- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- 1-3177-1130/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14637-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Egidijus Vosylis
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą Skroblų g. 8-103, Vilniuje, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. 2023 m. balandžio 23 d., apie 23.23 val., Vilniuje (duomenys neskelbtini), Vilnius, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,37 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą, dėl to gailisi, sutinka duoti parodymus, pageidauja, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pabrėžė, jog pageidauja būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskirti motiną V. S., su kuria santykiai yra labai geri, motina yra jam autoritetas, jis įsiklauso į motinos nuomonę, su motina gyvena viename bute. Dėl anksčiau gautų baudų už administraciniu nusižengimus paaiškino, kad tai nusižengimai, susiję su jo vykdoma veikla – kurjerio darbu, dažniausiai gaudavo baudas, už ne vietoje pastatytą automobilį, nes kitaip tiesiog nebūtų įmanoma įvykdyti užsakymų. Pabrėžė, kad vairavimas yra jo pajamų šaltinis, t. .y. dirba kurjeriu, dabar netekus teisės vairuoti toliau vykdo veiklą, važinėdamas dviračiu, tačiau žiemą to daryti neįmanoma. Kaltinamasis parodė, kad automobilį buvo išsinuomojęs, automobilio savininkas nežinojo, kad jis vairuos būdamas neblaivus, sutinka su automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimu valstybės naudai.
Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta V. S. paaiškino, kad prašo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą netaikinat užstato, nurodė, kad su kaltinamuoju, kuris yra jos sūnus, nuolat bendrauja, gyvena tame pačiame bute, kaltinamajam svarbi jos nuomonė, mano, kad galės daryti teigiamą įtaką, nurodė, kad yra pensininkė, turi paskolų, todėl prašė netaikyti užstato, pabrėžė, kad pati visiškai nevartoja alkoholio, sūnus taip pat jau 2 mėnesius nevartoja alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad jis užsiima individualia veikla, išvežiojo maistą išnuomotu iš UAB „V“ automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis išsilaikęs vairavimo egzaminus ir įgijęs teisę vairuoti, tačiau vairuotojo pažymėjimą pametė prieš kelias savaites, todėl jo pateikti negali. 2023 m. balandžio 23 d. automobilyje vartojo alkoholį sidrą ir degtinę, gėrė visą dieną iki vėlyvo vakaro, buvo apsvaigęs. Vakare nusprendė važiuoti namo, nes namai buvo visiškai šalia, ant kalno. Pradėjus važiuoti, (duomenys neskelbtini), Vilnius, sankryžoje jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai jam davė pūsti į alkotesterį du kartus. Jis įpūtė virš 2 promilių, tiksliai neprisimena. Automobilis buvo išgabentas į saugojimo aikštelę. Savo nederamą elgesį vertina itin kritiškai, neigiamai. Nuoširdžiai galisi dėl to kas atsitiko, pasižada ateityje taip nesielgti (b. l. 50-54).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. M. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini), tyrėja. 2023 m. balandžio 23 d. apie 23.23 val., patruliuojant su tyrėju A. K., Žemaitės g. ir Savanorių pr. sankryžoje, Vilnius, pastebėjo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai manevravo bei mėtėsi po kelią, po to sankryžoje užgeso. Vairuotojas salone pradėjo užsiiminėti pašaliniais veiksmais, vengė akių kontakto, dėl to kilo įtariamas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Automobiliui įvažiavus į Žemaitės gatvę jį sustabdė, automobilis sustojo viešojo transporto stotelėje šalia namo, paženklinto Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio paaiškėjo, kad jį vairavo A. S., jis automobilyje buvo vienas. Kolega informavo ją, kad nuo asmens sklinda alkoholio kvapas, salone mėtosi tušti alkoholio buteliai (nuo šampano, alaus). Vairuotojui buvo patikrintas girtumas: pirmojo patikrinimo metu jam nustatytos 2,37 promilės, o antrojo patikrinimo meti - 2,53 promilės. Pats asmuo prisipažino vartojęs alkoholį, teigė, kad visą dieną gėrė sidrą. Paklausus, kodėl vairavo neblaivus, nurodė, kad namai buvo netoli. Automobilis priklausė uždarai akcinei bendrovei, A. S. nurodė, kad jį nuomojasi maistui išvežioti (b. l. 13-15).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. N. parodė, kad jis yra įmonės, kuri verčiasi automobilių nuoma, vadovas. Automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam asmeniškai apie du metus. Jis pagal skelbimą nuomoja automobilius. Su A. S. 2023 m. balandžio 11 d. buvo sudaryta nuomos sutartis, jis automobilį išsinuomojo 4 savaitėms su galimybe pratęsti nuomos sutartį. Sutartyje nurodyta, kad automobilį vairuoti neblaiviam draudžiama. 2023 m. balandžio 24 d. ryte asmuo jam paskambino ir informavo, kad vairavo automobilį neblaivus, todėl automobilį paėmė policijos pareigūnai. Su A. S. jis nutraukė nuomos sutartį, nori atsiimti savo automobilį (b. l. 18-21).
2023 m. balandžio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjos M. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 23 d. apie 23.20 val. patruliuojant kartu su tyrėju A. K., adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai manevravo po važiuojamąją kelio dalį, vinguriavo po eismo juostas, staigiai stabdė ir greitėjo be priežasties. Nusprendė minėtą automobilį sustabdyti ir patikrinti automobilio vairuotojo būklę. Automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjo prie automobilio vairuotojo, kuris kaip vėliau paaiškėjo, buvo A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausė A. S., ar šiandien vartojo alkoholinius gėrimus. Jis teigė, kad visą dieną gėrė sidrą ir paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš dvi valandas. A. S. su alkotesteriu „Alcotest Drager 7510“, patikros sertifikato Nr. 1752707 buvo patikrintas blaivumas ir apie 23:23 val. buvo nustatytas 2,37 promilių girtumo laipsnis. Pakartotinai apie 23:47 val. buvo nustatytas 2,53 promilių girtumas. A. S. su alkotesterio parodymais sutiko. Paklausus vairuotojo, kam priklauso jo vairuotas automobilis, šis teigė, kad jį išsinuomavo darbo tikslams – išvežioti maisto užsakymus. <...> Automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po apžiūros buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Vilnius, Minsko pl. 21. Įvykis filmuotas BODY (b. l. 11).
2023 m. balandžio 24 d. daiktų apžiūros protokole fiksuota, kad buvo apžiūrėtas Žemaitės g. 1, Vilniuje, stovintis mėlynos spalvos lengvasis automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant jo kėbulo matosi įbrėžimai ir keli įlenkimai. <...> Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta (b.l. 29-34).
2023 m. balandžio 23 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte nurodyta, kad automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiku nuvežta į transporto priemonių saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje (b.l. 35). 2023 m. balandžio 24 d. leista automobilį atsiimti jo savininkui D. N. (b.l. 38-39).
2023 m. balandžio 23 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti A. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė – eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA 0042 (patikros sertifikatas Nr. 1752707, galioja iki 2023 m. gegužės 20 d.) kaltinamajam 2023 m. balandžio 23 d., pirmu pūtimu, 23:23 val., nustatytas 2,37 promilių girtumas; antruoju pūtimu, 23:47 val., nustatytas 2,53 promilių girtumas (b. l. 25-28).
VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra D. N. (b. l. 36).
VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, vidutinė 2001 m. laidos automobilio „Toyota Yaris 1.5 TS“ kaina Lietuvoje su PVM – 1 400,00 Eur. (b. l. 37).
Byloje pateiktas 2023 m. balandžio 11 d. sudarytos automobilio nuomos sutarties nuorašas, iš kurios nustatyta, kad UAB „V“ automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. balandžio 11 d. 11.45 val. iki 2023 m. gegužės 9 d. išnuomojo A. S. (b.l. 22-24).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo pačio prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: policijos pareigūnės M. M. 2023 m. balandžio 23 d. tarnybinis pranešimas, liudytojos M. M. parodymai, vairuotojo neblaivumo patikrinimo rezultatai bei kiti byloje surinkti duomenys.
Kaltinamasis nurodė, kad buvo išgėręs, tą pačią dieną ilgą laiką iki vėlyvo vakare automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus - sidrą ir degtinę, apie 23.00 val. vairavo transporto priemonę „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas namo, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jo automobilio vairavimo faktą patvirtino liudytoja M. M.. Alkoholio kiekio matuoklio ir neblaivumo nustatymo akto duomenimis, jam nustatytas vidutinis – 2,37 promilių girtumas. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. alkoholį vartojo nepertraukiamai ilgą laiką – visą dieną, gėrė ir stipraus alkoholinio gėrimo rūšį – degtinę, jis turėjo suprasti, kad yra neblaivus. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.
A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas prašymas dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Prokurorė prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017)
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis baustas administracine tvarka, tačiau tik už smulkus kelių eismo taisyklių pažeidimus, anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (b. l. 60-66), dirba. A. S. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sisteminga įstatymų pažeidėjas, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad dažniausiai A. S. baustas administracine tvarka už KET taisyklių, reglamentuojančių automobilio statymą pažeidimą. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio nusižengimų darymą gali lemti ne kaltinamojo piktybinės nuostatos į KET reikalavimus, bet jo darbo specifika – maisto išvežiojimas, kai vykdant darbines funkcijas automobilį dažnai tenka parkuoti tankiai apgyvendintose miesto teritorijose, kur automobilio parkavimas yra problemiškas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. S. (duomenys neskelbtini) m. buvo gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (b.l. 82), iš ligos istorijos matyti, kad jis turėjo alkoholio vartojimo problemų. 2023 m. rugsėjo 21-28 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenimis šiuo metu ir nusikalstamos veikos padarymo metu A. S. konstatuojami (duomenys neskelbtini), tačiau jis nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pažymėtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. jis psichiatrinėse gydymo įstaigose gydytas nebuvo.
Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018).
V. S. yra kaltinamojo mama, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad sūnaus veiksmus vertina neigiamai, santykiai su sūnumi yra geri, sūnus jos klauso, mano, kad galės teigiamai veikti kaltinamąjį, kad šis pakartotinai nenusikalstų. Bylos duomenimis, V. S. yra brandaus amžiaus asmuo, dirbanti, savo darbe charakterizuojama tik teigiamai kaip atsakinga ir kokybiškai dirbanti darbuotoja; ji nėra teista, praeityje bausta administracine tvarka tik už vieną smulkų Kelių eismo taisyklių nusižengimą, už jį paskirta nuobauda jau negalioja.
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad V. S. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri darys teigiamą įtaką kaltinamajam A. S. jiems artimai bendraujant, palaikant kaltinamąjį, o tuo pačiu ir turint galimybę A. S. stebėti bei kontroliuoti jo būklę, daryti įtaką jo sprendimams.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes (neteistas, dirbantis) sprendžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nes laiduotoja yra pensinio amžiaus, turi paskolų.
Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).
Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (b. l. 79 – 82), t. y. nuo 2023 m. balandžio 25 d. Teismo vertinimu, kaltinamajam skiriama 2 metų termino baudžiamojo poveikio priemonė yra pakankama, tačiau ne per griežta įvertinant tai, kad kaltinamojo darbinė veikla išimtinai susijusi su teise vairuoti kelių transporto priemones.
Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Toyota Yaris“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui – D. N., kuris buvo perdavęs jį valdyti kaltinamajam nuomos sutarties pagrindu, kurios nuostatos draudė jį vairuoti neblaiviam. Byloje nėra duomenų, kad D. N. būtų žinojęs apie tai, jog kaltinamasis, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas vairavo transporto priemonę „Toyota Yaris“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės, kurią vairavo kaltinamasis kaina Lietuvoje su PVM yra 1 400 Eur, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pagal liudytojos parodymus, tarnybinį pranešimą kaltinamasis pavojingai manevravo, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, taip pat į tai, kad minimali neblaivumo riba, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė buvo ženkliai viršyta, t. y. nustatytas net 2,37 promilių neblaivumas, yra tikslinga iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuoti viso konfiskuotino automobilio vertę, t. y. 1 400 Eur.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliekami galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos V. S. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 25 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. S. išieškoti transporto priemonės „Toyota Yaris“ vertę atitinkančią 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) sumą.
A. S. taikomas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus pranešti VĮ Regitra apie draudimo A. S. naudotis specialiąja teise – teisės vairuoti kelių transporto priemones taikymą nuo 2023 m. balandžio 25 d.
Išaiškinti A. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o tais atvejais, kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti V. S., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.