Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Arūnui Kriukui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams R. K. ir V. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta jam subendrinta 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 72 MGL, t. y. 2 711,52 Eur baudos bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam šie įpareigojimai: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 24.00 val. iki 6.00 val.; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) gydytis priklausomybės ligas; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta V. K. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 27 d.

Dėl žalos atlyginimo

20. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalį draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (3 punktas).

21. Atsakovas V. K. neginčija baudžiamojoje byloje Nr. 1-1229-1155/2024 ištirtas aplinkybes dėl eismo įvykio vertinimo, t. y., kad eismo įvykio kaltininkas – V. K. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir būdamas neblaivus. Dėl nurodytų motyvų, ieškovė įgijo regreso teisę į atsakovą V. K..

22. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolių (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostoliu (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo).

23. Pirmiau šiame teismo sprendime nustatyta, kad atsakovas V. K. vairuodamas transporto priemonę Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šią transporto priemonę vairavo šios teisės neįgijęs, ir būdamas neblaivus, nesuvaldė transporto priemonės, ir įvažiavo į prieš jį važiuojantį automobilį, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovė, išmokėjusi nukentėjusiesiems asmenims draudimo išmoką už šiuo eismo įvykiu padarytus sugadinimus transporto priemonėms RENAULTCAPTUR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patyrė 8497,13 Eur žalą. Dėl to yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir draudiko patirtos žalos. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatuoja, kad byloje yra nustatytos būtinosios sąlygos atsakovo V. K. civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakinga už savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą.

24. Minėta, kad žala sudaro – 8497,13 Eur ir jos dydis pagrįstas ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Byloje nėra ginčo dėl išmokėtos draudimo išmokos dydžio.

25. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas V. K. būtų padengęs ieškovei padarytą žalą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovo V. K. yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl solidariosios transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės už eismo įvykio metu padarytą žalą

27. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas atsakovė R. K. yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). CK 6.270 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už padarytą žalą, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 21 d. atsakovas V. K., vairuodamas atsakovei R. K. priklausantį automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, ir būdamas neblaivus, nesuvaldė transporto priemonės, ir įvažiavo į prieš jį važiuojantį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės RENAULTCAPTUR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Taigi nagrinėjamos bylos atveju žala transporto priemonėms RENAULTCAPTUR, bei NISSAN QASHQAI, atsirado kaip eismo įvykio pasekmė.

30. Atsakovės R. K. teigimu, kad dėl įvykusio eismo įvykio pasekmių, už padarytą žalą atsako tik atsakovas V. K., kadangi kol ji buvo darbe, įvyko eismo įvykis, o raktelius nuo transporto priemonės Volvo atsakovas V. K. paėmė neteisėtai be jos žinios ir leidimo, todėl solidari atsakomybė jos atžvilgiu negali būti taikoma.

31. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1229-1155/2024 ir jame nustatytų aplinkybių, įvykio metu faktinis didesnio pavojaus šaltinio – atsakovei R. K. priklausančios transporto priemonės – valdytojas buvo V. K., todėl už sukeltą žalą jis atsako be kaltės. Ginčo dėl to byloje nekilo. Byloje taip pat nustatyta, kad R. K. žalą padariusio V. K. sukelto eismo įvykio metu nebuvo transporto priemonės faktinė valdytoja. Dėl to, sprendžiant, ar tokiomis aplinkybėmis ir ji turi atsakyti už V. K. sukeltą žalą, turi būti nustatytas jos atsakomybės teisinis pagrindas.

32. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovaujantis CK 6.263 straipsniu, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

33. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje (eismo įvykio metu galiojusi redakcija), be kita ko, nustatyta, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę neturintiems šios teisės, taip pat esant neblaiviems ir duoti transporto priemonę vairuoti tokiam asmeniui, t. y. įstatymas imperatyviai draudžia perduoti valdyti transporto priemonę asmeniui, kuris tokios teisės neturi, ar yra neblaivus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad davimas vairuoti transporto priemonę tokios teisės neturintiems asmenims pažeidžia minėtas imperatyvias viešosios teisės normas, todėl yra neteisėtas, civilinės atsakomybės požiūriu tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šių viešosios teisės normų pažeidimas gali lemti pažeidėjo civilinę atsakomybę, jei yra nustatomos likusios civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

34. Tiek baudžiamojoje byloje, tiek teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad nors byloje ir nėra vienareikšmiškų duomenų, kad atsakovė R. K. atliko kokius nors aktyvius veiksmus, kuriais automobilio rakteliai būtų perduoti V. K., tačiau R. K. nesiėmė pakankamų ir būtinų priemonių, kad automobilio rakteliai nebūtų pasiekiami kitiems asmenims. Teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad R. K., kaip teisėta padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, kas sąlygojo, jog automobilio valdymo kontrolė perėjo kitiems asmenims.

35. Civilinės atsakomybės kontekste asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai įstatymuose įtvirtinti draudimai suponuoja aktyvią transporto priemonės valdytojo pareigą užtikrinti, kad jam priklausanti transporto priemonė nebūtų naudojama ir nedalyvautų eisme, o vien aplinkybė, kad asmuo nežinojo apie tam tikrų faktų egzistavimą, kaip argumentuoja atsakovė R. K., kad raktelius nuo jos automobilio paėmė V. K. jai nežinant, kol ji buvo darbe, nėra pakankama konstatuoti, kad nėra jos kaltės civilinės teisės prasme, t. y. ji negali gintis pasyviu nežinojimu tais atvejais, kai jai tenka pareiga imtis tam tikrų veiksmų ar įsitikinti tam tikrų faktų buvimu.

36. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, ir šalys šių aplinkybių neginčija, jog atsakovė R. K. žinojo, jog jos vyras V. K. neturi teisės valdyti transporto priemonių, yra ne kartą baustas už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonių, o taip pat kad jos vyras priklausomas nuo alkoholio ir ne kartą baustas už vairavimą būnant neblaiviam. Taigi atsakovė R. K., žinodama apie vyro priklausomybę nuo alkoholio, pasikartojantį polinkį vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam, praeityje vykusius teisminius procesus jo atžvilgiu, turėjo užtikrinti tokias jai priklausančių automobilių raktelių laikymo/saugojimo priemones, kurios eliminuotų galimybę vyrui jais pasinaudoti. Bylos duomenimis, R. K. priklausė du automobiliai, šeimoje tik R. K. turėjo teisę vairuoti ir visuomet vienas automobilis būdavo nenaudojamas, t. y. vyrui buvo galimybė juo pasinaudoti. Taigi būdama rūpestinga transporto priemonės savininke, atsakovė R. K. kartu su aukščiau išvardintomis rizikomis (t. y. atsakovo V. K. įvykdytais administraciniais nusižengimais ir priklausomybės nuo alkoholio rizika) privalėjo įvertinti ir šią riziką.

37. Bylos nagrinėjimu metu atsakovė nurodė, jog automobilio rakteliai buvo laikomi tik jai žinomoje vietoje (dėžutėje) ir nebuvo prieinami kitiems asmenims. Tačiau teismas kritiškai vertina tokius atsakovės teiginius, kadangi, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, atsakovas V. K. gyvendamas kartu su atsakove R. K. bendrame bute, nors ir vesdamas buitį atskirai, akivaizdu, jog galėjo sužinoti atsakovės įpročius, kur atsakovė R. K. laiko automobilio raktelius. Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovas nenorėdamas ir negalėdamas ilgai (t. y. apie 45 min.) laukti taksi, nusprendė važiuoti pats automobiliu, kas, teismo vertinimu, tik papildomai patvirtina aplinkybę, jog automobilio rakteliai buvo lengvai pasiekiami. Juolab, pats atsakovas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog raktelius rado greitai. Jeigu automobilio rakteliai būtų laikomi tikrai saugiai ir tik atsakovei R. K. žinomoje vietoje, akivaizdu, jog atsakovas nebūtų jų radęs. Atsakovė R. K. taip pat nurodė, jog įvykio dieną V. K. automobilį pasiėmė jai apie tai nepasakęs, ir ji nieko nežinojo, kad tą dieną V. K. pasiims automobilį, todėl atsakovės teigimu, tai šalina jos, kaip transporto priemonės savininkės civilinę atsakomybę. Tačiau vien ši atsakovės nurodyta aplinkybė, atsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, savaime nepaneigia atsakovės civilinės atsakomybės.

38. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog pagal byloje surinktus faktinius duomenis yra pagrindas daryti išvadą, atsakovė R. K. būdama transporto priemonės valdytoja, nebuvo pakankamai atsargi ir rūpestinga, ko pasekoje tokiais savo veiksmais neužtikrino, kad padidinto pavojaus šaltinio kontrolė nepereitų kitiems asmenims. Teismas konstatuoja, jog tokie atsakovės R. K. veiksmai atitinka neatsargios kaltės sąlygą civilinės atsakomybės prasme (CK 6.248 straipsnio 2 dalis).

39. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nelėmusiais skolininko civilinės atsakomybės tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, yra konstatavęs, jog solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais; tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) (conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895 28 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiuo atveju konstatuotina, kad neteisėtai atlikti asmens, kuris neužtikrino, kad padidinto pavojaus šaltinio kontrolė nepereitų kitiems asmenims ir neteisėtai transporto priemonę vairavusio asmens (transporto priemonės faktinio valdytojo), veiksmai su eismo įvykio metu padaryta žala susiję faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu; jų žala padaryta bendrais veiksmais, todėl užtraukia solidariąją civilinę atsakomybę (CK 6.270 straipsnio 3 dalis).

40. Taigi, byloje yra nustatytos visos sąlygos atsakovės R. K. civilinei atsakomybei atsirasti: atsakovė R. K. turėjo pasirūpinti, kad jos transporto priemonės valdymo kontrolė nepereitų kitiems asmenims, o neatsakingas jo elgesys leido pasinaudoti tokios teisės neturinčiam V. K., t. y. neteisėtai užvaldyti jai priklausančią transporto priemonę, ko pasekoje, neteisėtai transporto priemonę vairavęs V. K. padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadintos dvi transporto priemonės RENAULTCAPTUR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad transporto priemonės savininkė R. K. už šios transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, padarytą žalą atsakinga solidariai su transporto priemonę valdžiusiu V. K.. Tai atitinka tiek įstatymų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės pagrindus, nuostatas, tiek teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad esant visoms sąlygoms deliktinei atsakomybei atsirasti, už žalą, padarytą 2023 m. gruodžio 21 d. eismo įvykio metu, solidariai atsakingi abu atsakovai V. K. ir R. K.. Dėl nurodytų motyvų, ieškinio reikalavimas dėl 8497,13 Eur išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš abiejų atsakovų solidariai laikomas pagrįstu ir tenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

42. Ieškovė prašo priteisti jai solidariai iš atsakovų 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus raštu pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Bendroji norma, nustatanti palūkanų už pinigines prievoles dydį, yra įtvirtinta CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 8497,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

45. Ieškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas - už ieškinį sumokėtą 191 Eur žyminį mokestį ir 605 Eur išlaidų advokato pagalbai (už ieškinio parengimą ir už atstovavimą teismo posėdyje) apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

46. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

47. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs ginčo pobūdį, ieškovės rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų 796 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 398 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) solidariai iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8497,13 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 13 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8497,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2025 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 796 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.