Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties pagal pareiškėjo antstolio R. B. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys - akcinė bendrovė „Kauno energija“, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti vykdymo procese skolininkę J. U. jos palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad vykdo vykdomuosius dokumentus Nr. 2-4781-584/2011, kurį 2011-06-07 išdavė Kauno miesto apylinkės teismas dėl 2 070,32 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo, ir Nr. 2-7412-638/2014, kurį 2014-06-09 išdavė Kauno apylinkės teismas dėl 1 648,69 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės J. U. išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai. Skolininkei (duomenys neskelbtini) mirus, jos palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017-06-29 nutartimi antstolio prašymą patenkino ir vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje (duomenys neskelbtini) mirusiosios skolininkės J. U. naująja skolininke pripažino Lietuvos Respubliką, atstovaujamą valstybės įmonės Turto bankas.Teismas nustatė, kad antstolio R. B. kontoroje pagal Kauno apylinkės teismo 2011-06-07 ir 2014-06-09 vykdomuosius raštus iš skolininkės J. U. vykdomas skolos išieškojimas išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai. Išieškojimui užtikrinti buvo areštuotas skolininkės butas adresu (duomenys neskelbtini). J. U. mirė (duomenys neskelbtini). Jos turto įpėdinis, remiantis testamentų registro išrašu yra Lietuvos Respublika.Teismas, įvertinęs tai, kad viešame registre išviešintas palikėjos turto areštas, teismų praktikoje pripažįstamas tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu pagal LR CK 5.63 straipsnį, sprendė, jog nėra kliūčių vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkę J. U. pakeisti jos turto perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, prašo Kauno apylinkės teismo 2017-06-29 nutartį pakeisti ir pareiškėjo antstolio R. B. prašymą dėl skolininkės pakeitimo jos teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, tenkinti iš dalies – prašymą dėl skolininkės pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti, likusią nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Vien tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininkės, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusio skolininko turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį). J. U. priklausęs turtas nebuvo areštuotas pareiškėjo nurodytoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t y. turto areštų registre nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų uždėjęs areštą skolininkei priklausiusiam turtui vykdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). J. U. priklausęs turtas AB „Kauno energija“ naudai 2011-11-11 buvo areštuotas tik vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kaimo miesto apylinkės teismo 2011-06-07 vykdomąjį raštą Nr. 2-4781-584/2011. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad teisės aktų nustatytu terminu buvo išviešintas areštas AB „Kauno energija“ naudai ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip įpėdinė buvo informuota dėl šios kreditorės atitinkamo dydžio reikalavimo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2016-01-18. Šiuo atveju, turto areštas vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojo naudai nebuvo atliktas. Be to, nei pareiškėjas, nei AB „Kauno energija“ po skolininkės mirties per 3 mėnesius nepareiškė kreditorinio reikalavimo remiantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi ir kitais CK nustatytais ar teismų praktikoje pripažintais galimais būdais dėl skolos. Pareiškėjas taip pat neprašo pratęsti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nenurodo minėto termino praleidimo priežasčių, tad nėra galimybės įvertinti termino praleidimo priežasčių svarumo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad kreditoriaus reikalavimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, tad negali būti įgyvendintas.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas antstolio prašymas pakeisti mirusią skolininkę jos teisių perėmėja vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusios redakcijos CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Būtent remiantis paveldėjimo teisės normomis turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Šios normos tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, ir kt.).Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012; kt.).Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Taigi, esant CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nurodytiems atvejams, paveldėjimas turtas pereina valstybei privalomai, valstybė negali atsisakyti jį priimti, negali pasirinkti paveldėjimo būdo. Dėl šios priežasties buvo laikomasi teismų praktikos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies norma netenka reikšmės tuo atveju, kai palikimą priima valstybė. Todėl, tuo atveju, kai palikimą priima valstybė, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, nebuvo taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, ir kt.). Taigi, vyravo susiformavusi praktika, kad įtvirtintas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti buvo nelaikomas praleistu ir dėl to jo nereikėjo atnaujinti, jei kreditorius informavo valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančią instituciją apie savo reikalavimą nors ir praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, tačiau iki priimant palikimą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, sprendė, kad yra objektyvi būtinybė keisti pradėtą formuoti praktiką ir kompleksiškai vertindama, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino, išdėstė tokias taisykles, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas.Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą ir jo pratęsimą, taikymo vykdymo procese nagrinėjant procesinių teisių perėmimo, kai valstybė paveldi pagal įstatymą, klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taigi, tam, kad valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolas ir būtų pakeista skolininke vykdymo procese, turi būti patikrinamos šios sąlygos: ar kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė įpėdinei reikalavimą; jeigu ne, ar terminas kreditoriaus reikalavimas pareikšti yra atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka.CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, plėtodama šiame nutarties punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje skolininkės J. U. atžvilgiu vykdomos dvi vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Kauno apylinkės teismo 2011-06-07 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4781-584/2011 dėl 2 070,32 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo AB „Kauno energija“ naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Kauno apylinkės teismo 2014-06-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7412-638/2014 dėl 1 648,69 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo AB „Kauno energija“ naudai. Skolininkė J. U. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro duomenimis J. U. palikimą 2016-12-21 priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas (b. l. 7). Pagal vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantį pranešimą apie turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimą, dar iki skolininkės J. U. mirties nuo 2011-11-11 Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto – 13/100 dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštas, nurodant, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas, – kreditorė AB „Kauno energija“, turto arešto pagrindas – Kauno apylinkė teismo 2011-06-07 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-4781-584, turto arešto mastas – 8 955,39 Lt (atitikmuo 2 593,67 Eur, į šią sumą įskaitant ir priskaičiuotas vykdymo išlaidas) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 41, civ. bylos l. 21-22). Taigi, nurodytu turto arešto aktu Turto arešto aktų registre buvo išviešintas palikėjos turto areštas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolei areštavus skolininkės nekilnojamąjį turtą ir arešto aktą įregistravus turto arešto registre, įpėdiniai buvo tinkamai informuoti apie palikėjos skolas. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo išvadą iš esmės pripažįsta nepagrįsta.Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, yra nustatytas tam, jog būtų užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir jų reikalavimai; tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, jokių nurodyto termino išimčių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruojant Turto arešto aktų registre toks tikslas visa apimtimi nebuvo pasiektas, nes tokiu būdu buvo pareikštas tik kreditorės AB „Kauno energija“ 2 593,67 Eur reikalavimas, t. y. įpėdinė valstybė buvo informuota tik dėl šios kreditorės atitinkamo dydžio reikalavimo. Todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai mirusią skolininkę pakeitė jos turtą paveldėjusia Lietuvos Respublika vykdymo procese tik vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2011-06-07 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4781-584/2011 dėl 2 070,32 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai.Tiek civilinėje byloje, tiek vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikta jokių duomenų, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjos turto areštas kreditorės AB „Kauno energija“ 1 648,69 Eur reikalavimo įvykdymui užtikrinti. Bylose taip pat nėra duomenų, kad kreditorė AB „Kauno energija“ kitokiu šios nutarties 16 punkte nurodytu būdu būtų pareiškusi atitinkamo dydžio reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorės AB „Kauno energija“ 1 648,69 Eur reikalavimą.Remiantis šios nutarties 18, 19 punktų išvadomis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad mirusi skolininkė J. U. negali būti pakeista jos turto paveldėtoja Lietuvos Respublika vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2014-06-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7412-638/2014 dėl 1 648,69 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė CK ir CPK normas, sprendimo išvados dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese neatitiko susiformavusios teismų praktikos ir nepagrįstai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkę pakeitė jos teisių perėmėja Lietuvos Respublika. Išdėstytų motyvų pagrindu skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017-06-29 nutarties dalis, kuria vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje (duomenys neskelbtini) mirusiosios skolininkės J. U. naująja skolininke pripažinta Lietuvos Respublika, panaikinama ir šioje dalyje klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolio R. B. prašymas dėl skolininkės pakeitimo šioje vykdomojoje byloje atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties dalį, kuria vykdomojoje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje (duomenys neskelbtini) mirusiosios skolininkės J. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) naująja skolininke pripažinta Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo antstolio R. B. prašymą pakeisti (duomenys neskelbtini) mirusią skolininkę J. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Likusią Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.