Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Evaldas Pašilis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei V. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2017 m. gegužės 4 d. UAB „Gelvora“ (toliau – ieškovas), UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, kurios pagrindu UAB „4finance“ perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu, pagal Sutartį. Ieškovas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą Sutartį, tačiau atsakove pastarųjų nėra įvykdžiusi ir ieškinio parengimo dieną.

4. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies

5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami sutarties nevykdymo teisinių pasekmių ir sutartinių netesybų priteisimo klausimai.

Dėl ieškovės teisės pareikšti reikalavimą atsakovei

6. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2014 m. birželio 30 d. atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „4finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „4finance“ atsakovei suteikė minėtoje Sutartyje nurodyto dydžio kreditą – 600 Lt (173,77 Eur) bei 2014 m. rugsėjo 26 d. papildomai atsakovė pasiskolino 400 Lt (115,85 Eur), o atsakovė įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas Sutartyje numatytas sumas. Vartojimo kredito sutartyje nurodyta, kad visa atsakovės mokama suma – 784,62 Lt (226,86 Eur). Vartojimo kredito sutartis su atsakove nutraukta 2015 m. vasario 20 d. 2015 m. sausio 31 d. pirminis kreditorius išsiuntė atsakovei Raginimą padengti susidariusį įsiskolinimą. Pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2017 m. gegužės 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 17-50-03 perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusią skolą. Iš ieškinio turinio ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė netinkamai vykdė minėtą Sutartį, todėl ieškovė 2015 m. vasario 20 d. raginimu pranešė atsakovei apie reikalavimo teisės perleidimą ir teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovei dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.

7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimų perleidimą buvo informuota 2015 m. vasario 20 d. pranešimu „Dėl reikalavimo perleidimo“. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti kreditorinius reikalavimus, kylančius iš Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei.

Dėl skolos priteisimo

8. Kaip jau minėta aukščiau, atsakovė V. L. 2014 m. birželio 30 d. ir 2014 m. rugsėjo 26 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pradine kreditore UAB „4finance“. Nurodyta sutartimi atsakovei buvo suteiktas Sutartyje nurodyto dydžio kreditas, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas Sutartyje numatytas sumas.

9. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovė neįvykdė visų savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, tokiu būdu pažeidė savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 190,76 Eur skolos pagrįstas ir yra tenkintinas.

Dėl sutartinių palūkanų priteisimo

10. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 35,70 Eur sutartines/pelno palūkanas paskaičiuotas pagal grąžinimo grafiką iki Sutarties nutraukimo dienos, 418,39 Eur kompensacines palūkanas, kurias sudaro reikalavimo perleidimo sutartimi perleistos kompensacinės palūkanos bei palūkanos, paskaičiuotas remiantis CK 6.210 straipsniu už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. balandžio 15 d., paskaičiuotas po 5 proc.

11. Pažymėtina, jog pagal aktualiausią kasacinio teismo praktiką pelno palūkanų skaičiavimas iki visiško paskolos sumos grąžinimo, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, nebegalimas, tai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodė, jog ankstesnė kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra ir šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Taigi, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Be to, minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Be to, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

12. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ir į tai, kad Vartojimo kredito sutartis Nr. 9809381001 nutraukta, kaip nurodo ieškovė, 2015 m. vasario 20 d., ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal Sutartį vykdymas natūra, ieškovės reikalavimai dėl 35,70 Eur neapmokėtų palūkanų pagal Sutartyje nurodytą mokėjimo grafiką iki minėtos sutarties nutraukimo, tenkintinas.

Dėl kompensacinių palūkanų ir 5 proc. palūkanų

13. Ieškovė taip pat prašo priteisti 418,39 Eur kompensacines palūkanas, kurias sudaro reikalavimo perleidimo sutartimi perleistos kompensacinės palūkanos bei palūkanos, paskaičiuotas remiantis CK 6.210 straipsniu už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. balandžio 15 d., paskaičiuotas po 5 proc.

14. Sutarties 4.4. punktu pradinė kreditorė ir atsakovė susitarė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo Kredito išmokėjimo Kredito gavėjui (atsakovui) dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas Kreditas yra faktiškai sugrąžinamas Kredito davėjui (pradinei kreditorei); 4.1. punktu - už naudojimąsi Kreditu, Kredito gavėjas (atsakovė) privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra Kredito kainos metine norma (toliau – Bendra norma) ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios Sutarties specialiosiose sąlygose. Kredito gavėjui (atsakovui) praleidus Kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta Bendra norma (154 proc.) yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatyme bei šioje Sutartyje nustatytas taisykles (Sutarties 7.1. punktas). Šioje byloje ieškovė prašomas priteisti palūkanas įvardina kaip atliekančias kompensuojamąją funkciją. Ieškovė nors tiesiogiai nenurodo, tačiau iš ieškinio turinio ir prie jo pridėtų įrodymų, matyti, kad prašo taikyti 154 procentų kompensacinių palūkanų dydį iki reikalavimo perleidimo, vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, numatančiu, kad vartojimo kredito gavėjui (atsakovui) neįvykdžius prievolės laiku sumokėti kreditą ir/ar palūkanas, yra toliau skaičiuojamas Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos.

15. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad Sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu (vartotoju) buvo aptarta individualiai, kad atsakovui kaip vartotojui buvo tinkamai atskleista, jog, pažeidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, jis, be 154 proc. mokėjimo palūkanų, privalės mokėti ir 154 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis). Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismo vertinimu, Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punktas dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, įtvirtina neproporcingai didelę vartotojos (atsakovės) civilinę atsakomybę už Sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą ir dėl to yra nesąžininga bei negaliojanti. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta – kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (žr. LAT 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 75 punktas). Pažymėtina, kad, nors sutarties šalys gali susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau tai savaime nereiškia, kad šalims paliekama teisė susitarti ir dėl tokių kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Aptariama Sutarties nuostata dėl kompensuojamųjų palūkanų prieštarauja minėtoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms tuo aspektu, kad yra didesnės kaip 0,05 proc. ir neriboja kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo 180 dienų laikotarpiu. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nustatytą sąlygą nesąžiningą ir negaliojančią. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (žr. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje sprendimo dalyje aptariamas ieškinio reikalavimas dėl 380,71 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo iš atsakovo teismo atmetamas kaip nepagrįstas.

16. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (žr. pvz. LAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje be kita ko yra išaiškinta, jog pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (žr. pvz. LAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; LAT 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Kad tokiu atveju netesybos išvis nepriteistinos, pripažįstama ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje (ESTT 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Banco Santander SA prieš Mahamadou Demba, Mercedes Godoy Bonet,c-96/16, ir Rafael Ramón Escobedo Cortés prieš Banco de Sabadell SA,c-94/17, 71 punktas).

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte įtvirtinta sąlyga, kuria nustatytas negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuojamų pagal Specialiose sąlygose numatytas palūkanas (154 proc.) mokėjimas, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sutarties sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis).

18. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 37,68 Eur kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo (2017 m. gegužės 4 d.) iki 2021 m. balandžio 15 d., taikant 5 procentų dydžio palūkanų normą, remdamasi CK 6.210 straipsniu. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kaip jau buvo minėta, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ši VKĮ nuostata yra specialioji (lex specialis) CK 6.210 straipsnio atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl 37,68 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo (2017 m. gegužės 4 d.) iki 2021 m. balandžio 15 d., taikant 5 procentų dydžio palūkanų normą, priteisimo iš atsakovo, teismo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (226,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

21. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 35,12 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovės patirtas išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 5,27 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 x 35,12 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

22. Ieškovė taip pat prašo teismo grąžinti 10 Eur dydžio žyminio mokesčio permoką. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Ieškovė už ieškinį turėjo sumokėti 15 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau iš pridedamo 2020 m. gruodžio 16 d. žyminio mokesčio mokėjimo kvito matyti, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo viso 25 Eur. Teismas, priimdamas ieškinį, įskaitė 15 Eur žyminio mokesčio, likusi dalis – 10 Eur liko neįskaityti. Atsižvelgiant į tai, ir į ieškovės prašymą, ieškovei grąžintina 10 Eur žyminio mokesčio permoka, kuri nebuvo įskaityta (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 87 straipsnio 3 dalis).

23. Iš atsakovės valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 260, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2014 m. birželio 30 d. ir 2014 m. rugsėjo 26 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 7.1. punktą ta apimtimi, kiek nustato negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuojamų pagal 154 proc. dydžio metinę palūkanų normą mokėjimą, nesąžiningu ir negaliojančiu ab initio.

Priteisti iš atsakovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 190,76 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 76 centus) skolos, 35,70 Eur (trisdešimt penkis eurus 70 centų) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (226,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5,27 Eur (penkis eurus 27 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 10 Eur (dešimties eurų) žyminio mokesčio permoką, kuri teismo nebuvo įskaityta. Žyminis mokestis sumokėtas 2020 m. gruodžio 16 d., akcinė bendrovė „Swedbank“, mokėjimo nurodymas Nr. AO-54.

Išaiškinti ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Įteikti atsakovei V. L. sprendimą viešo paskelbimo būdu, 2021 m. birželio 21 d. skelbiant interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2021 m. birželio 21 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4557-627/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei V. L., gim. (duomenys neskelbtini), dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovei V. L. procesinių dokumentų įteikti teismui žinomu gyvenamosios vietos adresu nepavyko, todėl atsakovei sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus. Informacijos teirautis tel. (8 340) 52019.“