Vilniaus apygardos teismo nutartis

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ekspedijavimo sutarties nurodė, kad Ekspedijavimo sutartimi ieškovė įsipareigojo per Lietuvos Respublikos teritoriją ekspedijuoti Ne ES šalių tranzitinius arba į ES šalis importuojamus krovinius. Ekspedijavimo sutarties 2.1.3. punkte šalys (pastaba: Ekspedijavimo sutartyje ieškovė vadinamas Užsakovu, atsakovė – Bendrove) sutarė, kad Užsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. birželio 25 d. įsigaliojo Tarybos reglamentas (ES) 2021/1030, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių, patvirtina, jog pagal šią Sutartį pateikiamiems pervežimui kroviniams (prekėms), kurias per Lietuvos Respublikos teritoriją perveža Bendrovė, nėra taikomi apribojimai (draudimai), numatyti Reglamente Nr. 765/2006. Ekspedijavimo sutarties 2.1.4. punkte šalys sutarė, kad Užsakovas patvirtina, kad jam visiškai suprantama, jog Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.1.3. punkto pažeidimo atveju Bendrovei gali kilti atsakomybė, ir Užsakovas įsipareigoja atlyginti visus Bendrovės nuostolius, atsiradusius dėl Sutarties ir Reglamento Nr. 765/2006 pažeidimo, įskaitant, bet neapsiribojant, ir valstybės institucijų paskirtas baudas bei vagonų prastovas, jeigu vagonai sulaikomi dėl to, kad Užsakovas nepateikia Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.1.5. punkte nurodytų dokumentų. Ekspedijavimo sutarties 2.1.5. punkte šalys sutarė, kad Užsakovas patvirtina, kad jam žinoma, jog Bendrovė, siekdama įsitikinti, kad pagal šią Sutartį pateikiami pervežti kroviniai/vagonai atitinka Reglamento Nr. 765/2006 reikalavimus, turi teisę pareikalauti pateikti pervežamų krovinių pirkimo-pardavimo (įsigijimo) sutartį, krovinio kilmės, kokybės sertifikatus bei kitus būtinus dokumentus, ir, esant poreikiui, Bendrovė turi teisę pateikti šiuos dokumentus Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms, atliekančioms Reglamento Nr. 765/2006 vykdymo kontrolę. Ekspedijavimo sutarties 2.1.6. punkte šalys sutarė, kad Užsakovas patvirtina ir užtikrina, kad Užsakovo vežimui pagal Sutartį teikiami kroviniai, kuriuos Bendrovė perveža Lietuvos Respublikos teritorija nepatenka po Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sankcijomis, įskaitant, bet neapsiribojant, nėra susiję su subjektais, įtrauktais į JAV sankcionuotų subjektų sąrašą, ir nėra susiję su subjektais, kurių 50 proc. ar daugiau tiesiogiai arba netiesiogiai valdo į JAV sankcionuotų subjektų sąrašą įtraukti subjektai. Tuo atveju, jeigu vežimui pagal Sutartį teikiami kroviniai yra susiję su tokiais subjektais: 2.1.6.1. kroviniai nėra skirti JAV rinkai, įskaitant, bet neapsiribojant, kad krovinių galutinė paskirties vieta nėra JAV; 2.1.6.2. krovinių kilmės valstybė nėra JAV; 2.1.6.3. krovinių gavyboje, gamyboje, pateikime rinkai ir/ar pervežime ar bet kuriame kitame veiksme ar operacijoje, vykdomoje su kroviniais, nedalyvauja JAV asmenys; 2.1.6.4. atsiskaityme pagal Sutartį nedalyvauja JAV bankas, JAV bankas korespondentas. Nors analogiškos nuostatos buvo suformuotos ir Ekspedijavimo sutarties Bendrojoje dalyje, tačiau Specialiojoje dalyje šalys individualiai aptaria tam tikras sąlygas, kurios yra prioritetinės bendrųjų atžvilgiu, todėl teismas vadovaujasi Specialiųjų dalių nuostatomis tiek, kiek jos įtvirtina sąlygas, keičiančias Bendrosios dalies normas. Taigi, Ekspedijavimo sutartimi šalys sutarė, jog ieškovė neveš krovinių pagal šią Ekspedijavimo sutartį pateikiamiems pervežimui kroviniams (prekėms), kurias per Lietuvos Respublikos teritoriją perveža ieškovė, nėra taikomi apribojimai (draudimai), numatyti Reglamente Nr. 765/2006.

11. Pasisakydamas dėl Muitinės sutarties nurodė, kad Muitinės sutarties 2.7. punkte šalys (pastaba: Muitinės sutartyje ieškovė vadinamas Užsakovu, atsakovė – Klientu) sutarė, kad Klientas, atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais) ir 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais) (toliau abu kartu – Reglamentai) nuostatas, patvirtina, jog pagal šią Sutartį pateikiamiems pervežimui ar varymui kroviniams/vagonams, kuriuos per Lietuvos Respublikos teritoriją perveža ar varo Bendrovė, nėra taikomi apribojimai (draudimai), numatyti Reglamentuose. Muitinės sutarties 2.8. punkte šalys sutarė, kad Klientas patvirtina, kad jam visiškai suprantama, jog Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.7 punkto pažeidimo atveju Bendrovei gali kilti atsakomybė, ir Klientas įsipareigoja atlyginti visus Bendrovės nuostolius, atsiradusius dėl Sutarties ir Reglamentų pažeidimo, įskaitant, bet neapsiribojant, ir valstybės institucijų paskirtas baudas bei vagonų prastovas, jeigu vagonai sulaikomi dėl to, kad Klientas nepateikia Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.9 punkte nurodytų dokumentų. Muitinės sutarties 2.9. punkte šalys sutarė, kad Klientas patvirtina, kad jam žinoma, jog Bendrovė, siekdama įsitikinti, kad pagal šią Sutartį pateikiami pervežti kroviniai/vagonai atitinka Reglamentų reikalavimus, turi teisę pareikalauti pateikti pervežamų krovinių pirkimo-pardavimo (įsigijimo) sutartį, krovinio kilmės, kokybės sertifikatus bei kitus būtinus dokumentus, ir, esant poreikiui, Bendrovė turi teisę pateikti šiuos dokumentus Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms, atliekančioms Reglamentų vykdymo kontrolę. Muitinės sutarties 2.10. punkte šalys sutarė, kad Klientas patvirtina ir užtikrina, kad Kliento vežimui ar varymui pagal Sutartį teikiami kroviniai, kuriuos Bendrovė perveža Lietuvos Respublikos teritorija ar varo, nepatenka po Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sankcijomis, įskaitant, bet neapsiribojant, nėra susiję su subjektais, įtrauktais į JAV sankcionuotų subjektų sąrašą, ir nėra susiję su subjektais, kurių 50 proc. ar daugiau tiesiogiai arba netiesiogiai valdo į JAV sankcionuotų subjektų sąrašą įtraukti subjektai. Tuo atveju, jeigu vežimui ar varymui pagal Sutartį teikiami kroviniai yra susiję su tokiais subjektais: 2.10.1. kroviniai nėra skirti JAV rinkai, įskaitant, bet neapsiribojant, kad krovinių galutinė paskirties vieta nėra JAV; 2.10.2. krovinių kilmės valstybė nėra JAV; 2.10.3. krovinių gavyboje, gamyboje, pateikime rinkai ir/ar pervežime ar bet kuriame kitame veiksme ar operacijoje, vykdomoje su kroviniais, nedalyvauja JAV asmenys; 2.10.4. atsiskaityme pagal Sutartį nedalyvauja JAV bankas, JAV bankas korespondentas. Taigi, Muitinės sutartimi šalys sutarė, jog ieškovė neveš krovinių pagal šią Ekspedijavimo sutartį pateikiamiems pervežimui ar varymui kroviniams/vagonams, kuriuos per Lietuvos Respublikos teritoriją perveža ar varo ieškovė, nėra taikomi apribojimai (draudimai), numatyti Reglamentuose.

12. Pasisakydamas dėl sankcijų (ne)taikymo nurodė, kad atsakovės teigimu, vykdant Ekspedijavimo sutartį, ieškovė, kaip ekspeditorius vykdė krovinių vežimą pagal pateiktas paraiškas ir SMGS važtaraščius. Atsakovė, atlikusi pirminį patikrinimą, paraiškas patvirtino. Įvežus krovinį į Lietuvos Respubliką buvo atliktos išsamios sankcijų patikros procedūros ir nustatyta, jog krovinio gamintojo Baltarusijos įmonės „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ galutiniams naudos gavėjams taikomos sankcijos, todėl krovinių vežimas buvo nutrauktas ir kroviniai buvo grąžinti į pradinę stotį, nes, atsakovės nuomone, buvo pažeistas Tarptautinių sankcijų įstatymas bei ES teisės aktai. Ieškovės teigimu, atsakovė, darydama išvadą, jog krovinio siuntėją (gamintoją) kontroliuoja į sankcionuotų asmenų sąrašą įtrauktas asmuo, nepagrindė išvados jokiais įrodymais ar faktiškai ir teisiškai pagrįstais argumentais. Baltarusijos įmonė „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ yra didelė balintos sulfatinės masės, gofruoto kartono, gofruotų dėžių, gofruoto popieriaus ir kitų gaminių, pagamintų iš pirminio ir antrinio popieriaus pluošto, gamintoja. Nuo 2020 m. pradėjus eksploatuoti balintos sulfatinės plaušienos (su galimybe gaminti viskozės celiuliozę) gamyklą, Baltarusijos įmonė tapo vienintele celiuliozės gamintoja Baltarusijos Respublikoje. Įmonės produkcija – balinta sulfatinė plaušiena, viskozės masė, talis, terpentinas, goffruotas popierius, filtravimo plokštės, trisluoksniai popieriniai maišeliai, mediena, transportinės pakuotės iš gofruoto kartono (gofruotos dėžės, įvairios komplektacijos padėklai, gofruoto kartono lakštai, gofruoto kartono komponentai). Byloje nėra ginčo, jog Baltarusijos įmonė „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ nėra įtraukta į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (su visais pakeitimais ir papildymais) I priedo B dalyje nurodytų asmenų, kuriems taikomos Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašą. Minėta Baltarusijos įmonė „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ nėra įrašyta į FNTT skelbiamą sąrašą asmenų, turinčių sąsajų su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos. Ieškovės pervežama prekė – celiuliozė, kurios nomenklatūros kodas 470321, taip pat nėra įtraukta į Reglamento (EB) 765/2006 III ir XIV priedus, todėl šiai prekei tiesiogiai nėra taikomos ribojamosios priemonės. Byloje nėra ginčo, jog ne tik įmonė, bet ir asmenys, esantys Baltarusijos įmonės „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ vadovybėje, nėra įtraukti į sankcionuotų asmenų sąrašą. Pažymėjo, kad vadovaujasi kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuotais išaiškinimais, kurie pateikti „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-916/202322 (22-30 punktai). Europos Sąjungos Tarybos 2006 m. gegužės 18 d. reglamente (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui L. ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams nuspręsta, jog turi būti taikomos ribojančios priemonės, skirtos Baltarusijos Respublikos prezidentui A. L. ir Reglamento Nr. 765/2006 1 priede nurodytiems pareigūnams. Reglamento Nr. 765/2006 1 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad „lėšų įšaldymas“ yra lėšų judėjimo, perdavimo, pakeitimo, naudojimo, galimybės jomis naudotis ar jų tvarkymo taip, kad dėl to pasikeistų jų kiekis, suma, buvimo vieta, nuosavybės teisė, valdymo teisė, pobūdis, paskirtis, ar atsirastų kiti pasikeitimai, kurie leistų naudotis lėšomis, įskaitant portfelio valdymą, uždraudimas. Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos prezidento L. ir I priede išvardytų tam tikrų kitų Baltarusijos pareigūnų, atsakingų už tarptautinių rinkimų standartų pažeidimus 2006 m. kovo 19 d. Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų metu ir už represines priemones, kurių buvo imtasi prieš pilietinę visuomenę bei demokratinės opozicijos atstovus, taip pat su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar institucijų nuosavybe esančios, turimos arba valdomos lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldomi. Reglamento Nr. 756/2006 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar institucijoms arba jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Reglamento Nr. 756/2006 10 straipsnyje nustatyta, kad šis reglamentas taikomas Europos Sąjungos teritorijoje ir jį privalo įgyvendinti visi juridiniai asmenys, subjektai ar organai, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisę ir (ar) išimtinai arba iš dalies užsiima verslu Europos Sąjungoje. Aptartos Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos leidžia pripažinti, kad Europos Sąjungos sankcijos taikytinos Reglamento Nr. 756/2006 I priede išvardytiems asmenims ir subjektams, įšaldant šių asmenų, taip pat su jais susijusių fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir institucijų nuosavybe esančias, turimas arba jų valdomas lėšos ir ekonominius išteklius. Reglamento Nr. 765/2006 nuostatomis yra įtvirtintos tiesioginio ir netiesioginio veikimo sankcijos – uždraudžiama I priede išvardytiems asmenims ir subjektams arba jų naudai leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Taigi, pagal tokias taikomas priemones turėtų būti įšaldomos visos į sąrašą įtrauktiems asmenims ar subjektams priklausančios, jų nuosavybės teise turimos lėšos bei ekonominiai ištekliai, taip pat pas asmenis, susijusius su šiais asmenimis, esančios lėšos bei ekonominiai ištekliai, kuriuos šie asmenys kontroliuoja arba valdo. Tokį Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų aiškinimą patvirtina ir 2022 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriato pranešime Nr. 10572/22 paskelbta atnaujintos redakcijos Rekomendacijos, kuriose pateikiamos bendro pobūdžio nebaigtinės rekomendacijos dėl Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų taikymo. Pagal šių Rekomendacijų 34 punktą, įšaldymas taikomas visoms lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kurie priklauso į sąrašą įtrauktiems asmenis ir subjektams arba yra jų turimi nuosavybės teise, taip pat toms lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kuriuos tokie asmenys ir subjektai valdo arba kįmoneiontroliuoja. Valdymas arba kontroliavimas turėtų būti suprantami kaip apimantys visas situacijas, kai nuosavybės teisės neturintis į sąrašą įtrauktas asmuo arba subjektas gali teisėtai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, kurie nėra jo nuosavybė, arba juos perduoti be būtinybės gauti išankstinį teisėto savininko patvirtinimą. Į sąrašą įtrauktas asmuo laikomas asmeniu, kuris valdo arba kontroliuoja lėšas ar ekonominius išteklius, be kita ko, jeigu jam buvo suteikti visi ar panašūs įgaliojimai atstovauti savininkui, leidžiantys jam nurodyti pervesti lėšas, kurios nėra jo nuosavybė (pavyzdžiui, konkrečios banko sąskaitos valdymo tikslais). Pagal Rekomendacijų 63 punktą, kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar juridinis asmuo arba subjektas yra kontroliuojamas kito asmens ar subjekto, vienvaldiškai ar susitarus su kitu akcininku ar kita trečiąja šalimi, galėtų būti, inter alia (be kita ko): a) turėjimas teisės arba naudojimasis įgaliojimais skirti arba pašalinti tokio juridinio asmens ar subjekto administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių daugumą; b) juridinio asmens ar subjekto administracinių, valdymo ar priežiūros organų daugumos narių, tas pareigas ėjusių einamaisiais ir ankstesniais finansiniais metais, paskyrimas tik pasinaudojus savo balsavimo teisėmis; c) pagal susitarimą su kitais juridinio asmens ar subjekto akcininkais arba nariais daugumos akcininkų arba narių balsavimo teisių tame juridiniame asmenyje ar subjekte vienvaldiškas kontroliavimas; d) turėjimas teisės turėti vyraujančią įtaką juridiniam asmeniui ar subjektui pagal susitarimą su tuo juridiniu asmeniu ar subjektu arba pagal steigimo sutarties ar įstatų nuostatą tais atvejais, kai tam juridiniam asmeniui ar subjektui taikoma teisė leidžia sudaryti tokį susitarimą arba priimti tokią nuostatą; e) turėjimas įgaliojimo naudotis teise turėti d punkte nurodytą vyraujančią įtaką nesant tos teisės turėtoju; f) turėjimas teisės disponuoti visu juridinio asmens ar subjekto turtu ar jo dalimi; g) juridinio asmens ar subjekto veiklos valdymas vienodu pagrindu, kartu skelbiant konsoliduotąsias ataskaitas; h) juridinio asmens ar subjekto finansinių įsipareigojimų dalijimasis solidariai arba jų garantavimas. Jei tenkinamas kuris nors iš šių kriterijų, laikoma, kad tas juridinis asmuo arba subjektas yra kontroliuojamas kito asmens arba subjekto, nebent kiekvienu konkrečiu atveju gali būti nustatyta, kad yra priešingai. Rekomendacijų 66 punkte paaiškinama ir tai, kad jei remiantis pirmiau nurodytais kriterijais nustatomas priklausymas nuosavybės teise ar kontrolė, sudarius galimybę į sąrašą neįtrauktiems juridiniams asmenims arba subjektams, kurie nuosavybės teise priklauso į sąrašą įtrauktam asmeniui ar subjektui arba yra jo valdomi, naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais, bus iš esmės laikoma, kad pastarajam netiesiogiai sudaryta galimybė jais pasinaudoti, išskyrus tuomet, jei galima kiekvienu konkrečiu atveju pagrįstai nustatyti, remiantis rizikos vertinimu grindžiamu požiūriu, atsižvelgiant į visas atitinkamas aplinkybes, įskaitant toliau nurodytus kriterijus, kad atitinkamos lėšos ar ekonominiai ištekliai nebus naudojami to į sąrašo įtraukto asmens ar subjekto arba jo naudai. Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra, inter alia: a) sutartinių ryšių (pavyzdžiui, pardavimo, pirkimo ar platinimo sutartys) tarp atitinkamų subjektų data ir pobūdis; b) į sąrašą neįtraukto subjekto veiklos sektoriaus svarba į sąrašą įtrauktam subjektui; c) lėšų ar ekonominių išteklių, kuriais naudotis sudaroma galimybė, ypatumai, įskaitant galimą į sąrašą įtraukto subjekto praktinį naudojimąsi jais ir tai, kaip lengvai juos galima perduoti į sąrašą įtrauktam subjektui“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog „bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu galiojo atitinkamos redakcijos Reglamento Nr. 765/2006 1 straipsnio 2 punkte įtvirtintas draudimas, susijęs konkrečiai su „piniginiais reikalavimais“; bylos nagrinėjimo kasacine tvarka metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra išplėstas ir apima ne tik piniginius, bet visus su sutartimi ar sandoriu, kuriems poveikį turi reglamentu nustatytos priemonės, susijusius reikalavimus (Reglamento Nr. 765/2006 8d straipsnis). Be kita ko, Reglamente Nr. 765/2006 sankcijų kontekste eksplicitiškai aptarti prašymai dėl teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti, juos priskiriant prie „reikalavimų“ teisinės kategorijos. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, Reglamentas Nr. 765/2006 apima tiek į sankcijų sąrašus įtrauktiems asmenims priklausančių, tiek jų kontroliuojamų lėšų įšaldymą (Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalis), taip pat apima tiek tiesioginio, tiek netiesioginio naudojimosi lėšomis draudimą (Reglamento Nr. 765 2 straipsnio 2 dalis). Taigi jis apima taip pat valdymo ir kontrolės situacijas, taigi vien aplinkybė, jog tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo. Priešingas teisės aiškinimas reikštų, kad sankcijos taptų neveiksmingos, nes jas apeiti pakaktų „pašto dėžutės įmonės“, formaliai nesusijusios su tikruoju savininku ir (ar) naudos gavėju, įsteigimo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 272-289, 32-33 punktai). Taigi, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, aplinkybė, jog juridinis asmuo ir jo vadovaujantys organai nėra įtraukti į sankcionuotų asmenų sąrašą, nėra pakankamu pagrindu vertinti, jog asmens atžvilgiu netaikytinos sankcijos. Pagal minėtus išaiškinimus, jeigu į Reglamento 765/2006 I priede nurodytą sąrašą įtrauktas asmuo valdo ar kontroliuoja kitą asmenį ar subjektą, neįtrauktą į sąrašą, šio subjekto turtas taip pat turi būti įšaldomas, siekiant apriboti į sąrašą įtrauktų asmenų galimybę naudotis tokio subjekto lėšomis. Be to, galiojantis teisinis reglamentavimas yra išplėstas ir apima ne tik piniginius, bet visus su sutartimi ar sandoriu, kuriems poveikį turi reglamentu nustatytos priemonės, susijusius reikalavimus. Byloje nėra ginčo dėl FNTT išvadoje pateiktų duomenų, todėl teismas vadovaujasi išvadoje pateiktais duomenimis. FNTT į bylą patikta išvada patvirtina, jog Baltarusijos įmonės „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ galutinis naudos gavėjas yra Baltarusijos Respublika. Pagrindinis Baltarusijos įmonės „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ akcininkas (99.99 proc.) yra Baltarusijos Respublika. Iš FNTT išvados matyti, kad nuo 1993 m. Baltarusijos įmonė „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ yra koncerno „Bellesbumprom“ dalis. Koncerno „Bellesbumprom“ naudos gavėjas yra Baltarusijos Respublika. Koncerno „Bellesbumprom“ akcininkas Baltarusijos Respublikos valstybinis turto komitetas. Iš Baltarusijos Respublikos valstybinio turto komiteto nuostatų, patvirtintų 2006 m. liepos 29 d. Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 958, matyti, kad Baltarusijos Respublikos valstybinio turto komitetas yra Baltarusijos valdžios institucija, pavaldi Baltarusijos Respublikos vyriausybei. Valstybės turto komitetas koordinuoja respublikinių valdžios organų, kitų Baltarusijos Respublikos Vyriausybei pavaldžių organizacijų veiklą, taip pat vietos vykdomosios ir administracinės institucijos veiklą aptartose srityse. Baltarusijos Respublikos valstybinio turto komitetui vadovauja pirmininkas, kurį skiria ir atleidžia Baltarusijos Respublikos prezidentas. Valstybės turto komiteto pirmininkas turi pavaduotojus, tarp jų vieną pirmąjį, kuriuos į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Baltarusijos Respublikos Ministrų Taryba, susitarusi su Baltarusijos Respublikos prezidentu. Iš Baltarusijos Respublikos vyriausybės tinklalapio matyti, kad tarp Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybai pavaldžių valstybinės organizacijų yra ir Baltarusijos įmonė „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“. Baltarusijos Respublikos Ministrų Taryba (Baltarusijos Respublikos Vyriausybė) yra aukščiausias kolegialus vykdomosios valdžios centrinis organas. Baltarusijos Respublikos Ministrų Taryba atskaitinga Baltarusijos Respublikos prezidentui ir Baltarusijos Respublikos Nacionalinei Asamblėjai (2008 m. liepos 23 d. Baltarusijos Respublikos įstatymo „Dėl Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybos“ Nr. 424-Z (toliau – BRĮMT) 2 straipsnis). Ne rečiau nei kartą per ketvirtį Baltarusijos Respublikos Ministrų Taryba savo veiklos ataskaitą teikia Baltarusijos Respublikos prezidentui. Baltarusijos Respublikos Ministrų Taryba pagal kompetenciją įgyvendina Baltarusijos Respublikos Konstituciją, Baltarusijos Respublikos įstatymus, Baltarusijos Respublikos prezidento aktus, kontroliuoja, kaip teisės aktus įgyvendina pavaldžios respublikinės valstybės valdymo institucijos ir kitos valstybės organizacijos bei asmenys (BRĮMT 3 straipsnis). Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybą sudaro Baltarusijos Respublikos ministras pirmininkas, Baltarusijos Respublikos prezidento administracijos vadovas, Baltarusijos Respublikos valstybės kontrolės komiteto pirmininkas, Baltarusijos Respublikos nacionalinio banko valdybos pirmininkas, Baltarusijos Respublikos ministro pirmininko pavaduotojai, ministrai, valstybinių komitetų pirmininkai, Ministrų Tarybos štabo viršininkas, Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybos biuro vadovas, Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos prezidiumo pirmininkas, Baltarusijos respublikinės vartotojų draugijų sąjungos valdybos pirmininkas ir kiti pareigūnai Baltarusijos Respublikos prezidento sprendimu. Iš Baltarusijos Respublikos prezidento 2008 m. vasario 19 d. dekreto Nr. 100 matyti, kad Baltarusijos Respublikos Ministrų Taryba nustato valstybės valdomų įmonių atstovų teises ir pareigas. Šio dekreto pagrindu Baltarusijos Respublikos Ministrų Taryba skiria valstybės atstovus į valstybės įmonių valdymo organus. Taigi, Baltarusijos Respublikos Ministrų Taryba nustato valstybės valdomų įmonių atstovų teises ir pareigas, skiria valstybės atstovus į valstybės įmonių valdymo organus, todėl vertintina kaip subjektas kontroliuojantis Baltarusijos įmonę „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“. Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato 2022 m. birželio 27 d. pranešime Nr. 10572/22 „ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausia praktika (toliau – ir Geriausia praktika) B skyriaus „Finansinės ribojamosios priemonės“ III skirsnio „Finansinių ribojamųjų priemonių taikymo sritis“ 34 punkte nurodyta, kad įšaldymas taikomas visoms lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kurie priklauso į sąrašą įtrauktiems asmenis ir subjektams arba yra jų turimi nuosavybės teise, taip pat toms lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kuriuos tokie asmenys ir subjektai valdo arba kontroliuoja. To paties skyriaus VIII skirsnio „Priklausymas nuosavybės teise ir kontrolė“ 62 punkte nurodyta, kad kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti vertinant, ar juridinis asmuo arba subjektas nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui ar subjektui, yra daugiau nei 50 % nuosavybės teisių į subjektą arba daugumos dalies akcijų jame turėjimas. Jei šis kriterijus tenkinamas, laikoma, kad juridinis asmuo ar subjektas nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui ar subjektui. Geriausios praktikos 62 punkte minima 20 išnaša duoda nuorodą į kriterijų, kaip apibrėžtą Reglamente Nr. 2580/2001 pateiktoje apibrėžtyje. 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 1 straipsnio 5 dalyje pateiktas apibrėžimo kriterijus: „juridinio asmens, grupės ar susivienijimo valdymas – tai 50 proc. ar daugiau juridinio asmens, grupės ar susivienijimo savininko teisių arba daugumos dalies akcijų jame ar joje turėjimas“. Analogiškos nuostatos dėl priklausymo nuosavybės teise ir kontrolės, su ta pačia išnaša, pateikiančia nuorodą į juridinio asmens priklausymo nuosavybės teise kitam asmeniui nustatymo kriterijų, kaip tai apibrėžta Reglamente Nr. 2580/2001, yra įtvirtintos ir 2018 m. gegužės 4 d. Tarybos Ribojamųjų priemonių (sankcijų) pagal ES bendrą užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir vertinimo gairėse (55a ir 55b punktuose). Gairių 55a punktas cituoja ir jame nurodyta išnaša nukreipia į kitą privalomą ES teisės aktą - nuosavybės kriterijus, apibrėžtus Reglamente Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu 21 (Reglamentas Nr. 2580/2001). Reglamentas Nr. 2580/2001 yra tiesioginio taikymo teisės aktas, kurio 1 straipsnyje pateikiami sąvokų apibrėžimai, o jo 5 punkte įtvirtinta: „Juridinio asmens, grupės ar susivienijimo valdymas“ – tai 50% ar daugiau juridinio asmens, grupės ar susivienijimo savininko teisių arba daugumos dalies akcijų jame ar joje turėjimas“. Reglamento Nr. 765/2006 pagrindu tarptautinės sankcijos taikomos Baltarusijos Respublikos prezidentui A. R. L. nuo 2020 m. lapkričio 6 d. (Reglamento Nr. 765/2006 I priedo 45 punktas) bei trisdešimčiai Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybos pareigūnų (Reglamento Nr. 765/2006 I priedas). Šioje byloje nustatyta, kad Baltarusijos įmonė „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ yra koncerno „Bellesbumprom“ dalis, akcininkas ir naudos gavėjas yra Baltarusijos Respublika. Koncerno „Bellesbumprom“ naudos gavėjas taip pat yra Baltarusijos Respublika. Koncerno „Bellesbumprom“ akcininkas Baltarusijos Respublikos valstybinis turto komitetas. Baltarusijos įmonės „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ 99,99 procentus akcijų valdo Baltarusijos Respublika, t. y. žymiai daugiau nei 50 procentų ir, iš esmės, yra beveik vienvaldis akcininkas. Be to, Iš Baltarusijos Respublikos vyriausybės tinklalapio matyti, kad tarp Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybai pavaldžių valstybinės organizacijų yra ir Baltarusijos įmonės „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“. Baltarusijos įmonė „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ yra didelė ir reikšmingas Balstarusisjo Respublikai įmonė pagal savo veiklos apimtis. Aukščiau minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog Baltarusijos įmonė „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ yra kontroliuojama į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo sąrašą įtrauktų asmenų, taigi Baltarusijos įmonė „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ atitinka Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, kuriems esant Baltarusijos įmonės „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ atžvilgiu turi būti įgyvendinamos Reglamente Nr. 765/2006 nustatytos priemonės. Iš Dow Jones duomenų (https://www.dowjones.com) matyti, kad JAV iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) 2023 m. gruodžio 5 d. į sąrašą įtraukė 11 subjektų ir septynis asmenis, tarp jų „Bellesbumprom” už tai, kad jis priklauso Baltarusijos Vyriausybei arba buvo jos kontroliuojamas, arba veikė tiesiogiai ar netiesiogiai jos vardu (failas 4, p. 128-138). Užsienio lėšų kontrolės biuro (OFAC) pastabose nurodoma: Baltarusijos medienos apdirbimo ir celiuliozės bei popieriaus pramonės gamybos ir prekybos koncernas („Bellesbumprom”) yra valstybinė įmonė, kurios veikla yra suskirstyta į tris sektorius: (1) medienos ruoša, įskaitant medienos pirkimą ir gabenimą bei jos skerspjūvius; pramoninės medienos ir medienos gaminių gamyba; rąstų, faneros, degtukų dėžučių ir technologinių žaliavų gamyba; ir dervos ekstrahavimas; (2) celiuliozės ir popieriaus pramonė, kurios specializacija yra kartono ir popieriaus gaminių gamyba iš daugiau nei 20 rūšių popieriaus ir kartono; ir (3) medienos apdirbimas ir baldų gamyba. OFAC į sąrašą įtraukia „Bellesbumprom” pagal E.O. 14038 už tai, kad jis priklauso GoB arba buvo jos kontroliuojamas, arba veikė tiesiogiai ar netiesiogiai GoB vardu. Taigi, koncernas „Bellesbumprom” yra juridinis asmuo, kuris yra įtrauktas į JAV sankcionuotų asmenų sąrašą. Byloje nėra ginčo, jog į šį sąrašą buvo įtrauktas nuo 2023 m. gruodžio 5 d. Ieškovės teigimu, ši aplinkybė, kad minėtas asmuo pakliuvo į sankcionuotų asmenų sąrašą, neturi teisinės reikšmės atsakovės neteisėtiems veiksmams, nes atsakovė nutraukė vežimus 2023 m. vasario 24 d., o sankcijos pradėtos taikyti 2023 m. gruodžio 5 d., t. y. praėjus daugiau nei pusmečiui nuo veiksmų atlikimo. Su šiais ieškovės teiginiais nesutiktina.Šiame sprendime nustatyta, jog Koncerno „Bellesbumprom“ naudos gavėjas yra Baltarusijos Respublika. Koncerno „Bellesbumprom“ akcininkas Baltarusijos Respublikos valstybinis turto komitetas. Baltarusijos įmonės „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ 99,99 procentus akcijų valdo Baltarusijos Respublika. Baltarusijos įmonė „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ yra koncerno „Bellesbumprom“ dalis. Baltarusijos Respublikos Ministrų Taryba nustato valstybės valdomų įmonių atstovų teises ir pareigas, skiria valstybės atstovus į valstybės įmonių valdymo organus, tame tarpe ir Baltarusijos įmonės „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“. Toks valdymas buvo tiek sutarčių sudarymo, tiek sutarčių vykdymo sustabdymo metu. Koncerno „Bellesbumprom“ įtraukimas į JAV sankcijų sąrašą būtų pagrindas ieškovei vykdyti sutarčių nuostatas dėl krovinių nepateikimo atsakovei, tačiau neturi įtakos atsakovės veiksmams dėl sankcijų taikymo. Atsakovė sankcijas privalėjo taikyti nuo to momento, kai sužinojo apie pagrindą taikyti sankcijas. Atsakovė nutraukė sutarčių vykdymą ne dėl JAV sankcijų, bet dėl reglamento sankcijų taikymo. Todėl aplinkybės, jog JAV sankcijos nebuvo taikomos vežimų sustabdymo metu, jog atsakovė buvo suderinusi ir atlikusi dalį suderintų vežimų, neatleido atsakovės nuo pareigos vykdyti Reglamento Nr. 765/2006 nuostatas nuo to momento, kai atsakovė sužinojo apie pagrindą jas taikyti. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darė išvada, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai remdamasi Reglamentu Nr. 765/2006 sustabdė Ekspedijavimo sutarties ir Muitinės sutarties vykdymą. Atsakovė neatliko neteisėtų veikų (CK 6.246 straipsnis), todėl jai nekyla prievolė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius pagal minėtas sutartis ir ieškinio reikalavimai šioje dalyje atmestini (CK 6.253 straipsnio 9 dalis, Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis).

13. Pasisakydama dėl Vagonų sutarties nurodė, kad Vagonų sutarties 1.1. punktu šalys (pastaba: Vagonų sutartyje ieškovė vadinamas Nuomininku, atsakovė – Nuomotoju) sutarė, kad šia sutartimi Nuomotojas įsipareigoja perduoti Nuomininkui vieną 80 pėdų platforminį vagoną, laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį (toliau − nuoma), o Nuomininkas įsipareigoja priimti vagoną, naudoti pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais. Atsakovė 2023 m. kovo 1 d. raštu Nr. SD(CARGO)- (failas 2, p. 28-29) informavo ieškovę, jog vadovaudamasis Vagonų sutarties 9.2.2. punktu, įspėdama prieš 30 kalendorinių dienų, nutraukia vagonų sutartį nuo 2023 m. kovo 31 d. Vagonų sutarties 9.2. punkto 9.2.2. papunktis nustato, jog vienos iš šalių iniciatyva be kitos šalies kaltės, apie ketinimą nutraukti Sutartį įspėjus raštu kitą šalį prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Šiuo atveju Nuomininkas privalo grąžinti vagoną(-us) Nuomotojui ne anksčiau kaip praėjus įspėjimo terminui. Taigi, šalys Vagonų sutartimi buvo sutarusios, jog kiekviena iš sutarties šalių turi teisę nutraukti Vagonų sutartį be jokios kitos sutarties šalies, tačiau privalo apie tai pranešti prieš trisdešimt kalendorinių dienų. Kadangi atsakovė prieš trisdešimt kalendorinių dienų įspėjo ieškovę apie Vagonų sutarties nutraukimą, todėl pagrįstai ir teisėtai nutraukė Vagonų sutartį. Ieškovė nurodė, jog ieškovė pagal Vagonų sutarties 6.3. punkto nuostatas buvo įvykdžiusi visus įsipareigojimus, todėl atsakovė neturėjo teisės sulaikyti vagonų. Ieškovės teigimu, atsakovė neveikė kaip sąžininga sutarties šalis, nes sulaikė ieškovo krovinius neapibrėžtam terminui, delsė priimti sprendimus ir galiausiai atsisakė vežti ieškovės krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl ieškovė nėra atsakinga už vagonų nuomos mokėjimą krovinių sulaikymo laikotarpiu, o atsakinga atsakovė, pažeidusi sutartines prievoles. Pažymėjo, kad šiame sprendime nustatyta, jog atsakovė, remdamasi Tarptautinių sankcijų įstatymo ir Reglamento Nr. 765/2006 nuostatomis, pagrįstai atsisakė vykdyti sutartis, kuriomis buvo siekiama pervežti Baltarusijos įmonės „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ produkciją. Vagonų sutartimi nebuvo tartasi, kokius krovinius nuomojamais vagonais veš ieškovė. Ieškovė buvo laisva pasirinkti kokius krovinius vežti. Teisė vežti kitus krovinius išsinuomotais vagonais ieškovei nebuvo ribojama. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų siekusi vietoj sankcionuotų gamintojų krovinių vežti kitus krovinius, o atsakovė būtų nesutikusi. Todėl darytina išvada, jog atsakovė neribojo ieškovės teisės vežti krovinius išsinuomotais vagonais, t. y. neatliko neteisėtų veikų (CK 6.246 straipsnis).

14. Apibendrindamas nurodė, kad darytina išvada, jog atsakovė nelaikytina pažeidusi Ekspedijavimo sutartį, Muitinės sutartį ar Vagonų sutartį, todėl reikalavimai atlyginti ieškinyje nurodytus nuostolius, patirtus dėl vagonų nuomos, dėl Draugystės geležinkelio stotyje teiktų vagonų perdavimo į terminalą, konteinerių užkėlimo bei nukėlimo, vagonų viršnorminio naudojimo paslaugų, dėl vagonų prastovos, manevrinių darbų bei krovinių peradresavimo, dėl atsakovės civilinės atsakomybės įvertinimo, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino sankcijų taikymo poreikį. Reglamento 765/2006 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais. Reglamento 765/2006 I priedo A dalyje yra pateiktas sąrašas fizinių asmenų, o B dalyje – juridinių asmenų, subjektų ir institucijų, kurių atžvilgiu taikomos atitinkamos ribojamosios priemonės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog: Baltarusijos įmonės atžvilgiu nėra taikomos Europos Sąjungos sankcijos, t. y., Baltarusijos įmonė nėra įtraukta į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo B dalį; Baltarusijos įmonės vadovybėje esančių narių atžvilgiu nėra taikomos Europos Sąjungos sankcijos, t. y., šie asmenys nėra įtraukti į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo A dalį; kroviniui – celiuliozei, kurios nomenklatūros kodas 470321, nėra taikomos Europos Sąjungos sankcijos, t. y., prekė nėra įtraukta į jokius sankcionuotų prekių sąrašus. Atsižvelgiant į šiuos faktus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo santykiams nėra taikytina Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalis, kadangi nei Baltarusijos įmonei, nei jos vadovybei, nei apeliantės ekspedijuotam kroviniui nėra taikomos ribojamosios priemonės. Tačiau pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino poreikį taikyti Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 2 dalį, konstatuodamas, jog Baltarusijos įmonė yra kontroliuojama į Reglamento 765/2006 I priedo sąrašą įtrauktų asmenų, todėl atitinka Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 2 dalies kriterijus, kuriems esant Baltarusijos įmonės atžvilgiu turi būti įgyvendinamos Reglamente Nr. 765/2006 nustatytos priemonės. Dėl šios priežasties nepagrįstai vertino, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ir nepasisakė dėl jokių kriterijų, leidžiančių įvertinti galimą Baltarusijos įmonės kontrolę. Ginčijamame sprendime nustatyta, jog A. L. bei trisdešimčiai Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybos pareigūnų Reglamento Nr. 765/2006 pagrindu taikomos sankcijos. Taip pat konstatuota, jog Baltarusijos įmonė yra kontroliuojama į Reglamento Nr. 765/2006 I priedą įtrauktų asmenų. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kaip pasireiškė A. L. ar Ministrų Tarybos pareigūnų kontrolė Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 2 dalies prasme. Nėra pateikta jokio vertinimo, pagrindžiančio, kad į Reglamento Nr. 765/2006 1 priedą įtraukti asmenys kontroliuotų Baltarusijos įmonę. 2022 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos Ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausios praktikos 63 punkte yra nustatyti kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar juridinis asmuo arba subjektas yra kontroliuojamas kito asmens ar subjekto, vienvaldiškai ar susitarus su kitu akcininku ar kita trečiąja šalimi, galėtų būti, inter alia: a) turėjimas teisės arba naudojimasis įgaliojimais skirti arba pašalinti tokio juridinio asmens ar subjekto administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių daugumą; b) juridinio asmens ar subjekto administracinių, valdymo ar priežiūros organų daugumos narių, tas pareigas ėjusių einamaisiais ir ankstesniais finansiniais metais, paskyrimas tik pasinaudojus savo balsavimo teisėmis; c) pagal susitarimą su kitais juridinio asmens ar subjekto akcininkais arba nariais daugumos akcininkų arba narių balsavimo teisių tame juridiniame asmenyje ar subjekte vienvaldiškas kontroliavimas; d) turėjimas teisės turėti vyraujančią įtaką juridiniam asmeniui ar subjektui pagal susitarimą su tuo juridiniu asmeniu ar subjektu arba pagal steigimo sutarties ar įstatų nuostatą tais atvejais, kai tam juridiniam asmeniui ar subjektui taikoma teisė leidžia sudaryti tokį susitarimą arba priimti tokią nuostatą; e) turėjimas įgaliojimo naudotis teise turėti d punkte nurodytą vyraujančią įtaką nesant tos teisės turėtoju21; f) turėjimas teisės disponuoti visu juridinio asmens ar subjekto turtu ar jo dalimi; g) juridinio asmens ar subjekto veiklos valdymas vienodu pagrindu, kartu skelbiant konsoliduotąsias ataskaitas; h) juridinio asmens ar subjekto finansinių įsipareigojimų dalijimasis solidariai arba jų garantavimas. Ginčijamame sprendime atkartoti Geriausios praktikos 63 punkte nurodyti kriterijai, tačiau nepasisakyta, pagal kurį iš šių kriterijų (ar kokį kitą) konstatuota, jog Baltarusijos įmonė yra kontroliuojama sankcionuotų asmenų. Pirmosios instancijos teismas pripažino kontrolės faktą, vertindamas vien tai, kad Baltarusijos įmonė yra koncerno „Bellesbumprom“ dalis, kurio akcininkas yra Baltarusijos Respublikos valstybinio turto komitetas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo jokių aspektų, susijusių su konkrečiu Baltarusijos įmonės valdymu ir kontrole. Pagal Geriausios praktikos 64 punktą, jei tenkinamas kuris nors iš Geriausios praktikos 63 punkte nustatytų kriterijų, laikoma, kas tas juridinis asmuo arba subjektas yra kontroliuojamas kito asmens arba subjekto, nebent kiekvienu konkrečiu atveju gali būti nustatyta, kad yra priešingai. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo nei vieno iš 63 punkte nustatytų kriterijų, todėl iš esmės nepagrindė, kad Baltarusijos įmonė buvo kontroliuojama kito subjekto ar asmens. Geriausios praktikos 66 punkte nurodyta, jog jei remiantis pirmiau nurodytais kriterijais nustatomas priklausymas nuosavybės teise ar kontrolė, sudarius galimybę į sąrašą neįtrauktiems juridiniams asmenims arba subjektams, kurie nuosavybės teise priklauso į sąrašą įtrauktam asmeniui ar subjektui arba yra jo valdomi, naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais, bus iš esmės laikoma, kad pastarajam netiesiogiai sudaryta galimybė jais pasinaudoti, išskyrus tuomet, jei galima kiekvienu konkrečiu atveju pagrįstai nustatyti, remiantis rizikos vertinimu grindžiamu požiūriu, atsižvelgiant į visas atitinkamas aplinkybes, įskaitant toliau nurodytus kriterijus, kad atitinkamos lėšos ar ekonominiai ištekliai nebus naudojami to į sąrašo įtraukto asmens ar subjekto arba jo naudai. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių aplinkybę, kad į Reglamento Nr. 765/2006 I priedą įtraukti asmenys naudojosi Baltarusijos įmonės lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Nevertinus jokių kriterijų, susijusių su Baltarusijos įmonės kontrole, pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti šią kontrolę egzistavus. ESTT praktikoje aiškinama, jog negalima pateisinti ribojamųjų priemonių nustatymo Sąjungos lygiu dėl nepakankamo motyvavimo arba dėl informacijos ar įrodymų, kurie pagrįstų atitinkamą motyvą nepateikimo. Vadinasi, tinkamai nepagrindus poreikio taikyti sankcijas, jos negalėjo būti taikomos. Geriausios praktikos 67 punkte nustatyta, jog nebus laikoma, kad ekonominiai ištekliai buvo panaudoti į sąrašą įtraukto asmens ar subjekto naudai, vien todėl, kad jais pasinaudojo į sąrašą neįtrauktas asmuo ar subjektas, siekdamas gauti pelną, kurio dalis gali būti paskirstyta į sąrašą įtrauktam akcininkui. Vadinasi, vien faktas, kad į sankcionuotų asmenų sąrašą įtrauktas asmuo (akcininkas) gali gauti pelno dalį iš teikiamos paslaugos nėra pagrindas pripažinti, kad ekonominiai ištekliai netiesiogiai naudojami į sąrašą įtraukto asmens ar subjekto naudai. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į šią aplinkybę ir jos nevertino. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nevertino Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikos, kurioje išaiškinta, jog vien tas faktas, kad įmonė moka mokesčius valstybei, kurie privalomi visiems subjektams, nėra pagrindas pripažinti, kad yra teikiama ekonominė nauda režimui. Šiuo atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Baltarusijos įmonės galutinis naudos gavėjas yra Baltarusijos Respublika, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Baltarusijos įmonė yra kontroliuojama sankcionuoto asmens ir teikia jam ekonominę naudą. Pirmosios instancijos teismo palaikytas atsakovės požiūris sankcionuojant Baltarusijos įmonę iš esmės reiškia, kad sankcijos turi būti taikomos visoms įmonėms, kurios teisėtai moka mokesčius ir moka kitus įnašus į Baltarusijos Respublikos biudžetą bei moka dividendus savo akcininkams. Šis požiūris yra per platus, nes leidžia vien šiuo pagrindu taikyti sankcijas visoms įmonėms, kurios vykdo verslo veiklą Baltarusijoje. Jame neatsižvelgiama į tokių įmonių komercinės veiklos pobūdį ar jų santykius su asmenimis, įtrauktais į Reglamento Nr. 765/2006 priedus. Atsakovė procesiniuose dokumentuose bandė įrodinėti, jog A. L. tiesiogiai daro įtaką Baltarusijos įmonės veiklai per koncerną „Bellesbumprom“, tokį savo teiginį grįsdama aplinkybe, kad koncerno „Bellesbumprom“ vadovas buvo paskirtas Baltarusijos įmonėje kaip valstybės atstovas. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad pagal Geriausios praktikos 63 punkte nurodytus kriterijus A. L. būtų sudarytos galimybės Baltarusijos įmonėje skirti valdymo organų narių daugumą, skirti narius pasinaudojus savo balsų dauguma ar kažkokiu būdu turėti vyraujančią įtaką Baltarusijos įmonei. Pirmosios instancijos teismas net nevertino šių aplinkybių ir savo sprendime nenagrinėjo, kuo pasireiškia sankcionuoto A. L. kontrolė Baltarusijos įmonėje. Baltarusijos įmonė vykdo veiklą įstatuose nustatyta tvarka. Baltarusijos įmonėje, vadovaujantis jos įstatų 24 straipsniu, valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, Stebėtojų taryba, vykdomasis organas – Direkcija ir Generalinis direktorius. Bendrovės kontrolės organas – Revizijos komisija. Įstatuose yra nustatyta kiekvieno valdymo organo kompetencija, todėl nėra suprantama, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Baltarusijos įmonė yra kontroliuojama į Reglamento Nr. 765/2006 I priedą įtrauktų asmenų. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepateikė jokių vertinimų, susijusių su Baltarusijos įmonės įstatais ar kitais bendrovės valdymo dokumentais. Visame prekių vežimo procese dalyvavo ne tik atsakovė, tačiau ir kitos įmonės bei institucijos. Pvz., Lietuvos Respublikos muitinė, itin griežtai prižiūrinti tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, nenustatė jokio galimo Reglamento Nr. 765/2006 taikymo poreikio. Dalį apeliantės ekspedijuotų krovinių atsakovė priėmė ir pervežė per Lietuvos Respubliką, t. y., šios prekės buvo deklaruotos Lietuvos Respublikos muitinėje ir nenustatyta jokių tarptautinių sankcijų pažeidimų. Atitinkamai, kredito įstaigos, turinčios griežtas sandorių vertinimo ir aptarnavimo sistemas, nenustatė jokio galimo Reglamento 765/2006 taikymo poreikio, t. y. vykdė visas pinigines operacijas, susijusias su apeliantės ekspedijuojamais kroviniais ir jų gabenimu. Galiausiai, tarptautinės jūrinės konteinerinės linijos, suteikiančios konteinerius ir vykdančios konteinerių gabenimą jūrų transportu, kurios taip pat privalo įgyvendinti Reglamento Nr. 765/2006 nuostatas, nenustatė jokio poreikio taikyti tarptautines sankcijas apeliantės ekspedijuotiems kroviniams. Priminė, jog apeliantė savo iniciatyva kreipėsi į Lietuvos Respublikos institucijas (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, Lietuvos transporto saugos administraciją, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą, Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl galimo tarptautinių sankcijų taikymo ekspedijuotam kroviniui ar su juo susijusiems subjektams, tačiau nei viena Lietuvos Respublikos institucija nenustatė poreikio taikyti Reglamento Nr. 765/2006 nuostatas. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, jog Baltarusijos įmonė yra kontroliuojama pagal Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 2 dalį.

16.2. Baltarusijos bendrovės teisinė forma nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ji yra kontroliuojama sankcionuoto asmens. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, kuo pasireiškia A. L. ar Ministrų Tarybos pareigūnų kontrolė Baltarusijos įmonėje. Europos Sąjungos Tarybai prieš nusprendžiant taikyti atitinkamas ribojamąsias priemones, yra vykdoma griežta atitinkamo asmens vertinimo procedūra, renkami įrodymai ir priimamas sprendimas įtraukti atitinkamą asmenį į sankcijų reglamentus arba ne. Reglamento Nr. 765/2006 I priedo B dalyje yra pateikti argumentai, kodėl atitinkamas juridinis asmuo, subjektas ir institucija yra įtraukiami į sąrašą. Šiame sąraše nurodyti juridiniai asmenys, subjektai ir institucijos įtraukti į sąrašą dėl konkrečių ryšių su A. L. ar režimu: tokios įmonės ar organizacijos susijusios su karo pramone, politine valdžia ir tiesiogiai ar netiesiogiai ją remia; tokiose įmonėse ar organizacijose dirba A. L. artimos aplinkos žmonės, giminaičiai; tokioms įmonėms ar organizacijoms A. L. išreiškia palaikymą ar finansinę paramą; tokios įmonės ar organizacijos susijusios su pilietinėmis represijomis ir žmogaus teisių pažeidimais ir kt. Baltarusijos įmonė nebuvo įtraukta į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo B dalį, kadangi nebuvo tam teisinio pagrindo – ji nėra susijusi su A. L., neremia karo pramonės ir kt., todėl nebuvo tikslo įtraukti šią įmonę į sankcionuotų juridinių asmenų sąrašą. Šiuo atžvilgiu, pirmosios instancijos teismo konstatuota sąsaja tarp Baltarusijos įmonės ir A. L. ar Ministrų Tarybos pareigūnų yra pernelyg nutolusi ir prieštaraujanti Reglamento Nr. 765/2006 nuostatoms. Jokia Reglamento Nr. 765/2006 nuostata nesuteikia pagrindo taikyti sankcijų juridinių asmenų atžvilgiu vien dėl jų teisinės formos. Kiekvienu atveju turi būti nustatyti aiškūs Reglamento Nr. 765/2006 taikymo pagrindai. ESTT praktikoje laikomasi pozicijos, jog faktas, kad įmonė priklauso valstybei, savaime nepagrindžia teiginio, kad įmonė dalyvauja įgyvendinant vyriausybės įgaliojimus ar teikia kokią nors paramą vyriausybei. Norint patvirtinti tokį reikalavimą, reikia atsižvelgti į papildomas aplinkybes. Pvz., ESTT nagrinėjo „paramos režimui“ pobūdį Irano valstybinės įmonės atveju. ESTT šioje byloje konstatavo, kad vien fakto, kad įmonė priklauso valstybei, nepakanka, o tam, kad būtų galima konstatuoti paramą režimui, reikalingi konkretūs, sankcijų paskirtį atitinkantys veiksniai. Anot ESTT, tam, kad juridinis asmuo būtų laikomas teikiančiu finansinę paramą režimui, jis turėjo skatinti režimą kiekybinės ir kokybinės svarbos įnašais. Šią aplinkybę patvirtina ir VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centre veikiančios Sankcijų grupės išaiškinimai į klausimą, kas laikytinas galutiniu naudos gavėju, vertinant Rusijos ir Baltarusijos valstybines įmones, kurios nėra tiesiogiai įtrauktos į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą. Sankcijų grupė nurodė, jog kiekvienas atvejis privalo būti vertinamas individualiai ir „[...] nereiškia, kad sankcijos turėtu būti taikomos visoms Rusijos ar Baltarusijos įmonėms, nes galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nedidelėms ar režimui nereikšmingoms įmonėms valstybių prezidentai tiesioginės įtakos nedaro, tačiau sankcijos turėtu būti taikomos toms, kurios yra dideliu pajamų šaltinis, materialiai ar finansiškai remiančios prezidentu ir jų režimą, ir todėl, tikėtina, esančios šių asmenų vyraujančioje įtakoje, yra suinteresuoti skirti arba pašalinti tokio juridinio asmens ar subjekto administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių daugumą“. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas privalėjo įsigilinti į faktines bylos aplinkybes, susijusias su galima į Reglamento Nr. 765/2006 I priedą įtraukto asmens (asmenų) įtaka Baltarusijos įmonei, t. y., turėjo vertinti bendrovės įstatus ir jos faktinius valdymo organų narius bei galimas sąsajas su sankcionuotais asmenimis, uždirbamas pajamas ir jų dydį (reikšmingumą), galimai teikiamos naudos pobūdį ir kt. Pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko, iš esmės lakoniškai ir be jokių argumentų nepagrįstai konstatuodamas poreikį taikyti sankcijas Baltarusijos įmonės atžvilgiu.

16.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovės taikomos priemonės buvo neproporcingos ir nesuderinamos su Reglamento Nr. 765/2006 tikslais. Proporcingumo principas, kuris yra vienas iš bendrųjų Bendrijos teisės principų, reikalauja, kad taikomos priemonės neviršytų to, kas yra tinkama ir būtina atitinkamų teisės aktų teisėtai siekiamiems tikslams pasiekti; kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, turėtų būti taikomos mažiausiai apsunkinančios priemonės, o sukeliami nepatogumai neturėtų būti neproporcingi siekiamiems tikslams. Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką, naudojimosi teisėmis apribojimai gali būti taikomi, jei tokie apribojimai veiksmingai atitinka Europos Sąjungos siekiamus bendrojo intereso tikslus ir, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, nėra pernelyg didelis ir netoleruotinas įsikišimas, kuris pakenktų pačiai tokiu būdu garantuojamų teisių esmei. Tarptautinių sankcijų tikslas iš esmės turėtų pakeisti šalies, šalies dalies, vyriausybės, subjektų ar asmenų, kuriems nustatytos sankcijos, politiką arba veiklą. Reglamento Nr. 765/2006 preambulės 1 punkte ir 2 punkte nustatyta, jog ribojančios priemonės turėtų būti taikomos „asmenims, atsakingiems už tarptautinių rinkimų standartų pažeidimus“ bei „žmogaus teisių bei laisvių teisės pažeidimus ir represines priemones, kurių buvo imtasi prieš pilietinę visuomenę bei demokratinės opozicijos atstovus“. Vertintina, kad Baltarusijos įmonės susiejimas su į Reglamento Nr. 765/2006 sankcionuotų asmenų sąrašą įtrauktais asmenimis neatitinka šių nurodytų tikslų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kaip Baltarusijos įmonė dėl jai pritaikytų draudimų galėtų daryti įtaką į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo A dalį įtrauktiems asmenims, kad šie pakeistų savo politiką. Be to, Baltarusijos įmonė ar jos valdymo organų nariai nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai įtraukti į sankcionuotų asmenų sąrašus. Remiantis 2018 m. gegužės 4 d. Ribojamųjų priemonių (sankcijų) įgyvendinimo ir vertinimo gairių 19 punktu, asmenys, subjektai ar organizacijos, kuriems taikomos finansinės sankcijos, turėtų būti aiškiai nurodyti priede, siekiant užtikrinti, kad sankcijų taikymo sritis būtų tiksliai apibrėžta. Gairių 20 punktas nustato, kad identifikuojamoji informacija yra itin svarbi siekiant užtikrinti, kad tikslinės ribojamosios priemonės nedarytų poveikio asmenims ir subjektams, kuriems jos nėra skirtos, visų pirma siekiant padėti privačiajam sektoriui įgyvendinti tokias priemones. Šiuo aspektu ESTT praktikoje akcentuojama, jog teisinio saugumo principas reikalauja, kad teisės aktai būtų aiškūs, tikslūs ir teisės subjektai numatytų jų taikymą, ypač jeigu jie privatiems asmenims ir įmonėms sukelia nepalankių pasekmių. Vertintina, jog atsakovės pritaikyti ribojimai Baltarusijos įmonei yra pernelyg nutolę nuo Reglamentu Nr. 765/2006 siekiamų tikslų, todėl negali būti laikomi pagrįstais, tinkamais, būtinais ir proporcingais. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės veiksmų šiuo aspektu, todėl nepagrįstai konstatavo, jog ginčo teisiniams santykiams taikytinos Reglamento Nr. 765/2006 nuostatos.

16.4. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo tinkamai susipažinęs su bylos medžiaga ir tai turėjo įtakos netinkamam Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų aiškinimui ir taikymui šioje byloje. Atsakovė prieš posėdį pirmosios instancijos teismui pateikė informaciją, jog koncernas „Bellesbumprom“ 2023 m. gruodžio 5 d. buvo įtrauktas į JAV sankcionuotų asmenų sąrašą. Apeliantė posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad koncerno „Bellesbumprom“ įtraukimas į JAV sankcionuotų asmenų sąrašą bylos nagrinėjimui neturi jokios reikšmės, kadangi šis įtraukimas įvyko jau po atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo, t. y., 2023 m. gruodžio 5 d. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog koncerno „Bellesbumprom“ įtraukimas į JAV sankcionuotų asmenų sąrašą būtų pagrindas ieškovei vykdyti sutarčių nuostatas dėl krovinių nepateikimo atsakovei, tačiau neturi įtakos atsakovės veiksmams dėl sankcijų taikymo. Apeliantei nėra suprantama, kokias sutarčių nuostatas jai, anot pirmosios instancijos teismo, būtų reikėję vykdyti, jeigu koncernas „Bellesbumprom“ buvo sankcionuotas 2023 m. gruodžio 5 d., o atsakovė taikė Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 2 dalį Baltarusijos įmonės atžvilgiu dar 2023 m. vasario mėn. ir būtent šie veiksmai yra ginčo objektas. Neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas kvestionuoja JAV sankcijų taikymą atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo metu, jeigu šios imtos taikyti tik 2023 m. gruodžio 5 d. ir absoliučiai jokios reikšmės atsakovės veiksmams tų pačių metų vasario mėn. neturėjo.

16.5. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl netinkamo Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 2 dalies aiškinimo, apeliantės įsitikinimu, byloje yra poreikis kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo pateikimo. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi, teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą. Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikcija priimti prejudicinį sprendimą dėl Sutarčių išaiškinimo ir Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo priklauso ESTT. Šiame straipsnyje taip pat išdėstytos iš esmės analogiškos, kaip ir pirmiau minėtose CPK nustatytose, taisyklės dėl to, kada nacionalinis teismas gali ir turi kreiptis į ESTT dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo. Vadovaujantis Rekomendacijų nacionaliniams teismams dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo (2019/C 380/01) 12 punktu, nacionalinis teismas gali pateikti ESTT prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kai nustato, kad jo sprendimui priimti būtinas sprendimas dėl Europos Sąjungos teisės išaiškinimo ar galiojimo. Rekomendacijose nurodoma, jog iš tiesų būtent nacionalinis teismas gali geriausiai įvertinti, kurioje nacionalinio proceso stadijoje reikia pateikti tokį prašymą. Šioje byloje yra neabejotinas poreikis kreiptis į ESTT dėl Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 2 dalies nuostatos išaiškinimo, kiek tai susiję su tinkamu kontrolės nustatymu. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ribojamosios priemonės pagal Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 2 dalį privalo būti taikomos valstybinės įmonės atžvilgiu, iš esmės nenustatinėdamas, ar į Reglamento Nr. 765/2006 I priedą įtraukti asmenys (A. L. ar Ministrų Tarybos pareigūnai) turi galimybę kontroliuoti šią įmonę. Pirmosios instancijos teismas nevertino jokių aspektų, susijusių su galima Baltarusijos įmonės kontrole – nevertino Gerosios praktikos 63 punkte nustatytų kriterijų ir nepasisakė dėl jokių kitų galimų kriterijų. Tokia pirmosios instancijos teismo formuojama pozicija yra klaidinga ir neatitinkanti Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 2 dalies tikslų. Apelianto vertinimu, ESTT būtina užduoti šiuos klausimus: „Ar pagal Reglamento Nr. 765/2006 2 str. 2 d. sankcijos taikytinos visoms be išimties Baltarusijos Respublikoje įsteigtoms valstybinėms įmonėms, atsižvelgiant į tai, kad į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo A dalį yra įtrauktas Baltarusijos Respublikos prezidentas A. R. L. bei Ministrų Tarybos pareigūnai? Jei ne, į kokius kriterijus reikalinga atsižvelgti vertinant, ar konkrečiu atveju sankcijos taikytinos?“ Vadovaujantis ESTT procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalimi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymu arba išimties tvarka savo iniciatyva ESTT pirmininkas, išklausęs teisėją pranešėją ir generalinį advokatą, gali nuspręsti nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal pagreitintą procedūrą, nukrypstant nuo šio reglamento nuostatų, jeigu dėl bylos pobūdžio reikia, kad ji būtų greitai išnagrinėta. Apeliantės įsitikinimu, šioje byloje yra poreikis prašyti ESTT priimti prejudicinį sprendimą pagal pagreitintą procedūrą dėl žemiau nurodytų priežasčių. Visų pirma, Lietuvos Respublikoje neužtikrinamas tinkamas Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų aiškinimas ir taikymas. Lietuvos Respublikoje netinkamai taikant Reglamento Nr. 765/2006 nuostatas, kyla grėsmė, kad sankcijos nepagrįstai bus išplėstos asmenims ir subjektams, kurių atžvilgiu jos nėra taikytinos. Ribojamųjų priemonių priėmimo procesas yra aiškiai apibrėžtas Europos Sąjungos teisės aktuose. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2015 straipsnio 1 dalimi, kai sprendimas, priimtas pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių, numato ekonominių ir finansinių santykių su viena ar keletu trečiųjų šalių visišką nutraukimą ar dalinį apribojimą, Europos Sąjungos Taryba kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi bendru Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pasiūlymu, patvirtina reikiamas priemones. Apie tai ji praneša Europos Parlamentui. Kaip šių sankcijų trečiosioms valstybėms pasekmė, Europos Sąjungos Taryba gali patvirtinti tikslines sankcijas fiziniams asmenims arba subjektams pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad, kai pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių priimtas sprendimas taip numato, Europos Sąjungos Taryba pagal 1 dalyje nurodytą procedūrą gali patvirtinti ribojančias priemones, nukreiptas prieš fizinius ar juridinius asmenis, grupes ar nevalstybinius subjektus. Taikydama sankcijas asmenims, Europos Sąjungos Taryba turi laikytis labai konkrečių kriterijų ir būti atsargi, kad nepiktnaudžiautų savo diskrecija. Gairių 2 punkte nustatyta, jog pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką Europos Sąjungos Taryba gali nuspręsti nustatyti ribojamąsias priemones, taikomas trečiosioms valstybėms, subjektams ar fiziniams asmenims. Šios priemonės turi atitikti bendrosios užsienio ir saugumo politikos tikslus, išdėstytus Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje. Vadinasi, Europos Sąjungos taikomos sankcijos turi užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų užsienio politikos tikslų, išvardytų Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje, t. y. demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi. Lietuvos Respublikoje dėl netinkamo ir plečiamojo Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų aiškinimo ir taikymo kyla grėsmė sankcionuoti asmenis, kurie nėra įtraukti į Reglamento Nr. 765/2006 priedus. Toks sankcijų taikymas iš esmės prieštarauja aukščiau nurodytoms Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos sutarties nuostatoms ir savo esme paneigia Europos Sąjungos teisės viršenybės principą. ESTT praktikoje aiškinama, jog sutarčių tikslai būtų pažeisti, jei Europos Sąjungos teisė būtų pavaldi nacionalinei teisei. Valstybės narės, perduodamos tam tikrus įgaliojimus Europos Sąjungai, apribojo savo suverenias teises, todėl tam, kad Europos Sąjungos normos būtų veiksmingos, jos turi būti viršesnės už visas nacionalinės teisės, įskaitant konstitucijas, nuostatas. Be to, Lietuvos Respublikoje taikomas nepagrįstas plečiamasis Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų aiškinimas ir taikymas paneigia Reglamento Nr. 765/2006 tikslus. Remiantis Gairių 13 punktu, priemonės, kurių imamasi, turėtų būti nukreiptos į tuos asmenis ir subjektus, kurie, kaip nustatyta, yra atsakingi už politiką arba veiksmus, paskatinusius Europos Sąjungą priimti sprendimą nustatyti ribojamąsias priemones, ir tuos asmenis ir subjektus, kurie gauna naudos iš tokios politikos bei veiksmų ir juos remia. Vertintina, jog taikant Reglamento Nr. 765/2006 nuostatas visoms valstybinėms įmonės Baltarusijos Respublikoje be išimties yra paneigiami Reglamento Nr. 765/2006 preambulės 1 ir 2 punktuose nustatyti tikslai draudimus taikyti „asmenims, atsakingiems už tarptautinių rinkimų standartų pažeidimus“ bei „žmogaus teisių bei laisvių teisės pažeidimus ir represines priemones, kurių buvo imtasi prieš pilietinę visuomenę bei demokratinės opozicijos atstovus“. Taigi vertintina, kad būtina laiku užkirsti kelią tokiam nepagrįstam ir neteisėtam Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų plečiamajam aiškinimui ir taikymui Lietuvos Respublikoje kaip prieštaraujančiam Europos Sąjungos teisei, jos viršenybei bei sankcijomis siekiamiems tikslams. Antra, plečiamasis Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų aiškinimas ir taikymas daro neigiamą įtaką prekybai ir konkurencijai. Atsakovė vadovaujasi „nulinės tolerancijos rizikos principu“, kuris iš esmės reiškia, jog bendrovė visas Baltarusijos valstybines įmones traktuoja kaip sankcionuotas, kadangi į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo A dalį yra įtrauktas Baltarusijos Respublikos prezidentas A. L. bei Ministrų Tarybos pareigūnai. Atsakovė vien dėl logistinėje grandinėje dalyvaujančio subjekto teisinės formos taiko Reglamente Nr. 765/2006 nustatytus draudimus, visiškai neanalizuodama realaus Reglamento Nr. 765/2006 taikymo poreikio. Tokia atsakovės vykdoma politika kelia grėsmę prekių tranzito per Lietuvos Respublikos sutrikdymui. Atsakovė yra vienintelė vežėja Lietuvoje, teikianti krovinių vežimo paslaugas geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais. Tai reiškia, kad atsakovei nepagrįstai taikant sankcijas asmenims ar subjektams, kuriems jos netaikytinos, reikšmingai gali būti sutrikdytas krovinių eismas (tranzitas) per Lietuvos Respublikos teritoriją ir neigiamai paveikti galutiniai vartotojai tiek Europos Sąjungoje, tiek ir kitose pasaulio valstybėse. Remiantis Gairių 11 punktu, ribojamosiomis priemonėmis turėtų būti gerbiami Europos Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautiniai įsipareigojimai, visų pirma PPO susitarimai. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų yra pažeidžiami tarptautiniai Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos įsipareigojimai: Bendrasis susitarimas dėl muitų ir prekybos (GATT), pagal kurio 5 straipsnio 2 dalį privalo būti užtikrinama tranzito laisvė. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (UNCLOS), kurios 125 straipsnyje įtvirtinta teisė patekti į jūra ir iš jos bei tranzito laisvė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl Baltarusijos Respublikos krovinių tranzito, naudojantis Lietuvos Respublikos uostais ir kita transporto infrastruktūra, sąlygų , pagal kurio 5 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi suteikti Baltarusijos Respublikai, kaip valstybei, neturinčiai priėjimo prie jūros, teisę vykdyti transporto priemonėmis bei vežti krovinius per Lietuvos Respublikos teritoriją į uostus ir iš jų. Europos Sąjungos ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimo nuostatos, užtikrinančios šalių tarpusavio prekybą ir saugančios jų investicijas, kadangi Baltarusijos įmonės pagamintos prekės jų ekspedijavimo per Lietuvos Respubliką metu jau buvo parduotos Singapūro įmonei VOOKING PRO PTE LTD. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 26–27 straipsniuose nustatyta, kad įsigaliojusi sutartis jos šalims yra privaloma, šalys privalo sąžiningai ją vykdyti ir negali pasitelkti savo vidaus teisės nuostatų, kad pasiteisintų dėl sutarties nesilaikymo. Šiuo aspektu vertintina, kad Lietuvos Respublikoje sudarant sąlygas netinkamam Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų aiškinimui ir taikymui, kyla grėsmė pažeisti iš aukščiau nurodytų teisės aktų kylančius tiek Lietuvos Respublikos, tiek Europos Sąjungos sutartinius įsipareigojimus. Be to, dėl nepagrįstai plečiamo Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų aiškinimo ir taikymo nutrauktus sutartinius santykius gali būti itin sudėtinga ar net nebeįmanoma jų atkurti. Dėl to suirtų ilgai plėtotos logistinės grandinės ir negrįžtamai būtų paveikt i prekybiniai teisiniai santykiai. Dėl šių priežasčių būtina nedelsiant spręsti klausimus, susijusius su netinkamu Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų aiškinimu ir taikymu Lietuvoje. Trečia, kyla grėsmė konkurencijos teisės pažeidimams, kuriems būtina laiku užkirsti kelią. Šiuo aspektu kyla grėsmė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio pažeidimui. Vadovaujantis minėta nuostata, kaip nesuderinamas su vidaus rinka draudžiamas bet koks vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Joks kitas ūkio subjektas, išskyrus atsakovę, Lietuvoje neteikia krovinių vežimo paslaugų geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais. Vadinasi, atsakovė užima dominuojančią padėtį krovinių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais rinkoje. Atsakovei atsisakant vežti krovinius dėl nepagrįsto Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų taikymo, ūkio subjektų galimybė vežti krovinius geležinkelių transportu Lietuvos Respublikoje yra objektyviai apribota. Apeliantės vertinimu, tokie atsakovės veiksmai traktuotini kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi ir yra akivaizdžiai neteisėtas prekybos ribojimas. Šie ribojimai gali paveikti ne tik prekybą Lietuvos Respublikoje, tačiau ir prekybą tarp valstybių narių. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų apeliantė neturi objektyvių galimybių vežti Baltarusijos įmonės pagamintų prekių per Lietuvos Respubliką. Dėl šių krovinių specifikos vežti jų autotransportu nėra įmanoma, todėl apeliantė apskritai šių prekių nebeekspedijuoja. Yra didelė tikimybė, jog dėl netinkamo Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Respublikoje į Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių rinkas nepatenka ir daugybė kitų prekių. Tai patvirtina atsakovės viešai skelbiama informacija, jog, pvz., 2023 m. buvo atmesta net 3,8 tūkst. paraiškų dėl krovinių vežimo, iš kurių 1,2 tūkst. paraiškų sudarė paraiškos dėl krovinių importo ar eksporto į Baltarusiją ar iš jos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtina nedelsiant užkirsti kelią galimam Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio pažeidimui, kurio pasekmės gali reikšmingai paveikti prekybą tarp valstybių narių. Ketvirta, itin svarbu pažymėti, kad netinkamas Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų taikymas vykdomas iš esmės valstybiniu mastu, o tai gali turėti neigiamos įtakos daugybei asmenų ir subjektų, neįtrauktų į Reglamento Nr. 765/2006 sankcionuotų asmenų sąrašus. Atsakovė yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinė bendrovė, teikianti krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 243 straipsnio 2 dalimi, visų bendrovių, kurios įsteigtos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti, ir bendrovių, kurios įsteigtos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, akcijos nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, visos akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. AB „Lietuvos geležinkeliai“ akcininko teises įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Vadinasi, atsakovės, kaip valstybės valdomos įmonės, veiksmai privalo būti vertinami kaip atitinkantys jos galutinio naudos gavėjo – Lietuvos Respublikos – interesus. Ši aplinkybė itin reikšminga, kadangi atskleidžia valstybės institucijų požiūrį į netinkamą Reglamento 765/2006 nuostatų aiškinimą ir taikymą, t. y., Susisiekimo ministerija, įgyvendinanti AB „Lietuvos geležinkeliai“ savininko teises, neužkerta kelio šiems Atsakovo veiksmams ir sudaro palankias sąlygas nepagrįstam į sankcionuotų asmenų sąrašus neįtrauktų asmenų ir subjektų sankcionavimui. Šešta, byloje kylančius ES teisės aiškinimo ir taikymo klausimus reikalinga spręsti nedelsiant, kadangi šiuo metu Reglamento Nr. 765/2006 taikymo poreikis yra itin aktualus. Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir nuolat plečiamų sankcijų sąrašų būtina itin atidžiai vertinti visus verslo sandorius ir juose dalyvaujančius asmenis bei subjektus. Lietuvos Respublikoje veikiantys ūkio subjektai turi nemažai sandorių su Baltarusijoje įsteigtais ūkio subjektais, dėl to reikalinga užtikrinti, kad Reglamento Nr. 765/2006 nuostatos būtų aiškinamos ir taikomos tinkamai. Kuo ilgiau šios nuostatos bus taikomos netinkamai, tuo daugiau neatitaisomos žalos gali kilti.

16.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Pagal CK 6.189 straipsnį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ši teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių, ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Ginčo teisiniuose santykiuose poreikio nukrypti nuo šalių sudarytų sutarčių turinio nebuvo, todėl atsakovės veiksmai turėjo būti pripažinti neteisėtais, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo atsakovės veiksmų neteisėtumo Ekspedijavimo sutarties vykdymo aspektu. Jungtinių Tautų Privatinės teisės vienodinimo instituto parengtuose tarptautinių komercinių sutarčių principuose (toliau - UNIDROIT principai)21 pažymima, kad sutartis nėra vien priešingų interesų sankirta, bet ir abiejų sutarties šalių bendras projektas, kuriuo siekiama tarpusavio naudos22. Todėl esant šalių tarpusavio santykiams ypač reikšmingas sutarčių teisės principų laikymasis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 str.: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo23. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendradarbiavimo ir kooperacijos pareiga, atitinkanti UNIDROIT principų 5.1.3 straipsnis, kuris nustato, kad kiekviena šalis privalo bendradarbiauti viena su kita, kai tokio bendradarbiavimo galima protingai tikėtis siekiant įvykdyti sutartį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Sutarties šalių bendradarbiavimo procesas turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Tai reiškia, kad sutarties šalies elgesys negali būti priešingas tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai. Pagal Ekspedijavimo sutarties nuostatas paraiškos dėl krovinių pervežimo su atsakove buvo suderintos iš anksto. Tad dar prieš paraiškų suderinimą atsakovė turėjo visas teisines priemones patikrinti, ar prekė ir su ja susiję asmenys nėra sankcionuoti. Jau šioje stadijoje atsakovė turėjo visus reikalingus dokumentus ir informaciją, reikalingą sankcijų patikrai atlikti. Apeliantės įsitikinimu, atsakovė šią patikrą atliko, tačiau jokios neatitikties Reglamento Nr. 765/2006 nuostatoms neidentifikavo. Kaip rodo faktinės bylos aplinkybės, atsakovė sustabdė prekes, šioms jau pasiekus Lietuvos Respublikos teritoriją. Nuo paraiškos suderinimo momento iki faktinio jų sustabdymo Reglamento Nr. 765/2006 nuostatos nekito. Tačiau būtent šiuo laikotarpiu keitėsi atsakovės vidinė sankcijų politika ir buvo nuspręsta taikyti „nulinės rizikos tolerancijos principą“. Apie šiuos pokyčius atsakovė informavo apeliantę elektroniniu paštu tik 2023 m. kovo 3 d., t. y., prabėgus beveik daugiau nei savaitei po jau įvykusio apeliantės ekspedijuotų krovinių sustabdymo. Apeliantės įsitikinimu, atsakovės sprendimas taikyti sankcijas Baltarusijos įmonei buvo susijęs ne su realiu poreikiu taikyti Reglamento 765/2006 nuostatas, tačiau ieškant pateisinimo neteisėtai įvykusiam apeliantės ekspedijuotų krovinių sustabdymui dėl užsitęsusių vidinių bendrovės politikos pokyčių. Šiame kontekste itin svarbi aplinkybė, jog dalį krovinių, pasiekusių Kenos geležinkelio stotį 2023 m. vasario mėn., atsakovė pervežė ir dėl to jokių problemų nekilo. Tai rodo, kad atsakovės sprendimas sulaikyti dalį krovinių buvo nepagrįstas ir tai savo veiksmais patvirtino pati atsakovė. Šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir visiškai nevertino jo reikšmės bylos kontekste. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir aplinkybės, kad po 2023 m. vasario 22 d. įvykusio pirmojo krovinių sustabdymo atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, neteikė jokios aktualios informacijos ir iš esmės neveikė kaip sąžininga sutartinių santykių šalis. Ieškovas ne sykį pats kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis yra sustabdyti ieškovo kroviniai, savo iniciatyva siūlė pateikti bet kokią reikalingą informaciją šiai situacijai išspręsti, kreipėsi į Lietuvos Respublikos institucijas ir gautus atsakymus teikė atsakovui, tačiau atsakovas jokių paaiškinimų neteikė ir be teisinio pagrindo laikė ieškovės ekspedijuojamą krovinį sulaikytą daugiau nei savaitę laiko. Tik 2023 m. kovo 3 d. pateikė bendro pobūdžio informaciją apie neva pasikeitusią įmonės politiką. Teismo posėdžio metu apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė 2023 m. lapkričio 7 d. savo pranešime spaudai, reaguodama į situaciją, kai geležinkelių transportu buvo gabenti sankcionuoti prabangūs automobiliai Rusijos pirkėjams, nurodė, jog šiuo atveju atsakovė konsultavosi su Lietuvos Respublikos institucijomis, taip pat nustatė pereinamojo laikotarpio terminą, kuriam suėjus nusprendė taikyti sustiprintą kontrolę. Šios bylos faktinės aplinkybės rodo priešingus atsakovės veiksmus – atsakovė nutraukė apeliantės krovinių pervežimus nesikonsultavusi su jokiomis Lietuvos Respublikos institucijomis bei nenustačiusi jokio pereinamojo termino. Atsakovė sustabdė pagal iš anksto suderintas paraiškas jau Lietuvos Respubliką pasiekusių krovinių pervežimus, tokiu būdu neabejotinai pažeisdama savo, kaip sutartinių santykių šalies, įsipareigojimus ir sukeldama nuostolius apeliantei. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad atsakovė taikė sankcijas selektyviai. Pvz., atsakovė tiek apeliantės krovinių sustabdymo metu, tiek ir iki šiol vykdo krovinių pervežimus iš Baltarusijos Respublikos. Tai reiškia, kad AB „LTG Cargo“ bendradarbiauja su Baltarusijos Respublikos valstybine įmone „Baltarusijos geležinkeliai“, kurios vadovui V. M. M. nuo 2023 m. birželio 23 d. yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos – šis asmuo yra įtrauktas į 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, I priedą. Prie V. M. M. įtraukimo į sankcionuotų asmenų sąrašą motyvų nurodoma, jog „V. M. yra bendrovės „Baltarusijos geležinkeliai“, kuri teikia geležinkelių paslaugas tarp Rusijos ir Baltarusijos, vadovas. Eidamas šias pareigas jis rėmė Rusijos karinio personalo ir įrangos, susijusių su Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą, dislokavimą ir gabenimą. Todėl V. M. yra atsakingas už veiksmų ir politikos, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei ir į juos kėsinamasi, rėmimą ir įgyvendinimą“. Atitinkamai, atsakovė bendradarbiauja su valstybinės įmonės „Baltarusijos geležinkeliai“ vieninteliu logistikos operatoriumi „Belintertrans“, turinčiu atstovą ir Lietuvoje – UAB „Belintertrans Baltic“. Tiek „Belintertrans“, tiek ir jai vadovaujantiems asmenims yra taikomos sankcijos. Nepaisant to, Lietuvoje ir toliau yra naudojami „Belintertrans“ priklausantys vagonai. Atsakovės 2023 m. pusmečio ataskaitoje nurodoma, jog tarptautinių vežimų dalis krovinių vežimo geležinkelių transportu Lietuvos teritorijoje 2023 m. I pusm. sudarė 46,4 proc., šiuose vežimuose dominuoja kroviniai vežami Klaipėdos uosto kryptimi. Vadinasi, nors atsakovė sustabdė apeliantės ekspedijuotus krovinius, ji toliau vežė kitus krovinius, kurie atkeliavo geležinkeliu iš Baltarusijos Respublikos. Tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė priima krovinius iš Baltarusijos Respublikos valstybinių įmonių, keičiasi duomenimis su šiomis įmonėmis, generuoja joms pajamas, naudoja jų vagonus krovinių vežimams, tačiau nemato poreikio taikyti Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti atsakovės veiksmų neteisėtumą šiai bylai reikšmingų aplinkybių kontekste, tačiau dėl aukščiau nurodytų aplinkybių visiškai nebuvo pasisakyta. Antra, dėl Muitinės sutarties pažeidimų pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino Atsakovo veiksmų neteisėtumo, lakoniškai konstatuodamas, jog Muitinės paslaugų sutarties nuostatos nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Muitinės paslaugų sutarties 2.7 punktą, ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad pagal sutartį pateiktiems pervežimui kroviniams nebus taikomi apribojimai, numatyti Reglamente Nr. 765/2006 bei Reglamente Nr. 833/2014, o pagal Muitinės sutarties 2.10 punktą, ieškovė įsipareigojo užtikrinti, jog pervežami kroviniai nepatenka po JAV sankcijomis bei nėra susiję su subjektais, įtrauktais į JAV sankcionuotų subjektų sąrašą, ir nėra susiję su subjektais, kurių 50 proc. ar daugiau tiesiogiai arba netiesiogiai valdo į JAV sankcionuotų subjektų sąrašą įtraukti subjektai. Kaip nustatė pats pirmosios instancijos teismas, krovinių sulaikymo metu, šie kroviniai nebuvo sankcionuoti, t. y., jie nebuvo įtraukti į Reglamento Nr. 765/2006 ar Reglamento Nr. 833/2014 sankcionuotų prekių sąrašus. Atitinkamai, nei šiems kroviniams, nei su jais susijusiems subjektams nebuvo taikomos JAV sankcijos. Šiuo atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovės argumentų, susijusių su atsakovės įsipareigojimų, kylančių iš Muitinės paslaugų sutarties, nevykdymu. Atsakovė privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka parengti prekėms deklaruoti reikalingus dokumentus (Muitinės paslaugų sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.2 punktas) bei deklaruoti šias prekes ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prekių atvykimo į geležinkelio stotį (Muitinės paslaugų sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktas), tačiau šių sutartinių įpareigojimų nevykdė. Atsakovė, nors ir turėjo visus reikiamus dokumentus, susijusius su kroviniu, nesuteikė ieškovei muitinės tarpininko paslaugų pagal Muitinės paslaugų sutartį. Trečia, dėl Vagonų nuomos sutarties pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė neribojo apeliantės teisės vežti krovinius išsinuomotais vagonais. Būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų apeliantė negalėjo krovinio pervežti per Lietuvos Respubliką, nors tai buvo suderinta su atsakove iš anksto ir tam atsakovė jokių pretenzijų neturėjo.

16.7. Apeliantės įsitikinimu pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo, todėl kyla poreikis panaikinti jį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Kasacinio teismo praktikoje absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikytinas atvejis, kai teismas visiškai nenagrinėja procesiniame dokumente nurodytų klausimų ir argumentų. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino argumentų, susijusių su prekybos ribojimu. Lietuvos Respublika yra: prisijungusi prie Bendrojo susitarimo dėl muitų ir prekybos (GATT), pagal kurio 5 straipsnio 2 dalį privalo būti užtikrinama tranzito laisvė; ratifikavusi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), kurios 125 straipsnyje įtvirtinta teisė patekti į jūra ir iš jos bei tranzito laisvė; pasirašiusi susitarimą su Baltarusijos Respublikos vyriausybe dėl Baltarusijos Respublikos krovinių tranzito, naudojantis Lietuvos Respublikos uostais ir kita transporto infrastruktūra, sąlygų, pagal kurio 5 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi suteikti Baltarusijos Respublikai, kaip valstybei, neturinčiai priėjimo prie jūros, teisę vykdyti transporto priemonėmis bei vežti krovinius per Lietuvos Respublikos teritoriją į uostus ir iš jų. Šiame kontekste aktuali ir dublike nurodyta aplinkybė, kad nors Baltarusijos įmonė vežimo dokumentuose buvo nurodyta kaip krovinio siuntėjas, ji nebuvo krovinio savininkas. Tarp Baltarusijos įmonės ir Singapūro įmonės VOOKING PRO PTE LTD 2023 m. sausio 13 d. sudaryto susitarimo pagrindu, kroviniai buvo parduoti Singapūro įmonei. Singapūro įmonė organizavo įsigyto krovinio vežimą per Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos teritorijas geležinkeliu, o iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto - jūrų transportu. Tai reiškia, kad viso krovinių ekspedijavimo metu krovinys teisėtai priklausė Singapūro įmonei. Dėl važtos dokumentų pagal Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) pildymo specifikos, krovinio siuntėju ar gavėju geležinkelyje gali būti tik atitinkamame registre registruotas asmuo. Kadangi Singapūro įmonė, kaip užsienio įmonė, tokio kodo neturi, o Baltarusijos įmonė turi, tai, kaip formalus krovinio siuntėjas, buvo nurodyta būtent Baltarusijos įmonė. Tai reiškia, kad teisėtas krovinio savininkas viso krovinio ekspedijavimo metu buvo Singapūro įmonė. Šias aplinkybes patvirtinanti informacija buvo teikta pirmosios instancijos teismui, tačiau jis į ją visiškai neatsižvelgė. Aktualu, jog pagal Europos Sąjungos ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimo (toliau – Susitarimas) 1.2 straipsnį, Susitarimo tikslai – laikantis šio Susitarimo nuostatų liberalizuoti ir sudaryti palankesnes sąlygas Šalių tarpusavio prekybai ir investicijoms. Susitarimo 2.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laikydamosi GATT 1994 XI straipsnio, įskaitant jo pastabas bei papildomas nuostatas, nė viena Šalis nenustato ar toliau netaiko draudimų ar apribojimų jokioms kitos Šalies importuojamoms prekėms arba kitos Šalies teritorijai skirtoms eksportuojamoms ar eksportuoti parduodamoms prekėms. Remiantis Susitarimo 6.1 straipsnio 1 dalimi, šalys pripažįsta muitinės ir palankesnių sąlygų sudarymo prekybai klausimų svarbą kintančioje pasaulinės prekybos aplinkoje. Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje, siekdamos užtikrinti, kad susiję teisės aktai bei procedūros ir atitinkamų institucijų administraciniai gebėjimai padėtų siekti tikslo skatinti palankesnių sąlygų sudarymą prekybai, kartu užtikrinant veiksmingą muitinės priežiūrą. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, tuo tikslu šalys susitaria, kad teisės aktai turi būti nediskriminaciniai ir kad muitinės procedūros turi būti grindžiamos moderniais metodais ir veiksminga priežiūra, siekiant kovoti su sukčiavimu ir apsaugoti teisėtą prekybą. Vadovaujantis Susitarimo 6.4 straipsniu, kiekviena šalis užtikrina, kad būtų sudaromos palankesnės sąlygos jų teritorijoje vykdomoms perkrovimo operacijoms ir vežimui tranzitu per jų teritoriją bei jie veiksmingai prižiūrimi (1 dalis). Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas tranzitui, šalys užtikrina visų jų teritorijoje esančių susijusių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą (3 dalis). Susitarimo 6.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekviena Šalis taiko veiksmingas, skubias, nediskriminacines ir lengvai prieinamas procedūras, kuriomis užtikrina teisę skųsti muitinės ir kitų kompetentingų institucijų administracinius veiksmus, nutarimus ir sprendimus, turinčius poveikio importuojamoms, eksportuojamoms ar tranzitu vežamoms prekėms. Taigi, pagal Susitarimo nuostatas Lietuvos Respublika, kaip ES valstybė narė, privalo užtikrinti tinkamas prekybos su Singapūru sąlygas, apsaugoti teisėtą prekybą ir tranzito laisvę. Šiuo metu Lietuvoje vienintelis krovinių vežimo paslaugas maršrutu Lietuvos Respublikos/Baltarusijos Respublikos siena - Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (ir atgal) teikiantis operatorius yra atsakovė, t. y., nacionalinis vežėjas. Atsakovės vienintelis akcininkas yra Lietuvos Respublika, o akcininko teises įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Vertintina, jog atsakovės veiksmai, susiję su prekybos ribojimu, yra Lietuvos Respublikos valstybinės politikos atspindys – valstybės lygiu yra ribojama prekyba. Tokiu būdu neužtikrinamas tinkamas tarptautinių įsipareigojimų, nustatytų Susitarime, įgyvendinimas. Šiuo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nevertino teisės aktų nuostatų, įpareigojančių Lietuvos Respubliką laikytis įsipareigojimų, kylančių ir tarptautinių susitarimų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, jog šalis negali pasitelkti savo vidaus teisės nuostatų, kad pasiteisintų dėl tarptautinės sutarties nesilaikymo. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos (CK 1.125 straipsnio 11 dalis). Nacionalinės teisės normos negali prieštarauti tarptautinio susitarimo nuostatoms, o esant nacionalinės teisės ir tokio susitarimo normų kolizijai, šis turi prioritetą prieš nacionalinę teisę. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės veiksmų aukščiau nurodytų Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų atžvilgiu, tokiu būdu neįvertindamas bylai reikšmingai aplinkybių ir priimdamas akivaizdžiai nemotyvuotą sprendimą. Antra, pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės veiksmų tuo aspektu, kad jais apribota konkurencija. Atsakovei nepagrįstai sustabdžius krovinius, ieškovė neteko galimybės juos pervežti per Lietuvos Respublikos teritoriją, kadangi joks kitas vežėjas Lietuvoje tokių paslaugų neteikia. Atsakovė krovinių vežimo geležinkelių transportu rinkoje maršrutu Lietuvos Respublikos/Baltarusijos Respublikos siena - Klaipėdos valstybinis jūrų uostas veikia be jokios konkurencijos, t. y., daugiau nėra nei vieno vežėjo, kuris teiktų šias paslaugas. Apeliantės įsitikinimu, tokiais atsakovės veiksmais, kai vienintelis krovinių pervežimo geležinkelių transportu paslaugas teikiantis ūkio subjektas Lietuvoje nepagrįstai atsisako jas teikti, yra ribojama konkurencija. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsniu, kaip nesuderinamas su vidaus rinka draudžiamas bet koks vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta, jog draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje, atliekant įvarius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Atsakovės veiksmai Lietuvos krovinių vežimo geležinkelių transporto rinkoje gali būti traktuojami kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kadangi atsakovė nepagrįstai atsisakė teikti būtinas paslaugas (kurios yra monopolinės) ir tokiu būdu dėl to kenčia vartotojai. Dėl atsakovės veiksmų ribojamos krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugos Lietuvos Respublikoje ir sudaromos kliūtys prekybai. Trečia, pirmosios instancijos teismas nesigilino į tai, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų buvo apribotos ieškovės galimybės vykdyti komercinę veiklą. Vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (2016/C 202/02) (toliau - Chartija) 16 str., laisvė užsiimti verslu pripažįstama pagal Sąjungos teisę ir nacionalinius teisės aktus bei praktiką. Neabejotina, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų buvo neigiamai paveikta apeliantės teisė vykdyti komercinę veiklą. Kadangi rinkoje nėra daugiau krovinių geležinkelių transportu teikiančių operatorių, o vienintelis vežėjas nepagrįstai atsisakė vežti apeliantės krovinius, apeliantė nebegalėjo vykdyti įprastinės savo veiklos ir buvo priversta ją vykdyti itin ribotomis apimtimis. Tokiu būdu buvo pažeista apeliantės laisvė užsiimti verslu. Laisvė verstis profesine veikla yra vienas iš pagrindinių Bendrijos teisės principų. Tai taikoma ir laisvei užsiimti verslu, kuri sutampa su laisve verstis profesine veikla. ESTT praktikoje pripažįstama, jog teisė užsiimti verslu apima laisvę vykdyti ūkinę ir komercinę veiklą bei laisvę sudaryti sutartis. Vertintina, jog abi šios laisvės buvo apribotos. Pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Vertintina, jog šiuo atveju atsakovės pasirinkti apribojimai nebuvo teisėti ir proporcingi, tokiu būdu paneigiant Chartijos 52 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės veiksmų neteisėtumo proporcingumo bei konstitucinių teisinės valstybės, teisinio tikrumo ir saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų aspektu. Atsakovė po krovinių sulaikymo visiškai nebendradarbiavo su ieškove ir nesiekė kuo operatyviau išspręsti susiklosčiusios situacijos, tokiu būdu pažeisdama proporcingumo principą. Atsakovei, kaip savo veiklos profesionalei, buvo puikiai žinoma, jog dėl krovinių vežimo geležinkelių transportu specifikos, krovinių vežimo srautai yra numatomi ir suderinami iš anksto, todėl staigus jų tiekimo, gabenimo nutrūkimas sukelia itin didelius neigiamus padarinius – tenka iš naujo atkurti visą logistinę grandinę. Atitinkamai, dėl krovinių sustabdymo patiriami nuostoliai dėl vėluojamo pristatyti krovinio, prasitęsusios vagonų nuomos, krovinio stovėjimo viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose ir kt. Suprasdama šias aplinkybes, atsakovė privalėjo dar prieš paraiškų suderinimą informuoti apeliantę apie pasikeitusią įmonės politiką krovinių iš Baltarusijos Respublikos atžvilgiu. Atitinkamai, atsakovė, žinodama, kad dėl jo staigaus krovinių sulaikymo apeliantė kasdien patyrė nuostolius, privalėjo kuo skubiau priimti atitinkamą sprendimą ir informuoti apie jį apeliantę. Atsakovė, pažeisdama iš tarptautinių sutarčių kylančius įsipareigojimus bei netinkamai aiškindama ir taikydama Reglamento Nr. 765/2006 nuostatas, taip pat pažeidė konstitucinius teisinės valstybės, teisinio tikrumo ir saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Vėlgi, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šių aplinkybių, tokiu būdu priimdama akivaizdžiai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Penkta, kadangi pirmosios instancijos teismo išvada dėl Reglamento Nr. 765/2006 taikymo ginčo santykiams yra klaidinga ir atsakovės veiksmai pripažintini neteisėtais, liko neįvertintos likusios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

Žemesnės instancijos teismas

18.1. OJSC Svetlogorsk Pulp and Board Mill laikoma sankcionuota įmone, atsižvelgiant į jos svarbą Baltarusijos režimui. Priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino visas byloje esančiais aplinkybes, šalių argumentus ir įrodymus, bei išvadą teikiančios institucijos paaiškinimus ir tinkamai konstatavo, kad Svelogorsko CCC laikoma sankcionuota įmone. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius duomenis apie Svetlogorsko CCC (įmonės veiklą, valdančius ir kontroliuojančius asmenis, reikšmę sankcionuotiems asmenims). Taip pat vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Baltarusijos įmonės „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ galutinis naudos gavėjas yra Baltarusijos Respublika. Pagrindinis Baltarusijos įmonės „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ akcininkas (99.99 proc.) yra Baltarusijos Respublika. Iš FNTT išvados matyti, kad nuo 1993 m. Baltarusijos įmonė „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“ yra koncerno „Bellesbumprom“ dalis. Koncerno „Bellesbumprom“ naudos gavėjas yra Baltarusijos Respublika. Koncerno „Bellesbumprom“ akcininkas Baltarusijos Respublikos valstybinis turto komitetas. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, jog Baltarusijos Respublikos Ministrų Taryba nustato valstybės valdomų įmonių atstovų teises ir pareigas, skiria valstybės atstovus į valstybės įmonių valdymo organus, todėl vertintina kaip subjektas kontroliuojantis Baltarusijos įmonę „Svetlogorsk Pulp and Cardboard Mill“. Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas nurodė kriterijus, kuriais nustatė Baltarusijos įmonės kontrolę. Teismas vadovavosi FNTT 2023 m. gruodžio 18 d. išvada, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad ne tik į Reglamento Nr. 765/2006 priedą tiesiogiai įtrauktų subjektų atžvilgiu turi būti įgyvendinamos sankcijos: „Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, Reglamentas Nr. 765/2006 apima tiek į sankcijų sąrašus įtrauktiems asmenims priklausančių, tiek jų kontroliuojamų lėšų įšaldymą (Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalis), taip pat apima tiek tiesioginio, tiek netiesioginio naudojimosi lėšomis draudimą (Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 2 dalis). Taigi jis apima taip pat valdymo ir kontrolės situacijas, taigi vien aplinkybė, jog tam tikras asmuo formaliai pats nėra ¡trauktas i sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas - už jo de facto gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo. Priešingas teisės aiškinimas reikštų, kad sankcijos taptų neveiksmingos, nes jas apeiti pakaktų „pašto dėžutės įmonės“, formaliai nesusijusios su tikruoju savininku ir (ar) naudos gavėju, įsteigimo“. Europos Taryba ir Komisija, siekdamos suvienodinti įvairių ES reglamentų, kuriais taikomos sankcijos, įgyvendinimą, yra paskelbusi 2018 m. gegužės 4 d. Ribojamųjų priemonių (sankcijų) pagal ES bendrą užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir vertinimo gaires, 2022 m. birželio 27 d. ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausiąją praktiką ir nuomones, kurios, be kita ko, skirtos išaiškinti sankcijų reguliavimo dokumentuose naudojamoms iš esmės tapačioms sąvokoms. Šiuose dokumentuose aiškinamos ir ginčui aktualios sąvokos, tokios kaip valdymas ar kontrolė. Nors minėti dokumentai nėra teisės aktai, tai yra ES įstatymų leidėjo aiškinimai, kaip vieningai suprasti ir įgyvendinti tiesiogiai taikomų teisės aktų nuostatas, kurie patvirtinami ir teismuose. Antra, byloje atsakovė yra nurodžiusi, kad vertino visus privalomus kriterijus, tiek susijusius su šio subjekto valdymu nuosavybės teise, tiek su kontrolės aspektais. Pirmosios instancijos teismas atitinkamai šiuos įrodymus vertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Atsakovės vertinti ir į bylą pateikti duomenys apėmė: subjekto akcininkų struktūrą, naudos gavėjus, valdymo organų narius, kitus kontrolės aspektus. Atliekant analizę, taip pat buvo siekiama įvertinti, ar nebus pažeistas sankcijų draudimas ir ar atitinkamos lėšos arba ekonominiai ištekliai nebus naudojami sankcionuoto asmens naudai. Vertindama ar sandoris neprieštarauja sankcijų reguliavimui, atliko paieškos ir analizės veiksmus (naudodamasis viešais šaltiniais, privačių sankcijų duomenų bazių rezultatais https://www.dowiones.com), kad galėtų išsiaiškinti visas vertinimui reikšmingas aplinkybes. Ši duomenų bazė yra skirta registruoti ir kaupti duomenis apie rizikas (tame tarpe ir taikomas sankcijas su juridiniais asmenimis susijusiems subjektams). Tai buvo daroma vertinant į sąrašą tiesiogiai neįtraukto subjekto veiklos sektoriaus svarbą į sąrašą įtrauktam (sankcionuotam) subjektui pagal Geriausios praktikos kriterijus. Taigi, atsakovė vertino ne pavienes, bet visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos nuosavybės ar kontrolės kriterijų patvirtinimui bei sankcijų vengimo draudimo įgyvendinimui. Atsakovei atlikus patikrinimą, nustatyta, kad Svetlogorsko CCC: akcininkas yra Baltarusijos vyriausybė, valdanti 99,9 proc. akcijų; yra valdoma per koncerną „Bellesbumprom“, kurios aukštesnė organizacija yra Baltarusijos vyriausybė. Baltarusijos Vyriausybei taikomos ES, JK ir JAV OFAC sankcijos; Tiesiogiai į ES sankcijų sąrašus įtrauktas Baltarusijos Respublikos prezidentas A. R. L. (toliau - A. L.) Baltarusijos prezidentas daro įtaką įmonės veiklai: koncerno „Bellesbumprom“ vadovą K. M. M. 2020 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 264 paskyrė Baltarusijos vyriausybė, vadovo pavaduotojai taip pat buvo paskirti Baltarusijos vyriausybės nutarimais. K. M. M. paskyrimas buvo suderintas su Baltarusijos Respublikos prezidentu A. L.. Koncerno „Bellesbumprom“ vadovas dar 2017 m. rugpjūčio 23 d. Baltarusijos vyriausybės nutarimu Nr. 639 buvo paskirtas valstybės atstovu OJSC Svetlogorsk Pulp and Board Mill valdymo organuose. A. L. yra įtrauktas į 2006 m. gegužės 18 d. Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą I priedą. Pagal Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1–2 dalį, įšaldomos visos Reglamento Nr. 765/2006 I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms priklausančios jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai; Reglamento Nr. 765/2006 I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniam asmenims, subjektams ir institucijoms ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais. Geriausios praktikos III skirsnio „Finansinių ribojamųjų priemonių taikymo sritis“ 34 punkte nurodyta, kad įšaldymas apima visas lėšas ir ekonominius išteklius, priklausančius į sąrašą įtrauktiems asmenims ir subjektams arba jų nuosavybės teise priklausančius arba jų valdomus ar kontroliuojamus asmenis ir subjektus. Valdymas arba kontrolė turėtų būti laikomi apimančiais visus atvejus, kai neįvardytas asmuo ar subjektas, neturėdamas nuosavybės teisės, gali teisėtai disponuoti lėšomis ar ekonominiais ištekliais, kurių jis neturi, arba pervesti lėšas ar ekonominius išteklius, kurių jis neturi, be išankstinio teisėto savininko sutikimo. Taip pat Geriausios praktikos VIII skirsnio „Priklausymas nuosavybės teise ir kontrolė“ 63 punkto a ir d papunkčiuose nurodyta, kad kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar juridinis asmuo arba subjektas yra kontroliuojamas kito asmens ar subjekto, vienvaldiškai ar susitarus su kitu akcininku ar kita trečiąja šalimi, be kita ko, galėtų būti: turėjimas teisės arba naudojimasis įgaliojimais skirti arba pašalinti tokio juridinio asmens ar subjekto administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių daugumą; teisė turėti vyraujančią įtaką juridiniam asmeniui ar subjektui pagal susitarimą su tuo juridiniu asmeniu ar subjektu arba pagal steigimo sutarties ar įstatų nuostatą tais atvejais, kai tam juridiniam asmeniui ar subjektui taikoma teisė leidžia sudaryti tokį susitarimą arba priimti tokią nuostatą. Trečia, atsakovės (kaip ir ieškovės) pareiga yra sankcionuotam subjektui ar jo naudai neleisti naudotis ekonominiais ištekliais, taip pat nedalyvauti veikloje, kurios poveikis būtų tiesiogiai ar netiesiogiai sutrukdyti vykdyti sankcijas. Tokiam vertinimui reikalingos tikslios, neprieštaringos, iš patikimų šaltinių gaunamos faktinės aplinkybės. Pirminė prievolė nustatyti sutaptį su sankcijomis ir įgyvendinti sankcijose įtvirtintus ribojimus yra numatyta bet kuriam Lietuvos subjektui, įskaitant šalis. Nustačius, jog konkrečiu atveju kilo pareiga įgyvendinti ES taikomų finansinių sankcijų įgyvendinimo reikalavimus, kaip detalizuojama toliau, Atsakovė privalėjo imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, dėl ko jai negali kilti civilinė atsakomybė. Ketvirta, Gerosios praktikos vadovo 64–66 punktuose nurodoma, kada taikoma sankcijų įgyvendinimo prezumpcija, nustačius kontrolės kriterijus, tačiau taip pat pabrėžiama, kad kiekvienu konkrečiu atveju gali būtų nustatyta/įrodyta priešingai/ ginčijama. Tai akivaizdžiai suponuoja šalies, kurios atžvilgiu priimamas sankcijų įgyvendinimo sprendimas, įsitraukimą/aplinkybių ginčijimą ir priešingų aplinkybių įrodinėjimą. Tokia pozicija patvirtinama ir Gairių 55b, 55c punktuose: „55c. Tai, kad tenkinami pirmiau minėti priklausymo nuosavybės teise ar kontrolės kriterijai, gali būti ginčijama kiekvienu konkrečiu atveju”. Tokios nuostatos buvo ne kartą patvirtintos skirtingose EK nuomonėse ir gairėse, įskaitant naujausius konsoliduotus dažniausiai užduodamus klausimus, ir yra suprantama, kad būtent suinteresuota šalis turi pateikti informaciją, dokumentus ir parodyti, jog nėra sankcijų sutapties arba, dėl papildomų faktinių aplinkybių, yra užtikrinama, jog neįvyks sankcijų reguliavimo pažeidimas (pvz., nauda nepasieks sankcionuoto asmens). Todėl, atsakovės vertinimu, su sankcionuoto subjekto kontrole susijusių nustatytų aplinkybių visuma patvirtino, kad atsakovei kilo pareiga veikti pagal sankcijų reikalavimus: sužinoti, surinkti ir vertinti aplinkybes, kurią ji vykdė sąžiningai ir atsakingai, pagal Sankcijų įstatymo jai nustatytus aukštesnius vidaus kontrolės standartus. Atsakovės veiksmai patvirtino, kad atsakovė aktyviai ir nuolatos vertino prieinamas faktines aplinkybes, siekdama veikti sąžiningai, tačiau taip pat užtikrinti tinkamą sankcijų reikalavimų įgyvendinimą. Todėl atsakovė nustatė faktines aplinkybes, jų atžvilgiu tinkamai pritaikė teisės aktų reikalavimus, dėl ko tinkamai įgyvendino sankcijų ribojimus ir negali būti traukiama atsakomybėn tiek pagal Sankcijų įstatymo (7 straipsnio 4 dalis), tiek pagal Reglamento Nr. 765/2006 (10 straipsnis) nuostatas. Taigi atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Penkta, pareiga įrodyti, kad asmuo ar subjektas neturi sąsajų su sankcionuotu asmeniu kyla su sankcionuotu asmeniu siejamam asmeniui ar subjektui (kai yra tenkinamas Geriausios praktikos 63 punkte pateiktas nors vienas kriterijus, laikoma, kad tas juridinis asmuo arba subjektas yra kontroliuojamas kito asmens arba subjekto, nebent kiekvienu konkrečiu atveju gali būti nustatyta, kad yra priešingai). Todėl apeliantei tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde neužtenka teigti, jog atsakovė ar pirmosios instancijos teismas privalėjo įrodyti, jog turimos sąsajos pakankamos. Apeliantė privalėjo pateikti įrodymus, kad subjektas neturi sąsajų su sankcionuotu asmeniu. Tuo tarpu apeliantė byloje apsiriboja teiginiais, jog įmonė nėra įtraukta į Reglamento Nr. 765/2006 priedą, todėl laikytina nesankcionuota. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, tiek tiesiogines sąsajas su sankcionuota Baltarusijos vyriausybe, tiek su subjekto reikšmę sankcionuotam režimui. 2023 m. pabaigoje Svetlogorsko CCC motininei įmonei pritaikytos JAV sankcijos. Nors apeliantė teigia, jog vėlesnis įtraukimas į sankcijų režimą, nei ginčo laikotarpis, neturi teisinės reikšmės, atsakovė su tuo nesutinka. Vertinant retrospektyviai, nuo 2023 m. sausio mėn. (ginčo laikotarpio) iki įtraukimo į JAV sankcijų sąrašą, tiek Svetlogorsko CCC, tiek koncerne Bellesbumprom nebuvo pokyčių nei valdyme, nei veikloje. Taigi, sankcijos pritaikytos subjektui, kurio status quo nepasikeitusi nuo ginčo tarpo šalių laikotarpio. Tai patvirtina atsakovės teiginius, kad ginčo metu buvo galima konstatuoti, kad subjektas laikytinas sankcionuotu. Tai papildomai patvirtina atsakovės poziciją byloje, jog jis tinkamai įvertino sankcionuotus asmenis bei Svetlogorsko CC reikšmę sankcionuotam režimui. Sutartyje tarp šalių buvo įvardinta, jog atsakovė reikalauja, kad sutarties vykdymo metu nebūtų taikomos JAV sankcijos. Todėl sutarties vykdymo metu buvo tikrinama ir atitiktis JAV sankcijoms. Apeliantė cituoja Reglamento Nr. 765/2006 I priedo B dalyje pateiktus argumentus, kodėl atitinkamas juridinis asmuo, subjektas ir institucija yra įtraukiami į sąrašą. Šiame sąraše nurodyti juridiniai asmenys, subjektai ir institucijos įtraukti į sąrašą dėl konkrečių ryšių su A. L. ar režimu: tokios įmonės ar organizacijos susijusios su karo pramone, politine valdžia ir tiesiogiai ar netiesiogiai ją remia; tokiose įmonėse ar organizacijose dirba A. L. artimos aplinkos žmonės, giminaičiai; tokioms įmonėms ar organizacijoms A. L. išreiškia palaikymą ar finansinę paramą; tokios įmonės ar organizacijos susijusios su pilietinėmis represijomis ir žmogaus teisių pažeidimais ir kt. Tačiau šios sąlygos taikomos būtent konkretaus subjekto įtraukimui į sąrašus. Tačiau siekiant, kad sankcijos atliktų savo paskirtį bei darytų poveikį, buvo suformuoti papildomi kriterijai, kuriais vadovaujantis visi sankcijas įgyvendinantys subjektai privalo įvertinti, ar konkrečiai įmonei nėra laikoma sankcionuota, dėl savo reikšmės sankcionuotiems asmenims. Apeliantė netinkamai taiko tiek Gaires, tiek Geriausią praktiką. Remiantis pirmiau išdėstytomis nuostatomis, tikrinama, ar subjektas nuosavybės teise nepriklauso, nėra valdomas ar kontroliuojamas sankcionuoto subjekto (subjektų). Visi minimi kriterijai buvo analizuojami pagal Geriausios praktikos ir Gairių šaltinius: vadovaujantis 2022 m. Geriausios praktikos 62 punktu, priklausymas nuosavybės teise sankcionuotam asmeniui nustatomas tuomet, kai tenkinamas sekantis kriterijus: „[...] daugiau nei 50 proc. nuosavybės teisių į subjektą arba daugumos dalies akcijų jame turėjimas“. Jei šis kriterijus tenkinamas, laikoma, kad juridinis asmuo ar subjektas nuosavybės teise priklauso kitam sankcionuotam asmeniui. Atkreipė dėmesį, kad reikšmingas ne tik kontrolinis akcijų paketas (50 proc.), tačiau ir „daugumos dalies akcijų jame turėjimas“, kuris gali būti žemesnis negu kontrolinis paketas, tačiau užtikrinti, kad, jį valdydamas, sankcionuotas asmuo turės subjekto kontrolę. Remiantis Geriausios praktikos 63–68 punktais, turi būti vertinamas kontrolės kriterijus. Šaltinyje pateikiamas kontrolės kriterijų vertinimo sąrašas nėra baigtinis, tačiau, jei tenkinamas nors vienas iš kriterijų, yra laikoma, kad tas subjektas yra kontroliuojamas sankcionuoto asmens, nebent kiekvienu konkrečiu atveju gali būti nustatyta, kad yra priešingai. Vadovaujantis Geriausios praktikos 66 punktu, siekiant įvertinti, ar nebus pažeistas sankcijų draudimas ir ar atitinkamos lėšos arba ekonominiai ištekliai nebus naudojami sankcionuoto asmens arba jo naudai, būtina vertinti papildomus kriterijus, tokius kaip: sutartinių ryšių tarp atitinkamų asmenų pobūdis; į sąrašą tiesiogiai neįtraukto subjekto veiklos sektoriaus svarba į sąrašą įtrauktam (sankcionuotam) subjektui; kt. Be kita ko, šiai situacijai aktualus ir Europos Komisijos 2021 m. vasario 12 d. atsakymas į Druskininkų savivaldybės tarybos narių paklausimą dėl sankcijų įgyvendinimo pagal kontrolės ir valdymo kriterijų: „[...] turto įšaldymas taikomas visoms į sąrašą įtrauktiems asmenims ar subjektams priklausančioms, jų valdomoms, turimoms ar kontroliuojamoms lėšoms ir ekonominiams ištekliams, nepriklausomai nuo to, ar jie kontroliuojami pačių į sąrašą įtrauktų asmenų, ar į sąrašą neįtrauktų asmenų, kuriuos Įtrauktieji asmenys valdo ar kontroliuoja. Tai būtina, kad būtų išvengta situacijos, kai į sąrašą įtraukti asmenys ar subjektai ir toliau turėtų prieigą prie lėšų ar ekonominių išteklių per jų kontroliuojamus ar valdomus subjektus, tad galėtų jais naudotis ir toliau vykdydami neteisėtą veiklą“. Todėl atsakovė tinkamai ėmėsi visų veiksmų, nuosekliai tikrino pagal rekomendacijos punktus. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovės nuomone, teisiškai nereikšmingas ieškovės argumentas, jog kitos šalys ar institucijos neįgyvendina sankcijų Svetlogorsko CCC atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, jog byloje nėra tokių įrodymų. Be to, Sankcijų įstatymas skirtas nustatyti ribojamųjų priemonių įgyvendinimo bendrąsias sąlygas Lietuvos Respublikoje. Šis įstatymas privalomas visiems Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims. Sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. To paties įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, kad draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, - tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja. Vadovaujantis įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad sandoriai, kurie buvo sudaryti, ir prievolės, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu. Todėl kiekvienas asmuo atsako už savo veiksmus ir neturi vadovautis netinkamais kitų subjektų veiksmais.

18.2. Nėra pagrindo kreiptis prejudicinio sprendimo į ESTT. CPK 3 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą. Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Rekomendacijų nacionaliniams teismams dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo (Nr. 2019/C 380/01) 12 punkte numatyta, kad nacionalinis teismas gali pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kai nustato, kad jo sprendimui priimti būtinas sprendimas dėl Sąjungos teisės išaiškinimo ar galiojimo. Iš tiesų būtent nacionalinis teismas gali geriausiai įvertinti, kurioje nacionalinio proceso stadijoje reikia pateikti tokį prašymą. Ieškovė netinkamai interpretuoja skundžiamą sprendimą ir siekia gauti prejudicinį sprendimą dėl klausimų, kurie nebuvo ginčijamo sprendimo pagrindas šioje byloje. Pirma, byloje nėra jokio naujo ES teisės klausimo, dėl kurio reikėtų ESTT preliminaraus sprendimo. Ieškovės argumentai, neva Lietuvoje netinkamai ir plečiamai aiškinamos Reglamento Nr. 765/2006 nuostatos, yra nepagrįsti. Dėl reglamentų taikymo, kaip jau minėta aukščiau, yra Gairės ir Geriausia praktika, kuriose nuosekliai aiškinamas Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų įgyvendinimas, o teismai priimdami sprendimus, vadovaujasi šia praktika. Ieškovės suformuluotas klausimas, į kokius kriterijus reikalinga atsižvelgti, ar konkrečiu atveju sankcijos taikytinos jau yra atsakytas Geriausios praktikos 63 punkte, t. y.: kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar juridinis asmuo arba subjektas yra kontroliuojamas kito asmens ar subjekto, vienvaldiškai ar susitarus su kitu akcininku ar kita trečiąja šalimi, galėtų būti, inter alia (be kita ko): a) turėjimas teisės arba naudojimasis įgaliojimais skirti arba pašalinti tokio juridinio asmens ar subjekto administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių daugumą; b) juridinio asmens ar einamaisiais ir ankstesniais finansiniais metais, paskyrimas tik pasinaudojus savo balsavimo teisėmis; c) pagal susitarimą su kitais juridinio asmens ar subjekto akcininkais arba nariais daugumos akcininkų arba narių balsavimo teisių tame juridiniame asmenyje ar subjekte vienvaldiškas kontroliavimas; d) turėjimas teisės turėti vyraujančią įtaką juridiniam asmeniui ar subjektui pagal susitarimą su tuo juridiniu asmeniu ar subjektu arba pagal steigimo sutarties ar įstatų nuostatą tais atvejais, kai tam juridiniam asmeniui ar subjektui taikoma teisė leidžia sudaryti tokį susitarimą arba priimti tokią nuostatą; e) turėjimas įgaliojimo naudotis teise turėti d punkte nurodytą vyraujančią įtaką nesant tos teisės turėtoju; f) turėjimas teisės disponuoti visu juridinio asmens ar subjekto turtu ar jo dalimi; g) juridinio asmens ar subjekto veiklos valdymas vienodu pagrindu, kartu skelbiant konsoliduotąsias ataskaitas; h) juridinio asmens ar subjekto finansinių įsipareigojimų dalijimasis solidariai arba jų garantavimas. Antra, ieškovė, formuluodamas klausimą, išeina už bylos ribų, nes nei atsakovės pozicijoje, nei ginčijame sprendime nebuvo nurodyta, jog Baltarusijos įmonė laikytina sankcionuota, nes yra Baltarusijos valstybinė įmonė. Todėl ieškovė ketina ESTT prašyti išaiškinimo dėl aplinkybių, kurios net nebuvo nustatytos, ir nėra aktualios teismui priimant sprendimą šioje byloje. Ieškovės teiginys, jog yra reikalingas ESTT išaiškinimas, ar visos Baltarusijos valstybinės įmonės laikomos nesankcionuotomis nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas nėra padaręs tokios išvados, priešingai, pirmosios instancijos teismas įvertino visus aktualius konkrečios įmonės reikšmingumo, valdymo ir kontrolės aspektus. Trečia, ieškovės teiginys, jog atsakovės taikomas „nulinės tolerancijos principas“ reiškia, kad visos Baltarusijos valstybinės įmonės traktuojamos kaip sankcionuotos, neatitinka tikrovės. AB „Lietuvos geležinkeliai“ sankcijų įgyvendinimo ir kontrolės politikoje nurodyta, kad Partnerių patikimumo ir nulinės rizikos tolerancijos principas nurodo, jog LTG įmonių grupė bendradarbiauja tik su patikimais partneriais ir klientais bei partneriais ir klientais, kurie šios Politikos tikslais nėra laikomi nepriimtinos ar aukštos rizikos. Jei, po atliktos partnerio patikros pateikiama išvada „Nepriimtinos rizikos“ ar „Aukštos rizikos“, sandoris negali būti sudaromas ar turi būti nebetęsiamas. Jei klientas ar partneris pateikia priešingą kompetentingų institucijų išvadą dėl identifikuotų rizikos kriterijų, nuneigiančią atliktą rizikingumo vertinimą, vertinimas turi būti pakartojamas. Nepriimtinos ar aukštas rizikos partneriu laikoma, kai rizika turi būti vertinama kaip nepriimtina dėl tiesioginių/ netiesioginių sankcijų taikymo arba aukšta. Partnerio rizikingumas vertinimas holistiškai, atsižvelgiant į svarbių aplinkybių visumą, kaip pvz.: sąsajos su Lietuvai nedraugiškomis šalimis, nustatytos draudžiamos veikos, įtarimai dėl realaus veiklos vykdymo, galimas dalyvavimas sankcijų apėjimo schemose, tarptautinių sankcijų atitikties rizikos ir kt. Todėl ieškovė nurodydama atskirus teiginius, bando įrodyti, jog neva visos Baltarusijos valstybinės įmonės laikomos sankcionuotomis, nors tokios išvados nepadarė nei atsakovė, nei pirmosios instancijos teismas. Priešingai, atsakovė išsamiai vertino Baltarusijos įmonės valdymo struktūrą, sprendimus priimančius asmenis, kitų asmenų įtaką, galutinius naudos gavėjus. Ketvirta, atsakovei nėra aišku, kuo prašymas kreiptis į ESTT ir užduodami klausimai susiję su ieškovės iškeltomis abejonėmis dėl prekybos sutrikdymo ir konkurencijos ribojimo. Pirmiausia, ieškovės minimi neva SESV 102 straipsnio pažeidimai nėra šios bylos nagrinėjamas dalykas. SESV 102 straipsnio ir atitinkamai Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio pažeidimus tiria Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. Nei ESTT, nei nacionaliniai teismai netiria konkurencijos teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, kad tokio pobūdžio faktai iš esmės negali būti nustatomi ir atitinkamas vertinimas konkurencijos teisės normų pagrindu negali būti atliekamas civilinio proceso tvarka. Pagal tos pačios nutarties 56–61 punktuose aptartą teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad kompetenciją dėl atitinkamo konkurencijos teisės normų pažeidimo (neteisėtų veiksmų) vertinimo ir nustatymo turi Konkurencijos taryba, kurios priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą galima skųsti administraciniam teismui. Penkta, įsipareigojimus pagal ieškinyje nurodomus tarptautinius teisės aktus dėl krovinių tranzito yra prisiėmusi Lietuvos Respublika, o ne atsakovė ar kiti privatūs ūkio subjektai, vykdantys krovinių vežimo veiklą. Ieškovė tokiais argumentais kelia ne atsakovės atsakomybės už sutarties vykdymo klausimus, o Lietuvos kaip valstybės atsakomybės klausimus. Net jeigu Lietuvos Respublika ir prisiėmė įsipareigojimus užtikrinti krovinių tranzitą, šie įsipareigojimai nereiškia, kad per Lietuvos Respubliką gali būti vežami kroviniai, kurių vežimas prieštarauja Lietuvoje įgyvendinamoms Europos Sąjungos nustatytoms tarptautinėms sankcijoms. Krovinių, kurių vežimas nėra draudžiamas ES sankcijų, tranzitą Lietuvos Respublika užtikrina, o rinkoje veikiantys krovinių vežėjai ir toliau teikia šių krovinių vežimo paslaugas. Ieškovės teiginiai, jog atsakovė užima monopolinę padėtį, yra vienintelė įmonė, galinti vežti krovinius, o atsakovės veiksmai pažeidžia konkurencijos teisės reikalavimus, riboja konkurenciją ir ieškovės galimybes vykdyti komercinę veiklą, yra neteisingi ir klaidinantys. Atsakovė, vykdydamas veiklą, konkuruoja su kitais krovinių vežimo veiklą geležinkelių bei kelių transportu vykdančiais ūkio subjektais. Be to, vadovaujantis Konkurencijos tarybos Paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintais Konkurencijos tarybos 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1S-150 (2019), atitinkama rinka, kurioje veikia ūkio subjektas, ir jo užimama padėtis rinkoje nustatoma ne abstrakčiai, o konkrečios ad hoc ekonominės analizės metu pagal konkrečios situacijos faktines aplinkybes, tačiau ieškinyje tokia analizė nepateikiama. Teisingumo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad net ir dominuojančią padėtį rinkoje užimantis ūkio subjektas yra laisvas pasirinkti savo ekonominius partnerius ir jo atsisakymas sudaryti sandorį nėra laikomas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, o konkurencijos teisės pažeidimą konstatuoti ir įpareigoti dominuojančią padėtį užimantį subjektą sudaryti sandorį galima tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kai dominuojančio ūkio subjekto teikiamai paslaugai ar parduodamai prekei nėra jokių alternatyvų, šios paslaugos ar prekės ekonomiškai neįmanoma pakeisti ir dėl atsisakymo suteikti tokią paslaugą ar prekę yra visiškai eliminuojama konkurencija atitinkamoje rinkoje. Atsakovė vykdo teisės aktų reikalavimus užtikrinti sankcijų kontrolę ir įgyvendina su tuo susijusias pareigas (išvardinti). Atitinkamai, atsakovės Sankcijų politika, tvarkos yra patvirtintos, su jomis įmonės yra susipažinusios (supažindinamos sudarant sutartis) ir taikomos visiems subjektams vienodai. Todėl ieškovės pozicija, kad sankcijų kontrolės vykdymas ir pareigų įgyvendinimas neva yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi yra visiškai nepagrįsta. Atsakovė nėra vienintelis teikiantis krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas Lietuvoje. Remiantis Lietuvos transporto saugos administracijos, kuri išduoda geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijas, duomenimis, ginčo metu teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais Lietuvoje turėjo ir UAB „Bega“, UAB „Gargždų geležinkelis“, UAB „Transachema“ bei iki 2023 m. gegužės 23 d. turėjo UAB „LGC Cargo“. Taip pat kroviniai gali būti vežami ne tik geležinkelių transportu, tačiau ir kitomis transporto rūšimis, pvz., kelių transportu, su kuriuo geležinkelių transportas aktyviai konkuruoja. Atsakovė nesutinka ir kitu ieškovės teiginiu, kad ieškovės krovinys negali būti vežamas kelių transportu. Pačios ieškovės su dubliku pateiktoje tiekimo sutartyje nurodyta, kad krovinys gali būti gabenamas tiek automobilių transportu, tiek geležinkelių transportu. Taigi, ieškovė turi alternatyvų savo krovinius vežti pasinaudodamas ne tik kitų krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklą vykdančių ūkio subjektų paslaugomis, tačiau ir krovinių vežimo kelių transportu veiklą vykdančių ūkio subjektų paslaugomis bei toliau sėkmingai vykdyti krovinių ekspedijavimo veiklą ir konkuruoti su kitais šią veiklą vykdančiais ūkio subjektais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes mano, jog nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų priešingai, prašo suteikti galimybe raštu suformuoti klausimus ESTT ir CPK 42 straipsnio pagrindu teikti paaiškinimus dėl teikiamų klausimų.