Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-10-31 · Civilinė byla Nr. e2A-2001-392/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-31
Bylos Nr.
e2A-2001-392/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32136-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
Ieškovas
G. S.
Atsakovas
E. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2001-392/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32136-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.2.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Visvaldo Kazakiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovei E. S. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras E. N., uždaroji akcinė bendrovė „TC Restaurant“, uždaroji akcinė bendrovė „Menai renginiai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės išduotą paprastąjį vekselį (notarinio registro Nr. 6279), kuriuo ji įsipareigojo iki 2019 m. rugpjūčio 4 d. sumokėti atsakovei E. S. 40 000 Eur nuo jo pasirašymo momento; 2) pripažinus paprastąjį vekselį negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento, panaikinti 2019 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. išduotą notaro vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 6404); 3) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl šalių 2019 m. rugpjūčio 2 d. pasirašyto 40 000 Eur paprastojo vekselio, nes dokumentas pasirašytas panaudojant prievartą ir psichologinį smurtą prieš ieškovę, t. y. vekselis buvo pasirašytas atsakovei reikalaujant, neturint teisėto pagrindo, vekselio pasirašymo procedūra buvo atliekama atsakovės iniciatyva, grasinant tariamos pinigų išviliojimo ir apgavystės fakto paviešinimu, reputacijos sumenkinimu bei naudojant psichologinio smurto priemones, privedant ieškovę prie neadekvačios būsenos, reikalaujant pasirašyti ekonomiškai nenaudingą ir nepagrįstą vekselį. Vekseliu prisiimtas įsipareigojimas, atsižvelgiant į ieškovės finansines galimybes yra savalaikiai neįgyvendinamas, o reikalaujama suma nepagrįsta. Ieškovė asmeniškai atsakovei skolinga 13 300 Eur, o 25 513 Eur yra UAB „TC Restaurant“ skola atsakovės bendrovei, kurią UAB „Menai renginiai“ pervedė įmonei „TC Restaurant“ trimis pavedimais: 1) 2019 m. kovo 27 d. pervesta 9 731,50 Eur suma, 2) 2019 m. balandžio 1 d. pervesta 9 731,50 Eur suma, 3) 2019 m. gegužės 23 d. pervesta 6 050 Eur suma, taigi iš viso pervesta 25 513 Eur. 2019 m. liepos mėnesį atsakovė pareikalavo grąžinti jai visus pinigus, tiek jos asmeninius (10 300 Eur), tiek vadovaujamos įmonės (25 513 Eur). Ieškovė iš karto tokios asmeninės skolos negalėjo grąžinti, pinigus išleido kitoms reikmėms.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė atmesti ieškinį ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš esmės nurodydama, kad vekselį ieškovė pasirašė laisva valia, pilnai suvokdama savo veiksmų pasekmes, sutiko su vekselio suma ir nurodyta vekselio įvykdymo data, po vekselio sudarymo ji neginčijo jo pagrįstumo, dalį skolos grąžino, likusią žadėjo grąžinti gavusi paskolą ar pardavusi jai asmeniškai priklausantį butą. Ieškovė nei bendraudama su atsakove, nei su kitais asmenimis, niekada neminėjo, kad jaučiasi apgauta, kad vekselį pasirašė prievartos ar grasinimų įtakoje, priešingai – jautė atsakomybę dėl susidariusios situacijos, jautėsi kalta prieš atsakovę, kad taip ją pavedė. Pažymėjo, kad ieškovė visą savo ieškinį dėl vekselio negaliojimo grindžia būtent tik ieškovės ir atsakovės asmeniniais santykiais, kurie susiklostė dar prieš pasirašant vekselį. Vekselis yra abstraktus vienašalis sandoris, įtvirtinantis besąlygišką vekselio davėjo mokėjimo pareigą, todėl santykių tarp vekselio davėjo ir vekselio gavėjo ypatumai nėra reikšmingi, vekselio davėjui pasirašius vekselį. Ieškovė, sutikdama su vekselyje nurodyta skolos suma ir jį pasirašiusi, nebeturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytos sumos, remdamasi aplinkybėmis, kuriomis ji nesirėmė dar prieš pasirašant vekselį. Mano, jog ieškovė pati puikiai supranta savo ieškinio nepagrįstumą bei neteisėtumą ir tiesiog bando vilkinti laiką – piktnaudžiaudama savo teisėmis trukdo vykdyti išieškojimą pagal vekselį. Atsakovės teiginys, kad ji kreipsis į žiniasklaidą, negali būti vertinamas kaip realus grasinimas, kadangi tiesos išviešinimas nėra nepateisinamas ir neteisėtas veiksmas. Atsakovės daugkartiniai prašymai grąžinti skolą taip pat nėra realus grasinimas.

3. Trečiasis asmuo notaras E. N. atsiliepimu prašė civilinę bylą nagrinėti pagal byloje esančius dokumentus teismo nuožiūra notarui nedalyvaujant. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovė iš anksto, vieną darbo dieną iki sandorio pasirašymo – 2019 m. rugpjūčio 1 d. – pateikė notarui sutikimus dėl jų asmeninių duomenų naudojimo ir visą informaciją apie norimą sudaryti dokumentą (vekselį), įskaitant informaciją apie vekselio davėją (ieškovę), atsakovę, vekselio sumą, atsiskaitymo terminą, vekselio mokėjimo vietą ir kitus privalomus vekselyje nurodytus duomenis. Todėl ieškovės planuojamas pasirašyti vekselis parengtas notaro biure vadovaujantis iš anksto pateikta informacija ir gautais sutikimais dėl asmeninių duomenų naudojimo. 2019 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė į notaro biurą atvyko kartu su atsakove. Joms suteikė vieną iš klientams notaro biure skirtų patalpų, kurioje galėjo aptarti ir draugiškai aptarė (notarui stebint jų bendravimą, nekilo įtarimų apie galimą spaudimą ar nesutarimus) visus su vekselio pasirašymu susijusius klausimus. Ieškovės paklausus ar vekselio tekstas jai aiškus, nurodyti duomenys teisingi ir ar ieškovei žinomos vekselio išrašymo pasekmės, ieškovė patvirtino, kad viskas aišku, viską suprato. Notarui paklausus, ar spės įvykdyti įsipareigojimą per tokį trumpą terminą (dvi dienas) nuo vekselio išrašymo dienos, notaras gavo teigiamą atsakymą. Notarui nėra žinoma ieškovės ir atsakovės santykiai, nėra žinomos aplinkybės, kurios galėjo įtakoti ieškovę atvykti į notaro biurą dėl vekselio pasirašymo atsakovės naudai. Dėl vekselyje atlikto taisymo notaras nurodė, kad šiuo gi atveju vekselio davėja yra ieškovė, o ne atsakovė, todėl akivaizdu, jog buvo atlikta rašybos klaida.

4. Trečiasis asmuo UAB „TC Restaurant“ pateikė atsiliepimą, kuriuo palaikė ieškovės ieškinyje išdėstytus prašymus, prašė iš atsakovės priteisti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. pradžioje UAB „Menai renginiai“ direktorė E. S. kreipėsi į UAB „TC Restaurant“ direktorę G. S., prašydama leisti padaryti išankstinį apmokėjimą už renginius, t. y. pervesti 25 513 Eur sumą. Kadangi buvo planuojama, kad E. S. organizuos renginius ir UAB „TC Restaurant“ vardu (jei jos vadovaujama įmonė negalės vykdyti veiklos), todėl lėšos ir buvo pervestos į UAB „TC Restaurant“ sąskaitą. Tačiau renginiai nebuvo organizuoti. 2019 m. liepos mėnesį atsakovė pareikalavo iš ieškovės, kad jai asmeniškai būtų grąžinta tiek asmeninė ieškovės skola (10 300 Eur), tiek jos vadovaujamos UAB „Menai renginiai“ 25 513 Eur lėšos, kurios pervestos UAB „TC Restaurant“. UAB „Menai renginiai“ reikalavimas, pateiktas UAB „TC Restaurant“ patvirtina aplinkybes, kad 25 513 Eur skola susidariusi tarp juridinių asmenų, o ne tarp fizinių asmenų – ieškovės ir atsakovės. Tarp UAB „TC Restaurant“ ir ieškovės nebuvo sudarytas susitarimas, kad skolą už įmonę įsipareigoja atlyginti ieškovė. Taip pat nebuvo susitarimo tarp UAB „TC Restaurant“ ir UAB „Menai renginiai“, kad 25 513 Eur gautas lėšas už įmonę, grąžins ne įmonė, kaip to reikalauja teisės aktai, o ieškovė, kaip fizinis asmuo. Mano, kad 25 513 Eur UAB „TC Restaurant“ skola UAB „Menai renginiai“ neteisėtai įtraukta į vekselį, nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl ieškinys dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, laikytinas pagrįstu ir turėtų būti tenkinamas.

5. Trečiasis asmuo UAB „Menai renginiai“ prašė atmesti ieškinį, palaikė atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, jog UAB „TC Restaurant“ jokių paslaugų UAB „Menai renginiai“ taip ir neatliko, tačiau pinigų negrąžino. Paaiškėjus ieškovės nesąžiningiems ir neteisėtiems veiksmams 2019 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Menai renginiai“ pateikė UAB „TC Restaurant“ raštą dėl lėšų grąžinimo, kuriuo reikalavo per dvi darbo dienas grąžinti 25 513 Eur. Pažymėjo, kad siekdama išvengti gresiančios atsakomybės, ieškovė pati pasiūlė atsakovei prisiimti savo valdomos UAB „TC Restaurant“ įsipareigojimus, nes suprato, kad jie atsirado išimtinai dėl jos nesąžiningų veiksmų (ji įtikino atsakovę, kad suteiks paslaugas, kurių nesuteikė), bei negali būti įvykdyti dėl jos neteisėtų veiksmų. Iškart po vekselio išdavimo, atsakovė sudarė susitarimą su UAB „Menai renginiai“, kuriuo sutarė kad atsakovė, gavusi lėšas iš ieškovės ar trečiųjų asmenų pagal vekselį, padengs jomis UAB „TC Restaurant“ įsiskolinimą UAB „Menai renginiai“. Apie skolos perėjimą regreso tvarka iš UAB „Menai renginiai“ atsakovei, UAB „TC Restaurant“ ir ieškovė informuotos tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek 2021 m. sausio 20 d. pranešimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės G. S. atsakovės E. S. naudai 13 934,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens UAB „Menai renginiai“ naudai 514,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai 725 Eur žyminio mokesčio ir 11,06 Eur pašto išlaidų, iš viso 736,06 Eur.

7. Teismas nustatė, kad pagal vekselį 2019 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovei 40 000 Eur. 2019 m. rugsėjo 18 d. elektroniniu laišku atsakovės atstovė kreipėsi į ieškovės atstovę nurodydama, jog atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai yra grąžinta 10 300 Eur, skolos likutis sudaro 35 380 Eur. Tarpusavio skolų suderinimo 2020 m. gruodžio 31 d. akte, kurį parengė UAB „Menai renginiai“, nurodyta, kad galutinis likutis 0 Eur (aktas pasirašytas tik UAB „Menai renginiai“ buhalterės). Atsakovė ir UAB „Menai renginiai“ sudarė susitarimą, kuriame nurodyta, kad UAB „Menai renginiai“ 2019 m. kovo 27 d., 2019 m. balandžio 1 d. ir 2019 m. gegužės 23 d. pavedimais pervedė UAB „TC Restaurant“ 25 513 Eur pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 2019/TC-098 ir 2019/TC-099. UAB „TC Restaurant“ nesuteikė UAB „Menai renginiai“ paslaugų, todėl įsiskolinimas atsakovės įmonei siekė 25 513 Eur. Susitarime nurodyta, kad įsiskolinimo grąžinimą užtikrino vekseliu, todėl atsakovė, gavusi lėšas iš ieškovės ar trečiųjų asmenų, pagal vekselį įsipareigojo padengti jomis UAB „TC Restaurant“ įsiskolinimą UAB „Menai renginiai“.

Šalies argumentai

8. Ieškovė, iš esmės ginčydama, vekselio galiojimą rėmėsi tuo, kad vekselyje nurodytos sumos nepagrįstos. Teismas su šia ieškovės pozicija nesutiko. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad 25 513 Eur buvo pervesta iš UAB „Menai renginiai“ į įmonės „TC Restaurant“ sąskaitą, taip pat nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovės asmeninė skola atsakovei sudarė 13 300 Eur. Tą patvirtino šalys tiek procesiniuose dokumentuose (papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose), tiek žodinių teismo posėdžių metu. Byloje taip pat nustatyta faktinė aplinkybė, kad pinigus, kurie buvo pervesti iš atsakovės įmonės į ieškovės įmonę, ieškovė išsigrynino ir panaudojo savo reikmėms. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas susirašinėjimas tarp atsakovės ir ieškovės įmonės buhalterės N. L., kuri byloje apklausta liudytoja šias aplinkybes patvirtino. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad lėšas gavo asmeniškai. Nustatyta, kad pinigai į UAB „TC Restaurant“ nėra grąžinti. Tiek pati ieškovė, tiek atsakovė pripažino faktą, jog į vekselio sumą yra įtrauktas tuometinis UAB „TC Restaurant“ 25 513 Eur įsiskolinimas įmonei „Menai renginiai“.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo vertinimu, nors ieškovė teigė, kad niekada neketino asmeniškai įvykdyti įmonės prievolės, tačiau byloje pateikti įrodymai suteikia pagrindą sutikti ne su ieškovės, o su atsakovės pozicija, kad ieškovė vekseliu patvirtino tiek asmeninę skolą atsakovei, tiek užtikrino įmonės skolos grąžinimą. Šalių susirašinėjimas patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog šalys, sudarydamos vekselį, žodžiu susitarė, kad ieškovės įmonės prievolė atsakovės įmonei bus užtikrinama ieškovei išduodant vekselį atsakovei. Teismas, įvertinęs šalių susirašinėjimo turinį, sprendė, jog tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pripažino esanti skolinga atsakovei 38 000 Eur, susirašinėjimuose neišskyrė, kad įmonės įsiskolinimą dengs ne ji, priešingai, susirašinėjimų turinys patvirtina, kad šalims buvo suprantama, kad tiek asmeninę, tiek įmonės skolą ieškovė dengs pati. Šį įsitikinimą sustiprina ir tai, kad ir po vekselio išdavimo ieškovė ir toliau tvirtino, kad pagal vekselį grąžins visą skolą ir tarp įmonių neliks jokių pretenzijų. Teismas, išdėstytų aplinkybių pagrindu, sprendė, jog neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad ji nesuprato ir buvo suklaidinta, kad į vekselį įtraukta ir įmonės skola, kurią ji žodine forma buvo įsipareigojusi grąžinti atsakovei. Tokias aplinkybes patvirtino nuoseklios ieškovės žinutės, kuriose ji aiškiai ir nedviprasmiškai teigė grąžinsianti ieškovei visus pinigus.

10. Teismas nustatė, kad po vekselio sudarymo atsakovė sudarė susitarimą su UAB „Menai renginiai“, kuriuo buvo sutarta, kad atsakovė, gavusi lėšas iš ieškovės ar trečiųjų asmenų pagal vekselį, padengs jomis ieškovės įmonės įsiskolinimą atsakovės įmonei. Byloje pateikti įrodymai (duomenys iš kasos knygos) patvirtino, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. visiškai padengė ieškovės įmonės įsiskolinimą atsakovės įmonei. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, jog nepagrįstas ieškovės argumentas, kad ji neturi prievolės atsiskaityti su atsakove bei nepagrįstas argumentas, jog vekselis išrašytas nesant tam teisėto pagrindo.

11. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, jog ieškovės teiginiai, kad vekselis pasirašytas esant psichologiniam ir ekonominiam spaudimui iš atsakovės pusės, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Aplinkybė, kad vekselis buvo pasirašytas tiek kaip asmeninės ieškovės prievolės, tiek kaip ieškovės įmonės skolos grąžinimo užtikrinimas, savaime negali būti vertinama kaip ekonominis spaudimas, grasinimas ir pan. Byloje nustatyta, kad šalys buvo sutarusios, kad atsakovės įmonės lėšos bus pervestos į ieškovės įmonės sąskaitą, siekiant išvengti atsakovės įmonės sąskaitoje esančių pinigų arešto, kadangi tuo metu atsakovės sutuoktinis turėjo finansinių problemų. Šalys neginčijo, jog pervesti pinigai nebuvo grąžinti nei į atsakovės įmonę, nei pačiai atsakovei, kaip perėmusiai reikalavimo teisę regreso tvarka. Iš pateiktų susirašinėjimų matyti, kad atsakovė ne vieną kartą prašė grąžinti pervestus pinigus. Atsakovės žodiniai skatinimai grąžinti paskolą bei prievolės įvykdymo papildomas užtikrinimas ieškovės vekselio išdavimu, teismo vertintini kaip teisėtas atsakovės – kreditorės veikimas, siekiant apsiginti nuo jos ir jos įmonės teisių ir interesų pažeidimo. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatytas atsakovės nesąžiningas elgesys. Taip pat byloje nenustatyta, kad būtent atsakovė inicijavo vekselio pasirašymą, tokių įrodymų ieškovė nepateikė.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ji buvo ekonomiškai priklausoma nuo atsakovės. Priešingai, šalys teismo posėdžio metu nurodė, kad dažnai viena kitai skolindavo pinigus, abi patvirtino, kad jas siejo pasitikėjimo santykiai, ilgą laiką buvo artimos draugės, dalyvaudavo viena kitos asmeninėse šventėse, abi karjeros prasme buvo daug pasiekusios, turėjo nuosavą verslą (įmones), buvo panašaus amžiaus. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė buvo ekonomiškai priklausoma nuo atsakovės. Teismas nurodė, jog iš bylos medžiagos negalima konstatuoti, kad ieškovei apskritai buvo grasinama. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų grasinusi paviešinti situaciją, „apjuodinti“ ieškovę prieš draugus, darbdavius ir pan., jog atsakovė apskritai kam nors būtų atskleidusi kokių nors faktų apie susidariusią situaciją. Teismas jokio realaus grasinimo neįžvelgė ir pateiktame susirašinėjime, vykusiame tarp šalių prieš vekselio pasirašymą 2019 m. liepos 28 d. – rugpjūčio 2 d. Priešingai, iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovė su ieškove bendrauja pagarbiai, mandagiai, atsiprašo, nuogąstauja dėl ieškovės sveikatos būklės. Teismas, įvertinęs notaro atsiliepime nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė vekselį pasirašė neadekvačios būsenos, nesuprasdama savo veiksmų esmės, nelaisva valia. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės argumentu, kad vekselis buvo pasirašytas ieškovei ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis. Nors dviejų dienų prievolės įvykdymo terminas yra trumpas laikas, tačiau, teismas pažymėjo, jog kaip matyti iš šalių susirašinėjimų, pati ieškovė ne kartą pabrėžė, kad pinigus surinks greitai. Teismas, atsižvelgęs į šalių susirašinėjimą, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad vekselis sudarytas ieškovei ekonomiškai nenaudingomis ir nepriimtinomis sąlygomis. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad jai buvo grasinama, kad grasinimas buvo realus ir sandorio sudarymą nulėmė būtent grasinimas.

13. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti vekselį negaliojančiu nuo pasirašymo momento atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pobūdžio reikalavimo dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo.

14. Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad byloje patyrė 13 934,10 Eur atstovavimo išlaidas. Trečiasis asmuo UAB „Menai renginiai“ pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo ir pranešimo dėl skolos padengimo parengimą patyrė iš viso 514,25 Eur atstovavimo išlaidas. Teismas nustatė, kad šių asmenų prašomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, pagrindo patirtas išlaidas sumažinti pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį nėra. Byla yra didelės apimties, joje vyko keletas posėdžių, teikiami nemažos apimties procesiniai dokumentai (atsiliepimai, papildomi rašytiniai paaiškinimai su rašytiniais įrodymais, papildomi procesinio pobūdžio prašymai, atsiliepimai į juos). Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys atmestas, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovės, kaip pralaimėjusios šalies, atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Menai renginiai“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Apeliantė viso teismo proceso metu teigė ir laikėsi nuostatos, jog vekselis neatitiko jos vidinės valios ir šias aplinkybes įrodinėjo tiesioginiais ir netiesioginiais rašytiniais įrodymais, žodiniais paaiškinimais. Pasak apeliantės, vekselis buvo išrašytas todėl, kad atsakovė ieškovę privedė iki tokios būsenos, jog ji nesugebėjo adekvačiai mąstyti, nenorėjo gyventi, pažadėjo padaryti viską, kad tik atsakovė patikėtų, jog ieškovė jai asmeniškai grąžins ir savo asmeninę skolą, kuri 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo 10 303,56 Eur, ir UAB „TC Restaurant“ 25 513 Eur skolą atsakovės įmonei, kad tik liautųsi atsakovės grasinimai ieškovei. Po vekselio išrašymo supratusi, jog pagal vekselį reikalaujama ne tik jos asmeninės skolos bei nepakeldama atsakovės psichologinio spaudimo, grasinimų ir nematydama kitos išeities, ieškovė 2019 m. rugpjūčio 7 d. išgėrė didelę dozę vaistų, norėdama nusižudyti. Nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinės ligoninės reanimacijos skyriuje.

15.2. Apeliantė nurodo, kad iš esmės ginčydama vekselio galiojimą, rėmėsi tuo, kad vekselyje nurodytos sumos yra nepagrįstos. Teismas, priimamas skundžiamą sprendimą, nevertino ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų ir į bylą pateiktų įrodymų dėl atsakovės elgesio ir taikyto psichologinio grasinimo ieškovės atžvilgiu, reikalaujant pasirašyti vekselį. Prieš vekselio pasirašymą, ir 2019 m. rugpjūčio 1 d., ir vekselio pasirašymo dieną, atsakovė darė itin didelį psichologinį spaudimą ieškovei, reikalaudama grąžinti ir UAB „Menai Renginiai“ skolą ir ieškovės asmeninę 10 303 Eur skolą, visą pinigų sumą grąžinant jai asmeniškai, kaip fiziniam asmeniui. Tai patvirtina atsakovės ieškovei siųstos grasinančio turinio žinutės.

15.3. Apeliantė tiek teismo posėdžio metu, tiek teikdama paaiškinimus nurodė, jog ji labai bijojo, kad apie jos vadovaujamos UAB „TC Restaurant“ 25 513 Eur skolą atsakovės įmonei UAB „Menai Renginiai“ nesužinotų draugai, šeimos nariai ir darbdavio atstovai. Ši baimė buvo reali ir nuolat lydinti ieškovę. Atsakovei grasinant paviešinti draugams, darbdaviui ir žiniasklaidoje apie ieškovės skolą atsakovei ir ieškovės įmonės skolą atsakovės įmonei, ieškovė, suprasdama paviešinimo pasekmes, negalėjo adekvačiai mąstyti, miegoti, bendrauti. Aplinkybes, kad atsakovė grasino ieškovei žiniasklaida patvirtina šalių susirašinėjimas. Atsakovė buvo žinomas asmuo viešoje erdvėje, bendravo su žurnalistais, todėl jos grasinimai buvo realūs ir ieškovė apie tai žinojo, nes pažinojo atsakovę ne vienus metus. Esant tęstiniam psichologiniam grasinimui ir spaudimui iš atsakovės pusės grąžinti tik jai, asmeniškai grynais pinigais ir ieškovės asmeninę skolą, ir UAB „Menai Renginiai“ 25 513 Eur skolą, ieškovė sutiko su atsakovės reikalavimu pasirašyti vekselį, nesuvokdama ir nežinodama, kad ji asmeniškai privalės grąžinti atsakovei dar didesnę sumą nei buvo faktinė jos asmeninė ir UAB „TC Restaurant“ skola UAB „Menai Renginiai“.

15.4. Apeliantės nuomone, teismas, vertindamas liudytojos I. V. parodymus, nepagrįstai konstatavo, jog liudytoja taip pat nepatvirtino, kad atsakovė grasino ieškovei, nors nurodė, kad įtampa tarp ieškovės ir atsakovės buvo. Ieškovė, nesutikdama su teismo išvada dėl liudytojos parodymų, mano, kad šios liudytojos parodymai buvo subjektyvūs, naudingi tik atsakovei. Pasak apeliantės, liudytoja nepaneigė ir jai teismo posėdžio metu pagarsintų jos sms žinučių, rašytų ieškovei dėl atsakovės daromo psichologinio spaudimo. Apeliantė sprendžia, jog liudytoja, puikiai pažinodama atsakovę, patvirtino, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą ir šantažavo ieškovę, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, šių netiesioginių įrodymų byloje netyrė ir nevertino, nepagrįstai nurodydamas, jog byloje nepateikta jokių įrodymų dėl daromo psichologinio smurto.

15.5. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, jog ieškovė vekseliu patvirtino tiek asmeninę skolą atsakovei, tiek užtikrino įmonės skolos grąžinimą. Teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų ir ieškovės paaiškinimų, jog vekselio pasirašymo dieną 2019 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės asmeninė skola atsakovei jau buvo ne 13 300 Eur, o tik 5 803,56 Eur, nes ieškovė 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei pervedė 2 000 Eur, o prieš vykstant į notarų biurą perdavė 2 500 Eur. Be to, jokio susitarimo dėl 2 000 Eur palūkanų sumos tarp šalių nebuvo, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių sutarta palūkanų suma atitiko abiejų šalių valią. Ieškovė tik notarų biure sužinojo, kad vekselio suma yra 40 000 Eur ir neturėjo jokių galimybių pasitarti su teisininkais dėl iš vekselio kylančių pasekmių, kaip fiziniam asmeniui. Atsakovė, išreikalavusi iš ieškovės pasirašyti vekselį daug didesnei sumai, nei ji buvo vekselio pasirašymo metu ir iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. atgavusi iš ieškovės faktiškai visą asmeninės skolos sumą (t. y. – 10 300 Eur), 2019 m. rugpjūčio 7 d. antstolio M. D. kontorai vis tiek pateikė vykdomąjį dokumentą dėl 40 202,03 Eur skolos išieškojimo iš ieškovės.

15.6. Apeliantė nurodo, kad atsakovės teikti paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs ir prieštaraujantis vieni kitiems, galimai ir nesąžiningi. 2019 m. rugpjūčio 3 d. tarp E. S. ir E. S., kaip UAB „Menai Renginiai“ direktorės pasirašytas susitarimas, kuriuo atsakovė, gavusi lėšas iš ieškovės ar trečiųjų asmenų, pagal vekselį įsipareigojo padengti jomis UAB „TC Restaurant“ įsiskolinimą UAB „Menai renginiai“. Tačiau pagal bylos duomenis ir teisės aktų reikalavimus, tuo metu atsakovė negalėjo teisiškai vykdyti UAB „Menai Renginiai“ direktorės pareigas, nes augino vaiką iki 3 metų ir gavo išmokas iš valstybės. Nors atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog informavo ieškovę iškart (dar 2019 metais), kad įnešė į savo įmonę ieškovės grąžintą asmeninę skolą, t. y. 10 300 Eur sumą, tačiau byloje nebuvo pateiktas joks įrodymas apie šio teiginio patvirtinimą. Ši atsakovės versija dėl pasirašyto susitarimo ir iš ieškovės gautų pinigų įnešimo į UAB „Menai Renginiai“ kasą paaiškėjo tik 2020 m. vasario 24 d. atsakovės atstovei pateikus rašytinius paaiškinimus teismui. Atsakovė ieškovės atžvilgiu buvo nesąžininga ir apie, galimai vykdomus skolos dengimus net 18 mėn. neinformavo nei ieškovės, nei trečiojo asmens UAB „TC Restaurant“. Be to, teismas net nesiaiškino aplinkybių, iš kokių lėšų atsakovė dengė UAB „TC Restaurant“ skolą, kai tuo tarpu pati gyveno iš valstybės pašalpų, mokamų už vaikus.

15.7. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog byloje nenustatytas atsakovės nesąžiningumas ir aplinkybė, kad būtent atsakovė inicijavo vekselio pasirašymą. Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad prieš pasirašant vekselį ji paskambino UAB „TC Restaurant“ buhalterei N. L., kuri informavo, jog pinigų nėra, paneigia ieškovės rašytiniai paaiškinimai ir žinutės, be to, šias aplinkybes teismo posėdžio metu paneigė pati N. L., nurodžiusi, kad pirmą kartą su atsakove kontaktavo tik po suicido, kai ieškovė jau gulėjo ligoninėje. 2019 m. rugpjūčio 1 d. vakare UAB „Menai Renginiai“ atsiųstas reikalavimas UAB „TC Restaurant“ dėl nepagrįstai gautų lėšų, t. y. 25 513 Eur grąžinimo per 2 darbo dienas, taip pat paneigia atsakovės teiginius, jog ieškovės ir atsakovės buvo susitarta, kad vekselis 40 000 Eur sumai išrašomas, kaip UAB „TC Restaurant“ skolos užtikrinimo priemonė, nes skolos grąžinimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, o ir atsakovė neturėjo informacijos, kad UAB „TC Restaurant“ negali grąžinti skolos. Teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų ir pačios atsakovės, bei jos atstovės paaiškinimų, duotų 2020 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio metu, kurie akivaizdžiai paneigia teismo išvadą, kad nenustatyta, jog būtent atsakovė inicijavo vekselio surašymą. Atsakovė posėdžio metu paaiškino, jog ieškovė atsiuntė jai visus savo duomenis ir jos asistentė surado notarą, užpildė visus klausimynus, kurie būtini pasirašant vekselį. Taigi prieš vekselio pasirašymą atsakovė tarėsi su teisininkėmis ir jų bei savo asistenčių pagalba organizavo ir inicijavo vekselio surašymą.

Žemesnės instancijos teismas

15.8. Pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino tik tam tikrus bylos medžiagoje esančius įrodymus, t. y. vien tik atsakovės pateiktas subjektyvias prielaidas ir teiginius. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, pateiktus argumentus bei į bylą pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kurie patvirtina, kad vekselis buvo pasirašytas esant psichologiniam spaudimui, vekselyje nurodyta suma neatitiko faktinės skolos sumos ir vekselio pasirašymas neatitiko tikrosios ieškovės valios. Be to, nebuvo nustatyta viena iš esminių aplinkybių - koks buvo ir yra vekselio, kaip prievolės santykio faktinis ir teisinis pagrindas, kas, atsižvelgiant į šalių santykius, programuoja tolesnius ginčus, reikalaujant mokėti skolą pagal vekselį.

Šalies argumentai

15.9. Apeliantė nesutinka su teismo priteistų atstovavimo išlaidų 14 448,35 Eur suma. Šioje byloje nebuvo keliama itin sudėtingų materialiosios teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimų, nebuvo nagrinėjami specialių žinių reikalaujantys ar nauji teismų praktikos klausimai, atsakovės atstovė atstovavo ir atsakovę ir UAB „Menai Renginiai“, kurių pozicijos byloje buvo vienodos. Ir nors byla tęsėsi netrumpą laiko tarpą, tačiau teismo posėdžiai buvo atidedami tik dėl šalių ar jų atstovių ligų, taip pat bylos nagrinėjimo pradžioje buvo paskelbtas karantinas dėl Covid viruso, kas taip pat įtakojo bylos proceso tęstinumą. Teismas, priteisdamas visą bylinėjimosi išlaidų sumą, vadovavosi tik pateiktais mokėjimais ir išlaidų detalizacija, tačiau nevertino ar tikrai visos atsakovės bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir patirtos šioje byloje, nevertino priežasčių dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nebuvo įvertintos ir aplinkybės, jog ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi, kilnojamasis turtas nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. ir piniginės lėšos sąskaitose yra areštuotos, ieškovė prarado darbą, negali dirbti pagal turimą profesiją, turi problemų su sveikata, faktiškai išlaikoma tėvų.

Atsiliepimas

16. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

16.1. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovei 2019 m. rugpjūčio 2 d. pasirašius vekselį, o atsakovei pareikalavus jį apmokėti, ieškovė privalėtų apmokėjimą vykdyti neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo, nes pats vekselio pasirašymas išreiškia ieškovės įsiskolinimo (prievolės) pripažinimą atsakovei. Pažymėjo, kad ieškovė savo reikalavimą dėl vekselio negaliojimo grindė tik šalių asmeniniais santykiais, kurie buvo susiklostę dar prieš pasirašant vekselį. Tačiau vekselis yra abstraktus vienašalis sandoris, įtvirtinantis besąlygišką vekselio davėjo mokėjimo pareigą, todėl santykių tarp vekselio davėjo ir vekselio gavėjo ypatumai nėra reikšmingi, vekselio davėjui pasirašius vekselį. Ieškovė, sutikdama su vekselyje nurodyta skolos suma ir jį pasirašiusi, nebeturėjo teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytos sumos, remdamasi aplinkybėmis, kuriomis ji nesirėmė dar prieš pasirašant vekselį.

16.2. Ieškovės reikalavimas pripažinti vekselį negaliojančiu, remiantis CK 1.91 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo buvo pagrįstai ir teisėtai atmestas. Teismas pagrįstai konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad ieškovė vekselį pasirašė grasinimo įtakoje. Iki vekselio išdavimo ieškovė ir atsakovė buvo ilgametės draugės, jos yra panašaus amžiaus, abi įgijusios panašų išsilavinimą, turi savo nuosavus verslus. Ieškovė ir atsakovė nurodė, kad iki vekselio išdavimo dažnai skolino viena kitai pinigus. Atsakovė neturėjo jokių pranašumų ieškovės atžvilgiu, priešingai, dėl šalis siejusios ilgametės draugystės, tarpusavio pasitikėjimo, būtent atsakovė atsidūrė itin nepalankioje situacijoje, t. y. ieškovė buvo jai skolinga didelę sumą pinigų, kurią vis žadėjo grąžinti, bet negrąžindavo. Visgi, net ieškovei esant skolingai ir nuolat meluojant bei išsisukinėjant nuo pareigos grąžinti skolą, atsakovė stengėsi palaikyti ieškovę jai sunkioje gyvenimo akimirkoje, rūpinosi ieškovės savijauta, bandė ją palaikyti susidariusioje situacijoje.

Šalies argumentai

16.3. Ieškovės teiginiai neva atsakovė darė jai didžiulį psichologinį spaudimą 2019 m. rugpjūčio 1 d. atėjusi į ieškovės tuometinę gyvenamąją vietą, sprendime pagrįstai teismo įvertinti kritiškai. Tokių ieškovės teiginių nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs įrodymai. Šalių susirašinėjimas, atsakovės, liudytojo V. V. paaiškinimai, vienareikšmiškai paneigia ieškovės teiginius apie tai, kad neva 2019 m. rugpjūčio 1 d. ji patyrė iš atsakovės didžiulį psichologinį spaudimą. Neatitinka tikrovės ir apeliacinio skundo argumentai, neva atsakovės psichologinis smurtas nesibaigė ir 2019 m. rugpjūčio 2 d., t. y. vekselio išdavimo dieną, nes ieškovė pati rodė iniciatyvą, pirma parašė atsakovei, teiravosi kur ir kaip jos važiuos pas notarą.

16.4. Atsakovės nuomone, apeliaciniame skunde cituojamos atsakovės žinutės su pasiūlymais ieškovei pasiskolinti pinigų iš draugų ir pažįstamų negali būti vertinamos kaip psichologinis grasinimas. Iš tarp šalių vykusios komunikacijos iki vekselio išdavimo matyti, kad ieškovė su atsakove ne kartą aptarinėjo ieškovės galimybes gauti paskolą. Kadangi ieškovė nuolat deklaravo norą kuo greičiau atsiskaityti su atsakove, bet kartu teigė, kad prašyti paskolinti pinigų nedrįsta, atsakovė ją ragino, siūlė jai savo pagalbą tuo klausimu. Atsakovė su ieškove elgėsi taktiškai bei diplomatiškai, daug kartų prašė grąžinti skolą, siūlė įvairius susiklosčiusios situacijos sprendimo būdus (paskolos ir pan.). Tuo tarpu ieškovė nuolat melavo atsakovei - vis žadėjo grąžinti sumas, tačiau to taip ir nedarė. Atsakovė nesiėmė jokių nepateisinamų ir neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip realus grasinimas ir kurie būtų galėję pakenkti ieškovės reputacijai. Atsakovės daugkartiniai prašymai grąžinti skolą negali būti vertinami kaip realus grasinimas ieškovei. Pažymėjo, kad ieškovė nepatyrė jokio psichologinio smurto ir jokių grasinimų iš atsakovės, todėl, kaip teisingai sprendime konstatavo teismas, vekselį atsakovei išdavė laisva valia ir puikiai suvokdama savo veiksmų prasmę bei pasekmes. Be to, notaras nurodė, kad stebėdamas ieškovės ir atsakovės bendravimą joms būnant notarų biure, jam nekilo įtarimų apie galimą spaudimą ar nesutarimus.

16.5. Ieškovei nebuvo netikėta ir vekselio suma. 2019 m. rugpjūčio 1 d. šalys vedė susirašinėjimą apie ieškovės įsiskolinimo sumą, kurio metu ieškovė patvirtino atsakovei, kad turi jos 38 000 Eur. Vekselio terminas taip pat nebuvo ieškovei siurprizinė sąlyga. Ieškovė nuolat žadėjo atsakovei atsiskaityti pagal vekselį net greičiau. 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė tvirtino atsakovei, kad visiškai atsiskaitys per vieną dieną, t. y. vekselio pasirašymo dieną. Apeliacinio skundo teiginiai, jog neva ieškovė bandė žudytis būtent dėl tariamų neteisėtų atsakovės veiksmų, taip pat neatitinka tikrovės ir yra paneigti byloje esančiais duomenimis. Nors apeliaciniame skunde ieškovė remiasi epikrize Nr. KCDS19/138, būtent jos pačios gydytojai psichiatrei – psichoterapeutei nurodytais teiginiais, tačiau iš Epikrizės turinio matyti, jog ieškovė melavo gydytojai apie įvykio aplinkybes, savo bandymą žudytis sieja su nesugebėjimu laiku atsiskaityti su atsakove, jau seniai turėjo rimtų psichinių ir psichologinių problemų, ilgai gydėsi.

16.6. Teismas teisingai įvertino liudytojos I. V. parodymus, kuriuose ji ne tik nepatvirtino, kad atsakovė grasino ieškovei iki vekselio išdavimo, bet priešingai nurodė, kad ieškovė jautėsi labai kalta dėl to, kad nesugeba atsiskaityti su atsakove pagal vekselį, todėl liudytoja su ieškove ilgai bendravo ir svarstė įvairius atsiskaitymo variantus.

16.7. Ieškovė ne kartą teisme patvirtino aplinkybę, jog jos asmeninė skola atsakovei siekė 13 300 Eur. Todėl skunde atsiradę teiginiai, neva ieškovė buvo skolinga atsakovei mažesnę nei 13 300 Eur sumą, vertintini kaip ieškovės bandymas supainioti teismą ir sukelti abejones net dėl tų faktų, kurie abiejų šalių bylos nagrinėjimo metu buvo aiškiai pripažinti ir neginčijami. Ieškovės teiginiai, neva dar iki vekselio išdavimo ji grąžino atsakovei 4 500 Eur (2 000 Eur pavedimu ir 2 500 Eur grynais) jokiu būdu nepatvirtina nei vekselio neteisėtumo, nei atsakovės nesąžiningumo. Atsakovė nebuvo informuota apie atliktą pavedimą, apie jį sužinojo tik po vekselio išdavimo. Be to, ieškovė net ir po pavedimo atlikimo toliau teigė, kad yra skolinga jai 38 000 Eur, tai patvirtina 2019 m. rugpjūčio 1 d., 21:02 val. žinutė.

16.8. Dar iki vekselio išdavimo paaiškėjus tiesai apie pinigų išgryninimą, ieškovė patikino atsakovę, kad pinigus, kuriuose neteisėtai pasisavino iš UAB „TC Restaurant“ grąžins asmeniškai atsakovei, kad ji įneštų juos į UAB „Menai renginiai“ banko sąskaitą ir padengtų jais UAB „TC Restaurant“ įsiskolinimą. Siekdama išvengti gresiančios atsakomybės už neteisėtą pinigų išvaistymą, ieškovė pati pasiūlė atsakovei prisiimti savo valdomos UAB „TC Restaurant“ įsipareigojimus, kadangi suprato, kad jie atsirado išimtinai dėl jos nesąžiningų veiksmų. Apeliacinio skundo teiginiai, neva ieškovė niekada nesiruošė asmeniškai užtikrinti savo įmonės skolos ir grąžinti pinigus už ją, yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Kadangi abiem šalims buvo žinoma ir suprantama, kad atsiskaitydama pagal vekselį ieškovė dengs ir UAB „TC Restaurant“ įsiskolinimą UAB „Menai renginiai“, iškart po vekselio išdavimo, atsakovė sudarė susitarimą su UAB „Menai renginiai“. Atsakovė ne tik tinkamai vykdė susitarimą, bet ir laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. visiškai padengė UAB „TC Restaurant“ įsiskolinimą UAB „Menai renginiai“, nors iš ieškovės pagal vekselį ir nebuvo gavusi visos tam reikalingos sumos.

16.9. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, neva ieškovė niekada nesutiko su tuo, kad į vekselio sumą būtų įtrauktos palūkanos. Tokią ieškovės poziciją paneigia byloje esantys įrodymai. Vekselio išdavimo išvakarėse šalys sutarė, kad ieškovės skola siekia 38 000 Eur, sekančią dieną ieškovė išdavė atsakovei vekselį su 40 000 Eur suma. Akivaizdu, kad kalba apie palūkanas tarp šalių vyko ir vekselio pasirašymo dieną jos buvo sutartos, kitaip ieškovė nebūtų išdavusi vekselį su 2 000 Eur didesne suma. Be to, ieškovė siūlė atsakovei sumokėti kur kas didesnes palūkanas - 10 000 Eur, tačiau atsakovė, elgdamasi sąžiningai ir garbingai, sutiko su kur kas mažesnėmis palūkanomis.

16.10. Teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Visos atsakovės patirtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti buvo tiesiogiai susijusios su byla. Buvo rengiami procesiniai dokumentai - atsiliepimas į ieškinį, rašytiniai paaiškinimai, prašymai, baigiamoji kalba ir kt. Byla yra didelės apimties - atsakovės atstovei teko peržiūrėti daugybę susirašinėjimo, vykusio tarp šalių, ji įvertinti, atrinkti ir nuolat teikti teismui kaip įrodymus. Taip pat teismui ne kartą buvo teikiami papildomi dokumentai ir įrodymai. Byloje vyko ne vienas teismo posėdis, buvo apklausiamos šalys, liudytojai. Atsakovės atstovė nuolat vedė derybas su ieškovės atstove dėl galimos taikos. Derybų iniciatore visada buvo ieškovės atstovė, kuri nuolatos žadėjo, kad ieškovė grąžins visą sumą pagal vekselį, tačiau siūlė vis naujus išdėstymo terminus, derėjosi dėl palūkanų ir kt. Tokiu būdu vyko nuolatinė komunikacija su ieškovės atstove. Buvo aptariami ieškovės atstovės teikiami pasiūlymai, rengiami priešpriešiniai pasiūlymai, derinamas taikos sutarties projektas. 2021 m. lapkričio 11 d. (vėlgi ieškovės atstovės iniciatyva) nuspręsta pasinaudoti teismine mediacija. Mediacijos procesas vyko iki 2022 m. liepos 18 d., t. y. 8 mėn. Visą šį laikotarpį tarp šalių vyko aktyvios derybos dėl taikos, buvo derinamas taikos sutarties projektas. Vyko dvi mediacijos sesijos. Tačiau mediacijos procesas pasibaigė nepavykus užbaigti ginčo taikiai, nes atsakovė ir mediatorė suprato, kad ieškovė tik imituoja taikos derybas ir tokiu būdu vilkina laiką. Taigi, nemaža dalis bylinėjimosi išlaidų atsakovės buvo patirtos dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų – taikos derybų imitavimo, siekiant ne realios taikos, o tik laiko vilkinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu ir notaro išduoto vykdomojo įrašo panaikinimo.

19. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės išduotą paprastąjį vekselį, kuriuo ji įsipareigojo iki 2019 m. rugpjūčio 4 d. sumokėti atsakovei 40 000 Eur nuo jo pasirašymo momento; 2) pripažinus paprastąjį vekselį negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento, panaikinti 2019 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. išduotą notaro vykdomąjį įrašą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, jog ji nesuprato ir buvo suklaidinta, jog į vekselį įtraukta ir įmonės skola, kurią jį žodine forma buvo įsipareigojusi grąžinti atsakovei. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, jog nepagrįsti ieškovės argumentai, kad ji neturi prievolės atsiskaityti su atsakove ir vekselis išrašytas nesant tam teisėto pagrindo. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių dėl psichologinio spaudimo, apgaulės, prievartos egzistavimo sandorio sudarymo metu, ieškovė neįrodė, kad jai buvo grasinama, kad grasinimas buvo realus. Teismas atmetęs pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pobūdžio reikalavimo dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

20. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino tik tam tikrus bylos medžiagoje esančius įrodymus, t. y. vien tik atsakovės pateiktas subjektyvias prielaidas ir teiginius. Pasak apeliantės, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, pateiktus argumentus bei į bylą pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą analizavo ir vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės žodinius ir rašytinius argumentus ir paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, pateiktus įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir įrodymų vertinimui ir sprendžia, jog savo išvadas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą. Byloje nenustatyta, kad apeliantės argumentai, nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai buvo ignoruojami, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos civilinio proceso normos.

21. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismu nurodo, kad vekselis neatitiko jos vidinės valios jis buvo išrašytas todėl, kad atsakovė, reikalaudama gražinti skolą, ieškovę privedė iki tokios būsenos, jog ji nesugebėjo adekvačiai mąstyti, nenorėjo gyventi, pažadėjo padaryti viską, kad tik atsakovė patikėtų, jog ieškovė jai asmeniškai grąžins ir savo asmeninę skolą ir UAB „TC Restaurant“ skolą atsakovės įmonei. Apeliantė nurodo, kad vekselis buvo pasirašytas neturint teisėto pagrindo, reikalaujant pasirašyti ekonomiškai nenaudingą vekselį. Apeliantė ginčydama vekselio galiojimą, rėmėsi ir tuo, kad vekselyje nurodytos sumos yra nepagrįstos. Pasak apeliantės, prieš vekselio pasirašymą ir vekselio pasirašymo dieną, atsakovė darė itin didelį psichologinį spaudimą ieškovei, reikalaudama grąžinti UAB „Menai Renginiai“ skolą ir ieškovės asmeninę skolą jai asmeniškai, kaip fiziniam asmeniui. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.

22. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Šiuo sandoriu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27d. nutartis Nr. 3K-3-171/2013).

23. Byloje nustatyta, kad pagal vekselį 2019 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovei 40 000 Eur. 2019 m. rugpjūčio 7 d. išduotas Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. paprastojo vekselio vykdomasis įrašas dėl neapmokėtos 40 000 Eur vekselio sumos, 202,03 Eur už notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo išrašo atlikimą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė neginčijo aplinkybių, kad asmeninė skola atsakovei buvo 13 300 Eur. Tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės asmeninė skola atsakovei buvo tik 5 803,56 Eur, nes ieškovė 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei pervedė 2 000 Eur, o prieš vykstant į notarų biurą perdavė 2 500 Eur. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė notarų biure vekselio sumos neginčijo, notarui ieškovės paklausus ar vekselio tekstas jai aiškus, nurodyti duomenys teisingi, ieškovė patvirtino, kad viskas aišku. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės nurodytos aplinkybės, nepatvirtina vekselio neteisėtumo, nepaneigia vekselyje nurodytos sumos. Pažymėtina, kad ieškovė apie atsakovei sumokėtas sumas turi informuoti antstolį, kuris vykdo vykdomąją bylą pagal išduotą vykdomąjį įrašą, juolab, kad atsakovė neneigia, jog ieškovė pervedė jai dalį pinigų ir nurodė, kad tik po vekselio išdavimo sužinojo apie padarytą pavedimą.

24. Į 2019 m. rugpjūčio 2 d. neprotestuotino paprastojo vekselio sumą įtraukta 25 513 Eur suma, kurią UAB „Menai renginiai“ pervedė UAB „TC Restaurant“ trimis pavedimais: 1) 2019 m. kovo 27 d. pervesta 9 731,50 Eur suma, 2) 2019 m. balandžio 1 d. pervesta 9 731,50 Eur suma, 3) 2019 m. gegužės 23 d. pervesta 6 050 Eur suma, taigi iš viso pervesta 25 513 Eur. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl šių nustatytų aplinkybių. Ieškovė pinigus, kurie buvo pervesti iš atsakovės įmonės į ieškovės įmonę, išsigrynino ir panaudojo savo reikmėms, tačiau kokioms paaiškinti atsisakė. Jokių paslaugų UAB „TC Restaurant“ įmonei UAB „Menai renginiai“ faktiškai nesuteikė. Šalys buvo sutarusios, kad atsakovės įmonės lėšos bus pervestos į ieškovės įmonės sąskaitą, siekiant išvengti atsakovės įmonės sąskaitoje esančių pinigų arešto, nes tuo metu atsakovės sutuoktinis turėjo finansinių problemų. Pervesti pinigai nebuvo grąžinti nei į atsakovės įmonę, nei pačiai atsakovei. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovė vekseliu patvirtino tiek asmeninę skolą atsakovei, tiek užtikrino įmonės skolos grąžinimą. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, jog ieškovė pripažino esanti skolinga atsakovei 38 000 Eur ir neišskyrė, kad įmonės įsiskolinimą dengs ne ji, priešingai, susirašinėjimų turinys patvirtina, jog šalims buvo suprantama, kad tiek asmeninę, tiek įmonės skolą ieškovė dengs pati. Be to, ir po vekselio išdavimo ieškovė tvirtino, kad pagal vekselį grąžins visą skolą ir tarp įmonių neliks jokių pretenzijų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kuris įvertinęs tai bei ieškovės atsakovei rašytas žinutes, sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, jog ji nesuprato ir buvo suklaidinta, kad į vekselį įtraukta ir įmonės skola, kurią ji žodine forma buvo įsipareigojusi grąžinti atsakovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, šias pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtino pačios ieškovės žinutės, kuriose ji aiškiai ir nedviprasmiškai teigė grąžinsianti ieškovei visus pinigus.

25. Teisėjų kolegija išanalizavusi byloje pateiktus šalių susirašinėjimus, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad aplinkybė, jog vekselis buvo pasirašytas tiek kaip asmeninės ieškovės prievolės, tiek kaip ieškovės įmonės skolos grąžinimo užtikrinimas, savaime negali būti vertinama kaip ekonominis spaudimas, grasinimas ir pan. Byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, jog ieškovei buvo grasinama. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su šalių susirašinėjimu, vykusiu prieš vekselio pasirašymą, pagrįstai sprendė, kad jokio realaus grasinimo neįžvelgiama. Atsakovės veiksmai, t. y. skambino draugams siekdama, jog ieškovei būtų paskolinti pinigai, negali būti vertinami kaip grasinimas, nes nėra jokių duomenų, kad atsakovė atskleidė konkrečias detalės dėl ko tie pinigai reikalingi. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų grasinusi paviešinti situaciją, apjuodinti ieškovę prieš draugus, darbdavius ar pan., ar kam nors atskleidusi kokių nors faktų apie ginčą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės prašymas grąžinti skolą bei prievolės įvykdymo papildomas užtikrinimas ieškovės vekselio išdavimu, vertintini kaip teisėtas atsakovės – kreditorės veikimas, siekiant apsiginti nuo jos ir jos įmonės teisių ir interesų pažeidimo. Atsakovės daugkartiniai prašymai grąžinti skolą negali būti vertinami kaip realus grasinimas ieškovei. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovės elgesys buvo nesąžiningas.

26. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos šalies valios trūkumo pagrindai, inter alia nustatyta, kad dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad realiu grasinimu laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Pagal CK 1.91 straipsnio 4 dalį nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys buvo panašaus amžiaus, turėjo nuosavą verslą, ilgą laiką buvo artimos draugės, dalyvavo viena kitos asmeninėse šventėse, jas siejo pasitikėjimo santykiai, dažnai viena kitai skolindavo pinigus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė buvo ekonomiškai priklausoma nuo atsakovės. Ieškovei nuolat žadant grąžinti skolą, tačiau to nepadarant, atsakovės prašymai grąžinti skolą, negali būti pripažįstami grasinimu ar ekonominiu spaudimu. Apeliantės nurodomų aplinkybių, kad atsakovė jai darė didelį spaudimą, neleido miegoti visą naktį, todėl pas notarą buvo neadekvačios būklės, nesuprato savo veiksmų, gresiančių pasekmių, nepatvirtina bylos medžiaga. Atsakovė nurodo, kad pas ieškovę buvo apie dvi valandas, nes visą dieną vykdė darbinę veiklą. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. V., nurodydamas, jog rugpjūčio pirmomis dienomis keturias dienas dirbo su atsakove, važinėjo pas klientus, keletą kartų atsakovę nuvežė sutvarkyti savų reikalų, pas antstolius, notarą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalių susirašinėjimas taip pat nepatvirtina jokio realaus grasinimo ieškovės atžvilgiu. Priešingai atsakovė su ieškove bendrauja mandagiai, nuogąstauja dėl ieškovės sveikatos būklės. Notaras taip pat patvirtino, jog stebint šalių bendravimą, jam nekilo jokių įtarimų apie galimą spaudimą ar nesutarimus. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė vekselį pasirašė neadekvačios būsenos, nesuprasdama savo veiksmų, nelaisva valia. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė vekselį pasirašė ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis. Nors vekselyje buvo nustatytas palyginti trumpas laikas, t. y. dviejų dienų prievolės įvykdymo terminas, tačiau iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė ne kartą nurodė, jog pinigus surinks greitai.

27. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių dėl psichologinio spaudimo, apgaulės, prievartos egzistavimo sandorio sudarymo metu ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė galėjo prisiimti užtikrinimo prievolę pagal jo pačios asmeninę ir jos įmonės prievoles, o atsakovės nesąžiningumas šiuo atveju neįrodytas.

28. Apeliantė nurodo, kad atsakovė negalėjo teisiškai vykdyti UAB „Menai Renginiai“ direktorės pareigas, nes augino vaiką iki 3 metų ir gavo išmokas iš valstybės, todėl negalėjo pasirašyti susitarimo, kuriuo atsakovė, gavusi lėšas iš ieškovės ar trečiųjų asmenų, pagal vekselį įsipareigojo padengti jomis UAB „TC Restaurant“ įsiskolinimą UAB „Menai renginiai“. Pasak apeliantės, atsakovė ieškovės atžvilgiu buvo nesąžininga, nes apie vykdomus skolos dengimus neinformavo nei ieškovės, nei trečiojo asmens UAB „TC Restaurant“. Tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta. Byloje nustatyta, kad atsakovė ir UAB „Menai renginiai“ sudarė susitarimą, kuriuo sutarta, jog atsakovė, gavusi lėšas iš ieškovės ar trečiųjų asmenų, pagal vekselį įsipareigojo padengti jomis UAB „TC Restaurant“ įsiskolinimą UAB „Menai renginiai“. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog įmonės skolą padengė iš savo lėšų, taip pat į įmonės sąskaitą įnešė ieškovės grąžintus 10 300 Eur. Byloje pateikti duomenys iš kasos knygos patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. visiškai padengė ieškovės įmonės įsiskolinimą atsakovės įmonei. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, minėtas atsakovės ir UAB „Menai renginiai“ susitarimas nėra nuginčytas, jis yra galiojantis ir yra įvykdytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovei įvykdžius ieškovės įmonės prievolę, atsakovės įmonės reikalavimas ieškovės įmonės atžvilgiu regreso tvarka (subrogacija) perėjo atsakovei, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, jog ji neturi prievolės atsiskaityti su atsakove bei, kad vekselis išrašytas nesant tam teisėto pagrindo.

29. Apeliantės nuomone, teismas, vertindamas liudytojos I. V. parodymus, nepagrįstai konstatavo, jog liudytoja nepatvirtino, kad atsakovė grasino ieškovei, nors nurodė, kad įtampa tarp ieškovės ir atsakovės buvo. Apeliantė nurodo, kad šios liudytojos parodymai buvo subjektyvūs, naudingi tik atsakovei. Pasak apeliantės, liudytoja, puikiai pažinodama atsakovę, patvirtino, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą ir šantažavo ieškovę, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, šių netiesioginių įrodymų byloje netyrė ir nevertino, nepagrįstai nurodydamas, jog byloje nepateikta jokių įrodymų dėl daromo psichologinio smurto. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios, išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Nors liudytoja I. V. paaiškino, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo įtampa, tačiau grasinimo ji nebuvo girdėjusi, taip pat paaiškino, kad atsakovė nuoširdžiai rūpinosi ieškove, buvo atvykusi pas ieškovę į ligoninę, vežė gėles, asmeninius daiktus. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos parodymai patvirtina atsakovės poziciją.

30. Apeliantė nurodo, kad jokio susitarimo dėl 2 000 Eur palūkanų sumos tarp šalių nebuvo. Pasak apeliantės, ji tik notarų biure sužinojo, kad vekselio suma yra 40 000 Eur ir neturėjo jokių galimybių pasitarti su teisininkais dėl iš vekselio kylančių pasekmių, kaip fiziniam asmeniui. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šalių sutarta palūkanų suma atitiko abiejų šalių valią. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė patvirtino, kad skola atsakovei sudaro 38 000 Eur. Tuo tarpu jau sekančią dieną ieškovė išdavė atsakovei vekselį su 40 000 Eur suma. Notaras atsiliepime nurodė, jog notaro biuro patalpoje šalys draugiškai aptarė visus su vekselio pasirašymu susijusius klausimus, kurio metu nekilo jokių įtarimų apie galimą spaudimą ar nesutarimus. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kalba apie palūkanas tarp šalių vyko ir vekselio pasirašymo dieną jos buvo sutartos, nes priešingu atveju ieškovė nebūtų išdavusi vekselį su 2 000 Eur didesne suma.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu nuo pasirašymo momento atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pobūdžio reikalavimo dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo.

32. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 14 448,35 Eur sumos bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantė nurodo, kad šioje byloje nebuvo keliama itin sudėtingų materialiosios teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimų, nebuvo nagrinėjami specialių žinių reikalaujantys ar nauji teismų praktikos klausimai, atsakovės atstovė atstovavo ir atsakovę ir UAB „Menai Renginiai“, kurių pozicijos byloje buvo vienodos, teismo posėdžiai buvo atidedami tik dėl šalių ar jų atstovių ligų, taip pat bylos nagrinėjimo pradžioje buvo paskelbtas karantinas dėl Covid viruso, kas taip pat įtakojo bylos proceso tęstinumą. Pasak apeliantės, teismas, priteisdamas visą bylinėjimosi išlaidų sumą, vadovavosi tik pateiktais mokėjimais ir išlaidų detalizacija, tačiau nevertino ar tikrai visos atsakovės bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir patirtos šioje byloje, nevertino priežasčių dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija su šia apeliantės pozicija nesutinka.

33. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė patyrė 13 934,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiasis asmuo UAB „Menai Renginiai“ – 514,25 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės ir trečiojo asmens išlaidos yra pagrįstos ir realios. Iš pateiktų sąskaitų ir suteiktų paslaugų ataskaitų matyti, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė už procesinių dokumentų rengimą, t. y. buvo rengiami atsiliepimai į ieškinį, rašytiniai paaiškinimai, prašymai ir kt., ne kartą buvo teikiami papildomi dokumentai ir įrodymai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byla yra didelės apimties, byloje vyko keletas posėdžių, buvo apklausiamos šalys, liudytojai, teikiami nemažos apimties procesiniai dokumentai. Dokumentų analizavimas, susipažinimas su jais, procesinių dokumentų parengimas, užima laiko, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neteisingos ar neadekvačios advokatės turėtoms laiko ir darbo sąnaudoms. Be to, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškinys atmestas, o pagrindo sumažinti patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, pagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovės ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vien aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiu, nesudaro pagrindo mažinti iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad pati ieškovė šioje byloje pirmosios instancijos teisme patyrė pakankamai didelė sumą - 9 280 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.

34. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, tame tarpe susipažinimą su ginčijamu sprendimu ir apeliacinio skundo argumentais sumokėjo advokatei 3 339,60 Eur. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.16 punkte numatytus maksimalius dydžius. Be to pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga (teismo sprendimu, skundu), už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022). Be to spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-212/2009). Nagrinėjamu atveju ruošiant atsiliepimą į skundą nereikėjo spręsti naujų klausimų, o tik apibendrinti jau išnagrinėtą teisiškai nesudėtingą ginčą, todėl iš ieškovės priteistina suma už atsiliepimo į skundą rengimą mažintina iki 1000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. S. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų E. S. naudai.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusVisvaldas Kazakiūnas