- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-17
- Bylos Nr.
- eII-42-743/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00004-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Asta Vailionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. K.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Alytaus apskrities VPK Lazdijų r.PK
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-939-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23196989588.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK, ir Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. P. 2023 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-939-2023 administracinio nusižengimo byloje M. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.
Nesutikdamas su nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. prašo šį nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti.
Skundas grindžiamas šiais argumentais. Administracinio nusižengimo protokolą pažeidimo vietoje surašęs pareigūnas pareiškėjui pasakė, jog jis turės sumokėti minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą, o administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – nebus skirta, nes šis administracinis nusižengimas nėra toks pavojingas, kadangi transporto priemonių junginio bendra leidžiama masė skaičiuota pagal transporto priemonių techniniuose pasuose nurodytą didžiausią leistiną masę, kuri ir viršijo didžiausią leistiną masę sumoje, todėl į administracinės bylos nagrinėjimą važiuoti nebūtina, byla bus išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Pasitikėdamas protokolą surašiusio pareigūno paaiškinimais dėl bylos nagrinėjimo, į bylos nagrinėjimą nevyko, neteikė jokių prašymų ar papildomų dokumentų, kurių duomenys priimant nutarimą galėjo turėti lemiamos reikšmės ir galimai pradėta administracinė teisena būtų nutraukta. Nutarimą priėmęs pareigūnas nesigilino į protokole nurodyto administracinio nusižengimo duomenų patikimumą, kitas reikšmingas aplinkybes, todėl nutarimas negali būti laikomas teisiškai pagrįstu ir naikintinas, o administracinė teisena nutrauktina. Pareigūnas, priimdamas nutarimą, nesivadovavo ANK 5 straipsnio nuostatomis ir nepastebėjo protokole nurodytų transporto priemonės bei priekabos arba vairuojamo transporto priemonių junginio realių, faktinių masės dydžių, kurie nusižengimo nustatymo vietoje buvo visai kitokie, todėl nesant tikslių bei patikimų duomenų apie paminėto transporto priemonių junginio bendrą leistiną masę, negalima konstatuoti, jog nusižengimas buvo padarytas ir svarstytina apie administracinės teisenos nutraukimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog patvirtina, kad 2023 m. vasario 5 d. apie 8 val. su kitam asmeniui priklausančia transporto priemone – automobiliu „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prisikabinęs priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei joje pakrauta kita transporto priemone – automobiliu „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Viečiūnų miestelio važiavo link Lazdijų, kur jį, važiuojantį Lazdijų plente, ties Čivonių kaimu, sustabdė policijos pareigūnai, patikrino visų transporto priemonių dokumentus ir konstatavo, jog jis, turėdamas B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, neturi teisės vilkti priekabos, nes šių dviejų transporto priemonių arba transporto priemonių junginio bendra leistina masė negali viršyti 3 500 kg, o jam, neturint BE kategorijos, vairuoti tokį transporto priemonių junginį draudžiama, todėl bus baudžiamas administracine tvarka. Pareigūnas protokole įrašė, jog pareiškėjo vairuojamo automobilio „Nissan“ didžiausia leistina masė yra 2 050 kg, o velkamos priekabos didžiausia leistina masė yra 2 490 kg, bendra transporto priemonių junginio masė yra 4 540 kg, tačiau neatsižvelgė į tai, kad realiai, faktiškai vairuojamo ir nepakrauto automobilio „Nissan“ masė yra 1 490 kg, o tuščios priekabos – 640 kg, bendra šio junginio masė yra 2 130 kg. Šių transporto priemonių techniniuose pasuose, kuriuos pareigūnai tikrino, minimali „Nissan“ leistina masė nurodyta 1 490 kg, o priekabos – 640 kg, todėl neaišku, kodėl pareigūnas protokole įrašė ne minimalią automobilio bei priekabos leistiną masę, o priešingai – maksimalią. Akivaizdu, kad protokole įrašytų transporto priemonių arba transporto priemonių junginio – „Nissan“ ir priekabos – didžiausia leistina masė yra 4 540 kg („Nissan“ – 2 050 kg + priekabos – 2 490 kg = 4 540 kg), o minimali abiejų transporto priemonių masė – tik 2 130 kg („Nissan“ – 1 490 kg + priekabos – 640 kg = 2130 kg), todėl tik šių dviejų transporto priemonių bendra leistina reali, faktinė masė tariamo pažeidimo nustatymo vietoje neviršijo 3 500 kg ir jas vairuoti nereikia kitos vairuotojo kategorijos arba kategorijos BE. Pareiškėjas mano, kad reikšminga ir aplinkybe, kuri nefiksuota protokole, kad velkamoje priekaboje buvo vežama dar viena transporto priemonė – „Audi A4 Avant“, kurios minimali leistina masė yra 1 480 kg, ir kuri buvo dalinai iškomplektuota – variklio skyriuje nebuvo akumuliatoriaus; bagažinėje nebuvo atsarginio rato, domkrato, raktų komplekto ir dangčio, o salone buvo išimti galinių sėdynių atlošų priedai – 3 vnt., degalų bakas buvo tuščias. Sudėjus visų transporto priemonių leistiną minimalų, realų (faktinį) svorį nustatyto nusižengimo vietoje būtų buvę aišku, jog „Nissan“ masė (svoris) yra 1 490 kg + priekabos masė (svoris) yra 640 kg + vežamo automobilio masė (svoris) yra 1 480 kg arba bendra masė (svoris) sudaro 3 610 kg arba tik 110 kg viršija leistiną 3 500 kg bendrą svorį, o atsižvelgus į vežamo automobilio nekomplektą, bendra masė (svoris) galėjo ir neviršyti leistino bendro svorio, suteikiančio teisę pareiškėjui vairuoti „Nissan“ bei vilkti priekabą su joje pakrautu kitu automobiliu turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Pažymi, kad tikrinimo metu nustačius nusižengimą ir siekiant išvengti abejonių dėl transporto priemonių junginio realios, faktinės masės, atsižvelgus ir į priekaboje pakrauto automobilio realią masę arba tikrą svorį (atmetus nurodytą nekomplektą), pareigūnas, norėdamas įsitikinti, ar visų transporto priemonių leidžiama masė iš tikrųjų viršija 3 500 kg bendrą svorį, neatliko šių transporto priemonių svėrimo ar kitaip nesistengė pašalinti bet kokias abejones dėl visų transporto priemonių bendros masės, kas ir nulėmė protokolo surašymą.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Pareiškėjo nuomone, jo kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo grindžiama vien administracinio nusižengimo protokole pažymėtais teiginiais apie tai, jog jo vairuojamos transporto priemonės „Nissan“ ir velkamos priekabos arba bendra transporto priemonių junginio didžiausia leistina masė yra 4 540 kg. Tokio pobūdžio teiginiai šioje byloje dėl jų objektyvumo trūkumo negali būti pripažįstami pakankamais ir nekeliančiais abejonių, todėl vien šių nepatikimų bei prieštaringų įrodymų pagrindu negali būti konstatuota, jog jis iš tikrųjų padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Byloje pareigūno padaryta išvada, kad pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonių junginį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 5 ir 14 punktų reikalavimus, atitinkančius ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį, paremta ne objektyviais, faktiniais transporto priemonių masės duomenimis, o labiau prielaida, kad bendra masė viršija 3 500 kg, todėl vadovaujantis principu, kad visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, mano, jog pradėta administracinė teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta ANK 591 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde pareiškė ir alternatyvų prašymą – jeigu teismas įžvelgs, jog visgi jis yra padaręs administracinį nusižengimą ir paliks ginčijamą nutarimą nepakeistą, prašo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisingumo bei protingumo, proporcingumo principus, vadovautis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba šį terminą sutrumpinti, nes vykdo individualią veiklą ir remontuoja automobilių variklius, važiuokles, greičių dėžes, o darbe neturint vairuotojo pažymėjimo susidarytų papildomos išlaidos samdant vairuotoją jį vežioti 2–3 kartus per savaitę dėl remontuojamų variklių detalių, kitų mazgų paieškos ir variklių blokų, greičio dėžių vežiojimo į Alytų, Kauną ar Vilnių ir tai ekonomiškai nenaudinga; iš vykdomos veiklos gaunamos pajamos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, kurios imant deklaruotas pajamas nėra didelės, per mėnesį vidutiniškai uždirba apie 596 Eur (metų deklaruotos pajamos sudaro 7 150,50 Eur); augina tris nepilnamečius, išlaikytinius vaikus, kurių jauniausia – (duomenys neskelbtini) dukra A. lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“ Druskininkuose; (duomenys neskelbtini) sūnus M.–A. ir (duomenys neskelbtini) sūnus D. mokosi „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje Druskininkuose, visus vaikus kasryt iš (duomenys neskelbtini) miestelio reikia vežti į Druskininkus, nes atstumas nuo gyvenamosios vietos iki užsiėmimo vietų sudaro daugiau nei 7 km, sutuoktinė neturi vairuotojo pažymėjimo ir automobilio nevairuoja; pareiškėjas yra Lietuvos Šaulių sąjungos karininko A. Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės narys ir du kartus per mėnesį privalo vykti į Alytų dalyvauti privalomose pratybose bei kituose užsiėmimuose (t. 1, el. b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašymą palaikė, prašė jį patenkinti skunde nurodytais argumentais.
Šalies argumentai
Institucija su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, el. b. l. 6–8). Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjas aiškina Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 9 punktą siaurinamai ir jam palankia prasme. Pareiškėjas nubaustas už tai, kad vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio didžiausia leidžiamoji masė 2 050 kg, ir tempė priekabą „Tauras 2501-02“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausia leidžiamoji masė 2 490 kg, bendra junginio didžiausių masių suma – 4 540 kg. Pareiškėjas transporto priemonių junginį vairavo turėdamas B kategoriją, kurios pakako vairuoti automobilį „Nissan X-Trail“, o pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, vairuoti nurodytą junginį reikalinga BE, C1E kategorija. Šiuo atveju tiek priekabos, tiek junginio masė viršijo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas svorio ribas, o pareiškėjas pagal turimą B kategoriją teisės vairuoti minėtą junginį neturėjo, t. y. nebuvo įgijęs tokios masės junginiui reikiamos kategorijos.
Institucija nurodo, jog teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama tik išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Asmuo, kuriam teisė vairuoti yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti specialiosios teisės netekimą. Pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o dar pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą.
Institucija pažymi, kad iš administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, jog pareiškėjas yra septynis kartus baustas administracine tvarka, tame tarpe keturis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su nustatyto greičio viršijimu, teisė vairuoti transporto priemones jam jau buvo atimta nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. gruodžio 13 d. už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Nuobauda galiojanti, kas neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę, todėl jį tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis. Išskirtine aplinkybe nelaikytinas pareiškėjo dirbamo darbo pobūdis.
Institucija mano, kad nutarimas buvo priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, jis yra teisėtas ir pagrįstas, ir, nesant jokių ypatingų aplinkybių, mažesnė, nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą, nuobauda negali būti skiriama, nes tokių duomenų M. K. byloje nėra.
Institucija prašo skundą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2023 m. vasario 5 d. M. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2023 m. vasario 5 d. 8 val. 30 min. Lazdijų rajono sav. Čivonių k. Lazdijų pl. vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vilko priekabą „Tauras 2501-02“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas kategorijos vairuoti šį transporto priemonių junginį, kai vairuojamo automobilio didžiausia leidžiama masė yra 2 050 kg, o velkamos priekabos didžiausia leidžiama masė yra 2 490 kg, bendra transporto priemonių junginio masė yra 4 540 kg, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 14 punktų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. protokolo skiltyje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ nurodė, kad sutinka ir pasirašė, taip pat pasirašė, kad su protokolu susipažino, protokolą gavo, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje, kurio turinys pacituotas ir protokole, jam paaiškintos (t. 1, el. b. l. 1). Alytaus AVPK 2023 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-939-2023 M. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams (t. 1, el. b. l. 1). Vairuotojo pažymėjime nurodyti duomenys patvirtina, kad M. K. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti transporto priemones, priskirtas kategorijoms AM, B; teisė vairuoti suteikta nuo 2007 m. rugpjūčio 24 d. (B) ir 2013 m. balandžio 5 d. (AM) (t. 1, el. b. l. 1). Iš registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), didžiausia techniškai leidžiama masė yra 2 050 kg (F.1 punktas), parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė yra 1 490 kg (G punktas); iš registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad priekabos „Tauras 2501-02“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), didžiausia techniškai leidžiama masė yra 2 490 kg (F.1 punktas), parengtos eksploatuoti transporto masė priemonės yra 640 kg (G punktas) (t. 1, el. b. l. 1). Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus patvirtina, kad M. K. 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (už lenkimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti), šios nuobaudos galiojimas neišnykęs; taip pat patvirtina, kad M. K. per pastaruosius penkerius metus dar šešis kartus baustas administracine tvarka, du iš pažeidimų yra kitokio pobūdžio, susiję su aplinkos apsauga, gamtos išteklių naudojimu ir paveldo apsauga (atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas), keturis kartus baustas dėl leistino greičio viršijimo, šių šešių nuobaudų galiojimas išnykęs (t. 1, el. b. l. 1). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad M. K. neteistas (t. 1, el. b. l. 1). Pajamų mokesčių deklaracija už 2021 metus patvirtina, kad M. K. vykdo individualią veikią, iš viso 2021 metais gavo 10 739,64 Eur pajamų (t. 1, el. b. l. 1). Pažymos patvirtina, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), lanko Druskininkų lopšelį–darželį „(duomenys neskelbtini)“, M.–A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi Druskininkų „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje (t. 1, el. b. l. 1). Šaulio pažymėjimas patvirtina, kad M. K. yra Lietuvos Šaulių sąjungos narys. Lietuvos Šaulių sąjungos karininko A. Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės charakteristikoje nurodyta, kad M. K. yra vienas aktyviausių organizacijos narių, išsiskiria kaip drausmingas, tvirtas ir atsakingas asmuo, gebantis paskui save vesti kitus šaulius, pavestas užduotis atlieka sąžiningai ir profesionaliai, mažiausiai du kartus per mėnesį vyksta iš Druskininkų į Alytų, aktyviai dalyvauja rinktinės kultūrinėje–sportinėje veikloje, lauko taktinėse ir kovinio šaudymo pratybose, atstovauja rinktinę šaudymo varžybose, dalyvauja specializuotuose kursuose. Nuo 2021 metų buvo perkeltas į rinktinės Alytaus m. kpt. Antano Petruškevičiaus (duomenys neskelbtini) kuopos komendantinį ginkluoto pasipriešinimo antrą būrį ir paskirtas (duomenys neskelbtini) skyriaus vadu, jam įteikta Šaulių sąjungos 100-mečio moneta, skatintas padėkos raštais. Pasižymi tokiomis teigiamomis savybėmis, kaip pareigingumas, lojalumas, kruopštumas, drausminių nuobaudų neturi (t. 1, el. b. l. 1).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už tris alternatyvias veikas: 1) transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti, 2) transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, 3) transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Iš šios teisės normos konstrukcijos matyti, jog transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones (nors asmuo ir turi teisę vairuoti kitų rūšių transporto priemones), pagal teisines pasekmes yra prilyginama transporto priemonės vairavimui neturint teisės jos vairuoti.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 iki 450 Eur. Be to, pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.
M. K. nesutinka, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nes, jo teigimu, minimali jo vairuoto automobilio „Nissan X-Trail“ masė yra 1 490 kg, o temptos priekabos minimali masė yra 640 kg, minimali abiejų transporto priemonių masė – tik 2 130 kg, todėl tik šių dviejų transporto priemonių bendra leistina reali, faktinė masė tariamo pažeidimo nustatymo vietoje neviršijo 3 500 kg ir jas vairuoti jam pakako turimos B kategorijos. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jo velkamoje priekaboje buvo vežama dar viena transporto priemonė – „Audi A4 Avant“, kurios minimali leistina masė yra 1 480 kg, kuri buvo dalinai iškomplektuota, ir nors sudėjus visų transporto priemonių leistiną minimalų, realų (faktinį) svorį, bendra masė sudaro 3 610 kg arba tik 110 kg viršija leistiną 3 500 kg bendrą svorį, tačiau atsižvelgus į vežamo automobilio nekomplektą, bendra masė galėjo ir neviršyti leistino bendro svorio, ir pareiškėjui pakako turimos B kategorijos. Su tokiais pareiškėjo argumentais teismas nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.
Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos yra įtvirtintos ANK 7 straipsnyje: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarčių administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-689/2020, Nr. 2AT-5-689/2020 11 punktas, 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021 10 punktas). ANK 424 straipsnio 3 dalyje nėra išskirta viena ar kita kaltės formos, tad šis nusižengimas galimas esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formai.
Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 5 punkte įtvirtinta eismo dalyvių pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kelių eismo taisyklių 14 punkte, be kita ko, nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės; vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad didžiausia leidžiamoji transporto priemonės masė – tai visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą. Motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis kategorijos yra nurodytos ir apibūdintos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, kurios 6 punkte nurodyta, kad B kategorija suteikia teisę vairuoti: 1) automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; 2) šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; 3) šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“.
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste teismas pažymi, kad nusižengimo fiksavimo metu M. K. vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio didžiausia leidžiamoji masė yra 2 050 kg, vadinasi šis automobilis priskiriamas B kategorijos automobiliams. Priekabos „Tauras 2501-02“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią prikabintą prie vairuojamo automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tempė M. K. administracinio nusižengimo padarymo metu, didžiausioji leidžiamoji masė yra 2 490 kg, tai yra didesnė nei 750 kg, o automobilio ir priekabos junginio didžiausioji leidžiamoji masė buvo didesnė nei 4 250 kg (automobilio didžiausioji leidžiamoji masė 2 050 kg + priekabos didžiausioji leidžiamoji masė 2 490 kg = 4 540 kg). Vadinasi, M. K., vairuodamas automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tempė priekabą „Tauras 2501-02“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg (2 490 kg), o šio transporto priemonių junginio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 4 250 kg (4 540 kg). Įvertinus tai, teismas pripažįsta, kad M. K. turimos kategorijos B ir AM nesuteikė jam teisės vairuoti įvykio metu jo vairuotą junginį.
Nors M. K. tvirtina, kad turi būti nustatoma ne transporto priemonės registracijos liudijime numatyta didžiausioji leidžiamoji masė, o faktinė masė, tačiau aptartas teisinis reguliavimas aiškiai įtvirtina, kad kategorija vairuoti transporto priemones nustatoma ir skaičiuojama pagal registracijos liudijime nurodytą didžiausią leidžiamąją masę, todėl M. K. argumentai, kad pareigūnai faktiškai nenustatė jo vairuoto junginio masės atmestini kaip nepagrįsti. Šiame kontekste nesvarbu ir kokios komplektacijos automobilis buvo priekaboje, kadangi skaičiuojama priekabos didžiausioji leidžiamoji masė, t. y. įskaičiuotas ir krovinys, todėl ši aplinkybė neturi reikšmės nusižengimo kvalifikavimui.
Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą, BE kategorija – B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad tam, kad M. K. galėtų vairuoti įvykio metu jo vairuotą junginį, jam buvo būtina BE kategorija, o tokios jis nebuvo įgijęs.
Aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad M. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, todėl jam pagrįstai taikyta administracinė atsakomybė.
Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jo kaltė dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo grindžiama tik prielaida, kad jo vairuojamos transporto priemonės „Nissan“ ir velkamos priekabos bendra masė viršija 3 500 kg, pareigūnai neatliko transporto priemonių svėrimo, o visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir apeliuoja į indubio pro reo principo pažeidimą, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau teismas su šiais argumentais nesutinka. Abejonės yra suprantamos kaip objektyvios aplinkybės ar faktai, kurių tikrumo neįmanoma patikrinti įstatyme įtvirtintais būdais. Iš visumos pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad M. K. kaltė grindžiama taip, kaip to reikalauja įstatymas, t. y. remiantis teisėtai gautų įrodymų visumos analize, padarant aiškias ir neabejotinas išvadas, kurių pagrindu teismui nekyla abejonių dėl jo kaltumo. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su tokiu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti in dubio pro reo principo pažeidimą.
Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad protokolą surašęs pareigūnas jam pasakė, jog turės sumokėti minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą, o administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – nebus skirta, todėl jis į bylos nagrinėjimą nevyko, neteikė jokių prašymų ar papildomų dokumentų, kurių duomenys priimant nutarimą galėjo turėti lemiamos reikšmės ir galimai pradėta administracinė teisena būtų nutraukta, nepagrįsti. Kaip minėta, M. K. pasirašė, kad su protokolu susipažino, protokolą gavo, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje, kurio turinys pacituotas ir protokole, tame tarpe ir teisės dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus; teikti paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, jam paaiškintos. Tai, kad pareigūnas protokolo surašymo metu galėjo neįvertinti ANK 424 straipsnio 7 dalyje aptartos nuostatos taikyti ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, nepaneigia M. K. padaryto nusižengimo, taip pat neribojo jo teisės ginčyti jo atžvilgiu priimtą nutarimą.
II. Dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės
Spręsdamas dėl pareiškėjo alternatyvaus prašymo neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba šį terminą sutrumpinti, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2013 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 2AT-7-4-2013, 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 2AT-13-2013, 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 2At-68-507/2015).
Sprendžiant, ar M. K. paskirta nuobauda atitinka kasacinio teismo suformuotus protingos ir teisingos nuobaudos kriterijus pažymėtina, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, gailisi dėl to, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams. Per pastaruosius penkerius metus yra padaręs administracinių nusižengimų, kurie susiję su greičio viršijimu, turi vieną galiojančią nuobaudą, analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padaręs. Šios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad M. K. nėra linkęs nuolat, piktybiškai ir ypač šiurkščiai pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei teisės normas, kas rodo jo asmenybės mažesnį pavojingumą. M. K. išlaiko tris nepilnamečius vaikus, privalo pasirūpinti jų pristatymu į ugdymo įstaigas, vykdo individualią veiklą, pajamos iš šios veiklos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, darbe neturint vairuotojo pažymėjimo susidarytų papildomos išlaidos. Iš M. K. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad vaikus iš ugdymo įstaigų paima skirtingu laiku, jų paėmimo negali pritaikyti prie visuomeninio transporto grafikų, sutuoktinė nevairuoja, jo tėvai, sesuo ir brolis gyvena (duomenys neskelbtini), sutuoktinės brolis gyvena (duomenys neskelbtini), sutuoktinės mama mirusi, tėtis – ligotas, todėl artimieji giminaičiai negali užtikrinti nepilnamečių nuvykimo ir grįžimo iš ugdymo įstaigos reikalingu laiku. Nustatytų aplinkybių kontekste teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų ypač didelių nepatogumų ne tik M. K., bet ir jo šeimai, taip pat nepilnamečiams vaikams. M. K. charakterizuojamas kaip pareigingas, drausmingas, kruopštus.
Įvertinus aukščiau aptartas M. K. asmenybę, jo padarytą administracinį nusižengimą, jo pasekmes apibudinančias aplinkybes, taip pat dėl jam pritaikytos nuobaudos kilsiančias pasekmes, pripažintina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai – atgrasyti jį nuo administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti taikant švelnesnę nuobaudą, nes iš aukščiau išdėstytų argumentų spręstina, kad paskirtoji nuobauda yra per griežta. M. K., žinodamas apie įstatyme įtvirtintas teisės pažeidimo sankcijas, turi suvokti savo elgesio neigiamas pasekmes, būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir galimus, su tuo susijusius, nepatogumus, ir sprendžia, kad aiškiai suvokta grėsmė netekti teisės vairuoti transporto priemones jo vykdomos veiklos kontekste, bus reikšminga aplinkybė atgrasant jį nuo naujų administracinių nusižengimų.
Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 52-ANR_N-939-2023, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams, dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės keistinas, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirtina švelnesnė nuobauda netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
M. K. skundą patenkinti iš dalies.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-939-2023, kuriuo M. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams, dalyje dėl administracinio poveikio priemonės pakeisti: taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti M. K. švelnesnę nuobaudą, netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.