- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- 1-363-771/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28933-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- K. P.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant A. A., dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei, nukentėjusiajam K. P., kaltinamajam R. K., viešame teisiamajam posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) anksčiau teistas: 1) 2000-11-15 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 2 m. 6 mėn., bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams; 2) 2002-12-11 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d., 206 str. 1 d., laisvės atėmimo bausme 1 m. 8 mėn., bausmę atlikęs 2004-01-30, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. 2020-07-21, apie 11:20 val., (duomenys neskelbtini) tyčia smogdamas nukentėjusiajam K. P. į veido sritį ne mažiau trijų kartų, padarė nukentėjusiajam K. P.: kairės akiduobės medialinės sienelės lūžį, kraujosruvas kairės akies vokuose ir dešiniame žaste, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės akiduobės medialinės sienelės lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino bei parodė, kad 2020-07-20 jis buvo komandiruotėje (duomenys neskelbtini) Su nukentėjusiuoju susipažino vėlai vakare rūkydamas balkone. Sutarė pas nukentėjusįjį kambaryje kartu vartoti alkoholinius gėrimus. Alkoholinius gėrimus pirko (duomenys neskelbtini). Už alkoholinius gėrimus mokėjo tiek jis, tiek pats nukentėjusysis. Pirkti svaigalus bare ėjo keletą kartų. Nepamena, ar už alkoholinius gėrimus atsiskaitinėjo banko mokėjimo kortele, ar grynais pinigais. Pamena, kad turėjo apie 300 eurų. Alkoholinius gėrimus su nukentėjusiuoju vartojo visą naktį. Vienu tarpu tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas dėl to, kad jis nukentėjusiojo žmonai telefonu pranešė, kad pastarasis yra (duomenys neskelbtini). Nepamena per kieno telefoną kalbėjo su nukentėjusiojo žmona. Galėjo būti, kad su nukentėjusiojo žmona kalbėjo per nukentėjusiojo telefoną. Nukentėjusiojo žmonai nesakė, kad pastaroji neitų į nukentėjusiojo kambarį. Nukentėjusysis savo nepasitenkinimą dėl minėto skambučio išreiškė jį pastumdamas. Jis taip pat nukentėjusįjį pastūmė. Vienas kitam jokių smūgių nesudavė, sužalojimų nepadarė. Tuo konfliktas ir baigėsi. Po to jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu tarpu nukentėjusysis jo paprašė nueiti iki pastarojo automobilio. Jis nepamena kokiu tikslu reikėjo nueiti. Ar buvo nuėjęs, nepamena. Ryte į (duomenys neskelbtini) įėjo nukentėjusiojo žmona, kuri pradėjo ant jų abiejų šaukti. Prieš pastarajai įeinant į kambarį, jis nebuvo ant nukentėjusiojo užvirtęs. Nukentėjusiojo žmona jį kaltino nukentėjusiojo pinigų ir mobiliojo telefono vagyste. Jis nukentėjusiojo pinigų ir telefono neėmė. Jis siūlė nukentėjusiojo žmonai eiti ieškoti pamestų daiktu. Buvo nuėję ir į jo kambarį. Nukentėjusiojo žmonai atidavė nukentėjusiojo automobilio raktelius bei nukentėjusiojo vairuotojo pažymėjimą. Jis nežino kaip pas jį atsirado šie daiktai. Viskas baigėsi tuo, kad jis nusprendė pabėgti nuo konflikto ir kaltinimų. (duomenys neskelbtini) jį sulaikė nukentėjusysis su žmona ir jį sumušė. Mušimo metu jis buvo nukritęs ant žemės. Jam buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas. Grumtynių metu jis nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio. Jam pavyko ištrukti ir išbėgti laukan. Vėliau prie parduotuvės jį sulaikė policijos pareigūnai. Asmens kratos metu už telefono dėklo rasti bei paimti pinigai priklauso jam. Kaltinime nurodytų sužalojimų nukentėjusiajam nepadarė. Pamena, kad vienu tarpu, vartodamas alkoholinius gėrimus, nukentėjusysis griuvo ir veidu trenkėsi į stalą. Kaltinime nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti nuo to griuvimo. Jis nežino kaip nukentėjusiojo automobilyje atsirado pastarojo telefonas. Tai pat nežino kaip pas jį atsirado nukentėjusiojo vairuotojo pažymėjimas. Nesutinka su jam pareikštais civiliniais ieškiniais, nes nukentėjusiajam sužalojimų nepadarė.
Nukentėjusysis K. P. parodė, kad 2020-07-20 jis susipyko su savo žmona ir apie 21 val. savo automobiliu atvažiavo (duomenys neskelbtini) Su savimi turėjo apie 400 eurų. Vakarą leido bare gerdamas svaigalus. Iš baro grįžo į kambarį kur toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 4 val. išėjo į balkoną parūkyti. Ten susipažino su kaltinamuoju. Sugalvojo kartu išgerti svaigalų. (duomenys neskelbtini) nusipirko alkoholinių gėrimų ir apie 5 val. (duomenys neskelbtini) pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Jo piniginė, raktai, telefonas buvo ant spinteles. Gėrimus į barą ėjo pirkti apie 3 kartus. Alkoholiniams gėrimams išleido apie 20 eurų. Pamena, kad savo telefonu kalbėjo su savo žmona. Ar pastarajai sakė, kad (duomenys neskelbtini), nepamena. Pamena, kad kaltinamasis telefonu kalbėjusi su jo žmona, kuriai liepė į kambarį neiti. Nepamena, kad būtų veidu trenkėsis į stalą, kaip nurodo kaltinamasis. Kaltinamojo neprašė nueiti iki jo automobilio. Vienu tarpu, būnant prie balkono, kaltinamasis sugalvojo „pasitikrinti jėgas“ ir jam 2 kartus smogė į pilvą. Jis kaltinamąjį galėjo tik pastumti. Po to įvykio grįžo kartu į jo kambarį. Pamena momentą, kai į kambarį įėjo jo žmona. Po to pamena, kad bandė sulaikyti kaltinamąjį koridoriuje, suimdamas pastarąjį už kaklo bei parversdamas ant grindų. Dėl girtumo smulkiai visų įvykio aplinkybių nepamena. Vėliau pastebėjo, kad sumušta jo akis, labai skaudėjo galva. Dėl girtumo jis nepamena kaip buvo sužalotas. Iki susitikimo su kaltinamuoju jis nebuvo sužalotas. Vartojant alkoholinius gėrimus, kambaryje buvo tik kaltinamasis ir jis. Pats susižaloti jis negalėjo, jį galėjo sužaloti tik kaltinamasis. Vakare po įvykio jam pradėjo tinti akis, labai skaudėjo galva. Dėl to kvietė greitąją medicinos pagalbą. Mėlynė po akimi laikėsi apie 2 savaites, galvos skausmas tęsėsi apie 2 mėnesius. Vaistus nuo skausmo vartojo savo nuožiūra. Baudžiamojoje byloje reiškia civilinį ieškinį dėl 2 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo. Ieškinį grindžia tuo, jog patirtų sužalojimų 2 savaites negalėjo grįžti į darbą. Dėl to negavo 2 680 euru pajamų, nes SODRA jam draudimo išmokos nemokėjo. Žmona pasakojo, kad įėjusi į kambarį pamatė, kaip kaltinamasis buvo užlipęs ant jo. Be to papasakojo, kad jo telefoną rado mašinoje. Byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 260 eurų turtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą grindžia tuo, jog iš jo piniginės buvo pagrobti pinigai 260 eurų.
Liudytoja S. P. parodė, kad nukentėjusysis K. P. yra jos vyras. Įvykio dieną apie 20 val. susipyko su nukentėjusiuoju ir pastarasis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) Ar su savimi turėjo pinigų, ji nežino. Kitos dienos ryte, apie 8 val., ji paskambino vyrui, norėdama sužinoti kur pastarasis yra, tačiau ragelio niekas nepakėlė. Maždaug po pusvalandžio dar kartą paskambino nukentėjusiajam. Telefonu atsiliepė kaltinamasis, kuris paaiškino, kad jos vyro nėra, todėl ir negali atsiliepti. Kaltinamasis prašė skambinti į jo telefono numerį, į (duomenys neskelbtini) neiti. Žadėjo pats išnešti jai automobilio raktus. Apie 12 val. ji atvažiavo į (duomenys neskelbtini)., ji ten nuėjo. Kambario durys buvo neužrakintos. Kambaryje pamatė lovoje ant nugaros be sąmonės gulintį jos vyrą. Kaltinamasis sėdėjo ant jos vyro. Paklausė kaltinamojo ką jis daro. Tuo tarpu nukentėjusysis atsipeikėjo ir pasakė, kad kaltinamais jį sumušė. Nukentėjusiojo veidas buvo sužalotas, ant nosies ir akies matėsi mėlynės. Patalynė buvo kruvina. Ant stalo gulėjo atidaryta nukentėjusiojo piniginė. Nuo stalo paėmė piniginę bei padavė ją nukentėjusiajam, liepdama pasitikrinti jos turinį. Nukentėjusysis pasakė, kad dingo pinigai. Ji pradėjo aiškinis su kaltinamuoju dėl dingusių pinigų. Kaltinamasis padavė nukentėjusiajam pastarojo automobilio raktelius. Pinigų ėjo ieškoti. Išėjus iš kambario, kaltinamasis jai padavė nukentėjusiojo vairuotojo pažymėjimą nepaaiškindamas kaip šis dokumentas atsirado pas jį. Ji nusprendė iškviesti policiją. Kaltinamasis bandė pabėgti. (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis bandė sulaikyti kaltinamąjį, parversdamas pastarąjį ant žemės, tačiau pastarajam pavyko pabėgti. Vienas kitam jokių smūgių nesudavė. Nukentėjusysis dėl girtumo atsimena ne visas įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis jai papasakojo, kad būnant balkone kaltinamasis pastarajam smūgiavo į pilvą. Nukentėjusysis nepamena kaip jis buvo sužalotas kambaryje. Po įvykio nukentėjusysis porą savaičių negalėjo dirbti, nes sukosi galva, skaudėjo akis. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis negalėjo grįžti į darbą apie 2 savaites.
Liudytoja R. I. parodė, kad nukentėjusysis yra jos žentas. Pamena, kad jos dukra S. P. skambino per (duomenys neskelbtini) programą nukentėjusiajam, tačiau nukentėjusiojo telefonu atsiliepė kitas vyras. Tas vyras pranešė, kad nukentėjusysis yra (duomenys neskelbtini) ir kad pastaroji gali atvažiuoti (duomenys neskelbtini) pasiimti automobilio raktelius bei nukentėjusiojo telefoną. Jiems atvažiavus prie (duomenys neskelbtini), S. P. dar kartą skambino nukentėjusiajam, bet telefonu niekas neatsiliepė. Tada S. P. nuėjo (duomenys neskelbtini). Ji su anūku nuėjo į (duomenys neskelbtini). Netrukus išgirdo triukšmą. (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis ir mano dukra užstojo kaltinamajam kelią, neleisdami pastarajam išeiti iš (duomenys neskelbtini). Tarp asmenų jokio pokalbio nebuvo. Kaltinamajam pavyko išbėgti laukan. Pastebėjo, kad nukentėjusiojo akis buvo stipriai sumušta ir ištinusi. Ant galvos matėsi daug kraujosruvų. Vėliau S. P. jai pasakojo, kad įėjusi į kambarį pamatė kaltinamąjį užsisėdusi ant nukentėjusiojo ir pastarąjį mušantį.
Liudytoja B. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Pamena, kad išvakarėse kaltinamasis ir nukentėjusysis (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis ir nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) užsakinėjo maisto ir alkoholinių gėrimų iki 4 val. ryto. Abu buvo apsvaigę, eidami svyravo, tačiau negriuvinėjo. Jokių konfliktų tarp šių asmenų nebuvo, ant veidų sužalojimų nesimatė. Po 4 val. pastarųjų daugiau nebematė. Nuo 8 val. iki 8:30 val., eidama iš (duomenys neskelbtini) matė kaltinamąjį, kuris sėdosi į nukentėjusiojo automobilį.
Liudytoja L. G. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną ryte į (duomenys neskelbtini) atėjo nukentėjusiojo žmona, kuri norėjo (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis, nes iš pastarojo norėjo pasiimti automobilio raktelius. Ji pasakė pastarajai (duomenys neskelbtini). Netrukus (duomenys neskelbtini) išgirdo triukšmą. Nuėjusi pasižiūrėti, pamatė kaltinamąjį nukentėjusįjį ir pastarojo žmona. Iš kalbos suprato, kad kaltinamasis buvo kaltinamas vagyste. Nukentėjusysis smaugė kaltinamąjį, o minėta moteris bandė pastaruosius išskirti. Kaltinamajam buvo prakirstas antakis. Vienas kitam smūgių nesudavė. Po to kaltinamajam pavyko pabėgti iš (duomenys neskelbtini). Pastarajam išpasakos nubėgo nukentėjusiojo žmona. Netrukus po to atvažiavo policijos pareigūnai. Vėliau iš minėtų asmenų kalbos suprato, kad nukentėjusysis buvo sumuštas ir dingo pastarojo pinigai. Ant nukentėjusiojo veido sužalojimų nesimatė. Pastebėjo, kad buvo paraudusi kairė akis. Nukentėjusysis skundėsi galvos skausmais.
Liudytojas G. M. parodė, kad iš kolegų gavo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini) yra sumuštas bei apiplėštas žmogus. Kolegos apibūdino įtariamąjį. Įtariamąjį rado (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) po balkonu. Įtariamajam ar iš nosies, ar iš galvos bėgo kraujas. Įtariamasis nieko neaiškino, tik dėkojo už tolerantišką sulaikymą. Įtariamasis turėjo kuprinę.
Liudytoja D. S. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą apie sumuštą žmogų ir pavogtus pinigus (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini) jį pasitiko nukentėjusiojo žmona. Pastaroji papasakojo, kad atvykusi į (duomenys neskelbtini) rado savo vyrą sumuštą. Ji paaiškino, kad buvo pavogti vyro pinigai. Kaltininkas iš (duomenys neskelbtini) pasišalino. Šiuo metu nepamena kas apibūdino įtariamąjį, t.y. ar nukentėjusiojo žmona, ar (duomenys neskelbtini). Jis perdavė kitiems mieste dirbusiems ekipažams informaciją, susijusią su įtariamojo apibūdinimu. Pamena, kad nukentėjusiojo žmona nukentėjusiojo ar telefoną, ar piniginę rado pastarojo automobilyje. Įvykio vietoje bendravo su nukentėjusiuoju. Pastarasis buvo neblaivus, agresyvus. Matėsi, kad pastarojo veidas sužalotas. Nukentėjusysis ir pastarojo žmona pasakojo, kad nukentėjusysis kambaryje buvo sumuštas ir iš pastarojo buvo pavogti pinigai.
2020-07-21 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 37-48).
Nukentėjusiojo K. P. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2020-07-21, apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini) R. K. jį sumušė. Dėl jam sukelto fizinio skausmo kreipėsi į medikus, kur jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t. I, b.l. 14-16).
2020-07-28 specialisto teismo mediko išvadoje nurodyta, kad K. P. padaryti sužalojimai: kairės akiduobės medialinės sienelės lūžis, kraujosruvos kairės akies vokuose ir dešiniame žaste, nubrozdinimas kairėje plaštakoje. Kūno sužalojimai padaryti 2020-07-21 apie 6 valandą. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūginių poveikių bukais kietais daiktais. K. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (t. b.l. 70-71)
2020-08-21 specialisto teismo mediko J. S. paaiškinimo protokole nurodyta, kad K. P. padaryti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai ant lygaus paviršiaus, ant grindų. Nubrozdinimas kairėje plaštakoje galėjo būti padarytas tiek smūgiuojant kietu buku daiktu į kairę plaštaką, tiek ir su kaire plaštaka suduodant smūgį į buką kietą daiktą. (t. 1, b.l. 74-76).
2020-11-03 papildomoje specialisto teismo mediko išvadoje nurodyta, kad K. P. padaryti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai trenkiantis į stalą ar grindis 2020-10-26 parodymų patikrinimo metu įtariamojo R. K. nurodytomis aplinkybėmis. Į tai nurodo sužalojimų būvimas įdubusioje kūno vietoje - kraujosruva kairės akies vokuose kairės akies medialinės sienelės lūžis, sužalojimų nebuvimas gretimuose iškiliose kūno vietose kaktoje, kairiame skruoste, smakre. (t. 1 b.l. 82-83).
2020-07-21 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš įtariamojo R. K. sulaikymo metu buvo paimtos 5 kupiūros po 50 eurų ir 1 kupiūrą 10 eurų, iš viso 260 eurų. (t. 2 b.l. 1-3).
2020-08-06 pateiktame bendrojo pagalbos centro garso įraše nurodyta, kad S. P. kviečia policijos pareigūnus ir nurodo, kad jos vyrą sumušė ir pavogė pinigus, telefoną, bei bankinę kortelę. (t. 2 b.l. 41-44).
2020-10-20 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota S. P., K. P. ir R. K. telefonų numerių išklotinių apžiūra. R. K. iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) bendravo su S. P., kurios numeris (duomenys neskelbtini). (t. 2 b.l. 75-77).
2020-10-26 R. K. parodymų patikrinimo protokolu, kuriame užfiksuota, kaip R. K. parodo, kur ir kokiu būdu (duomenys neskelbtini) griuvinėjo K. P.(t. 2 b. l. 148-150).
Dėl padarytos veikos kvalifikacijos
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus.
2020-07-20 vakare kaltinamasis ir nukentėjusysis apsistojo (duomenys neskelbtini). Susipažino rūkydami (duomenys neskelbtini). Nakties metu sutarė kartu vartoti alkoholinius gėrimus nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) Nakties metu nukentėjusysis ir kaltinamasis iki 2020-07-21 4 val. kartu ėjo į (duomenys neskelbtini) pirkti alkoholinius gėrimus. Tarp jų jokio konflikto nebuvo. Ant nukentėjusiojo nebuvo jokių sužalojimų. Šias aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, nukentėjusiojo, kaltinamojo ir liudytojos B. R. parodymai. 2020-07-21 nuo 4:00 val. iki 11:20 val. nukentėjusiojo ir kaltinamojo niekas nematė. Jie abu buvo (duomenys neskelbtini) Apie 8 val. liudytoja B. R. matė kaltinamąjį, kai pastarasis atsisėdo į nukentėjusiajam priklausantį automobilį. 11:20 val. kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį, smogdamas pastarajam ne mažiau 3 kartu bei padarydamas nukentėjusiajam kairės akiduobės medialinės sienelės lūžį, kraujosruvas kairės akies vokuose ir dešiniame žaste, nubrozdinimą kairėje plaštakoje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes patvirtina liudytojos S. P. parodymai, kuri matė kaip kaltinamasis buvo atsisėdęs lovoje gulinčio nukentėjusiojo ir kuriai nukentėjusysis iškarto po įvykio pasakė, kad kaltinamasis jį sumušė, specialisto teismo mediko išvada. Nors nukentėjusysis dėl girtumo nepamena kaip buvo sužalotas, jis nurodė, kad be kaltinamojo niekas kitas jo sužaloti negalėjo, nes kambaryje jie buvo tik dviese. Teismas atmeta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo pateiktą versiją, kad nukentėjusysis susižalojo pats griuvinėdamas, teisiamojo posėdžio metu nurodytą versiją, kad nukentėjusysis susižalojo pats trenkdamas veidu į stalą, nes specialisto teismo mediko išvadoje nurodyta, kad padaryti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai trenkiantis į stalą ar grindis. Atkreiptinas dėmėsis, kad nukentėjusysis negalėjo būti sužalotas, kai po 11:40 val. grumėsi su kaltinamuoju (duomenys neskelbtini) nes jie abu, (duomenys neskelbtini) nurodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis vienas kitam smūgių nesudavė. Ant nukentėjusiojo veido sužalojimus liudytoja S. P. matė įėjusi (duomenys neskelbtini) 11:40 val., t.y. dar iki minėtų grumtynių (duomenys neskelbtini). Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė tyčinių smūgių sudavimu nukentėjusiajam, padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Padarytos nusikalstamos veikos sudėtis materiali. Nusikalstama veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo R. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. R. K. padarė nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka nebaustas, dirba, anksčiau teistas du kartus, nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo išnykęs. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos apdarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - laisvės apribojimą.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos apdarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.
Dėl kardomosios priemonės taikymo
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikytinos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Savo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, jog jam buvo sužalota akis, skaudėjo galva. Dėl to kvietė greitąją medicinos pagalbą. Mėlynė po akimi buvo apie 2 savaites, galvos skausmas tęsėsi apie 2 mėnesius. Dėl patirto sužalojimo 2 savaites negalėjo dirbti. Vaistus nuo skausmo vartojo savo nuožiūra. Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, nes nukentėjusiojo nesužalojo.
„Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).“
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam įvykio metu buvo padaryti kūno sužalojimai - kairės akiduobės medialinės sienelės lūžis, kraujosruvos kairės akies vokuose ir dešiniame žaste, nubrozdinimas kairėje plaštakoje. Nukentėjusysis be kūno sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Sužalojimai buvo padaryti neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje.
„Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus.“ (kasacinė nutartis 2K-105-222/2019)
Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.
Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes - nukentėjusiojo patirtą kūno sužalojimo mąstą, sukeltas neigiamas pasekmes, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, neigiamus išgyvenimus, į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, protingumo, sąžiningumo bei teisėtumo principus, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, tačiau iš dalies. Iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajam mažesnė neturtinė žala.
Nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 260 eurų turtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindė tuo, jog įvykio metu iš jo buvo pavogti 260 eurų. Pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, nes baudžiamoji byla buvo išnagrinėta dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Teismas negali iš kaltinimo ribų spręsdamas klausimą dėl turto pagrobimo fakto. Atkreiptinas dėmėsis, kad 2020-12-14 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl 260 eurų vagystės fakto. Šis nutarimas įsiteisėjo (t. 1 b.l. 18-24).
Baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 122,44 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šią žalą sudaro išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo gydymu. Žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant šią žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo R. K..
Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo
2020-12-14 prokuroro nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į R. K. priklausančias pinigines lėšas - 260 eurų, kurie saugomi Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK. Į šias pinigines lėšas taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Po nuosprendžio įsiteisėjimo piniginės lėšos perduotinos civiliniams ieškiniams atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. bei skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.
1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
2) gydytis nuo alkoholizmo;
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
4) būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu, ar gydymusi nuo alkoholizmo specializuotoje įstaigoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-07-21 11:50 val. iki 2020-07-22 15:42 val.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą.
Nukentėjusiajam K. P. priteisti iš R. K. 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo K. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl 260 eurų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Valstybinei Ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, (duomenys neskelbtini) a.s. (duomenys neskelbtini) iš R. K. priteisti 122.44 (vieną šimtą dvidešimt du eurus 44 ct) turtinės žalos atlyginimo.
2020-12-14 prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimas į R. K. priklausančias pinigines lėšas - 260 eurų, kurios saugomos Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK, taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, piniginės lėšos perduotinos civiliniams ieškiniams atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.