- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2YT-13013-766/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01678-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja V. J. kreipėsi pareiškimu į teismą prašydama paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimui gauti atnaujinti pareiškėjai įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, paveldint pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) mirusio pareiškėjos tėvo E. A. B. turtą ir turtines teises.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas E. A. B.. Po jo mirties atsirado palikimas pagal įstatymą. Į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties nesikreipė, nes tuo metu buvo įsitikinusi, kad jokio turto po tėvo mirties, kurį turėtų paveldėti notarine tvarka, nėra. 2021 m. spalio mėnesį, tvarkydama mirusio tėvo daiktus, rado 2016 m. gegužės 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio sužinojo, kad miręs tėvas E. A. B. asmeninės nuosavybės teise turėjo 0,0611 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tuomet ji pradėjo rūpintis paveldėjo reikalais ir išsiaiškino, kad yra praleistas terminas palikimui priimti. Prašo nurodytą palikimo priėmimo termino praleidimo priežastį laikyti svarbia ir atnaujinti terminą palikimui priimti. Pažymėjo, kad daugiau įpėdinių, turinčių teisę ir pageidaujančių priimti palikimą, atsiradusį po E. A. B. mirties, nėra.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjos V. J. atstovas pateikė prašymą, kuriuo prašė pareiškimą tenkinti, bylą nagrinėti pareiškėjai ir jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
5. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėja V. J. yra E. A. B. ir E. B., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikas. (duomenys neskelbtini) E. A. B., kurio paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), mirė. Po E. A. B. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
7. Įstatyme nenurodyta, kokios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad ji terminą palikimui po tėvo E. A. B. mirties priimti praleido, kadangi tuo metu buvo įsitikinusi, kad jokio turto po tėvo mirties, kurį turėtų paveldėti notarine tvarka, nėra. Tik tvarkydama mirusio tėvo daiktus, rado 2016 m. gegužės 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio sužinojo, kad miręs tėvas E. A. B. asmeninės nuosavybės teise turi 0,0611 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pradėjo tvarkyti paveldėjimo klausimus ir tik tuomet sužinojo, kad yra praleidusi terminą palikimui priimti.
9. Kaip aukščiau minėta, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą palikimui priimti terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
10. Teismas, spręsdamas, ar šioje byloje yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsižvelgia į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad po tėvo mirties jai nebuvo žinoma, kad tėvas turėjo turto, šias aplinkybes išsiaiškino tik 2021 m. spalio mėnesį, tvarkydama mirusio tėvo daiktus, į tai, kad dėl palikimo, atsiradusio po E. A. B. mirties, į notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta, kad suinteresuotas asmuo pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.
11. Teismas, atsižvelgdamas į paveldėjimo tikslus, jog esant objektyviai galimybei įpėdiniai galėtų realizuoti savo prigimtinę teisę paveldėti, įvertinęs, kad kitų asmenų teisės ir viešasis interesas nebus pažeisti, sprendžia, jog aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą tėvo E. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.