- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- T-2176-946/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02135-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- V. S.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. S. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. spalio 10 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 91-221 nutarta taikyti nuteistajam V. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 10 mėn. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 10 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 49 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
V. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m.
Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirtą 2 m. 10 mėn. laisvė atėmimo bausmę.
Teistas: Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės bausmės vykdymas atidėtas 2 m.
Anksčiau teistas: Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį 90 parų arešto bausme.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 1 m. 10 mėn. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 10 d.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nuteistasis V. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, V. S. nustatoma vidutinė – 49 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju V. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – padaryti nesunkus, apysunkis bei sunkūs nusikaltimai, anksčiau jau buvo teistas, taip pat jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau teismo pareikšto pasitikėjimo jis nepateisino – nuteistasis be pateisinamų priežasčių, piktybiškai tinkamai nevykdė teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, pažeidinėjo bendrąsias prabuojamojo pareigas, dėl ko jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, kas atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pažymėtina ir tai, kad nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą V. S., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose, dirba, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Šią išvadą, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis nusikaltimą analizuoja, kaltina provokuojantį draugės elgesį, taip pat nors nuteistojo asmens istorijoje yra fiksuota agresyvaus elgesio prieš savo šeimos narį – seserį, pats neigia smurtavęs, mano, kad sesuo nori jį „pasodinti“ ir su pasiimti bendra teise priklausantį butą, dėl savo elgesio visada kaltina alkoholį. Pažymėtina, kad visiškas kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, minimizuojantis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ieškantis savo priešingą teisei elgesį pateisinančių aplinkybių, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Darant šią išvadą, akcentuotina tai, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys, nuostatos, o būtent, tai, kad nuteistasis V. S. teigia, kad savitvarda yra gera, pykčio priepuolių nebūna, tačiau akivaizdu, kad nusikaltimo metu ją prarado ir išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio išreikš savo pyktį, nors teigia, kad neturi jokio pobūdžio problemų, ypač susijusių su jo nusikalstamu elgesiu, kalbant apie ateities tikslus išlieka labiau abstraktus, nei konkretus, apskritai remia visuomenės vertybes, tačiau ne visada linkęs elgtis pagal galiojančias moralines elgesio normas – išskiriami kaip nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintys paskatinti veiksniai, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra itin aktualus, ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys, nustatytas 49 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris per bausmės atlikimo laiką sumažėjo nuo 55 balų, tačiau dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai iš 49 balų sudaro net 23 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – jau minėti mąstymas ir elgesys (nusikalsta „pagautas momento“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio praranda savitvardą ir elgiasi emocijų vedamas, neapgalvoja savo elgesio pasekmių ir pasirenka netinkamas jų sprendimo strategijas, pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu) bei nuostatos (nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, tačiau būdamas laisvėje yra pažeidęs bausmės atlikimo sąlygas), taip pat teistumas ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis V. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 91-221 taikyti nuteistajam V. S. paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2019 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 91-221 taikyti nuteistajam V. S. paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.