Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Globalt atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Arkadas“ civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Globalt pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Arkadas“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Radijo ryšio sistemos“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Šatruva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei atsisakyta iškelti bankroto bylą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, pateiktų reikalavimo perleidimo sutarčių turinį ir sąsają su nagrinėjamu klausimu, atsižvelgęs į byloje esantį viešąjį interesą, priima ir vertina pareiškėjos pateiktas reikalavimo perleidimo sutartis, nes jos reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui, vertinant atsakovės (ne)mokumą.

Dėl pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą (ne)buvimo

15. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

18. Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1342-585/2020).

19. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis – gerėja ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės finansinius duomenis, atsakovės pateiktas rangos sutartis su klientais, nusprendė, kad atsakovės turtinė padėtis neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto nemokumo apibrėžimo. Teismas pabrėžė, kad atsakovė šiuo metu vykdo veiklą, todėl labiau tikėtina, jog atsakovė ateityje turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pačios atsakovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina atsakovės nemokumą, o teismas, prieidamas priešingos išvados, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į tai, jog laiku nepaskelbus atsakovės bankroto gali nukentėti kreditorių interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai yra pagrįsti.

21. Apeliacinės instancijos teismas iš atsakovės 2022 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų nustatė, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo turto iš viso už 903 301 Eur, kurį sudarė 234 525 Eur ilgalaikis turtas ir 668 776 Eur trumpalaikis turtas; atsakovės nuosavas kapitalas sudarė 66 132 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 837 169 Eur. Atsakovės 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2021 m. atsakovė uždirbo 5 796 Eur pelną. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo turto iš viso už 774 940 Eur, iš kurių 58 400 Eur ilgalaikis turtas ir 716 540 Eur trumpalaikis turtas (didžiąją dalį trumpalaikio turto (445 828 Eur) sudarė per vienerius metus gautinos sumos ir kiti įsipareigojimai); atsakovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-105 966 Eur); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 880 906 Eur. Atsakovės 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu atsakovė patyrė 172 098 Eur nuostolius. Atsakovės 2023 m. vasario 28 d. balansas patvirtina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. atsakovė turėjo turto iš viso už 782 124 Eur, iš kurių 55 692 Eur ilgalaikis turtas ir 726 432 Eur trumpalaikis turtas (didžiąją dalį trumpalaikio turto (451 869 Eur) sudarė per vienerius metus gautinos sumos); nuosavas kapitalas neigiamas (‑122 807 Eur); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 904 931 Eur. Atsakovės 2023 m. vasario 28 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2023 m. atsakovė patyrė 16 841 Eur nuostolius.

22. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų finansinių duomenų, tiek 2022 m., tiek 2023 m. atsakovės įsipareigojimai viršijo jos turto vertę ir tai sudaro savarankišką pagrindą konstatuoti atsakovės nemokumą pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas atsakovės mokumo situacijos analizę, neatsižvelgė į neigiamą atsakovės turto rodiklių dinamiką, nesiaiškino aplinkybių, kurios lėmė turto, nuosavo kapitalo sumažėjimą ir nuostolių bei įsipareigojimų didėjimą. Kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų 2021 m. atsakovė turėjo turto už 903 301 Eur, nuosavas kapitalas sudarė 66 132 Eur, atsakovė uždirbo 5 796 Eur pelno, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 837 269 Eur. 2022 m. atsakovės turtas sumažėjo iki 774 940 Eur, nuosavas kapitalas tapo neigiamas (‑105 966 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo iki 880 906 Eur, atsakovė patyrė 105 966 Eur dydžio nuostolius. Taigi, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas atsakovės (ne)mokumą, nepakankamą dėmesį suteikė atsakovės finansinės padėties pablogėjimui.

23. Be kita ko, didžiąją atsakovės turto dalį tiek 2022 m., tiek 2023 m. sudarė trumpalaikis turtas (2022 m. – 668 776 Eur, 2023 m. – 726 432 Eur). Iš atsakovės pateikto išrašo iš didžiosios knygos matyti, kad atsakovės debitorių skolos sudaro 458 900,53 Eur. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad toks trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimams mažinti, nes šios lėšos yra pas trečiuosius asmenis ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Tai reiškia, kad, vertindamas bendrovės galimo nemokumo būklę ir analizuodamas iš debitorių gautinas sumas, teismas privalo įvertinti skolinių prievolių įvykdymo galimybę, ir tik pripažinus tikėtino skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ji yra pajėgi atgauti mokėtinas sumas iš debitorių, tačiau atsakovė nenurodė, kokių priemonių žada imtis skolų atgavimui ir ar apskritai tokių priemonių ėmėsi, o pirmosios instancijos teismas atitinkamai neanalizavo atsakovės galimybių išsiieškoti debitorių skolas. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovės debitoriai nėra bankrutavę ir vykdo veiklą, savaime nepatvirtina atsakovės galimybių išieškoti debitorines skolas. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑1473‑407/2015).

24. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino visų reikšmingų aplinkybių dėl atsakovės būsenos pagal kitą savarankišką nemokumo požymį – atsakovės laiku nevykdomų turtinių prievolių. Kaip minėta, juridinio asmens nemokumas taip pat sietinas su tokiais požymiais: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė, kad atsakovė nėra įvykdžiusi prievolių pareiškėjai ir tretiesiems asmenims, tačiau nurodė, jog atsakovė paaiškino aplinkybes dėl negalėjimo laiku įvykdyti įsipareigojimų bei nurodė kaip ketina jas išspręsti. Teismas nusprendė, kad atsakovė vykdo veiklą ir labiau tikėtina, jog atsakovė ateityje turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nevertinto atsakovės vykdomos veiklos pelningumo perspektyvos, nevertino įsipareigojimų nevykdymo kreditoriams sistemiškumo, atsakovės turto ir įsipareigojimų santykio, realių atsakovės galimybių atsiskaityti su kreditoriais, nenurodė, kokių konkrečių duomenų pagrindu priėjo prie išvados, jog atsakovė bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, kokios atsakovės nurodytos aplinkybės ir (ar) pateikti duomenys paaiškina dėl atsakovės negalėjimo laiku įvykdyti įsipareigojimų ir atsakovės finansinių sunkumų išsprendimo būdų.

25. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė negali laiku įvykdyti turtinių prievolių. Pagal atsakovės pateiktą kreditorių sąrašą atsakovė kreditoriams skolinga 672 328,74 Eur. Atsakovė nevykdo ir savo prievolės pareiškėjai bei tretiesiems asmenims. Iš procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų matyti, kad atsakovė neginčija savo prievolės pareiškėjai ir tretiesiems asmenims pagrįstumo.

26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi mažoji bendrija (toliau – MB) ,,Klojinukas“ perleido reikalavimo teisę pareiškėjai UAB Globalt į atsakovės 5 229,93 Eur dydžio skolą, susidariusią pagal 2022 m. kovo 4 d. klojinių nuomos sutartį Nr. 20-0125 ir jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (ši skola įtraukta į atsakovės pateiktą kreditorių sąrašą); atsakovė skolinga trečiajam asmeniui UAB ,,Radijo ryšio sistemos“ 441,81 Eur pagal 2020 m. rugsėjo 29 d. transporto stebėjimo paslaugų teikimo sutartį ir jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitų faktūras (pagal atsakovės pateiktą kreditorių sąrašą skola UAB ,,Radijo ryšio sistemos“ sudaro 212,40 Eur); atsakovė skolinga trečiajam asmeniui UAB ,,Šatruva“ 1 517,34 Eur už statybinių atliekų išvežimo paslaugas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-6933-1125/2022 (pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. spalio 29 d.) (ši skola įtraukta į atsakovės kreditorių sąrašą). Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė 2023 m. balandžio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB ,,Gartena“ pareiškėjai perleido reikalavimo teisę į atsakovės 25 535,50 Eur skolą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-20165-964/2022 (skola susidarė pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2022 m. balandžio 12 d.) (atsakovės pateiktame kreditorių sąraše skola UAB ,,Gartena“ – 24 506,32 Eur); 2023 m. balandžio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB ,,Artveikla“ perleido pareiškėjai reikalavimo teisę į atsakovės 950,70 Eur skolą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2‑3104‑1014/2022 (skola susidarė pagal 2021 m. kovo 9 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitas faktūras) (atsakovės pateiktame kreditorių sąraše skola UAB ,,Artveikla“ – 871,20 Eur).

27. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad šiuo metu atsakovės atžvilgiu nagrinėjamos trys civilinės bylos dėl piniginių sumų išieškojimo iš atsakovės; per 2023 m. penkiose, o per 2022 m. šešiolikoje civilinių bylų reikalavimai dėl piniginių sumų išieškojimo iš atsakovės buvo patenkinti. Be to, iš atsakovės pateiktų duomenų iš didžiosios knygos matyti, kad atsakovė turi 35 678,11 Eur skolą, susijusią su darbo užmokesčio mokėjimu darbuotojams. Iš viešai prieinamų VSDFV duomenų (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/) matyti, kad atsakovės darbuotojų skaičius nuo 2021 m. iki 2023 m. sumažėjo nuo 17 iki 8, bendrovės įsiskolinimas VSDFV šiuo metu sudaro 5 083,67 €.

28. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir byloje pateiktų duomenų apie atsakovės skolas matyti, kad atsakovės įsipareigojimų nevykdymas kreditoriams yra tęstinis, ne laikino pobūdžio – įsipareigojimai nevykdomi nuo 2020 m. Pastebėtina, kad atsakovės pateiktame sąraše kreditorių skolos nurodytos be priskaičiuotų delspinigių, taip pat be teismų priteistų bylinėjimosi išlaidų, todėl realus atsakovės kreditorinių įsipareigojimų dydis galimai yra didesnis nei 672 328,74 Eur.

29. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie atsakovės galimybes įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, rėmėsi atsakovės byloje pateiktomis rangos sutartimis su klientais. Atsakovė byloje pateikė 2022 m. liepos 11 d. rangos sutartį Nr. 07-11/1, 2023 m. vasario 9 d. rangos sutartį Nr. 2023-02-09/1, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartyse nenurodyta darbų kaina, taip pat nėra duomenų apie šių sutarčių vykdymą, sutarčių pagrindu gautus mokėjimus. Remiantis atsakovės pateikta 2022 m. spalio 7 d. rangos sutartimi Nr. 2022‑10‑07/1 atsakovė įsipareigojo atlikti darbų už 184 378 Eur, atsakovė sutarties pagrindu 2023 m. yra atlikusi darbų už 34 702 Eur, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės savaime nesuteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė, vykdydama veiklą, sugebės veikti pelningai ir grąžinti skolas kreditoriams. Pirma, nors atsakovė 2023 m. gavo pajamų ir atliko darbų už 34 702 Eur, tačiau 2023 m. vasario 28 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovė veikė nuostolingai – patyrė 16 841 Eur nuostolius. Antra, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi skolų, susijusių su darbo užmokesčiu, tikėtina, kad ši aplinkybė turės įtakos atsakovės prisiimtų įsipareigojimų pagal rangos sutartis vykdymui. Trečia, net ir įvykdžius 2022 m. spalio 7 d. rangos sutartį Nr. 2022‑10‑07/1, gautų pajamų neužtektų atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad atsakovės turimo turto (vertinant ilgalaikį turtą 55 692 Eur), net ir įvertinus galimybę, jog atsakovė išsiieškos dalį debitorinių skolų, nepakanka kreditorių finansiniams reikalavimams padengti (672 328,74 Eur). Skundžiamoje nutartyje šios aplinkybės netirtos ir nevertintos, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstos išvados dėl atsakovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovės finansinę padėtį, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, atlikdamas atsakovės mokumo situacijos analizę, nevertino realios bendrovės finansinės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, realios galimybės vykdyti veiklą ir įvykdyti įsipareigojimus, o byloje esančius įrodymus vertino selektyviai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokumo bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs šią nutartį, negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą (JANĮ 25 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas turėtų papildomai atkreipti dėmesį į nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus, iš naujo įvertinti atsakovės realią finansinę padėtį bei realias įmonės galimybes vykdyti veiklą bei įvykdyti finansinius įsipareigojimus.

32. Bylinėjimosi išlaidas, patirtas proceso dalyvių nagrinėjant bylą tiek pirmąja, tiek apeliacine instancija, paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, atsižvelgęs į galutinį rezultatą.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Arkadas“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.