Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės XX įgaliotosios atstovės advokatės Sigitos Mačytės-Šulskienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo XY pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 140 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

– pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

– pagal BK 140 straipsnio 3 dalį areštu 15 parų;

– pagal BK 145 straipsnio 1 dalį areštu 20 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir XY paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, XY paskirtos galutinės subendrintos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir, vadovaujantis BK 82 straipsniu, 83 straipsniu, 87 straipsniu, jam skirtos šias auklėjamojo poveikio priemonės: 1) įspėjimas 2) elgesio apribojimas dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant XY per visą elgesio apribojimo laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos lankyti psichologo konsultacijas bei per visą elgesio apribojimo laikotarpį uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Priteista iš XY nukentėjusiajai YY 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iki XY sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį civilinis ieškinys subsidiariai priteistas iš I. G. ir T. G..

Priteista iš XY nukentėjusiajai XX 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iki XY sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį civilinis ieškinys subsidiariai priteistas iš I. G. ir T. G..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš XY nuspręsta neišieškoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiosios XX patirtą neturtinę žalą iki nepagrįstai ir neadekvačiai mažos sumos, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 ir 6.283 straipsnių nuostatas bei pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

5.3. Nukentėjusiosios atstovės teigimu, neturtinės žalos dydžio sumažinimas iki 500 Eur nagrinėjamu atveju neatlygina net minimalios nukentėjusiosios patirtos skriaudos. Priteistas neturtinės žalos atlyginimas neatitinka nukentėjusiosios patirtų išgyvenimų. XX padaryta neturtinė žala pasireiškė tyčiniais daugkartiniais nuteistojo XY veiksmais pažeidžiant jos sveikatos, fizinį ir seksualinį neliečiamumą. Todėl šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė ir nuteistojo XY gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės XX įgaliotosios atstovės advokatės Sigitos Mačytės-Šulskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos nuteistajam XY inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, XY kaltės ir bausmės skyrimo nuteistajam klausimai. Su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl civilinio ieškinio išsprendimo nesutinka ir jį apeliacine tvarka apskundė tik mažametės nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės XX atstovė, prašydama pilnai tenkinti byloje pareikštą civilinį ieškinį ir nukentėjusiosios XX naudai iš nuteistojo XY priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Panevėžio apygardos teismas, sumažinęs iš nuteistojo XY nukentėjusiajai XX priteistiną sumą iki 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, netinkamai išsprendė nusikalstamais XY veiksmais padarytos neturtinės žalos mažametei nukentėjusiajai atlyginimo klausimą, todėl ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama BPK 328 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu.

Dėl civilinio ieškinio

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, Nr. 2K-158-303/2021 ir kt.).

9. Pagal susiformavusią teismų praktiką laikoma, kad kiekvienu nusikaltimu asmeniui padaroma didesnė ar mažesnė neturtinė žala. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-118/2013). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, Nr. 2K-331-976/2018, Nr. 2K-135-693/2019 ir kt.).

11. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios XX įgaliotoji atstovė pareiškė 10 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 74–75). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl nuteistojo XY padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai XX buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė psichologinių išgyvenimų, bei šią aplinkybę įvertinęs kontekste su nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis – XY šiuo metu dar mokosi, (duomenys neskelbtini) sulauks pilnametystės, pragyvena iš valstybės skiriamų lėšų, be to, jam pačiam reikalinga ilgalaikė priežiūra ir gydymas, prašomą priteisti nukentėjusiajai XX sumą neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pernelyg sureikšmino nurodytas nuteistąjį XY charakterizuojančias aplinkybes, todėl neteisingai nustatė nukentėjusiajai XX priteistinos neturtinės žalos dydį.

12. Kaip jau buvo minėta, įvertinti asmens dėl nusikalstamos veikos patirtą neturtinę žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

13. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad dėl nuteistojo XY nusikalstamų veikų nukentėjusioji XX patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą; XY veiksmai sutrikdė nukentėjusiosios psichikos būseną, sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį jos socialinei adaptacijai bei funkcionavimui, didelė rizika ateityje formuotis potrauminio streso sutrikimui, sunkesniems elgesio emocijų sutrikimams, todėl jai būtina teikti intensyvią psichologinę pagalbą; iki šios dienos XX jaučia baimę, nerimą, nemigą; nepatogiai jaučiasi prieš gimines, artimuosius. Pažymėtina ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis individualus, tačiau teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, į tai teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017, Nr. 2K-362-697/2018 ir kt.). Remiantis kasacinio teismo praktika, mažamečiams nukentėjusiesiems dėl jų atžvilgiu padarytų seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų paprastai priteisiama neturtinė žala intervale nuo 5 000 Eur iki 10 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-942/2016, Nr. 2K-392-489/2016, Nr. 2K-469-303/2016, Nr. 2K-322-719/2018 ir kt.). Ir nors teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylų aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, kiekvienu atveju nėra analogiškos, tačiau akivaizdu, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai XX dydis teismų praktikai aiškiai prieštarauja. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, o taip pat atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad 500 Eur, kuriuos pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai XX neturtinei žalai atlyginti, nėra proporcinga ir pakankama kompensacija nukentėjusiajai už patirtus dvasinius išgyvenimus dėl neteisėtų jos atžvilgiu nuteistojo XY atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų.

14. Vis tik nustatant nukentėjusiajai XX priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti, būtina vadovautis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, pagal kuriuos negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, todėl negalima neatsižvelgti ir į nuteistojo XY asmenybę (XY šiuo metu dar mokosi, (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, pragyvena iš valstybės skiriamų lėšų, be to, jam pačiam reikalinga ilgalaikė priežiūra ir gydymas), kaip aplinkybę, leidžiančią konstatuoti, kad nerealaus dydžio neturtinės žalos priteisimas šiuo atveju pažeistų ne tik nuteistojo, bet, tuo pačiu, ir nukentėjusiosios teisėtus interesus, kadangi nukentėjusiajai nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama, priteisiant iš nuteistojo XY nukentėjusiajai XX 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

15. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2025 m. liepos 8 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai iš XY priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 229,17 Eur.

16. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

17. BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi XY teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to, bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu XY buvo parinkta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartimi paskirta gynėja advokatė J. T. Litvinskienė, kuri gynė nuteistąjį bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios XX atstovės apeliacinį skundą, kuris šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi tenkinamas iš dalies. Iš bylos duomenų matyti, kad XY šiuo metu dar mokosi, visai neseniai – (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, pragyvena iš valstybės skiriamų lėšų, be to, jam pačiam reikalinga ilgalaikė priežiūra ir gydymas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad iš XY šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteisiama gana didelė suma nukentėjusiajai XX neturtinei žalai atlyginti, antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo XY būtų neproporcingas jo turtinei padėčiai ir dar labiau apsunkintų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms įvykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje baudžiamojoje byloje turi būti apmokamos iš valstybės lėšų, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą XY apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.???

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai XX priteistos neturtinės žalos pakeisti.

Priteisti iš XY nukentėjusiajai XX 5 000 (penkis tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam XY Lietuvos apeliaciniame teisme netenkinti.