Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. G. advokato gynėjo Juozapo Surblio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria palikta galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartis, kuria kaltinamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas suėmimo terminas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir 264 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su bendrininkų grupe, neteisėtai padėjo įgyti narkotinę medžiagą, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinės medžiagos be tikslo platinti, t. y. kartu su A. N. 2014 m. balandžio 2 d., apie 13.50 val., A. A. prašymu, (duomenys neskelbtini), iš L. P. už iš D. T. gautus 60 Lt įgijo narkotinės medžiagos – 1,252 g kanapių ir jų dalių, dalį jų – 0,747 g – netrukus automobilyje AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė D. T., o likusią dalį – nedidelį kiekį – 0,505 g kanapių ir jų dalių už tarpininkavimą pasiliko sau su A. N., kuris narkotinę medžiagą laikė su savimi važiuojant minėtu automobiliu iki tol, kol 2014 m. balandžio 2 d., apie 14.20 val., asmens kratos metu pas A. N. minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2014 m. spalio 21 d. nutarimu M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamasis M. G. 2015 m. gegužės 26 d. 20 val. sulaikytas ir 2015 m. gegužės 27 d. pristatytas į teismą.

Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamojo M. G. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Klaipėdos apygardos teismas, palikdamas galioti kaltinamajam M. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatydamas 1 mėnesio suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas keičiant švelnesnę kardomąją priemonę į griežtesnę, BPK 123, 136 ir 139 straipsnių nuostatų nepažeidė.

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį (įtariamąjį, nuteistąjį) siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Vienas iš tikslų, įtvirtintų paminėtoje teisės normoje, yra siekis užtikrinti kaltinamojo (įtariamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. BPK 247 straipsnyje reglamentuojama, kad jeigu kaltinamasis neatvyko į teismo posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus BPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne.

BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kardomoji priemonė pakeičiame griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo tvarka įstatymo leidėjo įtvirtinta BPK 123 straipsnyje. BPK 123 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 121 straipsnyje. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų ir suėmimo skyrimo sąlygoms, nustatytoms BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo pareigūno 2014 m. spalio 21 d. nutarimu, siekiant užtikrinti M. G. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjime teisme, jam buvo paskirta pati švelniausia iš bendrųjų kardomųjų priemonių – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 straipsnis) (2 t., b. l. 37). Kaip matyti iš šio nutarimo ir kaltinamojo rašytinio pasižadėjimo neišvykti, M. G. pasirašytinai įsipareigojo be prokuroro ar teismo leidimo nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios Taikos g. 41-83, Klaipėdoje, ir buvo įspėtas, kad pažeidus šią kardomąją priemonę, jam gali būti skirta griežtesnė kardomoji priemonė (2 t., b. l. 38) (BPK 136 straipsnio 3 dalis). Tačiau, bylos duomenimis, paminėto įsipareigojimo kaltinamasis M. G. nevykdė, šaukiamas į 2015 m. kovo 16 d. 9 val. ir 2015 m. gegužės 4 d. 9 val. teismo posėdžius, apie kurių laiką ir vietą jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, neatvyko, o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi nutarus kaltinamąjį į teismo posėdį atvesdinti, policijos pareigūnams susisiekti su kaltinamuoju ir jį atvesdinti į 2015 m. gegužės 4 d. 9 val. teismo posėdį nepavyko, jis nebuvo rastas gyvenamojoje vietoje (2 t., b. l. 151, 157). Klaipėdos apygardos teismas, negavęs duomenų, kad kaltinamasis antrą kartą į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi M. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą (2 t., b. l. 159).

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nebuvo veiksminga, ji neužtikrino ja siekiamo tikslo, t. y. kaltinamojo dalyvavimo procese ir netrukdomo bylos nagrinėjimo. Todėl teismas, nustatęs, kad kaltinamasis M. G. vengia teismo, siekdamas pašalinti prielaidas vilkinti bylos nagrinėjimą, trukdyti teismui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyti tikrąją tiesą, pagrįstai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą (BPK 139 ir 247 straipsnis).

Kaip minėta, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų ir jo skyrimo sąlygoms, nustatytoms BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, kad M. G. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Viena iš nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas M. G., priskirtina prie apysunkių BK 11 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste. Už veikos, nustatytos BK 264 straipsnio 1 dalyje, padarymą, be kitų sankcijoje nustatytų alternatyvių bausmių, įstatymų leidėjas nustato ir gana griežtą bausmę – laisvės atėmimą iki 5 metų (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Kaltinamojo nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežastys, t. y. pramiegojimas, nežinojimas, kur vyks teismo posėdis, kur yra apygardos teismas rodo, kad M. G. kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas pažeidė išskirtinai tik dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, pasirinkto neatsakingo elgesio varianto. Tai, kad M. G. nėra pakankamai atsakingas patvirtina aplinkybės, jog jis nuolatos praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, teisinasi, kad jų nežino, pažada lankyti pamokas, bet tokį pažadą vykdo trumpai (2 t., b. l. 80). Byloje yra duomenų ir apie tai, kad M. G. 2009 metai buvo pabėgęs iš namų, buvo paieškomas beveik visą mėnesį (2 t., b. l. 75-76). Kaip minėta, M. G. buvo pasirašytinai įspėtas, kad pažeidus paskirta kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti nustatytus apribojimus, jam gali būti skirta griežtesnė kardomoji priemonė. Byloje nėra pagrindo teigti, kad M. G. pagal savo amžių nesuvokė šio įspėjimo pasekmių. Nepaisant to, kad M. G. yra nepilnametis, tačiau, kaip nurodoma 2015 m. rugpjūčio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 104MS-274/2014, kaltinamasis gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose, atsakyti už savo nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 101)

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad aptartos aplinkybės Klaipėdos apygardos teismui suteikė pagrindą palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį, kuria kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, ir nustatyti 1 mėnesio suėmimo terminą tuo pagrindu, kad kaltinamais gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tik pačia griežčiausia kardomąja priemone – suėmimu gali būti pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, t. y. užtikrintas kaltinamojo M. G. dalyvavimas procese ir netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme.

Gynėjo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su M. G. socialine aplinka, jo lengvabūdišku elgesiu dėl amžiaus, gailėjimusi dėl neatsakingo poelgio, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Prieš teismą ir įstatymą visi asmenys yra lygūs nepaisant jų socialinės padėties ir pan. (BPK 6 straipsnio 2 dalis). Tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau M. G. ir jo gynėjui, nesuteikia pagrindo naikinti apskųstą teisėtą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. G. advokato gynėjo Juozapo Surblio skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.