Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. R. teisiamajame posėdyje (2020 m. lapkričio 16 d.) dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. birželio mėnesio gale atvyko į savo registruotą vietą iš (duomenys neskelbtini), nes gavo pranešimą iš miesto savivaldybės, kad sklypas yra apleistas ir jam reikia susitvarkyti, nes kitaip bus uždėtas didesnis sklypo žemės mokestis. To pasekoje, jis prieš savaitę įspėjo T. L. D., kad atvyks, nukentėjusioji buvo pasižadėjusi išvykti, bet ji buvo neišvykusi. Atėjus į namą, jis kartu su L. G. šeimininkės nerado, buvo tik jos anūkė. Jos ieškojo keletą minučių, kol surado lauke, kur susitiko ir įsivyravo ginčas dėl išsikėlimo. Nukentėjusioji teigė, kad ji nieko negavo ir nėra pasižadėjusi išsikelti. Jis norėjo tuo metu parodyti, kad nukentėjusioji gavo registruotą laišką, kurį jis buvo nusifotografavęs telefone. Jie stovėjo „V“ raide, nukentėjusioji stovėjo jam iš dešinės pusės. Jis parodė telefone, kad nukentėjusioji pasirašė, jog gavo laišką. Tuo metu pajuto aštrų trumpalaikį skausmą lytinių organų srityje ir tuo metu, netikėtumo apimtas, sukosi į nukentėjusiąją, ko pasekoje, gal ją pastūmė. Tuo momentu pats nieko nepajuto, nes buvo savotiška šoko būsena. Pastūmė ją į dešinę pusę, nukentėjusioji krito ant kairio šono, ant žolės. Tai ir įvyko šis konfliktas, ko pasekoje, iškvietė policiją, gydytojus. Nukentėjusioji teigė, kad jis nukentėjusiosios neįleido, kad jis rėkė, šaukė, kad jis buvo narkomanas, vartojęs narkotikų, bet garso įraše, kurį yra pateikęs, nieko nėra, gal tik griežtesnis tonas. Jo pasisukimas buvo refleksinis, jam ir, tikriausiai nukentėjusiajai, netikėtas. Tai buvo kelių minučių laiko tarpas. Nukentėjusioji atsikėlė, pavaikščiojo, nors ji sako, kad jis nukentėjusiosios į namus neįleido, tačiau garso įraše girdisi, kaip ji vaikšto po namus, televizoriaus garsai girdisi, o paskui pasakoma, kad atvyko policija ir jie tuomet išėjo į lauką aiškintis viso įvykio. Tuomet jis sužinojo, kad yra kaltinamas, kad yra psichopatas ir taip toliau. Ikiteisminiame tyrime, teisme buvo įvykdytos apklausos, duoti parodymai ir aplinkybės iš jo pusės yra teisingos. Tik pastebėjo, kad nukentėjusioji labai iškraipo informaciją. Nukentėjusioji nuo pasisukimo virto ant kairiojo šono, netoli erškėtuogių krūmo. Dalinai dėl to galėjo atsirasti sužalojimai. Jo veiksmas buvo nevalingas. Toje teritorijoje buvo keturi žmonės: jis, nukentėjusioji, nukentėjusiosios anūkė, 6 metų, ir jo draugas, su kuriuo atvyko, nes draugas kartais padėdavo tvarkyti aplinką. Abu asmenys matė konfliktą. Mergaitė stovėjo jam už nugaros ir galėjo nematyti, bet virtimą tikrai matė. Asmuo, buvęs su juo, irgi galėjo matyti konfliktą, tačiau asmens nesekė, asmuo stovėjo iš kairės pusės. Mergaitė stovėjo jam už nugaros, gal 3 metrai nuo jo ir nuo nukentėjusiosios, nes garso įraše girdisi silpnas garsas, reiškia, toliau už jo stovėjo. Draugas L. G. irgi stovėjo apie 3-5 m nuo jo, už šulinio. Dabar tiksliai negali prisiminti, bet apie tris metrus. Jam buvo suduota, pajuto lytinių organų, papilvės skausmą. Jie nuo pat pradžių su nukentėjusiąja stovėjo vienas šalia kito 10-20 cm atstumu, nes jo petys ir jos petys lietėsi. Negali paaiškinti nukentėjusiosios sužalojimo dešinės akies plote. Jo nuomone, galbūt galėjo atsirasti skinant vyšnias. Nukentėjusioji sakė, kad prieš tai ji skynė vyšnias, gal keletą dienų prieš tai. Pagal visą tikimybę fizikos dėsnio, jei jis būtų davęs į kairę akį ties nosimi ir pataikęs, nukentėjusioji būtų virtusi ant dešinio šono, ne ant kairio. Galbūt, negali pasakyti, telefonas rankose buvo. Sužalojimo atvykęs nematė, jo regėjimas nėra geras, 7 dioptrijos, gali ir nepastebėti smulkesnių dalykų. Garso įraše yra paklausta policijos pareigūnų „kur matote ją sumuštą“, pareigūnai ir pasako, kad yra nubrozdinimas ties ranka. Pareigūnai nepasakė, kad akis pamušta, yra mėlynė, nes jie ją apžiūrėjo. Skausmas jam buvo trumpalaikis, kuris truko kelias sekundes, todėl nesikreipė į medikus. Juo labiau ir gėda. Medicinos pagalbą jis iškvietė, nes nukentėjusioji virto. Kvietė telefonu Nr. 112, pirmiausiai kvietė policiją, aiškino, kad yra nepageidaujamas asmuo, kad nukentėjusioji virto. Buvo jo paklausta „ar reikia medicininės pagalbos?“, pasakė „geriau tegul atvažiuoja, nes senas žmogus virto“. Senas organizmas, galbūt ji stipriai susižalojo, jis ne medikas ir negali pasakyti. Nukentėjusioji neišsireiškė dėl skausmo, tai tik dėl apsidraudimo, dėl viso pikto. Sukdamasis nesuvokė, kad gynėsi nuo nukentėjusiosios suduoto smūgio. Veiksmas įvyko „refleksiškai“, nesuvokė apie gynybą. Jam buvo šokas, jo galva buvo tuščia, apie gynimąsi negalvojo. Girdėjo anūkės parodymus, mano, kad ji apklausta buvo praėjus pusantrų metų nuo įvykio, yra šeimos narys, šeimos rate buvo kalbėta ir mano, kad anūkės prisiminimai yra įdiegti. Anūkė atsiminė, kad buvo suduota močiutei į veidą dar su tokiu dalyku - su špyga. Buvo jai užduotas kontrolinis klausimas ir paklausus „kur močiutė stovėjo konflikto metu?“, anūkė to pasakyti negalėjo. Tai yra įdiegti prisiminimai, šeimoje apkalbėta, močiutė kalbėjo su savo dukra, mergaitės mama, galbūt mergaitė kažką girdėjo, jai per metus laiko įsitvirtino šie dalykai. Galų gale, su špygomis niekas nesimuša. Jam nebuvo sugriebta už „klyno“. Jam buvo sudavimas, galbūt tai ir netyčinis, bet buvo taukštelta. Jis už draugą atsakyti negali, gal draugui atrodė, kad nukentėjusioji jam sugriebė. Tiksliai niekas negalėjo matyti. Jo dėmesys buvo sukoncentruotas į telefoną, tik pajuto skausmą. Gal buvo pastūmimas ar savotiškas jo staigus judesys, nukentėjusioji galėjo išsigąsti. Mano, kad kontaktas buvo, bet dabar negali pasakyti, jam buvo savotiškas šokas. Turėjo kontaktuoti jo dešinioji ranka su moters krūtine, dešine ranka. Nukentėjusioji teigė, kad ji stovėjo ant laiptukų ir jis nukentėjusiosios neįleido. Tai, jei ji būtų kritusi nuo laiptukų, būtų daug didesni sužalojimai. Jei jis sukosi į jos dešinę pusę, ji tuoj pat turėtų atsitrenkti į namo sieną, ir, jei taip būtų įvykę, ji aukštielninka būtų kritusi į rožių krūmą ir sužalojimai būtų kitokie. Tai yra teismo klaidinimas. Nukentėjusioji duoda melagingus parodymus. Draugas L. G. sakė, kad jis matė įvykį. Garso įraše yra patvirtinama, yra G. teiginys „jūs pirmoji puolėte“. Garso įraše 5-10 minučių po įvykio tai yra pagarsinama. Stovint jų pečiai su nukentėjusiąja lietėsi, iš priekio nieko nebuvo. Teritorijoje gyvūnų nebuvo. Vištos buvo palaidos, bet vištos taip nešokinėja. Pasisuko į dešinę pusę. Automatiškai pasisuko, garso įraše girdisi, kad ji įžeidinėja, tyčiojasi. Tai pagalvojo, kad tik tas žmogus galėjo tai padaryti, nes nieko daugiau nebuvo, suveikė refleksas. Iki krūmo buvo maždaug metras, jei būtų virtusi aukštielninka, nukentėjusioji būtų pataikiusi tiesiai į rožių krūmo vidurį. Jis kaip sukosi, kiek matė, nukentėjusioji porą žingsnių tarsi paėjo ir virto ant kairiojo šono. Kiek pamena, kai jis „refleksiškai“ pasisuko į nukentėjusiąją, jam atrodo, kad ji nieko nepasakė. Jam atrodo, kad nebuvo jokio garso. Jis lyg bandė jai padėti. Ji greitai atsikėlė, pasiėmė šluotą, pasišlaistė ir nuėjo į namą skambinti savo sūnui. Jos komentaras buvo po kritimo „svoločiau, kaip tu galėjai padaryti, psichopate“. Tai jo epitetai. Matė, kaip išvežė nukentėjusiąją greitoji medicinos pagalba, bet tuo metu buvo policijos mašinoje uždarytas. Per langelį matė, kada atvyko pagalba. Greitosios medicinos automobilis užstatė išvažiavimą ir, kol greitoji neišvažiavo, jis matė, garso negirdėjo, nes automobilyje yra garso izoliacija. Jo brolis, iki jam išvažiuojant, tą dieną nepasirodė. Siūlė nukentėjusiajai iškviesti, gavo repliką „tavo pupos, tu ir kviesk“. Jis nemano, kad mergaitė meluoja, tik klausimas, ar mergaitė prisimena. Jis gali 80 proc. teigti, kad mergaitė matė griuvimą, jai buvo stresas. Pagal mergaitės parodymą, kad jis baisiai puolė, bet pati mergaitė teigė, kad stovėjo prie jo ir mušė jį skudurėliu. Tai, jei jis būtų agresyvus, ar mergaitė muštų skudurėliu. Pripažįsta, kad galbūt nevalingu judesiu galėjo padaryti sužalojimą, bet tai nėra tyčinis veiksmas. Pripažįsta, kad pasisukimo metu galimai nukentėjusiąją stumtelėjo, bet tiksliai negali pasakyti. Po pastūmimo nukentėjusioji galėjo griūti ir gauti tuos sužalojimus kūne, kad nugriuvo ant minkštos žemės. Prieš įvykį pas nukentėjusiąją sužalojimų jis nematė, jo regėjimas yra prastas, bet tokių akivaizdžių tikrai nebuvo. Įvykio metu dėvėjo akinius. Jam akiniai yra pastoviai reikalingi, teismo posėdyje yra su lęšiais. Be akinių jis nieko nemato, kas yra arti jo, tai yra grynas rūkas. Sužalojimai galėjo atsirasti dėl jo veiksmų, bet tyčios sužaloti neturėjo. Dėl mėlynės ant akies voko susidarymo kritimo metu, galbūt šapelis ar rožės krūmas, bet jis nežino. Mėlynė išnyko greičiau nei kitos mėlynės, tai taip pat keista. Dėl smurto jam bylų nėra, jis nėra agresyvus. Viešosios tvarkos pažeidimų niekada nebuvo, administracine tvarka baustas tik dėl pasibaigusio miesto autobuso bilieto (4 t., b. l. 142-146).

Kaltinamasis M. R. teisiamajame posėdyje (2019 m. gruodžio 3 d.) dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. balandžio mėnesį mirė jo ir D. J. tėvas. Po tėvo mirties jis su broliu paprašė tėvo sugyventinės T. L. D. per du mėnesius išsikraustyti iš namo, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą namą jis su broliu buvo paveldėję 2008 m. po močiutės mirties, apie tai, kad namas priklauso jam ir broliui, T. L. D. žinojo. Po močiutės mirties, jam nesutikus su T. L. D. prašymu perrašyti namą tėvo vardu, jo santykiai su T. L. D. buvo konfliktiniai. Savaitę iki įvykio jis paskambino T. L. D., pranešė, kad gavo pranešimą iš savivaldybės, kad reikia sutvarkyti sklypą, todėl jis atvyks. Jis taip pat buvo išsiuntęs T. L. D. registruotą laišką su prašymu išsikelti iš minėto namo. 2018 m. birželio 30 d. apie 13.00 val. jis kartu su geru pažįstamu L. G. atvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Name rado T. L. D. anūkę, kuri žiūrėjo televizorių, o T. L. D. buvo kieme prie vištų. Žinodamas, kad T. L. D. yra ūmaus charakterio, jis, apsidrausdamas, savo mobiliojo ryšio telefonu darė pokalbio garso įrašą. Jis su T. L. D. kalbėjosi dėl išsikraustymo iš jo nuosavybės. Pokalbis vyko namo vidinėje kiemo pusėje, ant takelio prie įėjimo į namą. Jis stovėjo nugara į namo įėjimą, 2–3 metrų atstumu nuo įėjimo. Nukentėjusioji stovėjo šonu į namo įėjimą, nugara į langą ir rožių krūmą, jam iš dešinės. Jiedu sudarė tarsi „V“ formos raidę. L. G. stovėjo šiek tiek toliau, tikslios vietos neprisimena, jam iš kairės. Pokalbio metu T. L. D. anūkė, stovėjusi jam už nugaros, ant laiptelių prie įėjimo, jam vis sakė „eik kakot“, buvo pasakyta daug kartų. T. L. D. dar sakė „negražu, anūkėle, taip sakyti, kai žmogui reikės, jis pats nueis“. Kalbantis T. L. D. teigė, kad pranešimo apie išsikraustymą nėra gavusi. Jis telefone turėjo nusifotografavęs duomenis iš pašto svetainės, įrodančius, kad registruotas laiškas yra įteiktas. Jis norėjo įeiti į mobiliojo telefono duomenis – parodyti dokumentą, kad registruotas laiškas yra įteiktas, todėl išjungė garso įrašytuvą. Telefoną jis laikė kairėje rankoje, dešine ranka valdė telefoną. Kai jis pasakė, kad garso įrašą nutraukia, T. L. D. ranka bakstelėjo, kepštelėjo jam pilvo apačioje, ties lytiniais organais, jis pajuto skausmą. Iš netikėtumo, automatiškai, jis sukosi – galėjo kliudyti T. L. D. dešinę pusę kažkur ties krūtine, pataikyti į ranką ir taip stumtelėti. T. L. D. galėjo išsigąsti jo staigaus judesio. Jis matė kaip T. L. D. paėjo keletą žingsnių į šoną, susvyravo, buvo su vadinamais „kroksais“ – gal koja paniro. Ir tuomet buvo jos virtimas. Jam pasirodė, kad ji apsižiūrėjo, kur atsisėsti – toje vietoje buvo daug rožių krūmų, bet ji neįkrito į krūmus, judėdama kaire puse krito, kaire sėdynės puse atsisėdo, po to atsigulė ant kairiojo šono, pagulėjo iki 20 sekundžių, tada kėlėsi sukdamasi ant dešinio šono, griebė už rožių šakos, su kita ranka rėmėsi į žemę ir atsikėlė, keldamasi jį plūdo. Viso gulėjimo metu T. L. D. judėjo, todėl mano, kad ji nebuvo praradusi sąmonės. Ar buvo T. L. D. galvos kontaktas su žeme, nurodyti negali. Jis nukentėjusiajai į veidą nesudavė. Mano, kad T. L. D. sudavė jam ties pilvo apačia valingai, galbūt norėdama išprovokuoti. Atsikėlus T. L. D., jis sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno nepastebėjo, tik, kai nuvirto šalia rožių krūmo, besikeliant rožių krūmo spyglys virš dešinio antakio įdūrė ir mažas kraujo lašas matėsi, kurį ji paskui nusivalė ir nieko neliko. Kraujosruvos nematė, nei patinimo, nei mėlynės, galbūt nuo spaudimo buvo paraudęs kaklas. Jis bandė padėti atsikelti, bet T. L. D. atsisakė ir supykusi nuėjo į namo koridorių, pasiėmė šluotą, pasimosikavo, bandė jam suduoti, bet jis toliau stovėjo. Policijos pareigūnus iškvietė jis iš laidinio telefono namo miegamajame. Nukentėjusioji galėjo šio pokalbio negirdėti, nes kambarius skyrė koridorius, nukentėjusioji tuo metu buvo namo svetainėje, kurioje buvo įsikūrusi jos anūkė, tame kambaryje veikė televizorius. Policiją jis kvietė, nes T. L. D. atsisakė išsikraustyti, teigė, kad ji ten registruota, jis norėjo, kad pareigūnai išaiškintų jo teises. Operatorė jo paklausė, ar yra nukentėjusiųjų. Jis, galvodamas, kad senas žmogus virto, gal susitrenkė, sutiko, kad būtų iškviesta greitoji pagalba. Už 5-10 minučių atvyko policijos pareigūnai. Jis su L. G. juos pasitiko kieme, nurodė, kad T. L. D. yra namo viduje. Paklausus kas ir kaip, T. L. D. pripažino, kad namas priklauso jam su broliu. Po to pradėjo kaltinti, kad jis ją sumušė. Jam dėl to buvo šokas. Jis prisimena, kad T. L. D. sakė pareigūnams, kad trenkėsi į plytą. Kad ji virto ir jis ją pastūmė, jis jos atsiprašė, bet tai buvo nevalingas pastūmimas. Garso įraše girdimais žodžiais „taip, neturėjau teisės, atsiprašau“ jis bandė gesinti konfliktą, kad netęsti konflikto jis su viskuo sutiko. Jis nukentėjusiosios buvo išvadintas įžeidžiančiais žodžiais. Jo pateiktame garso įraše girdėti, kaip pati nukentėjusioji sako, kad jo atsiprašymas nieko vertas, kad ji dabar jam parodys. Po to pareigūnai uždarė jį į savo automobilį. Po kelių minučių atvyko greitoji, kuri vėliau išsivežė T. L. D.. Kitų asmenų, galėjusių matyti įvykį, jis nematė. Nukentėjusiosios sūnus pasirodė po to, kai atvyko policijos pareigūnai. Nukentėjusiosios parodymus vertina kaip kerštą dėl to, kad jai reikia išsikraustyti. Dėl T. L. D. anūkės parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad apklausos metu mergaitė labai painiojosi. Nors mergaitė gali kalbėti lietuviškai, bet daug lietuviškų žodžių nesupranta, iš pradžių teigė „netyčia“, paskui, kad „tyčia“. Abejonę kelia tai, kad mergaitė apklausos metu neprisiminė, kur stovėjo močiutė, kur stovėjo jis, bet tiksliai atsiminė, kad jis davė su špyga. Mano, kad šeimoje buvo kalbama, kad davė su špyga, vaikui tai ir užsifiksavo. Mano, kad Šiaulių Respublikinės ligoninės medicininiuose dokumentuose nurodyta kraujosruva galėjo atsirasti nukentėjusiajai skinant vyšnias, gal su šaka, gal buvo koks įvykis. Atvykus, sužalojimų T. L. D. veide jis nematė, ji buvo su laisvais rūbais, kūnas buvo dengtas, išskyrus rankas. Civilinio ieškinio nepripažįsta, mano, kad tai – noras pasipelnyti (3 t., b. l. 126-132).

Nukentėjusioji T. L. D. teisme parodė, kad santykiai tarp jos vyro, su kuriuo buvo sudariusi bažnytinę santuoką, sūnaus M. R. ir jos buvo konfliktiniai. Po vyro mirties M. R. ir D. J. reikalavo ją išsikelti iš namo. 2018 m. birželio 30 d. jos priežiūrai buvo palikta anūkė, kuri buvo prie kompiuterio. Ji iš ryto pasiskynė vyšnių ir nuėjo prie vištų, tuo metu išgirdo, kad anūkėlė šaukia, kad atvyko svečiai. Atsisukusi pamatė M. R. ir L. G.. L. G. stovėjo maždaug 3 metrai link vištidės, ant laiptų stovėjo M. R., aukščiau – anūkėlė E. M.. Ji išsigando, kad M. R. paims vyro paliktus daiktus, kuriuos jos sūnus turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir atiduoti. Ji norėjo įeiti į namus, o M. R. neleido. Ji sakė M. R., kad skambintų D. J., kuris pasakys, kad iki liepos 6 dienos jai leido gyventi. M. R. nesakė, kad įrašo pokalbį. Ji stovėjo šalia M. R., jo lūpose – baltos putos, akys užverstos į viršų, gal jis buvo vartojęs narkotikų. M. R. nesakė, kad laišką nori parodyti, sakė „buvote įspėta, aš jums parodysiu“, baksnojo į telefoną „žiūrėk, žiūrėk“. Jai suėmė juokas, kad gal antspaudą dar pamatys. Tuomet ji pamatė rankos pirštų krumplius, suspaustą kumštį ir „atsijungė“. Griuvo visu svoriu, buvo sutrenkta galva. Per miegus išgirdo anūkę sakant: „(duomenys neskelbtini), eik tu kakoti“. Kiek laiko buvo praradusi sąmonę, nežino. Atsipeikėjusi ji pasisuko šonu ant pilvo ir įsikibo ranka į erškėtrožės šakas, pradėjo bėgti kraujas. Ji juo galėjo išsitepti veidą, nes ligoninės priėmime jokio kraujo nematė. Ji buvo nukritusi ant cementinių plytelių, galėjo galvą pataikyti į laiptų briauną. Į plytą nebuvo atsitrenkusi, nes plytos toje vietoje nebuvo, plyta buvo tarp žolių prie erškėtrožių. Kas iškvietė policiją, nežino, kai atsipeikėjo, policija ir greitoji jau buvo atvykusi. Tada ji įsidrąsinusi parodė M. R. špygą ir įėjo į namą, paskambino sūnui. Pagalbos atsikelti jai M. R. nesiūlė. Ji medikei pasakė, kad skauda mentes, nenorėjo vykti į ligoninę. Tada atvažiavo jos sūnus, ją prievarta išvežė į ligoninę. Į ligoninę vyko dėl galvos sutrenkimo. Po suduoto smūgio įvykio aplinkybes ji sunkiai prisimena. Mano, kad policija buvo iškviesta iš M. R. mobiliojo telefono. Iš karto po įvykio, taip pat ir Priėmimo skyriuje, ji buvo neadekvati, nepamena, kaip darė elektrokardiogramą, vėliau pasakė, kad infarktas. Jai skaudėjo kairę ranką. Sąmonę įvykio metu tikrai buvo praradusi – ją ligoninėje pykino. Ją paguldė į reanimaciją, šuntavo ir rado plyšusį širdies raumenį. Po ligoninės buvo reabilitacijoje (duomenys neskelbtini). Po jos kairės akies voku, nuo vidinio iki išorinio kampo buvo susidariusi mėlynė, ją ligoninėje užfiksavo. Pagal kraujosruvas sprendžia, kad buvo nugriuvusi ant kairio šono. Kokiu būdu susidarė kraujosruvos dešiniame sėdmenyje, nežino, gal, kai buvo praradusi sąmonę, kaltinamasis ją spardė. Guzo ar prakirstos žaizdos galvoje nebuvo. Ji smūgio kumščiu nejuto, net atsikėlusi skausmo nejuto, buvo trauminis šokas. Iki tol jokių traumų neturėjo, sužalojimų jokių nebuvo. Ji net minties neturėjo M. R. kepštelėti, jis ir liudytojas L. G. meluoja. Ligoninėje jai buvo nustatyta Takotsubo kardiomiopatija, kuri atsiranda daugiausiai nuo streso. Iki įvykio ji nesirgo, susirgo po įvykio. Dabar laukia širdies stimuliatoriaus. Mano, kad jai buvo padarytas ne nežymus, o nesunkus sveikatos sutrikdymas. Prašo remtis P. P. pateikta specialisto išvada, nes jis yra mokslų daktaras. Byloje pareiškė 10 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko, dėl įvykio jai padaryta moralinė žala – patyrė emocinius išgyvenimus, pažeminimą, stresą, nukentėjo ji, anūkė, jos šeima, po įvykio perka daug vaistų, kreipiasi į gydytojus. Prieš įvykį jai pakildavo kraujospūdis, vaistus naudojo minimaliai, daugiau nieko nebuvo diagnozuota, tik tulžies pūslė pašalinta (3 t., b. l. 126-132, parodymai paskelbti ir ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 276 str. 5 d., 290 str. 1 d. nustatyta tvarka).

Liudytojas L. G. teisme parodė, kad 2019 m. birželio pabaigoje jo geras draugas M. R. jo paprašė padėti apsikuopti mirusių tėvų namo aplinkoje. M. R. iš savivaldybės buvo gavęs laišką dėl aplinkos sutvarkymo, kad nesutvarkius, grės bauda. 2018 m. birželio 30 d. popietės metu nuvykę į (duomenys neskelbtini) esantį namą, kieme nieko nerado. Užėjus į namus, juos pasitiko nukentėjusios vaikaitė. Vaikaitė jiems pasakė, kad močiutės nėra name, kad jos ieškotų lauke. Vaikaitės močiutę rado besitvarkančią lauke, prie sandėliuko. Nukentėjusioji vilkėjo darbinius rūbus, kurie buvo nešvarūs. Sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno ir veido jis nematė. Iki kontakto sužalojimą tikrai galėjo matyti, nes nukentėjusiąją matė iš arti. Kaltinamasis pasakė, dėl kokių aplinkybių atvyko į (duomenys neskelbtini) – kad T. L. D. privalo išsikelti iš namų, kadangi tėvui mirus testamentu jam perleista teisė valdyti namą. Nukentėjusioji nesutiko, pradėjo svaidytis įžeidžiais epitetais. Kivirčas vyko ant takelio, prie namo lango. Nukentėjusioji ir kaltinamasis stovėjo greta ties langu, nuketėjusioji kaltinamajam stovėjo iš dešinės pusės, o jis stovėjo prie vartelių, įvykį stebėjo iš šalies, atstumas nuo jo iki nukentėjusios buvo apie 10 žingsnių, kliūčių matyti nebuvo. Mergaitė stovėjo ant laiptelių prie netoliese esančių lauko durų. Nuo laiptelių kaltinamasis stovėjo 3–5 metrų atstumu. Kaltinamasis nukentėjusiajai teigė, kad išsiuntė jai raginantį laišką išsikelti iš (duomenys neskelbtini) namo. Nukentėjusioji su tuo nesutiko. Tada kaltinamasis iš kišenės kaire ranka išsitraukė telefoną, kuriame buvo patvirtinantys duomenys apie jos vardu pristatytą registruotą laišką. Kaltinamojo dešinė ranka tuo metu buvo laisva. Kaltinamajam berodant telefone esančią informaciją, nukentėjusioji pradėjo vėl svaidytis epitetais bei delnu sugriebė kaltinamajam už pilvo apačios. Kaltinamasis iš refleksyvaus skausmo susilenkė ir sukdamasis dešine puse galėjo pečiu ar alkūne pastumti nukentėjusiąją nuo savęs. Ar tarp jų vyko kūnų kontaktas, nepastebėjo. Nukentėjusioji paėjo kelis žingsnius atgal, į kairę, praėjo pro kaltinamojo nugarą, apsidairė, pasižiūrėjo, kur jai patogiau būtų kristi, ir žnektelėjo ant žemės prie rožių krūmų. Tada ji atsigulė ant nugaros ir išgulėjo apie 20 sekundžių. Tuo metu ji visą laiką buvo sąmoninga, judėjo, aimanavo. Tuomet prisilaikydama rožių kero pati atsistojo. Kaltinamasis nukentėjusią atstūmė netyčia. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad atsisėsdama alkūne nukentėjusioji kliudė rožių krūmą ir apsibraižė į spyglius. Apsibraižymo požymiai nuo spyglių tikrai buvo, tačiau negali pasakyti, kuri kūno vieta buvo apibraižyta. Iš pradžių rožių kerą kliudė alkūne. Pagalbos atsikelti jai niekas nesiūlė. Tuo metu, kai nukentėjusioji turėjo kontaktą su žeme, mergaitė pribėgo prie močiutės, klausė, kaip ji jaučiasi. Tada kaltinamasis, būdamas lauke, savo mobiliojo ryšio telefonu iškvietė tarnybas, tai yra, policijos pareigūnus ir medikus. Kol tarnybos važiavo, nukentėjusioji atsistojo ir toliau drastiškais veiksmais ėmė įžeidinėti tiek kaltinamąjį, tiek jį. Atvažiavus policijos pareigūnams, nukentėjusioji paėmė šluotą, su kuria bandė tik jį vaikytis. Jis paprašė, kad liautųsi, nesiartintų prie jo. Visa tai matė policijos pareigūnai. Po kiek laiko atvažiavus medikų brigadai, nukentėjusioji, jo manymu, pradėjo imituoti blogą savijautą ir demonstratyviais veiksmais rodyti, kad jai neva bloga. Greitoji, suteikusi nukentėjusiajai pirmąją pagalbą, išvežė į klinikas, o kaltinamąjį išsivežė policijos pareigūnai. Mano, kad pirmiausia atvyko medikai. Be medikų ir policijos pareigūnų į įvykio vietą dar buvo atvykęs nukentėjusiosios sūnus. Atsistojus nukentėjusiajai nuo žemės, vizualiai nei ant veido, nei ant rankų sužalojimų ar kraujosruvų jis nematė (3 t., b. l. 149-154, parodymai paskelbti ir ištirti LR BPK 276 str. 5 d., 290 str. 1 d. nustatyta tvarka).

Nepilnametė liudytoja E. M. R., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jos „babai“ L. tas vyras liepė eiti į kitą namą. Jis rankoje rodė telefoną, o paskui špyga jis trenkė „babai“ į nosį, ir „baba“ nukrito. Tada ji truputį verkė. „Baba“ paskambino policijai. Atvažiavo policija ir jį išsivežė. Viskas vyko vasarą pas senelius namuose, bet adreso ji nežino. Tą vyrą ji vadina „(duomenys neskelbtini)“, bet jo vardo ji nežino. Ji jį taip vadina dėl to, kad jis muša kitus. „Baba“ buvo namuose, lauke. Jie susipyko, nes jis norėjo, kad „baba“ gyventų kitame name. Ką „baba“ ir tas vyras vienas kitam sakė, ji neprisimena. Ji viską girdėjo ir jam sakė: „eik kakoti“. Ji rankoje turėjo šluostę, su kuria mosikavo, nes ji nenorėjo, kad jis taip darytų. Tas vyras jai nieko nedarė. Jis „babai“ pataikė į nosį. „Baba“ verkė. Jis „babai“ su špyga vieną kartą trenkė. Trenkė tyčia. Ji viską matė. „Baba“ jam niekur nesudavė. Ji buvo prie jo. Taip pat buvo ir jo draugas, kurio vardo ji nežino, kuris tik žiūrėjo. Kai jis sutrenkė „babai“, ji stovėjo prie „babos“, o šis taip pat stovėjo prie „babos“. Kai jis trenkė, „baba“ nukrito ant žemės. „Babai“ truputį ant kelio buvo kraujo, nes ji krito ant plytų. Ji girdėjo, kaip „baba“ kvietė policiją. Ji norėjo viską pamiršti, nes ji jautėsi negerai dėl to, kad jis mušė jos „babą“. Po to jis nuėjo į namą, o kitą dieną ji nuėjo į kitą namą. Po to smūgio „babos“ nosis sužalota nebuvo, o tik ant kelio buvo kraujo. Kaip atrodė „babos“ alkūnė, ji nematė. Po smūgio „baba“ jautėsi negerai, nes ši verkė. Po to „baba“ ėjo pas gydytojus. „Baba“ nukrito ant nugaros, truputį pagulėjo, o paskui atsikėlė. Kai tas vyras sudavė „babai“ smūgį, jie stovėjo vienas priešais kitą. „Baba“ stovėjo prie namų, ji stovėjo ant kelio, o to vyro draugas stovėjo kažkur netoliese, bet ne prie jų. Kai „babai“ sudavė smūgį, „baba“ stovėjo ant žolės. To vyro draugas viską matė, bet nieko nedarė, o tik stovėjo ir žiūrėjo. Kad reikia atvažiuoti čia, jai pasakė mama, ši sakė, kad reikia pasakyti kaip iš tikrųjų buvo, sakė – jeigu ko klaus, atsakyk, nesakė ko nesakyti (1 t., b. l. 182-183).

Liudytoja Ž. Š. teisme parodė, kad ji dirba greitosios medicinos pagalbos stoties bendruomenės slaugytoja, T. L. D. ji žinojo, kadangi anksčiau abi dirbo medicinos srityje – T. L. D. dirbo poliklinikoje gydytoja, viename skyriuje dirbusios nebuvo, tiksliai neprisimena, gal kada ir buvo kartu išvykusios pagal iškvietimą. Prisimena įvykį, susijusį su byla, kuris buvo vasarą, metų tiksliai neprisimena. Dienos metu vyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Nuvykusi namo viduje rado T. L. D., jos sūnų ir 6-7 metų mergaitę, gatvėje dar buvo policijos pareigūnai, prie kurių stovėjo keli vyriškiai. T. L. D. sakė, kad ją užpuolė vyro sūnus. Besikalbant ji suprato, kad įvyko kažkoks susistumdymas, kad T. L. D. griuvo pastumta, kurį laiką buvo be sąmonės. T. L. D. buvo pasimetusi, pasakojo nerišliai, blaškėsi, buvo neorientuota, elgėsi neadekvačiai. T. L. D. skundėsi kūno skausmu bei širdies ploto skausmu. Prisimena, kad T. L. D. buvo išsitepusi rinktomis uogomis rankas, veidą, kažkiek ir rūbai buvo ištepti. Neprisimena, ar nukentėjusiajai buvo padaryti kažkokie sužalojimai. Jeigu jie buvo – tai jos apraše turėtų būti nurodyta. T. L. D. įkalbėjo važiuoti į Priėmimo skyrių nuodugnesnei apžiūrai. Ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tuomet viską prisiminė geriau, šiuos parodymus tvirtina (3 t., b. l. 149-154, parodymai paskelbti ir ištirti LR BPK 276 str. 5 d., 290 str. 1 d. nustatyta tvarka).).

Liudytojas D. J. teisme parodė, kad apie byloje nagrinėjamą įvykį sužinojo iš brolio M. R., įvykio jis pats nematė. Brolis pasakojo, kad įvyko žodinis konfliktas dėl išsikraustymo, T. L. D. grybštelėjo broliui už „klyno“, susistumdė. Kadangi jie buvo netoli vienas kito, brolis sukosi ir ją lietė, dėl to T. L. D. nukrito šalia rožių krūmo. Iš nukentėjusiosios sūnaus sužinojo, kad ji yra ligoninėje, apie įvykio detales su nukentėjusiosios sūnumi nekalbėjo (4 t., b. l. 3-7, parodymai paskelbti ir ištirti LR BPK 276 str. 5 d., 290 str. 1 d. nustatyta tvarka).

Liudytojas A. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 metų vasarą, tikslios datos jis pasakyti negali, jam paskambino mama T. L. D. ir paprašė greičiau atvažiuoti pas ją, adresu (duomenys neskelbtini), nes ją primušė M.. Jis daugiau nieko neklausė, o sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Kelionėje jis užtruko apie 5 minutes. Kai jis atvažiavo, kieme buvo policija ir stovėjo greitoji medicinos pagalba. Mama verkė, buvo labai susijaudinusi, jautėsi prastai, visa drebėjo, judesiai buvo nekoordinuoti, trūkčiojo kvėpavimas, sunkiai paėjo. Pastebėjo, kad ji buvo visa purvina, aplipusi sausais lapais, atrodė, kad ji buvo nuvirtusi, ranka buvo nubrozdinta, ant veido jis nieko nepastebėjo, nes visas veidas buvo raudonas nuo susijaudinimo. Be medikų ir pareigūnų kieme buvo dukterėčia, kuri klykė, ir M. su savo draugu. Kadangi mama jautėsi prastai, tai ji negalėjo aiškiai paaiškinti, kas nutiko. M. slėpėsi už policijos. Kas atsitiko, jam paaiškino policijos pareigūnas, jog tarp mamos ir M. įvyko konfliktas, ir kad jie išveža M. į skyrių. Medikai, patikrinę mamos kraujospūdį ir širdies ritmą, pasakė, kad ją kuo skubiau reikia vežti į ligoninę. Kadangi namuose buvo mažas vaikas, jis pasiliko su dukterėčia. Pasilikęs su dukterėčia, jis ją apramino. Kas nutiko, jis jos neklausinėjo, nes nenorėjo sukelti dar didesnės traumos. Apie įvykį E. nieko nepasakojo, bet tai, ką ji tikriausiai matė, pasireikšdavo naktimis. Jeigu E. anksčiau miegodavo ramiai, ji pradėjo keltis naktį, šaukti, tekdavo kelis kartus keltis naktimis ir ją raminti. Dėl patirto šoko ją vedė pas psichologus ir neurologą. Įvykio jis nematė, bet viską žino iš mamos pasakojimo. Mama pasakojo, kad tą dieną atvykęs M. be jokių preliudijų pradėjo kelti skandalą, sakydamas, kad „išrūkys“ mamą iš namo. Po kažkiek laiko M. mamai pakišo telefoną, kad ji kažką žiūrėtų, o ji, atsisukusi, pamatė, kad M. puolimo pozoje, užsimojęs ranka, ją nubloškė ant žemės. Mama sakė, kad jai buvo suduota kumščiu į galvą (1 t., b. l. 152-155, parodymai paskelbti ir ištirti LR BPK 276 str., 290 str. 1 d. nustatyta tvarka).

Liudytoja J. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 metų vasarą, datos tiksliai nepamena, ji atvežė savo dukrą E. M. R. pasisvečiuoti pas močiutę T. L. D.. Po kelių dienų ji grįžo į (duomenys neskelbtini), kur ji tuo metu gyveno su dukra. Apie mamos užpuolimą ji sužinojo po kelių dienų, grįžusi į (duomenys neskelbtini), iš savo brolio A. D., kuris jai paskambino ir pranešė, kad mama ligoninėje, nes ji buvo užpulta M. ir jo draugo, o jos dukra E. viską matė. Taip jai pasakė brolis. Brolis taip pat pasakė, kad jos dukra bus pas jį. Ji paskambino savo dukrai, kuri jai pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ „davė“ močiutei ir ji nukrito. Dukra verkė, o ji jautė, kad ši yra labai išsigandusi. Kadangi su dukra tuo momentu ji negalėjo būti, močiutė buvo ligoninėje, brolis stengėsi vaiko apie įvykį neklausinėti, bandė viską užglaistyti, stengėsi, kad vaikas viską kuo greičiau pamirštų. Kažkur po savaitės ji grįžo į (duomenys neskelbtini). Ji pastebėjo, kad dukra naktimis pašokdavo iš lovos, rakindavo duris, ko anksčiau nebuvo. Ji suprato, kad tai matyto įvykio pasekmės. Ji nuvedė E. pas gydytoją, kuri išrašė dukrai raminamuosius ir siūlė kreiptis į vaikų psichologą. Kadangi jie gyvena (duomenys neskelbtini), turėjo grįžti namo, todėl į psichologus (duomenys neskelbtini) nesikreipė, o grįžusi į (duomenys neskelbtini), ji nusprendė netraumuoti daugiau vaiko, nes nenorėjo, kad ji, eidama pas psichologą, viską vėl prisimintų, todėl į psichologus nesikreipė. Nuo to laiko ji dukros apie įvykį neklausinėja, nes nenorėjo jai priminti, o ši pati nieko nepasakojo. Ji tikslingai bandė užslopinti šios prisiminimus. Į (duomenys neskelbtini) jos grįžo 2019 m. rugsėjo 15 d. Ji pasakė E., kad grįžo dėl to, jog E. turės papasakoti „tetai“ apie praeitų metų įvykį pas močiutę. Iš karto po pokalbio dukra užrakino laukines duris, ko ji namuose ((duomenys neskelbtini)) niekada nedaro (1 t., b. l. 167-170, parodymai paskelbti ir ištirti LR BPK 276 str., 290 str. 1 d. nustatyta tvarka).

Specialistė (psichologė) V. Š. teisme paaiškino, kad mano, jog mergaitės parodymai pakankamai patikimi. Mergaitė nevisiškai tiksliai suvokia žodžių prasmę. Galbūt mergaitė bendrauja kita kalba. Tačiau kaip tokio amžiaus vaikas mergaitė pakankamai detaliai geba tiksliai papasakoti įvykio detales. Tai, ką ji pasakojo, yra gan nuoseklu ir patikima. Šis konkretus įvykis mergaitei paliko didelį emocinį įspūdį. Yra tikimybė, kad gali neatsiminti datos, smulkmenų, tačiau pagal savo suvokimą, žodyną mergaitė esmę atgamino gana tiksliai. Mergaitė pagal savo gebėjimus yra pakankamai pajėgi esmines detales pateikti lietuvių kalba. Vaikas gan sklandžiai bendrauja, sklandžiai dėsto mintis. Parodymų metu ji sakė, kad buvo suduotas smūgis špyga. Reikėtų akcentuoti, kad vaikas pagal savo amžių pasakoja subjektyviai, pagal tam tikrą savo suvokimo laipsnį. Šiuo atveju tiek prieš apklausą, tiek apklausos metu – tendencijų, kad mergaitė galėjo būti paveikta duoti vienokius ar kitokius parodymus nesijautė. Mergaitė buvo spontaniška, guvi, emocionali. Jos parodymai buvo susiję su pačiomis emocijomis, išgyventomis įvykio metu. Tiek prieš apklausą, tiek apklausos metu nebuvo pastebėta tendencijų, kad mergaitė būtų linkusi meluoti. Ji adekvačiai pasakojo apie patirtį, mokyklą, draugus. Kalbos barjeras pačios esmės mergaitei netrukdė suvokti. Jos perklausus paprastesniais lietuviškais žodžiais, ji buvo pajėgi atsakyti į klausimą (3 t., b. l. 188-192, paaiškinimai paskelbti ir ištirti LR BPK 276 str. 5 d., 290 str. 1 d. nustatyta tvarka).

Specialistas T. Š. teisme patvirtino pateiktas išvadas Nr. G 947/2018(04) ir Nr. pG 98/2019(04) ir paaiškino, kad sužalojimas kairės akies voke ties nosimi padarytas daiktu ribotu paviršiumi. Kokiu daiktu padarytas sužalojimas, nurodyti negali. Į gynėjo advokato klausimus, ar smūgiuojant kumščiu neturėtų būti sužalojimų ir akies obuolyje, atsakė, jog tokiu atveju nukentėjusiosios akies obuolys gali būti paveiktas, tačiau nebūtinai. Neatmeta galimybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas pirštu. Šis sužalojimas negalėjo atsirasti trūkus kapiliarui, kadangi trūkus kapiliarui kraujosruva paprastai atsiranda akies obuolyje, o ne akies voke. T. L. D. nustatyto susirgimo Takotsubo kardiomiopatijos neįtraukė į savo pateiktas išvadas, kadangi jam buvo suformuluotas klausimas, koks sužalojimas padarytas nukentėjusiajai. Paklaustas, jei jam būtų pateiktas klausimas „kokie sveikatos sužalojimai ar susargdinimai padaryti T. L. D.?“, nurodė, kad Takotsubo kardiomiopatija yra liga, kurios patofiziologinis mechanizmas iki šiol tiksliai nėra žinomas. Nėra tiksliai žinomas konkretus ryšys tarp ligos susiformavimo ir išorės faktorių, dėl kurių gali būti iššaukiami šios patologijos simptomai. Yra iškeltos kelios hipotezės, kurios iki galo nėra patvirtintos. Viena iš jų priimtiniausia, kai streso metu iššaukiama per didelė produkcija šios antinksčių srities gaminamo hormono. Ši teorija nėra iki galo patvirtinta. Išorės faktoriai iš medicininės dokumentacijos Takotsubo kardiomiopatijos gali būti įvairūs: nuo fizinių, cheminių iki sukeliančių emocinius sutrikimus. Šios patologijos pasireiškimui nemažą įtaką gali turėti menopauzės periodu estrogenų poveikis į širdies raumenį. Tai gali skatinti širdies raumens didesnį jautrumą. Kadangi Takotsubo kardiomiopatijos ligos simptomų pasireiškimą gali skatinti išorės veiksniai, tačiau jų susieti su konkrečiai tam tikru įvykiu nėra galimybės, kadangi jų spektras yra labai didelis, todėl susieti konkretų įvykį su šia liga ir įvertinti susargdinimu jis negali. Jeigu neįmanoma Takotsubo kardiomiopatijos susieti su konkrečiu susargdinimu – tai negalima nustatyti ir sveikatos sutrikdymo masto. Takotsubo kardiomiopatijos ligos simptomai trunka iki poros savaičių. Į galimą poodinės kraujosruvos kairės akies vidiniame kampe padarymo intervalą patenka įvykio laikas. Per laikotarpį nuo įvykio iki apžiūros specialisto išvadai pateikti yra galimybė, kad ta kraujosruva galėjo rezorbuotis (3 t., b. l. 163-169, paaiškinimai paskelbti ir ištirti LR BPK 276 str. 5 d., 290 str. 1 d. nustatyta tvarka).

Specialistas H. D. teisme patvirtino pateiktą išvadą Nr. PG 1325/2019(04) ir paaiškino, kad jam užduotis buvo pateikta su konkrečiu klausimu dėl susargdinimo. Išvada surašyta remiantis medicininiais dokumentais. Buvo nustatyta, kad T. L. D. Takotsubo kardiomiopatijos ligai atsirasti galėjo turėti įtakos nurodytas įvykis. Kadangi objektyvūs ir subjektyvūs susirgimo simptomai (nusiskundimai, elektrokardiogramos ir echokardiografijos duomenys bei biocheminiai rodikliai) atsistatė per 10 dienų, todėl konstatuota, kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konkrečiai buvo remtasi ligos istorija. Buvo žiūrima, kokie buvo rodikliai pristačius nukentėjusiąją į gydymo įstaigą, ir, kokie – po 10 dienų. Pristačius nukentėjusiąją į ligoninę buvo nustatyti nusiskundimai skausmu tarpumentyje. Elektrokardiogramos pokyčiai: ST pakilimas tam tikrose derivacijose. Atlikta echokardiografija, kurios metu nustatytas kairiojo skilvelio funkcijų sutrikimas dėl akinetiškos kairiojo skilvelio viršūnės. Stenozės nebuvo konstatuota. Nustatyti biocheminiai kraujo rodikliai, tai yra troponino pakilimas. Po 9–10 dienų yra įrašas, kad kairiojo skilvelio susitraukimo funkcija dinamikoje atsistatė visiškai, elektrokardiogramos pakitimai išnyko, troponinas dinamikoje mažėjantis, krūtinėje skausmai praėjo. Tai yra, objektyvūs požymiai ir subjektyvūs nusiskundimai per 10 dienų išnyko. Taikytas tolimesnis gydymas – reabilitacinis. Iki įvykio nukentėjusiajai buvo diagnozuota ir daugiau lėtinių, taip pat ir širdies, ligų, kurios nesusijusios su Takotsubo kardiomiopatijos ligos atsiradimu. Dėl Takotsubo kardiomiopatijos ligos atsiradimo išvada nėra kategoriška, kadangi tai ūmus procesas, diferencijuojantis su ūmiu koronariniu sindromu. 2018 m. birželio 30 d. buvo konfliktas, kurio metu nukentėjusioji patyrė emocinį stresą, todėl neatmetama, kad tai susiję su tuo įvykiu. Takotsubo kardiomiopatijos liga diagnozuojama moterims, ją sukelia stresas, emocijos. Stresas gali kauptis ir kažkada būti paskutiniu tašku. Nėra konkrečiai apibrėžta, kiek po šios ligos lieka liekamieji reiškiniai. Širdies pakitimai paprastai atsistato per 2–4 savaites. Šiuo atveju atsistatė per 10 dienų. Nukentėjusios nurodytų šiuo metu vis dar patiriamų nepatogumų, sveikatos problemų, jis negali sieti su Takotsubo kardiomiopatijos liga, nes praėjo nemažai laiko, be to, nėra ir duomenų (3 t., b. l. 163-169, paaiškinimai paskelbti ir ištirti LR BPK 276 str. 5 d., 290 str. 1 d. nustatyta tvarka).

Specialistas J. S. teisme patvirtino išvadą Nr. KG 1/2019(04) ir paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad Takotsubo kardiomiopatijos atsiradimo priežastys nėra nustatytos, o yra tik daugelis teorijų, konkrečiai susieti su įvykio aplinkybėse nurodytu fizinio smurto pasireiškimo atveju nėra galimybės. Atsižvelgiant į psichologo konsultacijos duomenis, nėra galimybės tvirtinti, kad Takotsubo kardiomiopatija buvo sukelta dėl 2018 m. birželio 30 d. įvykio, nes buvo įtempta nervinė psichologinė būklė dar prieš tą įvykį. Iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad be Takotsubo kardiomiopatijos pacientė sirgo širdies nepakankamumu III funkcine klase, išemine širdies liga, stabilia krūtinės angina II funkcinė klasė, vainikinių arterijų stenoze, pirmine arterine hipertenzija, hipertenzine kardiopatija, lėtine obstrukcine plaučių liga. Visos išvardintos ligos, išskyrus Takotsubo kardiomiopatiją, išsivysčiusios per daugelį metų. Takotsubo kardiomiopatija yra grįžtamasis sveikatos sutrikdymas, kuris tuo ir skiriasi nuo miokardo infarkto. Būna tik miokardo funkcinis pakenkimas, o ne nekrozinis, kuriuo miokardo infarkto atveju širdies raumenyje išsivysto randai. Konkrečiu atveju matyti, kad atsistatė per gana trumpą laiką gydantis Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Išoriniai sužalojimai buvo perrašyti iš ankstesnių specialisto išvadų ir iš ankstesnių medicininių dokumentų. Kraujosruva akies voko vidiniame kampe atsirado dėl mechaninio poveikio. Ji negalėjo susidaryti dėl padidėjusio kraujospūdžio (3 t., b. l. 163-169, paaiškinimai paskelbti ir ištirti LR BPK 276 str. 5 d., 290 str. 1 d. nustatyta tvarka).

Specialistas P. P. teisme patvirtino savo išvadą Nr. 0254/19 ir paaiškino, kad T. L. D. išoriniai sužalojimai buvo perrašyti iš papildomos T. Š. specialisto išvados. Neturėjo ligos istorijos, rėmėsi epikrize. Nukentėjusioji ligoninėje buvo gydyta 10 parų ir išsiųsta į reabilitaciją. Remiantis literatūra, miokardas galutinai atsistato per 2–4 savaites. Tuo remdamasis darė išvadą, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį, todėl vertino nesunkiu sveikatos sutrikdymo mastu. Epikrizėje buvo parašyta, kad echoskopiškai ligos simptomai išnyko, tačiau jis nežino, ar atsistatė troponinas, kuris rodo miokardo pakenkimą. Takotsubo kardiomiopatija pasireiškia vyresnio amžiaus moterims po staigaus emocinio streso. Tam tikrą konkretų įvykį su Takotsubo kardiomiopatijos liga galima susieti, nes viskas vyko tą pačią dieną ir netrukus buvo išvežta į ligoninę. Ankstesni tam tikri psichologiniai asmens išgyvenimai galėjo palengvinti šios ligos pasireiškimą, tačiau nepasireiškia konkrečiu metu. Patirtas fizinis skausmas negali sukelti Takotsubo kardiomiopatijos. Šią ligą gali sukelti emocijos, išgąstis, stresinė situacija. Kasdieninės konfliktinės situacijos neturi įtakos šiai ligai atsirasti, kadangi kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į tam tikrą situaciją, tai yra viskas priklauso nuo individualių asmens savybių. Takotsubo kardiomiopatijos liga diagnozuojama vyresnėms kaip 50 metų amžiaus moterims. Tam turi įtakos hormonų pasikeitimai (3 t., b. l. 163-169, paaiškinimai paskelbti ir ištirti LR BPK 276 str. 5 d., 290 str. 1 d. nustatyta tvarka).

2018 m. birželio 30 d. pareiškime užfiksuota, kad T. L. D. pranešė, jog 2018 m. birželio 30 d. vidurdienį (duomenys neskelbtini) kieme ją užpuolė ir sumušė M. J.. Viskas vyko mažamečio vaiko akivaizdoje. M. J. sukėlė jai kūno sužalojimus, dėl kurių Greitosios pagalbos ekipažas išgabeno ją į ligoninę, kur buvo paguldyta į Reanimacijos skyrių. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltininką (1 t., b. l. 71).

2018 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėtas gyvenamojo namo kiemas, kur prie įėjimo į namą matomas rožių krūmas. Kiemas grįstas trinkelėmis. Ties įėjimu, ant žemės, yra du metaliniai tinkleliai, o už tinklelių yra mūrinė pakopa. Įėjimas į namą yra apaugęs augalais. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 82-86).

2018 m. birželio 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio T. R. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2018 m. birželio 30 d. 12.59 val., patruliuojant šaukiniu „S-1096“ kartu su vyriausiuoju patruliu G. G. ir LPM kursantu T. G., maršrute „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas budėtojo pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjo name yra nepageidaujama moteris, kuri atsisako išeiti iš namo. Pranešėjas teigė, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba, nes moteris buvo nukritusi. Apie įvykį pranešė namo savininkas. 13.05 val. nuvykus minėtu adresu, pasitiko pranešėjas M. J., kuris paaiškino, kad yra namo savininkas. M. J. teigė, jog iš jo namo neišeina T. L. D.. Pastaroji paaiškino, jog ji yra šio namo bendrasavininkė. T. L. D. teigė, kad, atvykus M. J., tarp jų kilo konfliktas, konflikto metu M. J. jai ranka sudavė į galvą, dėl ko ji nugriuvo ir susižeidė galvą. Atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas moterį išvežė į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Įtariamasis buvo sulaikytas 13.20 val. ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Abu įvykio dalyviai buvo blaivūs (1 t., b. l. 87-88).

2018 m. birželio 30 d. Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjo G. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. birželio 30 d. 16.55 val. iš Šiaulių ligoninės slaugytojos gautas pranešimas, kad Greitosios medicinos pagalbos ekipažo iš namų atvežta T. L. D., kuri dėl kairės alkūnės nubrozdinimo, infarkto gydoma Kardiologinės reanimacijos skyriuje. 2018 m. birželio 30 d. pabendrauti su T. L. D. nepavyko, nes dėl įvykusio infarkto buvo operuojama. Dėl šio įvykio buvo apklaustas M. J., kuris paaiškino, kad jokio tikslo sužaloti T. L. D. neturėjo, viskas įvykę netyčia dėl pačios moters kaltės (1 t., b. l. 89).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2018 m. birželio 30 d. 12.59 val. iš telefono Nr. 841 440296 buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu nukrito T. L. D.. Pasak pacientės, jos gyvenimo draugo sūnus ją užpuolė, kuris trenkė jai į kairį skruostą, po ko ji krito ant trinkelių, buvo netekusi sąmonės, sumušta kairė akis, smilkinys, sutrenkta kairė ranka, alkūnė, jaučiamas kairio peties skausmas, kairės pusės nugaros skausmas. Pacientė išvežta į specializuotą ligoninę (2 t., b. l. 29-30; 3 t., b. l. 4-5).

2018 m. birželio 30 d. alkoholio matuoklio kvite užfiksuota, jog 2018 m. birželio 30 d. 13.45 val. buvo patikrintas M. R. girtumas, kuriam patikrinimo metu nustatyta 0,00 promilių (3 t., b. l. 15).

2018 m. gruodžio 11 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog M. R. sugretino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus su įvykio vieta – nurodė, kad į namo kiemą jis kartu su draugu L. G. įėjo pro vartelius ir ėjo takeliu iki namo apie 12 metrų. Kieme nieko nebuvo, jis nieko nematė. Apsižvalgius jis kartu su draugu įėjo į namą. Name pamatė mergaitę, T. L. D. anūkę. Jis mergaitės paklausė, kur močiutė, ir visi kartu išėjo ir apėjo aplink namą, ieškodami nukentėjusiosios. Tada mergaitė nubėgo į vištidę, kuri yra 15 metrų atstumu nuo namo (M. R. parodo, kur yra vištidė), ir tada pamatė močiutę. Pasak M. R., T. L. D. priėjo prie jo – M. R. parodė vietoje, kur ji atsistojo. Toje vietoje tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas dėl išsikraustymo iš namo. M. R. parodė, kad jis išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir norėjo parodyti nukentėjusiajai, kad turi įrodymą, kad ji buvo gavusi registruotą laišką. M. R. manekenu parodo vietoje, kur tuo momentu stovėjo nukentėjusioji šalia jo, iš dešinės, atsisukusi krūtine į jo dešinę ranką. Kol jis laikė telefoną ir ieškojo dokumento, nukentėjusioji, ištarusi žodžius „ką čia rodai?“, kepštelėjo jam ties lytiniais organais, nuo ko jis visu kūnu ir telefonu rankoje pasisuko ir ją kliudė. Nukentėjusioji nuo to paėjo porą žingsnių link erškėtrožių krūmo, apsižiūrėjo ir atsisėdo. M. R. manekenu parodė, kaip buvo atsisėdusi nukentėjusioji. Po to ji arba nuvirto, arba atsigulė, M. R. negalėjo nurodyti tikslių nukentėjusiosios veiksmų, nes tą akimirką, jo teigimu, jis patyrė didelį šoką. M. R. manekenu parodė, kokioje pozoje gulėjo nukentėjusioji. Po to, pasak M. R., nukentėjusioji, pagulėjusi apie 30 sekundžių, atsikėlė ir nuėjo į namo koridorių, kur buvo padėta šluota. M. R. vietoje parodo, kur tą dieną stovėjo šluota. Nukentėjusioji, paėmusi šluotą, ja mosikavo, sakydama: „aš tau parodysiu, kaip drįsti, koks tu niekšas“. Po to nukentėjusioji nuėjo į namo vidų, jis ėjo jai iš paskos, nes norėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Tuo momentu nukentėjusioji kažkam skambino iš savo mobiliojo ryšio telefono. Kur žodinio konflikto metu buvo nukentėjusiosios anūkė, M. R. nurodyti negalėjo. Jis parodė, kad mergaitė buvo ant laiptų, prie įėjimo į namą, kai nuvirto nukentėjusioji. Konflikto metu įtariamojo draugas L. G. stovėjo prie šulinio, M. R. vietoje parodė, kur (3 t., b. l. 46-56).

2018 m. gruodžio 11 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog T. L. D. parodė, kad 2018 m. birželio 30 d. ji namo kieme skynė vyšnias. Po to, kai nuskynė vyšnias, nuėjo į vištidę, kuri yra 15 metrų atstumu nuo namo. Ten išgirdo anūkės balsą, kuri sakė, kad pas juos atvyko svečiai. Ji išėjusi iš vištidės namo kieme pamatė M. J. (R.) ir jo draugą L. G.. Parodė, kur stovėjo L. G. ir kur stovėjo M. R., kai M. R. pradėjo šūkauti ant jos, jo akys buvo pabalusios, ant lūpų kampučių buvo susikaupusios putos, jis šaukė ant jos, kad ji turėjo išsikraustyti iš namo dar prieš šventus Jonus, parodė jai „špygą“ prieš pat nosį. Nukentėjusioji teigė, kad ji norėjo nueiti į namą, prašėsi į kambarį, bet M. R. jos neįleido. Tada jis išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną, nes norėjo parodyti, kur buvo sutarta, kad ji išsikels. Tuo momentu M. R. pakišo mobiliojo ryšio telefoną jai po nosimi ir pradėjo pirštu kažko ieškoti, ji pasakė jam: „gal ir antspaudas yra?“, o po to pamatė kumštį prieš savo akis. Kas vyko toliau, ji parodyti negalėjo, nes neatsimenanti. Per miegus ji išgirdo anūkės graudų balsą: „(duomenys neskelbtini), eik tu kakoti“. Ji manekenu parodo, kurioje pozoje ir kur ji gulėjo, tada parodo, kaip ji apsivertė. T. L. D. parodė, kad ji automatiškai suėmė ranka erškėtrožės šaką ir taip atsikėlė. Ji priėjo prie anūkės ir pamatė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, kurie jau buvo atvažiavę. Tada ji nurodė, kad nuėjo į kambarį, pasiėmė telefoną ir iškvietė sūnų A. D. (1 t., b. l. 111-120).

2018 m. gruodžio 11 d. T. L. D. ir M. R. akistatos protokole užfiksuota, jog T. L. D. parodė, kad 2018 m. birželio 30 d. ji buvo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme. Ją pakvietė anūkėlė, sakydama, kad atvyko svečiai. Ji pamatė kieme G. ir M. J.. M. jos paklausė, kodėl ji dar čia yra. Ji atsakė, kad su jo broliu D. susitarė, jog išsikraustys liepos 6 d. M. ją pradėjo varyti lauk. Jis pasakė, kad į namus ji daugiau nebeįeis. M. jai po nosimi pakišo telefoną. Jis visą laiką žiūrėjo pro šalį. Jo akys buvo pabalusios, lūpose putos, todėl ji net pagalvojo, kad jis yra apsvaigęs nuo narkotikų. Jis kišo jai špygą po nosimi. Jis liepė jai skambinti D., liepė ieškoti telefono. Ji nuėjo į namą, bet telefono nerado. Tada jie išėjo vėl į lauką. M. jai pakišo vėl telefoną, pirštu braukė per jį, sakė, kad įrodys. Ji jo paklausė: „gal dar antspaudą turi?“ Tada ji pamatė jo kumštį prieš akis. Po to ji nieko neatsimena, ar ji gavo smūgį, pasakyti negali. Po to ji atsipeikėjo, gulėdama ant kairiojo šono. Ji girdėjo anūkės balsą – „(duomenys neskelbtini), eik tu kakoti“. Automatiškai ji per miegus griebė ranka už erškėtrožės krūmo ir nusibrozdino ranką. Jai pasipylė kraujas. Tada ji atsikėlė ir pamatė, kad kieme jau yra policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Esant policijos pareigūnams, ji parodė M. špygą ir pasakė: „o dabar aš įeisiu į namus“ ir nuėjo į namus bei išsikvietė sūnų. Ji pati atsikėlė, kuomet buvo nugriuvusi. Ji pasisuko į dešinę, stvėrė ranka už erškėtrožės ir įsidūrė ranką. Tuo tarpu M. R. su kai kuriais T. L. D. parodymais nesutiko, o tik sutiko su tuo, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis prieš savaitę buvo įspėjęs ponią, kad ši išsikraustytų. Po savaitės, tai yra 2018 m. birželio 30 d. jis atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), ir įėjo į kiemą. Kieme nieko nebuvo, todėl jis įėjo į namą, kur rado L. anūkę. Kartu su mergaite jis apėjo aplink namą, tada mergaitė nubėgo į vištidę, kur rado „babą“. L. buvo pasakyta, kad ji turi kraustytis. Žodis po žodžio įvyko konfliktas. Jis pasakė, kad buvo išsiųstas registruotas laiškas dėl išsikeldinimo, kuris buvo jai įteiktas. Jis pasakė, kad turi įrodymą, kuris yra jo telefone. Jis norėjo parodyti jai tą dokumentą, todėl maigė telefoną. L. stovėjo šalia jo, jam iš dešinės. L. kepštelėjo jam ties pilvo apačia. Kadangi to jis iš jos nesitikėjo, jis, rankoje laikydamas telefoną, pasisuko, o nuo to pasisukimo jis ją kliudė, dėl ko ji nuvirto. Jis kumščiu L. nesmogė. Po to, kai ji nuvirto, ji apie 20 sekundžių pragulėjo prie erškėtrožių krūmo ir atsikėlė. Ji nuėjo į namo koridorių, pasiėmė šluotą, kuria mosikavo. Po to ji nuėjo į namą, o jis nuėjo jai iš paskos. Iš namo jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. L. niekuo nesiskundė, visą laiką kažkam skambino, kaip jis suprato, savo sūnui. Atvažiavus policijai, praėjus kažkur 5 minutėms, L. policijos pareigūnams pasakė, kad jis ją sumušė, tai yra, kad jis jai trenkė, o ji nuvirto ir trenkėsi galva į plytą. Jis pasakė prie policijos pareigūnų, kad jis atsiprašo jos dėl pastūmimo. Policijos pareigūnams jis prisipažino, kad ją stumtelėjo, dėl ko jis ir atsiprašė. Jo stumtelėjimas buvo nevalingas, refleksinis, tikrai tyčia to daryti jis nenorėjo. Kadangi moteris buvo nuvirtusi, dėl viso ko jis pasakė, kad atvažiuotų greitoji medicinos pagalba. Jis kumščiu L. nesudavė, o ji nuvirto nuo to, kad jis ją nevalingai pastūmė. Ji pagulėjo, bet nebuvo be sąmonės, o po to nuėjo į koridoriuką ir pasiėmė šluotą. Jis matė, kaip T. L. D. griebėsi už erškėtrožės, o erškėtrožė jai dar nubrozdino kaktą. Jis kvietė policiją dėl to, kad žmogus turi butą (duomenys neskelbtini), pusę namo (duomenys neskelbtini), o gyveno ne savo valdoje. Ji susižalojo, neišlaikiusi pusiausvyros, krito ir susižalojo, o gal atsisėdimo metu. L. G. buvo, bet jis nesikišo į konfliktą. Iš kur atsirado sužalojimo žymės ant nukentėjusiosios veido, jis nežino, nes jis nėra medikas (3 t., b. l. 59-63).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo atlikta M. R. pateiktų garso įrašų apžiūra. Faile „Balso įrašytuvas_4mp3“, kuris yra 09.09 minučių trukmės, nuo 03.26 min. (iš foninių garsų galima suprasti, kad veiksmas vyksta lauke) girdisi: vyriškas balsas: „aš atėjau“. Moteriškas balsas: „(duomenys neskelbtini) atėjo“. Vyriškas balsas: „taip. (duomenys neskelbtini) atėjo“. Moteriškas balsas: „aha, mmm“. Vyriškas balsas: „tai va. Labai malonu“. Vyriškas balsas: „laba diena“. Moteriškas balsas: „čia tas pats, kuris laiškus rašė, ar ne?“ Vyriškas balsas: „taip, tas pats.“ Vyriškas balsas: „atėjau gyventi“. Moteriškas balsas: „nu tai gyvenk, tavo namai“. Vyriškas balsas: „bet jums ir išeit reikės“. Moteriškas balsas: „tavo namai, aš su D. susitariau“. Vyriškas balsas: „su manim jūs nesitarėt“. Moteriškas balsas: „o koks mano reikalas su jumis tartis?“ Vaikiškas balsas: „o čia mūsų vištos“. Vyriškas balsas: „čia mano namai“. Moteriškas balsas: „ir D.“. Vyriškas balsas: „tai va, D. man nieko nesakė, ir jūs esate pasižadėjusi, kad iki Joninių išsikraustysit“ (kalbėjimas ramus). Moteriškas balsas: „duok raštą, kur aš pasižadėjau“ (kalbėjimas ramus). Vyriškas balsas: „bet jums raštas yra išsiųstas.“ Moteriškas balsas: „kur?“ Vyriškas balsas: „Kur jūs pasiėmėte 18 dieną, kad jūs išsikraustote iš čia“. Moteriškas balsas: „kokį raštą?“ Vyriškas balsas: „juk priminimas yra, juk viskas yra, tik nenorite.“ Moteriškas balsas: „viskas, M., dabar yra teisiniu keliu.“ Vyriškas balsas: „taip, teisiniu, o jūs dabar man parodykit, turit jūs kažkokį raštą, vat parodykit raštą kažkokį, kad jūs galite čia gyvent“. Moteriškas balsas: „laisvai“. Vyriškas balsas: „kokį?“ Moteriškas balsas: „laisvai“. Vyriškas balsas: „kokį raštą?“ Moteriškas balsas: „kai reikės ir kam reikės“. Vyriškas balsas: „nu tai va, jūs tada renkatės ir išeinate“. Moteriškas balsas: „niekur aš neišeinu“. Vyriškas balsas: „ir išeini“. Moteriškas balsas: „aš galiu čia būti“. Vaikiškas balsas: „eik kakoti nu“ (šaukia). Vyriškas balsas: „jūs galite čia būti tada, jeigu jūs turite, jeigu jūs turite sutartį, o sutarties jūs neturite“. Moteriškas balsas: „turiu“. Vyriškas balsas: „neturite“ (balso tonas truputį pakeltas, dirglus). Vaikiškas balsas: „eik kakot“ (šaukia). Moteriškas balsas: „turiu“. Vyriškas balsas: „neturite, parodykite, parodykite“. Moteriškas balsas: „ne tau, tik ne tau“ (balso tonas truputį pakeltas, dirglus). Vyriškas balsas: „a, ne man, tada bus policija šiandien iškviesta ir jūs išsikraustot“. Moteriškas balsas: „gerai“. Vyriškas balsas: „kvieskit visiem“. Vaikiškas balsas: „eik kakot tu“ (garsiai pasako). Moteriškas balsas (kreipiasi į vaiką): „nereikia sakyt jam kakot, nereikia, nusikakos pats“. Vyriškas balsas: „tai va, prašau, sakau, rinkitės, tvarkykitės“. Moteriškas balsas: „nesirenku, ketvirtadienį dar pagalvosiu, ar man išeiti“. Vyriškas balsas: „jokių ketvirtadienių, jūs šiandien išeisite“. Moteriškas balsas: „mes susitarėme su D.“. Vyriškas balsas: „D. sakė, kad jūs šiandien turite išeiti, nes aš šiandien su D. kalbėjau“. Moteriškas balsas: „ne, ne, ne, ne“. Vyriškas balsas: „ką?“ Moteriškas balsas: „nesimeluok“. Vyriškas balsas: „nu tai duok raštą, ką D. pasakė, paskambinkit“. Moteriškas balsas: „duok man raštą, kad aš turiu išsikraustyti“. Vyriškas balsas: „dėl to, kad jūs užėmus svetimą vietą“. Moteriškas balsas: „atnešk man“. Vyriškas balsas: „jūs čia registruota?“ Moteriškas balsas: „registruota“. Vyriškas balsas: „neregistruota, melagė“. Moteriškas balsas: „registruota“. Vyriškas balsas: „neregistruota, melagė, melagė, be mano žinios jūs negalėjot čia prisiregistruot“. Moteriškas balsas: „dabar taip, paklausyk, M., dabar visas turtas, jūsų yra tik namas“. Vyriškas balsas: „taip“. Moteriškas balsas: „visas turtas priklauso anūkam“. Vyriškas balsas: „taip“. Moteriškas balsas: „M., K. ir I.“. Vyriškas balsas: „taip“. Moteriškas balsas: „kol jie nepasiims to turtelio, aš esu už tai atsakinga“. Vyriškas balsas: „jūs nesate už tai atsakinga“. Moteriškas balsas: „prieš J.“. Vyriškas balsas: „prieš J., tai eikite va pas J. ir gyvenkit, kaip jūs čia atėjot?“ Moteriškas balsas: „m che, che, che“. Vyriškas balsas (pamėgdžiojantis): „che, che, che“. Moteriškas balsas: „kai reikės, tai aš išeisiu be tavo patarimo, o dabar žinok, su D.“. Vyriškas balsas: „su D. nieko nėra padaryta ir nemeluokit“. Moteriškas balsas: „palauk“. Vyriškas balsas: „tai gal ir D. dar pasikviest čionai“. Moteriškas balsas: „galiu pasikviest“. Vyriškas balsas: „taip“. Moteriškas balsas: „jisai jau čia buvo“. Vyriškas balsas: „kada jis čia buvo?“ Moteriškas balsas: „buvo, reiškia tu net nesikalbėjai“. Vyriškas balsas: „kada jis čia buvo?“ Moteriškas balsas: „buvo“. Vyriškas balsas: „aš kalbėjau, aš žinau kada buvo, kada ne, aš klausiu jūsų“. Moteriškas balsas: „buvo, man reikėjo atjungti visus telefonus“. Vyriškas balsas: „jis buvo prieš savaitę pas jumis“. Moteriškas balsas: „nu turbūt, kad ne, aš dabar tiksliai negaliu prisiminti, bet jisai buvo, mes sutarėm“. Vyriškas balsas: „jūs su manim, o yra du šeimininkai, turėjot ir su manim tartis, su manimi jūs nesitarėte“. Moteriškas balsas: „nu tai va, žinok, su vyresniuoju, su D.“. Vyriškas balsas: „su D. jūs nieko nesusitarėt“. Moteriškas balsas: „kuris yra ne „pušas“, supranti“. Vyriškas balsas: „ai, aš esu „pušas“?“ Moteriškas balsas: „tu esi „pušas“. Vyriškas balsas: „o jūs galite taip kalbėti ant manęs?“ Moteriškas balsas: „tu esi „pušas“ mano supratime, reiškia ir tėvo supratime, o reiškia aš su D. susitariau“. Vyriškas balsas: „su D., tai paskambinkit D., tegul jisai atvažiuoja“. Moteriškas balsas: „nebėra kaip skambinti, atjungtas telefonas“. Vyriškas balsas: „ai, atjungtas telefonas“. Moteriškas balsas: „o kaip paskambint?“ Vyriškas balsas: „tai ne, o kažkodėl šita anūkėlė telefoną matė, kad įjungtas, aš matau, kad įjungtas telefonas, ir ką jūs dabar meluojat?“ Moteriškas balsas: „iki trisdešimt pirmos, šiandien trisdešimta“. Vyriškas balsas: „taip, tai šiandien jūs galit dar pakalbėt“. Moteriškas balsas: „o kam dabar kalbėt?“ Vyriškas balsas: „tai paskambinkit D. ir pakvieskite jį čionais“. Moteriškas balsas: „nėra reikalo, jeigu tu suinteresuotas, tai tu ir kalbėk“. Vyriškas balsas: „pala, jūs užėmėte nelegaliai šitą vietą, aš atėjau tvarkyti šito jūsų pridaryto šabakštyno, šeimininke didžioji, kuria jus vadina, ir jums ne gėda prieš mamą mano“. Moteriškas balsas: „aš labai daug kuopiau svetimo šūdo“. Vyriškas balsas: „tai dar savo išsikuopkit“. Moteriškas balsas: „labai daug, dvidešimt du metus ir tau nepalieku, o dabar, supranti, palengva, aš va, matai, vištas turiu, viską turiu“. Vyriškas balsas: „išsinešdinsi šiandien“. Moteriškas balsas: „ne“. Vyriškas balsas: „taip“. Moteriškas balsas: „aš pakišiu santuokos liudijimą“. Vyriškas balsas: „pakiškit, pakiškit, bet nuosavybės, bet ir eikit, turit kur registruota, turit kur gyvent“. Moteriškas balsas: „ne, ne“. Vyriškas balsas: „turit“. Moteriškas balsas: „aš esu gyventoja čia“. Vyriškas balsas: „o aš esu šeimininkas“. Moteriškas balsas: „o gyventojo niekas negali išmest“. Vyriškas balsas: „gali“. Moteriškas balsas: „be perspėjimo“. Vyriškas balsas: „perspėjimas buvo, viskas yra užfiksuota“. Moteriškas balsas: „duok raštą“. Vyriškas balsas: „jūs gavote jį“. Moteriškas balsas: „negavau“. Vyriškas balsas: „gavote“. Moteriškas balsas: „nedrebėk“. Vyriškas balsas: „norit parodysiu“. Moteriškas balsas: „nedrebėk, nedrebėk, nedrebėk“. Vyriškas balsas: „minutėlę, viskas įrašoma“. Moteriškas balsas: „nu nu“. Viso šio įrašo metu asmenys tarpusavyje kalbėjo ramiai, kartais labiau pakėlę balso toną, bet nei karto nešaukė vienas ant kito. Faile „Balso įrašytuvas_5mp3“, kurio trukmė 08.07 minutės, girdima: Vyriškas balsas (kalba ramiai): „ką tik sakėte, kad telefonas neveikia, o dabar jau galite D. paskambinti“. Moteriškas balsas (kalba ramiai): „neveikia, nesurandu“. Vyriškas balsas: „aa, nesurandat, tai reiškia neveikia?“ Moteriškas balsas: „todėl, kad ištrinti numeriai“. Vyriškas balsas: „o kas reikėjo, o kas liepė juos ištrint, savininko numerius jūs turit turėt, ir pirmiausia jūs turite derinti su savininkais, ir visais, ir šiandien prašom iš čia išsikraustyt, raštą jūs esat gavę ir prašom čia nemeluot, jau tiek per savo gyvenimą prisimelavot, kad daugiau nereikia“. Moteriškas balsas: „I., kas atsitiko? Vyriškas balsas: „gyvena svetimam bute, supranti, dar akis drasko, atvažiuoja“. 12 sekundžių niekas nekalba, fone girdisi durų darymas ir žingsniavimas. Po to girdisi automobilio durų uždarymas ir tolumoje girdisi vyriškas balsas (2): „laba diena, jūs kvietėt policiją?“ Vyriškas balsas (1): „laba diena, taip, aš kviečiau“. Vyriškas balsas (2): „kas nutiko dabar?“ Vyriškas balsas (1): „žmogus gyvena nelegaliai ir nenori išsikraustyti“. Vyriškas balsas (2): „ta prasme nelegaliai, čia net neregistruotas?“ Vyriškas balsas (1): „neregistruotas, turintis du butus, o svetimoj patalpoj, namuose gyvena ir dar man akis drasko, kad aš savininkas, turiu iš tų namų išeiti, o jinai gyvens čia tiek, kiek norės“. Vyriškas balsas (2): „tai kaip ji čia atsirado?“ Vyriškas balsas (1): „jinai atsirado, buvo mano tėvas, ją pasikvietė kaip slaugę, kaip ką, jie kartu gyveno“. Girdisi trečio asmens vyriškas balsas (3): „ne kaip slaugę, kaip žmoną?“ Vyriškas balsas (1): „nu kaip žmoną, nu tvarkoj, jinai pati pasakė, kad yra sugulovė, o ne žmona“. Vyriškas balsas (2): „kur jinai yra?“ Vyriškas balsas (1): „va, šita moteris“. Moteriškas balsas (kalbėjimas ramus): „suprantat, čia yra jų namas, bet aš dvidešimt antri metai gyvenau su vyru bažnytinėj santuokoj ir su vyresniuoju jo broliu susitariau, kad liepos šeštą aš išeinu, atvažiavo šitas „pušas“, taip galima ir pavadint, pradėjo kišt man telefoną, kuris man įrodys, kuris man įrodys, kad aš, reiškias, turiu išeiti ir trenkė taip, kad aš vat dėjausi ir atsijungiau, per galvą dėjo“ (balsas darosi verksmingas). Vyriškas balsas (2): „trenkėt per galvą?“ Vyriškas balsas (1) (kalba skubėdamas ir jaudindamasis): „netrenkiau, ji man kaip davė automatiškai, nes jinai taip buvo, ji man puolė į pilvą, aš taip su ranka taip ir jinai nukrito ir viskas“. Moteriškas balsas (kalba verksmingai ir pakeltu tonu): „su ranka? Su kumščiu, melagiau tu“. Vyriškas balsas (1) (balso tonas pakeltas): „kur jums yra su kumščiu trenkta? Pažiūrėkit, ar jinai yra sumušta“. Vyriškas balsas (2): „čia yra kažkas“. Vyriškas balsas (1): „nu dėl to, kad jinai virto, taip, aš ją pastūmiau, galiu tą prisipažinti, taip, aš ją pastūmiau, nes jinai man ties pilvu“. Vyriškas balsas (2): „ar greitosios nereikia?“ Moteriškas balsas: „jau jis pats pakvietė, pamatė, kad aš nesikeliu“. Vyriškas balsas (2): „o antakis irgi praskelts?“ Vyriškas balsas (1): „čia antakis todėl, kad rožėse buvo, į rožes nukrito, nes mes su ja prie tos kėdės kalbėjomės“. Vyriškas balsas (2): „nu tai tikriausiai, kad viskas, į areštinę, ponuli“. Moteriškas balsas (balsas ramus ir tonas truputį pakeltas): „kokią tu teisę turėjai mane trankyt?“ Vyriškas balsas (1) (balsas ramesnis): „aš jus netyčia pastūmiau, viskas“. Moteriškas balsas: „netyčia, kur tas tavo sugyventinis, netyčia jis mane pastūmė“. Vyriškas balsas (3): „jūs užsipuolėte, tai buvo būtinoji gintis“. Vaikiškas balsas: „jis mušė“. Moteriškas balsas: „pasakyk, I., ką darė dėdė“. Vaikiškas balsas: „jis va taip i kraujas bė“ (pradeda verkti). Moteriškas balsas: „I., neverk, I., neverk, atsistojo prie manęs, aš rodysiu, kad tu“. Vyriškas balsas (1): „yra gi visas pokalbis įrašytas, kai mes kalbėjom“. Moteriškas balsas: „gerai ir aš žiūrėjau į tą pokalbį ir jis dėjo man iš kumščio“. Vyriškas balsas (3): „netiesa“. Vyriškas balsas (1): „netiesa, liudininkas yra“. Vyriškas balsas (3): „jinai jį puolė, ką, žmogus turėjo stovėti kaip stabo įbestas, jinai jį puolė“. Vyriškas balsas (2): „bet tai amžiaus skirtumas, jūs jaučiat?“ Moteriškas balsas (balso tonas pakeltas): „aš puoliau?“ Vyriškas balsas (1): „ir dar priedo su šluota puolė“. Moteriškas balsas (balso tonas pakeltas): „ar aš puoliau, ar aš puoliau, gėjau tu prakeiktas, ar aš puoliau?“ Vyriškas balsas (3): „kaip jūs vadinat žmogų?“ Moteriškas balsas: „aš stovėjau ir žiūrėjau, aš todėl, kad aš žinau, kad jūs abu gėjai, juk jūs abu, tą laišką; I., ateik čia, I., ateik čia, neverk tai vaikas va pasakė, jis pylė man iš kumščio į galvą ir aš atsijungiau“ (fone girdisi vaiko verksmas). Vyriškas balsas (1): „kur mėlynė? Pati kai kritot, tai va čia ir yra mėlynė“. Moteriškas balsas: „tai gal ir ras toliau, aš imsiu obdukciją“. Vyriškas balsas (2): „stumdyt tai vis tiek nereikia“. Vyriškas balsas (1): „nes jinai man į pilvą, aš automatiškai taip va dariau, jinai, kai taip gulėjo, va ir viskas“. Moteriškas balsas: „Jezau, ar tau ne gėda?“ Vyriškas balsas (1): „ir viskas, taip ir buvo“. Moteriškas balsas: „tau į pilvą?“ Vyriškas balsas (1): „taip, o jūs parvirtot, taip, taip, va, matė, ne, tai yra tame, kad iš karto, kai į pilvą duodi, tai lenkiesi“. Vyriškas balsas (2): „nu, nu“. Vyriškas balsas: „o tai ir stovėsiu kaip koks išsižiojęs“. Moteriškas balsas: „Jezus, Marija, psichopate, tu, psichopate“. Vyriškas balsas (1): „kas yra, psichopate, prašom išeiti“. Moteriškas balsas: „aš nežinau, kiek aš gulėjau, bet aš atsimerkiau“. Vyriškas balsas (2): „medikai atvažiuoja“. Moteriškas balsas: „aš atsimerkiau, vaikas verkia“. Vyriškas balsas (1): „dvidešimt sekundžių jūs pragulėjot“. Moteriškas balsas: „o jisai su tom dvidešimt sekundžių tai mažai“. Vyriškas balsas (1): „jinai, man atrodo, daugiau vaidybos buvo negu viso kito, nes vaidint tai labai mėgstat“. Moteriškas balsas: „pagal tave mažai“. Vyriškas balsas (1): „prašome iš čia išsikraustyti“. Moteriškas balsas: „aš nežinau, ar aš pataikiau į tą plytą, ar nepataikiau“. Vyriškas balsas (1): „nepataikėt jūs į tą plytą, jūs alkūnę į tą plytą pataikėt, užtat jums čia yra nubrozdinta“. Moteriškas balsas: „kokią tu turėjai teisę iš kumščio man į galvą duoti?“ Vyriškas balsas (1): „taip, neturėjau teisės, atsiprašau, neturėjau“. Moteriškas balsas: „va, tavo atsiprašymas“. Vyriškas balsas (1): „o prašom jūs man“. Moteriškas balsas: „man špygą kišai, tu man špygą kišai“. Vyriškas balsas (1): „aš atsiprašau dėl to“. Moteriškas balsas: „bet dabar mano tavo atsiprašymas, va“. Vyriškas balsas (1): „tai prašom ir išeiti iš čia, nes jūs visada mane taip koliodavote“. Moteriškas balsas: „neišeisiu, ateis tavo brolis ir tada“. Vyriškas balsas (1): „iki šešto jum yra dvidešimt antro“. Vyriškas balsas (2): „kam priklauso šitas namas?“ Vyriškas balsas (1): „man“. Moteriškas balsas: „ir broliui“. Vyriškas balsas (1): „dokumentų aš dabar neatsivežęs, bet galite patikrinti, aš čia esu registruotas“. Vyriškas balsas (2): „kodėl sakė broliui?“ Vyriškas balsas (1): „nes yra broliui per pusę“. Vyriškas balsas (2): „per pusę nams?“ Moteriškas balsas (balsas ramus): „brolis čia (duomenys neskelbtini) gyvena“. Vyriškas balsas: „ir mudu, jisai savininkas“. Vyriškas balsas (2): „ir jie gyvena kieno pusėje namo?“ Vyriškas balsas (1) (balsas ramus): „nei vienoj, ne, aš čia negyvenu“. Moteriškas balsas (balsas ramus): „negyvena, jis atvažiavo iš Vilniaus ir šokdin mane, o aš su broliu susitariau, kad aš šeštą išeisiu“. Vyriškas balsas (2): „o kur jis yra, brolis?“ Moteriškas balsas: „tuoj atvažiuos, čia mano sūnus, atvažiavęs tvarkosi, padeda man, suprantat“. Vyriškas balsas (1): „baisiai čia viską susitvarkę, eikite į savo namą ir jūs tenais tvarkykitės, turite jūs savo namą, nu ko jūs dabar kimbat“. Vyriškas balsas (2): „teismas jums čia viską padalino, ar ne?“ Vyriškas balsas (1): „teismas, viskas čia yra bendra nuosavybė“. Moteriškas balsas: „viskas jų yra teisėta ant popieriaus, jis čia negyvena ir gyvens, kai aš išeisiu“. Vyriškas balsas (1): „ne, gyvensiu dabar, nuo šiandien“. Moteriškas balsas: „galėsi gyventi, tavo teisė, bet ir aš neišeisiu“. Vyriškas balsas (1): „ir išeisi“. Moteriškas balsas: „todėl, kad atvažiuos D. ir pasakys, kad iki šešto aš turiu teisę“. Vyriškas balsas (1): „jūs sakėt, kad pasižadat iki Joninių, pasakei, galbūt, vieną savaitę“. Moteriškas balsas: „per laidotuves aš tada pasaulio nemačiau, prieš du mėnesius vyras mirė“. Vyriškas balsas (1): „vyras“. Moteriškas balsas:“ svoločiau tu“. Vyriškas balsas (1): „o tu jūs ne svoločius, mane išginėt, aš čia negalėjau į savo nuosavybę ateit“. Moteriškas balsas: „eik tu, išvagei mano daiktus, ne tik tėvą apvogei, mane apvogei“. Vyriškas balsas (1): „taip, kaltinkit visokiom nesąmonėm dabar čia“. Moteriškas balsas: „nu tai visas pasaulis žino“. Vyriškas balsas (1): „ko reikės?“ Vyriškas balsas (2): „važiuosim į policijos įstaigą“. Vyriškas balsas (1): „tai palaukit, aš noriu pasiimti dokumentus, kad jums įrodyt kas aš esu“. Vyriškas balsas (2):“ ne, man nereik nieko įrodyt“. Vyriškas balsas (1): „gerai“. Vyriškas balsas (2): „man nereik nieko rodyt, dabar einam su mumis, paskui galėsit rodyt, telefoną dabar atiduokit man“. Vyriškas balsas (1): „ne, telefono aš tikrai neduosiu, turiu teisę“. Vyriškas balsas (2): „aš jį atimsiu, jeigu jūs jo neduosit gražiuoju, aš jį atimsiu, išjunkit jeigu norit“. Vyriškas balsas (1): „o tai dabar kas bus, jūs man turite paaiškinti, ką jūs dabar norite daryti“. Vyriškas balsas (2): „dabar važiuosime į policijos įstaigą, duokit telefoną“. Vyriškas balsas (1): „aš rašau“ (2 t., b. l. 33-40; 3 t., b. l. 161).

Garso įrašų parametruose užfiksuota, kad failas „Balso įrašytuvas_4mp3“ įrašytas 2018 m. birželio 30 d. 12.55 val., failas „Balso įrašytuvas_5mp3“ įrašytas 2018 m. birželio 30 d. 13.12 val. (3 t., b. l. 161).

2018 m. gruodžio 17 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašte užfiksuota, kad Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriuje 2018 m. birželio 30 d. 12.56 val. buvo gautas pranešimas iš telefono, kurio Nr. 841440296, dėl konflikto adresu (duomenys neskelbtini). Pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija (2 t., b. l. 49).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2019 m. sausio 21 d. buvo užfiksuota skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo apžiūra, kur girdima, kaip vyras prašo policijos iškvietimo adresu (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad vyksta šeimyninis barnis, nes žmogus, apsigyvenęs bute nelegaliai, nenori išeiti. Pranešėjas nurodo, kad tas žmogus jam yra niekas. Namas, pranešėjo teigimu, priklauso pranešėjui ir jo broliui. Greitosios pagalbos tvirtina, jog nereikia, bet nurodo, jog gali prireikti visko. Pranešėjas nurodo, jog operatorė gali iškviesti greitąją medicinos pagalbą moteriai, kuri yra senyvo amžiaus, kuri nugriuvo ir kuri sako, kad jis ją primušė. Moteris pranešėjui nėra giminaitė. Pranešėjas prisistato M. J. (2 t., b. l. 50-52).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoke Nr. G 947/2018(04) konstatuota, kad T. L. D. nustatyti odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairio dilbio priekiniame paviršiuje, kairiame rieše, kairiame delne; poodinės kraujosruvos kairės akies voko vidiniame kampe, kairėje alkūnėje, krūtinės kairėje, kairio klubo srityje, dešinės šlaunies užpakaliniame paviršiuje. Galimybė, kad T. L. D. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiosios papildomai nurodytomis aplinkybėmis bei užduotyje nurodytu laiku, nėra atmetama. T. L. D. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, kairiame rieše, poodines kraujosruvas kairėje alkūnėje, krūtinės kairėje, kairio klubo srityje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. T. L. D. nustatyti odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairiame rieše, poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje, krūtinės kairėje, kairio klubo srityje padaryti, kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiumi. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 5 trauminių kontaktų metu. T. L. D. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad T. L. D. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiosios papildomai nurodytose įvykio aplinkybėse nurodytos griuviminės traumos metu (1 t., b. l. 187-188).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 98/2019(04) nurodyta, kad T. L. D. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės šlaunies užpakaliniame paviršiuje, surašyta specialisto išvadoje Nr. G 947/2018(04), padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu. Minėtas sužalojimas galėjo būti padarytas ir M. R. nurodytomis aplinkybėmis, surašytomis 2018-12-11 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole, tai yra T. L. D. sritimi, kurioje nustatytas šis sužalojimas, atsitrenkus į protokolo 2018 m. gruodžio 13 d. fotolentelėje Nr. 1 fotonuotraukose Nr. 6-7 matomą atsikišusią kietą buką grindinio dalį, esančią vietoje, kur yra nurodyta, kad buvo atsisėdusi T. L. D.. T. L. D. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies voko vidiniame kampe, surašyta specialisto išvadoje Nr. G 947/2018(4), galėjo būti padaryta ir klausime nurodytomis aplinkybėmis, tai yra tiesiai smūgiuojant nukentėjusiajai į kairę akį. T. L. D. nustatytas nubrozdinimas kairiame delne, surašytas specialisto išvadoje Nr. G 947/2018(04), galėjo būti padarytas ir T. L. D. nurodytomis aplinkybėmis, surašytomis 2018 m. gruodžio 11 d. liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokole ir specialisto išvadoje Nr. G 947/2018(04), tai yra suėmus ranka erškėtrožės šaką ir susižalojus delną. Neatmetama galimybė, kad T. L. D. nustatyti odos nubrozdinimai kairio dilbio priekiniame paviršiuje, kairiame rieše, surašyti specialisto išvadoje Nr. G 947/2018(04), galėjo būti padaryti ranka paėmus už erškėtrožės krūmo (1 t., b. l. 193-194).

Specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad teismo medicinos gydytojas T. Š. paaiškino, jog T. L. D. kūno tyrimas buvo atliekamas jai pačiai dalyvaujant. Ji po įvykio tyrimui atvyko po 9 dienų. Apžiūros metu T. L. D. veide, tai yra kairio voko vidiniame kampe, jis kraujosruvos nenustatė. Kad T. L. D. minėtoje vietoje buvo kraujosruva, jis nustatė iš medicininių dokumentų. Dokumentuose buvo užfiksuota nedidelė blyški kraujosruva. Ši kraujosruva galėjo būti padaryta galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, bet to kategoriškai tvirtinti negalima, kadangi ji nustatyta tik iš medicininių dokumentų, bet nebuvo stebėta jo apžiūros metu. Ši kraujosruva galėjo būti padaryta kontaktuojant su buku kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Šaka pagal žalojančią daiktų rūšinę priklausomybę priskiriama kietiems bukiems daiktams. Erškėtrožės spyglys pasižymi aštriomis, duriančiomis savybėmis, kuriuo paprastai padaromi įbrėžimai ar durtinė žaizdelė. Akies vidinis voko kampas yra arčiau nosies (1 t., b. l. 132-134).

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2019 m. liepos 11 d. rašte nurodyta, kad T. L. D. Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje buvo gydoma nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. liepos 1 d. Pirmajame kardiologijos skyriuje buvo gydoma nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 10 d (1 t., b. l. 197).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. PG 1325/2019(04) konstatuota, kad T. L. D. nustatytam susirgimui (Takotsubo kardiomiopatijai) atsirasti galėjo turėti įtakos užduotyje nurodytas įvykis. Kadangi objektyvūs ir subjektyvūs susirgimo simptomai (nusiskundimai, elektrokardiogramos ir echokardiografijos duomenys, biocheminiai kraujo rodikliai) atsistatė per trumpesnį nei 10 dienų laikotarpį, susargdinimas (Takotsubo kardiomiopatija) kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktu: „gydymo trukmės adekvatumą (per ilgą ar per trumpą) sužalojimo ar susargdinimo pobūdžiui teismo medicinos gydytojas privalo vertinti kritiškai ir remtis tiriamojo asmens būkle bei objektyviais medicinos dokumentų įrašais“ (2 t., b. l. 8-9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. KG 1/2019(04) nurodyta, kad T. L. D. nustatyti odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairio dilbio priekiniame paviršiuje, kairiame rieše, kairiame delne, poodinės kraujosruvos kairės akies voko vidiniame kampe, kairėje alkūnėje, krūtinės kairėje, kairio klubo srityje, dešinės šlaunies užpakaliniame paviršiuje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. T. L. D. nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. liepos 10 d. gydantis Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, buvo diagnozuota Takotsubo kardiomiopatija, kuri dažniausiai kliniškai pasireiškia moterims, praeityje patyrusioms stiprių psichologinių dirgiklių. Pacientė 2018 m. liepos 3 d. neurologo konsultacijos metu skundėsi, kad psichostresai ją vargina apie 2 mėnesius, reabilitacijos metu (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 13 d. psichologo konsultacijos metu nurodė, kad prieš tris mėnesius ji neteko savo vyro, prieš kelis mėnesius ji pradėjo ruoštis kraustytis gyventi į kitus namus, kad ji išgyvena, jog vaikai verčia ją kraustytis iš namų, kuriuose ji gyveno su vyru, išsako jaučianti užsitęsusį įtampos ir nerimo jausmą, daugiausiai susijusį su patiriamais gyvenimo pokyčiais. Minėti duomenys rodo, kad T. L. D. Takotsubo kardiomiopatija išsivystė dėl prieš keletą mėnesių iki traumos atsiradusio ilgalaikio psichologinio streso, susijusio su patiriamais gyvenimo įvykiais. T. L. D. diagnozuota Takotsubo kardiomiopatija kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, kadangi objektyvūs ir subjektyvūs susirgimo simptomai (nusiskundimai, elektrokardiogramos ir echokardiografijos duomenys, biocheminiai kraujo rodikliai) atsistatė per trumpesnį nei 10 dienų laikotarpį. Vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto susargdinimo pobūdžio, todėl T. L. D. sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas, vadovaujantis turimais susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymo trukmę. Be to, vertinant kūno sužalojimo arba susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo mastą, įtakos neturi turėti ankstesnių ligų paūmėjimas (2 t., b. l. 14-16).

Savanoriško dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2019 m. liepos 19 d. T. L. D. pateikė teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0254/19 prijungimui prie baudžiamosios bylos (2 t., b. l. 53-54).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. R. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl inkriminuojamos veikos. Analizuojant kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus, matyti, kad jo parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad tuo metu ieškojo telefone rašto, o nukentėjusioji T. L. D. stovėjo šone, jam iš dešinės. Jis telefoną laikė dešinėje rankoje, kai nukentėjusioji staiga jam pliaukštelėjo pilvo apačioje, ties lytiniais organais. Kadangi jam tai buvo netikėta ir į tai sureagavo - „nes vyrai į tai sureaguoja“. Sureagavęs į nukentėjusiosios pliaukštelėjimą, sumosikavo rankomis, sukosi į nukentėjusiąją ir galėjo kažkur jai pataikyti, bet yra tikras, kad ne į veidą. Parodė, kad galėjo atbula ranka nukentėjusiajai lengvai kliudyti kažkur ties krūtine, bet ne ties galva. Teigė, kad jokio smūgio nebuvo, o tyčinio, - juo labiau. Atsisukęs į nukentėjusiąją, pamatė, kad ji prarado pusiausvyrą ir, žengdama žingsnį atgal, atsisėdo sėdyne į gėlyną. Taip pat teigė, kad nukentėjusiajai virš antakio matė kraujo lašelį, kadangi nukentėjusioji nugriuvo prie pat rožės krūmo ir įsidūrė į rožės spyglį, kai kėlėsi nuo žemės (3 t., b. l. 38-41, 68-70). Nurodytas aplinkybes kaltinamasis M. R. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu ir iš esmės analogiškai teigė, kad nukentėjusioji buvo šalia jo, iš dešinės, atsisukusi krūtine į jo dešinę ranką. Kol jis laikė telefoną ir ieškojo dokumento, nukentėjusioji, ištarusi žodžius „ką čia rodai?“, kepštelėjo jam ties lytiniais organais, nuo ko jis visu kūnu ir telefonu rankoje pasisuko ir ją kliudė. Nukentėjusioji nuo to paėjo porą žingsnių link erškėtrožių krūmo, apsižiūrėjo ir atsisėdo (3 t., b. l. 46-56). Akistatos metu kaltinamasis M. R. taip pat parodė, kad norėjo nukentėjusiajai parodyti dokumentą, todėl maigė telefoną. Nukentėjusioji stovėjo šalia jo, jam iš dešinės ir kepštelėjo jam ties pilvo apačia. Kadangi to iš T. L. D. nesitikėjo, rankoje laikydamas telefoną, pasisuko, o nuo to pasisukimo nukentėjusiąją kliudė, dėl ko ji nuvirto. Teigė, kad kumščiu nukentėjusiajai nesmogė, o stumtelėjimas buvo nevalingas, refleksinis, tikrai tyčia to daryti nenorėjo. Nurodė, kad nukentėjusioji griebėsi už erškėtrožės, o erškėtrožė jai dar nubrozdino kaktą (3 t., b. l. 59-63). Atkreiptinas dėmesys, kad M. R. po įvykio pats iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą kaltinamasis nurodė, kad vyksta šeimyninis barnis, operatorei teigė, kad galima iškviesti greitąją medicinos pagalbą moteriai, kuri yra senyvo amžiaus, kuri nugriuvo ir kuri sako, kad jis ją primušė (2 t., b. l. 50-52). Policijos pareigūno T. R. tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad buvo gautas budėtojo pranešimas, jog pranešėjo name yra nepageidaujama moteris, kuri atsisako išeiti iš namo. Pranešėjas teigė, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba, nes moteris buvo nukritusi (1 t., b. l. 87-88). Policijos pareigūno G. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad dėl šio įvykio apklaustas M. R. paaiškino, kad jokio tikslo sužaloti T. L. D. neturėjo, viskas įvyko netyčia dėl pačios moters kaltės (1 t., b. l. 89). Liudytojas D. J. teisme parodė, kad apie įvykį M. R. jam papasakojo, jog žodinio konflikto metu T. L. D. griebė jam už „klyno“, o kadangi jie buvo netoli vienas kito, M. R. sukosi ir nukentėjusiąją lietė, dėl to T. L. D. nukrito šalia rožių krūmo (4 t., b. l. 3-7). Nors liudytojo D. J. įvykio metu nebuvo, tačiau teismas analizuoja tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kadangi jie turi įrodomąją vertę, jeigu yra įvertinami pagal įstatymo reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis M. R. viso proceso metu teigė, kad jis stovėjo nugara į namo įėjimą, 2-3 metrų atstumu nuo įėjimo, o nukentėjusioji stovėjo šonu į namo įėjimą, nugara į langą ir rožių krūmą, jam iš dešinės ir jiedu sudarė tarsi „V“ formos raidę. Kaltinamasis nurodė, kad L. G. irgi stovėjo apie 3-5 m nuo jo, už šulinio, jam iš kairės, o pokalbio metu E. M. R. stovėjo jam už nugaros, ant laiptelių prie įėjimo. Liudytojas L. G. nurodė analogiškai kaip ir kaltinamasis, kad kivirčas vyko ant takelio, prie namo lango. Nurodė, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis stovėjo greta ties langu, nukentėjusioji kaltinamajam stovėjo iš dešinės pusės, o jis pats stovėjo prie vartelių, įvykį stebėjo iš šalies, atstumas nuo jo iki nukentėjusios buvo apie 10 žingsnių, kliūčių matyti nebuvo. Liudytojas L. G. nurodė, kad E. M. R. stovėjo ant laiptelių prie netoliese esančių lauko durų. Nuo laiptelių kaltinamasis stovėjo 3-5 metrų atstumu. Priešingai nei nurodė kaltinamasis M. R. ir liudytojas L. G., nukentėjusioji T. L. D. teigė, kad įvykio metu ji stovėjo prie pat laiptų, ant laiptų stovėjo M. R., aukščiau - anūkė E. M. R., o L. G. stovėjo priešingoje namo pusėje - maždaug 3 metrai link vištidės (parodymų patikrinimo vietoje protokolo fotonuotraukų duomenys (1 t., b. l. 111-120). Tuo tarpu liudytoja E. M. R. nurodė, kad M. R. ir T. L. D. stovėjo vienas priešais kitą, „baba“ stovėjo prie namų, ji stovėjo ant kelio, o to vyro draugas stovėjo kažkur netoliese, bet ne prie jų. Kai „babai“ sudavė smūgį, „baba“ stovėjo ant žolės (1 t., b. l. 182-183). Išanalizavus šiuos duomenis, matyti, kad tik kaltinamojo M. R. ir liudytojo L. G. parodymai dėl įvykio metu buvusių asmenų stovėjimo vietų visiškai sutampa.