Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį – galutine 72 MGL, t. y. 2 711,52 Eur, dydžio bauda;

2) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį – subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė ir 72 MGL, t. y. 2 711,52 Eur, baudos bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 24.00 iki 06.00 val.; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas, o būtent:

jis, 2023 m. gruodžio 21 d. apie 16.42 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,19 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. K. savo kaltę pagal kaltinime nurodytas aplinkybes pilnai pripažino. Paaiškino, kad vairavo savo sutuoktinei priklausančią transporto priemonę. Nors jie susituokę seniai, tačiau apie 2018 m. sudarė povedybinę sutartį, kurioje nustatė, kad turtas gyvenant susituokus yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šią sutartį jie sudarė dėl jo atžvilgiu pradėtų teisminių procesų. Dėl šių procesų jo finansinė būklė tapo labai prasta, prarado butą, negalėjo mokėti paskirtų baudų. Jis (duomenys neskelbtini). Dėl to jis ir padarė šioje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes iš pradžių jis skausmą bandė malšinti savo padaryta užpiltine (apie 92 proc. alkoholio koncentracijos, išgėrė apie 100 g), o šiai nepadėjus bei jam nesuradus, kas galėtų padėti nuvykti į gydymo įstaigą, sėdo prie sutuoktinės automobilio vairo, vyko į Santaros klinikas, tačiau sukėlė eismo įvykį. Labai gailisi. Anksčiau yra vairavęs neblaivus. Sutiktų gydytis nuo alkoholizmo, šiuo metu lankosi anoniminių alkoholikų susirinkimuose.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 27 d. apklaustas įtariamasis V. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 21 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kelias dienas jautėsi ypač prastai, tačiau tą dieną jam pasidarė itin negera. Jo dešinės kojos sąnariai yra ištinę ir dėl to jis jaučia didelius skausmus, geria nuskausminamuosius vaistus, sunkiai vaikščioja. Tą dieną jautėsi prastai, todėl gėrė įvairius vaistus bei bandė registruotis pas gydytoją. Kadangi skausmas nepraėjo, bandė jį nuslopinti „tradiciniu metodu“, t. y. pasidarė žolelių, spirito, krienų mišinį ir po valgio jį gėrė. Tai jam taip pat nepadėjo, todėl maždaug po valandos, neiškentęs skausmo, nusprendė važiuoti į Santariškių ligoninę. Norėjo išsikviesti taksi, bet per mobiliąją programėlę jam rodė, kad reikia ilgai laukti, o jo sutuoktinė dirbo. Namuose buvo vienas ir neturėjo ko paprašyti, kad jį nuvežtų į ligoninę, todėl nusprendė važiuoti pats. Bijojo kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes jam pažįstamas sakė, jog jį nuveš į Lazdynų ligoninę, o Santariškių ligoninėje yra geresnis gydymas. Jis nesijautė apsvaigęs, sėdo prie sutuoktinės automobilio „Volvo“ vairo. Niekas nežinojo, kad jis vairuos automobilį neblaivus. Važiavo (duomenys neskelbtini), nes nuo namų buvo didelė spūstis. Lijo, ten yra dvi juostos, viena dešiniau, skirta važiuoti tiesiai, o kita juosta skirta sukti į kairę, link parduotuvės „Norfa“. Kaip jis supranta, automobilis staigiai norėjo sukti į kairę, o prieš jį esantis automobilis staigiai stabdė. Jis bandė stabdyti, automobilis slydo. Taip pat jam skaudėjo koją. Bandė nusukti vairą į dešinę, bet nespėjo ir atsitrenkė į prieš jį važiuojantį automobilį. Nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus. Išlipęs iš automobilio, sakė kitiems vairuotojams, kad reikia pildyti deklaraciją, bet ten buvo daug žmonių ir jie pasakė, kad reikia laukti policijos. Atvažiavus pareigūnams, jie tikrino jo blaivumą alkoholio matuokliu. Policijos pareigūnai jam įteikė šaukimą atvykti į komisariatą. Vairuotojo pažymėjo jis neturi, nes jis buvo atimtas po to, kai jis sukėlė eismo įvykį. Labai gailisi dėl savo poelgio (b. l. 63–65).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 14 d. apklaustas įtariamasis V. K. savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino anksčiau duotus parodymus, papildomai nurodė, kad 2023 m. gruodžio 21 d. būdamas namie jautėsi prastai, todėl nusprendė išgerti spirito ir žolelių mišinio. Gėrė tik gryną spiritą, kuris buvo pirktas parduotuvėje. Sumaišė jį su česnaku ir žolelėmis, laikė jį apie mėnesį nusistovėjimui, įvykio dieną išgėrė. Buvo pasigaminęs apie 0,7 l talpos spirito mišinio ir įvykio dieną išgėrė maždaug trečdalį. Išėjęs iš namų ir atsisėdęs prie automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, jis daugiau nieko negėrė. Taip pat nieko negėrė ir po eismo įvykio iki to laiko, kai atvykę pareigūnai tikrino jo blaivumą alkoholio matuokliu. Nuoširdžiai gailisi dėl šio įvykio (b. l. 67–69).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. J. (M. J.) parodė, kad 2023 m. gruodžio 21 d. apie 16.30 val. ne tarnybos metu važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, matė, kad automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo link (duomenys neskelbtini) ir, sustojęs sankryžoje, ketino sukti į kairę, link parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis sustojo tvarkingai, įjungė kairį posūkio signalą. Tuo metu jam iš galo važiuojantis automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė reikiamo atstumo, todėl atsitrenkė į automobilio „Nissan“ galinę dalį. Nuo smūgio automobilis „Nissan“ priekine dalimi atsitrenkė į priepriešine eismo juosta lėtai judėjusį automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pamatęs tai, jis išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie automobilio „Nissan“ vairuotojo, padėjo jam išlipti, pasiteiravo, ar nereikia pagalbos. Bendraujant su vairuotoju, prie jų priėjo automobilio „Volvo“ vairuotojas ir stebėjo jų pokalbį. Išgirdęs žodį „deklaracija“, minėtas asmuo skubiai grįžo į automobilį „Volvo“, užvedė automobilį ir pavažiavo pora metrų į priekį. Jis liepė automobilio „Volvo“ vairuotojui sustoti ir nebandyti šalintis iš įvykio vietos, ir šis jo paklausė. Sustojęs ir dar kartą išlipęs iš automobilio, pastarasis prie jo priėjo. Tuomet jis pastebėjo, kad nuo automobilio „Volvo“ vairuotojo sklinda stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli. Jis pasakė, kad asmuo yra neblaivus, todėl reikia sulaukti policijos pareigūnų. Į tai automobilio „Volvo“ vairuotojas jam atsakė, kad jis nieko nelauks, reikia pildyti deklaraciją. Po to jis vėl grįžo į automobilį ir pajudėjo dar apie 5 metrus. Atsižvelgęs į susiklosčiusią situaciją, jis priėjo prie automobilio „Volvo“ vairuotojo ir parodė jam savo policijos pareigūno pažymėjimą, pareikalavo sustoti ir išjungti automobilio variklį. Minėtam asmeniui tai padarius, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Iki pareigūnų atvykimo, automobilio „Volvo“ vairuotojas visą laiką buvo jo akiratyje, minėtas asmuo nieko negėrė (b. l. 49–51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. K. parodė, kad V. K. nuo (duomenys neskelbtini) yra jos sutuoktinis, ji yra automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. 2023 m. gruodžio 21 d. ji dirbo, o jos vyras buvo namuose. V. K. jau kelias dienas jai skundėsi dėl sąnarių skausmų ir sunkiai vaikščiojo. Ji turi du automobilius, tą dieną į darbą važiavo kitu automobiliu. Prieš tai minėtas automobilis „Volvo“ buvo paliktas prie namų, o jo rakteliai buvo namuose. Ji nežinojo, kad V. K. ketina važiuoti jos automobiliu, tuo labiau būdamas neblaivus. Apie tai sužinojo jau po įvykio, kai jis jai paskambino ir apie tai papasakojo. Jos vyras nevairuoja ir visur važiuojant vairuoja ji. Ši situacija buvo netikėta ir sukrėtė jų šeimą, o jos vyras labai gailisi ir jaudinasi dėl šio įvykio (b. l. 46–47).

Iš 2023 m. gruodžio 21 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad V. K. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvatus elgesys, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis negali eiti tiesa linija, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Pirmo tikrinimo metu 16.59 val. nustatytas 2,19 prom. neblaivumas, antro tikrinimo metu 17.21 val. nustatytas 2,31 prom. neblaivumas. Prie neblaivumo nustatymo akto pridedami alkotesterio rodmenys (b. l. 12–15).

Iš 2023 m. gruodžio 21 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta transporto priemonė „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 16–22).

Iš 2024 m. vasario 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 56–57).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja–savininkė yra R. K. Paskutinis automobilio valdytojo–savininko keitimas buvo 2021 m. lapkričio 23 d. (b. l. 24).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad 2023 m. gruodžio mėn. vidutinė 2005 m. gamybos automobilio „Volvo“ kaina Lietuvoje su PVM buvo 1930 Eur (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.

Kaltinamasis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2023 m. gruodžio 21 d. apie 16.42 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,19 prom. etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų M. J. ir R. K. parodymai, 2023 m. gruodžio 21 d. neblaivumo nustatymo aktas, 2023 m. gruodžio 21 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, 2024 m. vasario 1 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas apibendrina, kad kaltinamojo V. K. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padarius nurodytą nusikaltimą.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę V. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Pagal liudytojo M. J. parodymus ir kitus byloje surinktus duomenis, kaltinamasis ne tik vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, bet ir sukėlė eismo įvykį, be to, du kartus bandė šalintis iš jo vietos. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, kai tokia teisė iš jo buvo atimta (b. l. 74).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – teistas, nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu (b. l. 83–85), per 3 metus 6 kartus baustas administracine tvarka, be kita ko, už 2021 m. gruodžio 24 d. automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš įvykio vietos, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 78–82), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. ir 2017 m. vasario 10 d. nutarimais baustas už transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės ir esant neblaiviam, kai jam buvo nustatytas atitinkamai 1,13 prom. ir 1,34 prom. neblaivumas (b. l. 170‑176), paskirtos baudos nemokamos (b. l. 177), nedirbantis (b. l. 75–76), užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 77), (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, iš kaltinamojo žodžių – lankosi anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Taigi, kaltinamasis akivaizdžiai ignoruoja teisės aktų reikalavimus ir visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kelia pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant ilgesnę už šios bausmės rūšies vidurkį.

Ši byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. K. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaip minėta, V. K. yra nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, ir jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, ir 72 MGL, t. y. 2 711,52 Eur, baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, paskirtos galutinės subendrintos bausmės (kuri iš viso nėra atlikta; Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokų paieškos sistemos duomenys) pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu skirtinos bausmės.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-143-1073/2020). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019).

Nagrinėjamu atveju teismas įvertina tai, kad V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu savo veiksmus vertino neigiamai, nurodė besigailintis dėl padarytos nusikalstamos veikos, paaiškino tokio savo elgesio priežastis. Kaltinamasis anksčiau teistas už skirtingo (finansinio) pobūdžio, nei nagrinėjamoje byloje jam inkriminuojama, nusikalstamas veikas. Po nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo kaltinamasis jokių naujų teisės pažeidimų neįvykdė. V. K. įvykdė nagrinėjamą nusikalstamą veiką praėjus apytiksliai mėnesiui nuo jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios. Tai pirmoji kaltinamojo atžvilgiu taikoma probacija, ji truko itin trumpą laiką, todėl manytina, kad jos prevencinė paskirtis dar gali būti atlikta, t. y. kaltinamojo elgesys dar gali būti taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės. Teismo vertinimu, šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus V. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl jam suteiktina dar viena galimybė pasitaisyti. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 3, 5, 7, 8 ir 10 punktais, kaltinamajam skirtinos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams 6 mėnesiams, visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant V. K.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 24.00 val. iki 6.00 val.; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) gydytis priklausomybės ligas; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus tai, kad V. K. veiką padarė, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, vairuodamas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems žmonėms priklausantis turtas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė iš jo buvo atimta, transporto priemonę vairuoja neblaivus jau trečią kartą (pirmus du kartus dėl to baustas administracine tvarka), taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jam nustatytinas ketverių metų draudimo naudotis specialia teise terminas, skaičiuotinas nuo 2023 m. gruodžio 27 d. (b. l. 70–71).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo V. K., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo (b. l. 24) ir Vedybų sutarčių registro išrašo (b. l. 181) nustatyta, kad automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. K., asmeninės nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei R. K., nes ji šią transporto priemonę įsigijo po povedybinės sutarties sudarymo su kaltinamuoju. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkei būtų žinoma, jog V. K. jai priklausantį automobilį vairavo būdamas neblaivus, ar būtų leidusi jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. VšĮ „Emprekis“ 2023 m. gruodžio mėn. duomenimis, vidutinė 2005 m. gamybos automobilio „Volvo“ kaina Lietuvoje su PVM buvo 1930 Eur (b. l. 25). V. K. pasielgė itin neatsakingai, vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio neblaivumo būsenos, sukėlė eismo įvykį, du kartus bandė pasišalinti iš jo vietos. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. K. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1930 Eur.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 70–71), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2‑ojo skyriaus prokuroro 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26–27), paliktinas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas (laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, V. K. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirti jam subendrintą 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 72 MGL, t. y. 2 711,52 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų vienuolikos eurų ir 52 ct), baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam šiuos įpareigojimus: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 24.00 val. iki 6.00 val.; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) gydytis priklausomybės ligas; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 1930 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

V. K. paskirtas kartomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1930 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą (per Lietuvos antstolių rūmus) dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

2) asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.