iš kito asmens, pvz., kai yra susiklostę subsidiariosios atsakomybės teisiniai santykiai. Prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva.
11.3. Nagrinėjamoje byloje spręstas išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininke nurodyta IĮ „Ekodryvita“ klausimas, tai yra, ar antstolis turėjo teisę nukreipti IĮ „Ekodryvita” skolos išieškojimą į pareiškėjo turtą, ar antstolis privalo grąžinti pareiškėjui iš jo išieškotas lėšas. Teismas privalėjo atsižvelgti į kasacinio teismo išaiškinimą, susijusį su antstolio teise savarankiškai spręsti klausimus, kuriuos spręsti yra įgaliotas tik teismas. Kasacinio teismo išplėstinė kolegija, atsižvelgdama į 2012 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012 nurodytus argumentus, konstatavo, kad iš individualios įmonės veiklos atsiradusių prievolių pobūdžio, asmenų, atsakingų pagal šias prievoles, bei jų atsakomybės atsiradimo pagrindų nustatymas nepatenka į vykdymo proceso apimtį, nes šie klausimai yra tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų nustatymu ir gali būti išspręsti tik nagrinėjant konkrečią bylą teisme.
11.4. Teismas pripažino, jog individualios įmonės savininko atsakomybė kyla iš įmonės prievolės subsidiarumo (CK 2.50 straipsnio 3, 4 dalys). Tačiau teismui buvo žinomos aplinkybės, kad pareiškėjas nebuvo Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1610-235/2015 šalimi ir dėl jo atsakomybės nėra priimtas teismo sprendimas. Teismas pažeidė ar netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Be to, teismas nesilaikė kasacinio teismo nutartyse formuojamos procesinių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo, išieškotoja UAB „Emilė“, atsiliepimu su pareiškėjo V. A. atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles, jeigu joms įvykdyti neužtenka neribotos civilines atsakomybės juridinio asmens turto, atsako juridinio asmens dalyvis, todėl sutiktina su antstolio nurodytu, jog individualios įmonės savininko atsakomybė kyla iš įmonės prievolės subsidiarumo (CK 2.50 straipsnio 3, 4 dalys), ir todėl, nagrinėjamu atveju, visas įmonės savininko turtas patenka į turto, iš kurio gali būti tenkinami individualiosios įmonės reikalavimai, sąrašą.
12.2. Pagal CPK 673 straipsnį, jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ar savininko turtą. Išimčių dėl individualios įmonės savininko atleidimo nuo atsakomybes (jos netaikymo) papildomų sąlygų buvimo pagal CPK 673 straipsnį nėra numatyta nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nei kituose įstatymuose, todėl sutiktina su antstoliu, kad toks išieškotojo teisių gauti savo reikalavimo patenkinimą apribojimas iš individualiosios įmonės savininko turto vykdymo procese būtų neteisėtas. Duomenys apie išieškotojos 2019 m. balandžio 25 d. skundo išnagrinėjimą šiuo atveju, nėra svarbūs, kadangi teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog antstolio 2019 m. balandžio 17 d. patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl nėra jokio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų ir nepanaikino skundžiamo antstolio teismo patvarkymo bei neįpareigojo antstolio grąžinti pareiškėjui nurašytų lėšų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 25 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1610-235/2016, kurioje teismo sprendimu ieškovei UAB „Emilė“ iš atsakovės IĮ „Ekodryvita“ buvo priteista 7 699,27 Eur skolos, 8,75 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2014 m. birželio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 230,98 Eur žyminio mokesčio, 485,17 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 113,99 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Vykdomajame rašte išieškotoja nurodyta UAB „Emilė“, o skolininke – IĮ „Ekodryvita“. Pagal šį vykdomąjį raštą antstolis pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0035/18/07872.
15. Vykdymo procese antstolis išieškojimą pagal vykdomąjį raštą buvo nukreipęs į skolininkę IĮ „Ekodryvita“. Tačiau nesuradęs pakankamai turto, išieškojimą nukreipė į IĮ „Ekodryvita“ savininko, pareiškėjo, turtą ir 2019 m. kovo 13 d. sudarė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, turto arešto aktą bei priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš pareiškėjo. Todėl pareiškėjas pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtus antstolio dokumentus ir gražinti jam 2019 m. kovo 15 d. ir 2019 m. kovo 21 d. nurašytas 5 455,02 Eur lėšas. Antstolis 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino minėtus procesinius dokumentus.
16. Antstolis 2019 m. balandžio 15 d. gavo išieškotojos prašymą sustabdyti 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymo vykdymą, kadangi ketina pateikti skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis 2019 m. balandžio 17 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-35-11785, kuriuo sustabdė 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymo vykdymą iki tol, kol bus išnagrinėtas išieškotojos skundas. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2019 m. balandžio 17 d. patvarkymą ir grąžinti jam 5 455,02 Eur lėšas. Pirmos instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nurodydamas, jog pagal CPK 673 straipsnį antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, jeigu ši įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti.
17. Pareiškėjas atskirajame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartyje Nr. 3K-7-273/2012 pateiktu išaiškinimu ir teigia, kad pirmos instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. Pažymėtina, jog ir antstolis 2019 m. balandžio 15 d. patvarkyme, kuriuo tenkino pareiškėjo skundą, taip pat paminėjo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012 suformuotą praktiką, jei nėra teismo sprendimo dėl trečiųjų asmenų, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš jų, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą (el.b., 1 t., l. 116-117).
18. Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 straipsnis). Antstolis, kuriam pateikiamas vykdomasis dokumentas, informuojamas apie skolininką, iš kurio turi būti išieškoma, kartu ir apie jo atsakomybę – ji asmeninė, subsidiarioji ar solidarioji (CPK 648 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu, vykdant vykdomąjį dokumentą, paaiškėja, jog išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų (pvz., sutuoktinio), kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų. Prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad iš individualios įmonės veiklos atsiradusių prievolių pobūdžio, asmenų, atsakingų pagal šias prievoles, bei jų atsakomybės atsiradimo pagrindų nustatymas nepatenka į vykdymo proceso apimtį, nes šie klausimai yra tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų nustatymu ir gali būti išspręsti tik nagrinėjant konkrečią bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
19. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Individualioje įmonėje yra vienas savininkas. Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012).
20. Tačiau toks individualios įmonės ir jos savininko teisinis reglamentavimas nereiškia, kad, individualiai įmonei neturint turto, atsakyti pagal jos prievoles ar tokią įmonę likvidavus turi jos savininkas savaime, kai nėra teismo sprendimo ar kito vykdytino dokumento priteisti iš savininko jo įmonės skolas. Nesant pareikšto reikalavimo, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl nuostolių atlyginimo iš įmonininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog antstolis negali subsidiariai nukreipti išieškojimo į individualios įmonės savininko turtą, jei įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotame vykdomajame rašte individualios įmonės savininkas nėra įrašytas skolininku, jis nebuvo įtrauktas toje byloje dalyvaujančiu asmeniu ir teismo sprendime nespręsta dėl jo teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2013).
21. CPK 673 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankami lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ar savininko turtą. Minėta norma turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (be kita ko, su CPK 586 ir 648 straipsnių normomis) ir todėl aiškintina kaip nustatanti išieškojimo eiliškumą tuo atveju, kai vykdomas neribotos atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) skolų išieškojimas, tačiau ši norma nesuteikia teisės nukreipti neribotos atsakomybės juridinio asmens skolų išieškojimo į tokio asmens savininko turtą, kai savininkas nėra nurodytas vykdomajame rašte, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas. Bylą nagrinėję teismai, aiškindami CPK 673 straipsnio normą kaip suteikiančią teisę antstoliui nukreipti individualios įmonės skolų išieškojimą į jos savininko turtą, nesant vykdomajame dokumente nurodyto įmonės savininko, netinkamai aiškino ir taikė CPK 673 straipsnio normą ir nukrypo nuo šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-611/2016).
22. Nagrinėjamoje byloje antstolis vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš IĮ „Ekodryvita“, tačiau antstolis 2019 m. kovo 13 d. patvarkymais ir turto areštu išieškojimą nukreipė į šios įmonės savininką, tai yra pareiškėją. Taigi antstolis nusprendė vykdyti išieškojimą iš asmens, kuris nėra nurodytas vykdomajame dokumente ir dėl išieškojimo iš kurio nėra priimtas teismo sprendimas, tai yra veikė neteisėtai (ultra vires). Todėl pripažintina, kad antstolis teisėtai 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymu tenkino pareiškėjo skundą, o 2019 m. balandžio 17 d. patvarkymu nepagrįstai sustabdė šio patvarkymo vykdymą.
23. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje buvo nustatęs, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs išieškotojos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikštą išieškotojos UAB „Emilė“ skunde dėl antstolio veiksmų, 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-18413-987/2019 tenkino šį prašymą ir sustabdė iš pareiškėjo sąskaitos banke nurašytų 5 455,02 Eur lėšų grąžinimą pareiškėjui, iki bus išspręstas skundo dėl antstolio 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymo Nr. S-19-35-11448 vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/07872 pagrįstumo klausimas. Tačiau pareiškėjas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1113-653/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-18413-987/2019 panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – išieškotojos UAB „Emilė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Taigi šiuo metu antstolio 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymo vykdymas yra sustabdytas tik nagrinėjamoje byloje skundžiamu antstolio 2019 m. balandžio 17 d. patvarkymu, kurio neteisėtumas buvo konstatuotas šios nutarties 17-22 punktuose.
24. Antstolis nagrinėjamoje byloje patvirtino, jog 2019 m. balandžio 25 d. gavo išieškotojos skundą dėl jo 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymo, byloje taip pat yra pateiktas išieškotojos skundas (el.b., 1 t., l. 92-96). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėjas buvo pateikęs Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą dėl antstolio veiksmų (neveikimo), kuriuo prašė išnagrinėti išieškotojos 2019 m. balandžio 25 d. skundą dėl antstolio 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21189-1099/2019 atsisakė priimti pareiškėjo skundą, be kita ko, nurodydamas, jog antstolis 2019 m. gegužės 2 d. patvarkymu Nr. S-19-35-12991 iš esmės išnagrinėjo išieškotojos UAB „Emilė“ 2019 m. balandžio 25 d. pateiktą skundą.
25. Antstolis minėtu 2019 m. gegužės 2 d. patvarkymu dėl atsakymo į pateiktą skundą sustabdė iš pareiškėjo banko sąskaitos nurašytų 5 455,02 Eur grąžinimą iki Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-18553-433/2019, tai yra byla, kurioje buvo priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis (el.b., 1 t., l. 174-176). Kadangi apeliacinės instancijos nutartimi ši byla yra išnagrinėjama iš esmės, todėl po šios nutarties priėmimo antstolio 2019 m. gegužės 2 d. patvarkymu sustabdytas 5 455,02 Eur grąžinimas neteks galios.
26. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 673 straipsnio normą ir dėl to nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išsprendžiant iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinant ir panaikinant antstolio 2019 m. balandžio 17 d. patvarkymą ir įpareigojant antstolį grąžinti pareiškėjui 5 455,02 Eur nurašytas lėšas.
27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo V. A. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų.
Panaikinti antstolio D. B. 2019 m. balandžio 17 d. patvarkymą Nr. S-19-35-11785 bei įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui nurašytas 5 455,02 Eur lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/07872.