Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. A. ir jo atstovo advokato Ryšardo Burdos (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas A. A. skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Institucijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu A. A. pripažintas kaltu pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 500 Eur dydžio bauda dėl to, kad jis nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. sausio 19 d. būdamas (duomenys neskelbtini) komisijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (toliau – ir Įstaiga, komisija) pirmininku neįvertino profesinės rizikos valytojos darbo vietoje, taip pat leido naujai įdarbintai darbuotojai J. A. dirbti nepasitikrinus sveikatos darbui pavojingų/kenksmingų rizikos veiksnių poveikyje (darbuotoja J. A. pradėjo dirbti įstaigoje 2021 m. balandžio 19 d., o jos sveikata buvo patikrinta tik 2022 m. sausio 17 d.), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 19 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktus, 39 straipsnio 1 ir 3 dalis, bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 reglamentuojamą Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4 ir 9 punktą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartimi Institucijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimas pakeistas. Nutarimo dalis dėl ANK 96 straipsnio 2 dalies pažeidimo, pasireiškusio DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies, DSSĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 9 punkto pažeidimu, panaikinta ir administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutraukta. Kita nutarimo dalis dėl A. A. kaltės palikta nepakeista. Pakeistas Institucijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimas ir A. A. paskirta 250 Eur bauda. Apylinkės teismas konstatavo, kad Institucija nepagrįstai nubaudė A. A. dėl leidimo J. A. dirbti nepasitikrinus sveikatos, nes šios darbuotojos sveikatos pažyma tikrinimo metu galiojo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu A. A. ir jo atstovas advokatas R. Burda prašo panaikinti 2023 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dalyje dėl DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, DSSĮ 39 straipsnio 1 ir 3 dalių, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4 ir 9 punktų pažeidimo ir Institucijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo pakeitimo ir A. A. 250 Eur baudos paskyrimo. Šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. 2023 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės nutartį dalyje dėl Institucijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo dalyje dėl ANK 96 straipsnio 2 dalies pažeidimo, pasireiškusio DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies, DSSĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 9 punkto pažeidimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos šioje dalyje nutraukimo, palikti nepakeistą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Skunde nurodoma, kad Institucija privalėjo nustatyti pažeidimus egzistavusius administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu – 2022 m. kovo 24 d. Pažymima, kad remiantis ANK 39 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, trunkamojo nusižengimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

3.2. Skunde teigiama, kad už profesinės rizikos vertinimą yra atsakingas įstaigos steigėjas – (duomenys neskelbtini) ministerija, o ne A. A., nes jis įstaigos vadovu tapo tik 2021 m. Gi profesinė rizika turėjo būti įvertinta steigiant įstaigą. VDI tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. Įstaigos pirmininkės E. K. įsakymu buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas Įstaigos pirmininko, komisijos nario, komisijos nario padėjėjo, administratoriaus, sekretoriaus - referento, specialisto - konsultanto, finansininko bei tarnautojo darbo vietose, tačiau valytojos darbo vietoje rizikos vertinimas nebuvo atliekamas. Vertinant 2020 m. rugsėjo 7 d. Profesinės rizikos įvertinimo kortelę Nr. 1, taip pat nėra jokių duomenų, jog būtų įvertinta profesinė rizika valytojos darbo vietoje. Profesinės rizikos vertinimas valytojos darbo vietoje atliktas tik 2022 m. gegužės 30 d., t. y. po VDI atlikto tyrimo, surašius reikalavimą pašalinti pažeidimus.

3.3. Pareiškėjas nurodo, kad darbdavio pareiga yra atlikti darbo vietų profesinės rizikos vertinimą (DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Profesinės rizikos vertinimo procesą reglamentuoja Nuostatai. Apylinkės teismas, cituodamas Nuostatų 4 punktą pažymėjo, kad rizikos vertinimas negali būti laikomas vienkartiniu formaliu procesu. Būtent todėl įstaigos vadovas susipažinęs su situacija nurodė atlikti pirkimus dėl atitinkamų paslaugų pirkimo. Pareiškėjo teigimu, teismas cituodamas nuostatas: „Rizikos vertinimui atlikti įmonėje tvarkomuoju dokumentu paskiriamas kompetentingas asmuo (asmenys) (Nuostatų 6 ir 9 p.). Visų atliktų rizikos veiksnių tyrimų rezultatai turi būti įforminti protokolais ir pasirašyti juos atlikusių asmenų (Nuostatų 19 p.)“, padarė priešingą ir klaidingą išvadą, nepripažindamas Įstaigos vadovo ir jos administratoriaus veiksmų kaip nukreiptų įgyvendinti cituojamų nuostatų reikalavimus. Pareiškėjas niekada neneigė pareigos ir atsakomybės dėl darbų ir sveikatos saugos organizavimo ir atitinkamų darbo sąlygų sudarymo, nuolat įrodinėjo, kad būdamas naujai paskirtas į pareigas nėra atsakingas už steigėjo ir iki jo vadovavusio pirmininko veiksmus ar neveikimą. Institucija ir teismas šiuo atveju padarė loginę teisinę klaidą vertinant Įstaigos vadovo situacijos gerinimo veiksmus kaip pažeidimo objektyviuosius požymius.

3.4. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad nėra duomenų apie įstaigoje paskirtą darbuotojų saugos ir sveikatos specialistą ar įsteigtą darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą. Jeigu įmonėje nėra tokių asmenų arba jų nepakanka, kad būtų tinkamai organizuojamos darbuotojų saugos ir sveikatos prevencinės priemonės, darbdavys gali sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos arba bet kurios kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės piliečiu, kitu fiziniu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo. Teismas nurodė, kad „šiuo atveju byloje esanti (Pareiškėjas ją pateikė VDI tik 2022 m. vasario 24 d.) sutartis su UAB „ (duomenys neskelbtini)", kuri įsigalioja nuo 2022 m. sausio 3 d., yra tik paslaugų atlikimo sutartis, bet ne sutartis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo. Pats Įstaigos vadovas A. A. ir yra atsakingas už profesinės rizikos organizavimą. A. A. Įstaigos vadovu tapo 2021 m. vasario 12 d., todėl turėjo pakankamai laiko įsivertinti esamą Įstaigos darbuotojų saugos ir sveikatos būklę bei priimti prevencines priemones darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Tačiau, pats teismas nurodo ir pripažįsta faktus susijusias su darbų saugos sutarties sudarymu. Taip pat teismas negalėjo nepastabėti, kad įstaiga pateikė duomenis apie atitinkamos sutarties sudarymą prieš mėnesį iki administracinės teisės pažeidimo protokolo surašymo. Šios aplinkybės Institucijai buvo žinomos, tačiau ignoruotos.

3.5. Vertinant administracinio nusižengimo padarymo laiką ir subjektus būtina atkreipti dėmesį į tai kada buvo padarytas pažeidimas ir kas padarė pažeidimą. Teisminio administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu buvo nustatyta: 2020 m. rugpjūčio 10 d. E. K. įsakymu buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas įstaigos pareigybių darbo vietose, valytojos darbo vietoje rizikos vertinimas nebuvo atliekamas; A. A. įstaigos vadovo pareigas pradėjo eiti 2021 m. vasario mėnesį; 2021 m. lapkričio 25 d. sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl profesinės rizikos įvertinimo; 2022 m. sausio 3 d. įsigalioja sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl profesinės rizikos įvertinimo valytojos darbo vietoje; 2022 m. kovo 14 d. buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas; 2022 m. balandžio 13 d. surašytas Institucijos nutarimas; 2022 m. gegužės 30 d. atliktas profesinės rizikos įvertinimas valytojos darbo vietoje. Pareiškėjo teigimu, teismas padarė klaidą vertindamas administracinio nusižengimo subjektus. Valytojos darbo vietos neįvertinimas įvyko 2020 m. rugpjūčio 10 d, todėl atsakomybėn turėjo būti patraukta E. K., kuri 2022 m. kovo 14 d. nebedirbo įstaigoje. Šioje teisinėje situacijoje Institucija negalėjo pažeidimo, kuris buvo galimai padarytas 2020 metais, sudėties subjektu pripažinti A. A..

3.6. Teismas privalėjo įvertinti naujo subjekto administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Teismas neįvertino, kad šioje konkrečioje situacijoje bet kuris naujai paskirtas įstaigos vadovas patenka į ne jo padarytą trunkančio administracinio pažeidimo situaciją su tais objektyviais požymiais, kurių prieš būdamas paskirtas jis negalėjo žinoti ir negalėjo daryti įtakos. Kita vertus, administracinio nusižengimo veiksmus atliko buvęs vadovas.

3.7. Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino, kad A. A. savo aktyviais veiksmais ėmėsi taisyti ankstesnio vadovo padarytą administracinės teisės nusižengimą ir 2021 m. lapkričio 25 d. organizavo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl profesinės rizikos įvertinimo pasirašymą. Todėl šiais aspektais patraukto atsakomybėn asmens veikoje nebuvo būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių — veikos (neveikimo) ir kaltės.

3.8. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis vertinant teismo posėdžio metu kilusį ginčą ar A. A. pažeidė DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, DSSĮ 39 straipsnio 1 ir 3 dalių, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4 ir 9 punktų reikalavimus - neorganizavo profesinės rizikos vertinimo visose darbo vietose, nes nebuvo įvertinta valytojos darbo vieta. Teismas plečiamai aiškino šias nuostatas teigdamas, kad „Nuostatų 4 ir 9 punktai numato ne tik pačios darbo vietos, tačiau ir darbo priemonių vertinimą, nors patalpos skirtos biuro darbui su kompiuteriais ir popieriniais dokumentais, tačiau tai nereiškia, kad valytoja negali patirti su jos darbo įrankiais ir priemonėmis susijusių rizikų (pvz., aštrūs, sunkūs darbo įrankiai, buitinė chemija, galinti sukelti nudeginimo ar alergijos rizikas ir pan.) Apelianto teigimu, apylinkės teismas aiškindamas Nuostatų 4 punktą, darė išvadas remdamasis prielaidomis. Nei teismas nei Institucija nėra nustačiusios nei vienos cheminės medžiagos, įskaitant ir buitinės paskirties, kurios buvo naudojamos valytojos veikloje kaip darbo priemonė. Šių duomenų nėra nei administracinio nusižengimo protokole, nei institucijos nutarime.

3.9. Pareiškėjo vertinimu, teismas neįrodė, kad A. A. pažeidė DSSĮ 19 straipsnio 2 punktą. Priešingai, dokumentais ir T. M. parodymais nustatyta, kad jis ėmėsi spręsti ankstesnio vadovo sukurtą pažeidimo situaciją.

3.10. Skunde cituojant DSSĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas nurodoma, kad šios yra blanketinės ir Institucija bei apylinkės teismas privalėjo konkrečiai nustatyti kokie teisės aktai nustato valytojos darbo įrankių ir buitinės chemijos naudojimą valytojos veikloje. Todėl teismo išvados vienareikšmiškai vertintinos kaip prielaidos ir išplėstinis DSSĮ 39 straipsnio 1 d. aiškinimas nesiremiant jokiais kitais teisės aktais, o toks aiškinimas yra iš esmės neleistinas.

3.11. DSSĮ 39 straipsnio 3 d. nuostata „Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje.“, pakartoja DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas: „Darbo vietas ar objektus, kur turi būti įvertinta profesinė rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo inspektorius.“. Taigi, Institucija nustato problemines vietas Įstaigoje. Šiuo atveju šios probleminės vietos buvo nustatytos Įstaigos vadovo, bet ne Institucijos. Todėl Teismas savo išvadose klaidingai interpretavo šio straipsnio dalį, priskirdamas ją prie pažeidimo sudėties. Įstaigos vadovo veiksmai, duodant nurodymus administratoriui T. M., dėl sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo, dėl profesinės rizikos įvertinimo, teismo nebuvo nustatyti kaip pažeidžiantys teisę. Tai reiškia, kad šie veiksmai atitiko DSSĮ 39 straipsnio 3 d. nuostatos reikalavimus ir negalėjo būti vertinami kaip pažeidimas

4. Atsiliepimu į skundą Institucijos atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį bei atmesti kaip nepagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4.1. Institucijos teigimu, teismas pagrįstai pripažino, kad darbdavį atstovaujantis A. A. neorganizavo profesinės rizikos vertinimo valytojos darbo vietai, tuo pažeisdamas DSSĮ ir Nuostatas. Remiantis Įstaigos nuostatais, jos savininkė yra valstybė. Remiantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktu, biudžetinės įstaigos vadovas turi pareigą užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. A. A. perimdamas vadovavimą Įstaigai, turėjo įsitikinti ar visų darbuotojų rizika buvo įvertinta. Vertinant teisinį reglamentavimą (DSSĮ 11, 19, 39 straipsniai), jame imperatyviai nustatyta, kad būtent darbdavys yra atsakingas už saugių darbo sąlygų sudarymą įstaigoje. Institucija nurodo, kad atsižvelgiant į Įstaigos nuostatų 18.4 punktą, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) komisijos darbdavys yra (duomenys neskelbtini) komisijos pirmininkas. Todėl DSSĮ ir Nuostatų reikalavimus turėjo įgyvendinti ne steigėjas, o pirmininkas A. A..

4.2. Institucija pažymi, kad pareiškėjo minima sutartis tarp Įstaigos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vertinant jos turinį yra bendro pobūdžio paslaugų sutartis, tačiau ne sutartis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijų atlikimo. Todėl ši įmonė negali būti atsakinga už profesinės rizikos vertinimo organizavimą. Apeliantas klaidina teismą, sugretindamas minėtą sutartį su profesinės rizikos vertinimo užsakymu. Šios sutarties 1 priedo 6 punkte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ profesinės rizikos vertinimą organizuoja įstaigos vadovo pavedimu. A. A. teismui nepateikė atskiro pavedimo.

4.3. Nors pareiškėjas nurodo, kad pavedė administratoriui T. M. organizuoti profesinės rizikos vertinimą, tačiau nepateikė įsakymo dėl šių įgaliojimų suteikimo T. M.. Pažymima, kad T. M. paliudijo, kad neturi kompetencijos organizuoti profesinės rizikos vertinimo. Taip pat nepateikė jokių rašytinių duomenų, jog būtų pavedęs profesinės rizikos vertinimą organizuoti darbdavio įgaliotam asmeniui. Todėl įstaigoje nesant tokio asmens, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas privalėjo atlikti pats darbdavys – A. A..

4.4. Atsiliepime nurodoma, kad A. A. vadovu tapo prieš 10 mėnesių iki patikrinimo. Institucijos vertinimu, toks laiko tarpas yra pakankamas ne tik susipažinti su situacija įmonėje, bet ir imtis konkrečių veiksmų šalinant pastebėtus trūkumus, organizuojant profesinės rizikos vertinimą valytojos darbo vietoje. Šiuo atveju A. A. to nepadarė. Profesinė rizika buvo įvertinta tik 2022 m. gegužės 30 d. vykdant Įstaigos vadovui surašytą reikalavimą pašalinti pažeidimus.

4.5. Nors pareiškėjas nurodo, kad nei teismas, nei Institucija nenustatė nei vienos cheminės medžiagos, naudojamos valytojos darbo vietoje, tačiau valytojos vieta kilnojamojo pobūdžio, todėl būti įvertintos ir darbo priemonės. Institucija pažymi, kad remiantis Nuostatais darbdavio, o ne Institucijos ar teismo pareiga yra nustatyti visus rizikos veiksnius su kuriais susiduria darbuotojas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju A. A. ginčija jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą ir prašo skundžiamos nutarties dalį, kuria Institucijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo dalis palikta nepakeista, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo dalį, dėl A. A. padaryto pažeidimo neatlikus profesinės rizikos vertinimo valytojos darbo vietoje.

7. Pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas šis asmuo pažeidė. Nagrinėjamu atveju, Institucijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu (toje dalyje, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartimi palikta galioti) A. A. buvo nubaustas pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį ir už tai, kad jis pažeidė DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 39 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus bei Nuostatų 4 ir 9 punktus.

8. Remiantis DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbo priemonės ir (ar) darbo sąlygos įmonėje, padaliniuose ir (ar) darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą

9. DSSĮ 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku, kokie profesinės rizikos įvertinimo rezultatai, kokių prevencijos priemonių imtasi profesinei rizikai šalinti ar mažinti. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi būti vertinama rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, šioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iš kitur. Darbo vietas ar objektus, kur turi būti įvertinta profesinė rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo inspektorius.

10. Nuostatų (teisės akto redakcija galiojusi nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 21 d.) 4 punktas numato, kad rizika vertinama organizuojant ir pradedant veiklą, projektuojant ir įrengiant darbo vietas, projektuojant ar keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo priemones ar pavojingas medžiagas, parenkant įmonės personalą, keičiant įmonės struktūrą ar restruktūrizuojant įmonę. Remiantis Nuostatų 9 punktu, rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose (įskaitant esančias kitose įmonėse), mobiliose) ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku. Atliekant rizikos vertinimą, darbdavys užtikrina įprastinę darbo ar technologinio proceso eigą, darbo priemonių naudojimą jų gamintojo nurodytomis sąlygomis. Vertinant riziką, atsižvelgiama į visų asmenų, esančių ar galinčių būti įmonėje, jos padaliniuose ar mobiliuose objektuose: nuolat ir laikinai dirbančių, atliekančių praktiką, komandiruotų asmenų, rangovų, subrangovų, trečiųjų asmenų bei lankytojų, veiklą.

11. Nagrinėjamu atveju nesutikimas su aukščiau aprašytų teisės nuostatų pažeidimu iš esmės grindžiamas tuo, kad: 1) už profesinės rizikos vertinimą yra atsakingas Įstaigos steigėjas, profesinė rizika turėjo būti įvertinta Įstaigos steigimo metu; 2) profesinės rizikos neįvertinimas valytojos darbo vietoje įvyko 2020 m. rugpjūčio 10 d., kai Įstaigai vadovavo kitas asmuo, todėl A. A. nėra atsakingas už neatliktą profesinės rizikos vertinimą, nes būdamas naujai paskirtu vadovu pateko į ne jo padarytą trunkančio administracinio nusižengimo situaciją; 3) A. A. ėmėsi aktyvių veiksmų taisydamas ankstesnio vadovo padarytą administracinį nusižengimą ir 2021 m. lapkričio 25 d. organizavo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl profesinės rizikos įvertinimo pasirašymą.

12. Remiantis (duomenys neskelbtini) komisijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos Nuostatų (toliau – Komisijos nuostatai) 4 punktu, Komisija yra biudžetinė įstaiga. Komisijos nuostatų 5 punkte numatyta, kad Komisijos savininkė – valstybė, Komisijos savininko teises ir pareigas įgyvendina (duomenys neskelbtini) ministerija. Tačiau DSSĮ numato pareigas ne steigėjui, o darbdaviui. Komisijos nuostatų 18.4 punkte numatyta, kad Komisijos pirmininkas priima į pareigas ir atleidžia iš jų Komisijos darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, skatina juos, skiria jiems drausmines nuobaudas. Taigi, Komisijos darbuotojų darbdavys yra Komisijos pirmininkas, šiuo atveju – A. A. ir būtent jis, kaip darbdavys, privalo įgyvendinti DSSĮ ir Nuostatų reikalavimus.

13. Skunde pagrįstai nurodoma, kad profesinė rizika turėjo būti įvertinta Įstaigos steigimo metu, tą numato jau minėtas Nuostatų 4 punktas. Tačiau kaip teisingai pažymima Institucijos atsiliepime, perimdamas vadovavimą Įstaigai, A. A. turėjo įsitikinti, kad visų darbuotojų profesinė rizika yra įvertinta. Tai, kad praeityje Įstaigos vadovas (steigimo metu ar vėliau) atliko nevisapusišką Įstaigoje esančių darbo vietų profesinės rizikos vertinimą, A. A. atsakomybės nešalina.

14. Remiantis bylos duomenimis, E. K. 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu (1 t. b. l. 141) buvo organizuotas profesinės rizikos vertinimas Įstaigos pareigybių darbo vietose, vertinimas patvirtintas E. K. 2020 m. rugsėjo 8 d. (1 t. b. l. 143), šiame vertinime profesinė rizika valytojos darbo vietoje įvertinta nebuvo. A. A. Įstaigos vadovo pareigas pradėjo eiti 2021 m. vasario 12 d. Institucijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo pavedimas atlikti neplaninį patikrinimą išduotas 2021 m. gruodžio 21 d. (1 t. b. l. 23), taigi A. A. vadovu tapo prieš 10 mėnesių iki Institucijos patikrinimo pradžios. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks laiko tarpas yra pakankamas ne tik susipažinti su situacija įmonėje, bet ir imtis konkrečių veiksmų šalinant pastebėtus trūkumus, organizuojant profesinės rizikos vertinimą valytojos darbo vietoje. Todėl skundo argumentai, kad A. A. nėra atsakingas už praeityje neatliktą valytojos darbo vietos profesinės rizikos vertinimą ir pateko į ankstesnės Įstaigos vadovės padaryto administracinio nusižengimo situaciją, atmestini.

15. Nors skunde tvirtinama, kad A. A. ėmėsi veiksmų ir organizavo 2021 m. lapkričio 25 d. sutarties pasirašymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau priešingai nei aiškinama skunde, šios sutarties sudarymas nelaikytinas veiksmu, siekiant pašalinti ankstesniojo Įstaigoje atlikto profesinės rizikos vertinimo trūkumus. Iš 2021 m. lapkričio 25 d. sutarties tarp Įstaigos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinio matyti, kad tai yra bendro pobūdžio paslaugų sutartis. Šios sutarties 1 priedo 6 punkte nurodyta, kad Įstaigos vadovo pavedimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ profesinės rizikos vertinimą organizuoja ir koordinuoja profesinės rizikos vertinimą Įstaigoje. Remiantis byloje esančiu Įstaigos administratoriaus pareigybės aprašymo 6.4 punktu, administratorius vykdo Komisijos pirmininko su Komisijos veikla susijusius pavedimus (3 t. b. l. 95). 2021 m. lapkričio 25 d. A. A. paskyrė atsakingu už minėtos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdymą Įstaigos administratorių T. M. (2 t. b. l. 21). Taigi, rizikos vertinimas pagal minėtą sutartį atliekamas tik gavus A. A. arba jo įgalioto asmens T. M. rašytinį pavedimą. Toliau aptarti duomenys patvirtina, kad toks pavedimas iki Institucijos patikrinimo duotas nebuvo.

16. Apklaustas teisme T. M. nurodė, kad valytojos darbo vietos profesinės rizikos vertinimą atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ tos pačios sutarties pagrindu. Rašytinį pavedimą atlikti valytojos darbo vietos vertinimą pirmininkas (A. A.) pasirašė Institucijos patikrinimo pabaigoje. T. M. nurodė, kad gavus Institucijos nurodymą (remiantis bylos duomenimis Institucijos nurodymas pašalinti pažeidimus surašytas 2022 m. kovo 3 d. (2t. b. l. 32)) pirmininkas pasirašė pavedimą ir T. M. pats rengė pirkimo užduotį (2022 m. gruodžio 7 d. posėdžio garso įrašo 01.25.00-01.26.45 val.). Taigi, remiantis šiais parodymais, valytojos profesinės rizikos vertinimas buvo organizuotas rengiant atskirąjį viešąjį pirkimą, atskiro A. A. pavedimo pagrindu, kaip tą ir numato sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 priedo 6 punktas. Tai dar kartą patvirtina, kad vien sudarius 2021 m. lapkričio 25 d. sutartį, jokie veiksmai dėl profesinės rizikos vertinimo valytojos darbo vietoje atliekami nebuvo.

17. Byloje nesant jokio rašytinio, T. M. įvardyto pavedimo, aukštesnysis teismas pateikė prašymą Komisijai informuoti ar buvo priimtas rašytinis Komisijos vadovo pavedimas kitiems komisijos darbuotojams ar tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuoti profesinės rizikos vertinimą valytojos darbo vietoje ir jei toks yra, pateikti jo kopiją Vilniaus apygardos teismui. 2023 m. balandžio 17 d. Vilniaus apygardos teisme gauti Komisijos atsiųsti dokumentai tarp kurių atsiųsta ir 2022 m. balandžio 22 d. viešojo pirkimo užduotis. Iš šio dokumento matyti, kad 2022 m. balandžio 22 d. A. A. pavedė T. M. įvykdyti pirkimą: Vykdant Valstybinės darbo inspekcijos 2022 m. kovo 3 d. reikalavimą, be kita ko nupirkti valytojos darbo vietos profesinės rizikos veiksnių tyrimo ir įvertinimo paslaugas. Jokių ankstesnių analogiškų rašytinių pavedimų organizuoti profesinės rizikos vertinimą valytojos darbo vietoje, tiek byloje, tiek Komisijos atsiųstuose dokumentuose, nėra. Aptartų įrodymų pagrindu (T. M. parodymais ir pateiktos 2022 m. balandžio 22 d. pirkimo užduoties duomenimis) darytina išvada, kad A. A. ėmėsi veiksmų dėl profesinės rizikos vertinimo valytojos darbo vietoje tik tuomet, kai Institucija 2022 m. kovo 3 d. įpareigojo pašalinti pažeidimus (tą patvirtina ir viešojo pirkimo užduoties pavadinimas). Aptartos aplinkybės paneigia skundo teiginius, kad A. A. ėmėsi spręsti pažeidimą dėl profesinės rizikos neįvertinimo valytojos darbo vietoje savo iniciatyva.

18. Įvertinęs aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad A. A. savo veiksmais pažeidė DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 39 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus bei Nuostatų 4 ir 9 punktus, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista.

Dėl proceso išlaidų

19. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021 ir kt.).

20. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. ir jo atstovo apeliacinį skundą, kuris netenkinamas, o šia nutartimi konstatuota, kad A. A. pagrįstai nubaustas pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, todėl tenkinti prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį nepakeistą ir A. A. ir jo atstovo advokato Ryšardo Burdos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.