Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms G. L., R. Č., D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. (toliau – ir pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VDI, Institucija) 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-243-2022.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-243-2022 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 96 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 500 Eur dydžio bauda dėl to, kad jis nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. sausio 19 d. būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įstaiga, komisija) pirmininku neįvertino profesinės rizikos valytojos darbo vietoje, taip pat leido naujai įdarbintai darbuotojai J. A. dirbti nepasitikrinus sveikatos darbui pavojingų/kenksmingų rizikos veiksnių poveikyje (darbuotoja J. A. pradėjo dirbti įstaigoje 2021 m. balandžio 19 d., o jos sveikata buvo patikrinta tik 2022 m. sausio 17 d.), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 19 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktus, 39 straipsnio 1 ir 3 dalis, bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 reglamentuojamą Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų (toliau – ir nuostatos) 4 ir 9 punktą.

Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu A. A. pateikė skundą, kuriame prašo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus 2022 m. balandžio mėn. 13 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-243-2022, administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), panaikinti, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodoma, kad profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, 4 punktas nustato, kad „Rizika vertinama organizuojant ir pradedant veiklą, projektuojant ir įrengiant darbo vietas, projektuojant ar keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo priemones ar pavojingas medžiagas, parenkant įmonės personalą, keičiant įmonės struktūrą ar restruktūrizuojant įmonę“. Komisijos pirmininkas nėra šios biudžetinės įstaigos steigėjas ar šios įstaigos veiklos kūrėjas, nes pagal Komisijos nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-01-07 Įsakymu Nr. Al-2, toliau - Komisijos nuostatai) 5¹ punktą, Komisijos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Komisijos nuostatų 9 punkte numatyta, kad Komisijos veikla organizuojama vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais veiklos planais, rengiamais vadovaujant Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“, kurių įgyvendinimą kontroliuoja Komisijos pirmininkas. Metinių veiktos planų vykdymą vertina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Centralizuotas vidaus audito skyrius. Toks teises reguliavimas suponuoja išvadą, kad darbo vietų steigimas ir šių darbo vietų profesinės rizika vertinimas visų pirma turi atsispindėti Ministerijos veiklos planavimo dokumentuose ir tik tokių dokumentų pagrindu Komisijos pirmininkas gali atlikti vienokius ar kitokius veiksmus. Kitoks aiškinimas paneigtų esminį viešosios teisės principą. Jis buvo paskirtas Komisijos vadovu 2021 m. 2021 metais nurodytame plane nebuvo numatyta profesinės rizikos vertinimo proceso. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) patalpose įstaiga veikia nuo įsteigimo (duomenys neskelbtini), kai pirmininko pareigas ėjo kiti asmenys. Nuostatų 9 punktas nustato, kad „Rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke., nuolatinėse, laikinose (įskaitant esančias kitose įmonėse), mobiliose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku. Atliekant rizikos vertinimą, darbdavys užtikrina įprastinę darbo ar technologinio proceso eigą, darbo priemonių naudojimą jų gamintojo nurodytomis sąlygomis. Vertinant riziką, atsižvelgiama į visų asmenų, esančių ar galinčių būti įmonėje, jos padaliniuose ar mobiliuose objektuose: nuolat ir laikinai dirbančių, atliekančių praktiką, komandiruotų asmenų, rangovų, subrangovų, trečiųjų asmenų bei lankytojų, veiklą“. Šių nuostatų punktas yra procedūrinio pobūdžio ir nenusako asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn veikimo tuo atveju, kai šie veiksmai turėjo būti atlikti (duomenys neskelbtini) m., t. y. tuo metu, kai jis dar nebuvo paskirtas į Komisijos pirmininko pareigas.

VDI neįrodė, kad Komisijos darbuotojai patenka į sąrašą darbuotojų (pagal veiklos sritis), kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą, taip pat dėl to, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, pagal 1999 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. A1-457/V-961 “Dėl profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo” 16.5 punktas nustato, kad tik mobiliose ir laikinose darbo vietose rizikos vertinimas atliekamas prieš pradedant darbus. Visais kitais atvejais rizikos vertinimas turėjo vykti pagal planą. Tai reiškia, kad nesant Steigėjo (t. y. Ministerijos) nustatyto plano dėl profesinės rizikos vertinimo, įstaigos vadovas neturi teisinio pagrindo ir teisinės pareigos tokio vertinimo atlikinėti (juolab ne naujai steigiamoms darbo vietoms), tokiu atveju negali būti ir nusižengimo objektyviosios pusės, t. y. - inkriminuojamo nusižengimo sudėties. Pažymi, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys neskelbtini) pirmininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas Komisijos pirmininko, komisijos nario, komisijos nario padėjėjo, administratoriaus, sekretoriaus - referento, specialisto - konsultanto, finansininko bei tarnautojo darbo vietose, tačiau valytojos darbo vietoje rizikos vertinimas nebuvo atliekamas. Taigi, jis parimdamas vadovavimą Komisijai, neturėjo pagrindo abejoti, ar visų darbuotojų profesinė rizika buvo įvertinta. Vieno ar kito fakto nežinojimas negali būti pagrindu taikyti teisinę atsakomybę, juolab taikyti neproporcingas sankcijas. Jeigu VDI ir pagrįstai nustatė vertinimo trūkumus, tačiau privalėjo vadovautis pagrindiniu savo veiklos principu: patarti ir padėti. Jis būdamas informuotas apie atsiradusią rizikos vertinimo spragą ėmėsi veiksmų pašalinti trūkumus. Tad patraukimas administracinėn atsakomybėn įvyko tuomet, kai jis pašalino trūkumus.

Pažymi, kad administracinių nusižengimų protokolas buvo surašytas 2022 m. kovo 14 d., t. y. surašymo darbuotojai jau buvo pasitikrinę savo sveikatą. Kita vertus protokole nebuvo nurodyti konkretūs veiksmai, kuriais „nebuvo užtikrintas“ asmenų sveikatos tikrinimas. Be to pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais buvo pratęsti daugelio privalomų patikrų terminai dėl užsitęsusios pandemijos, juolab į tokį sąrašą patenka privaloma planinė darbuotojų sveikatos patikra, nes sveikatos priežiūros įstaigos patyrė itin didelį krūvį dėl COVID pandemijos(duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo vietose nevykdomi jokie pavojingi darbai pagal faktą, todėl nėra ir negali kilti jokių pavojingų rizikos veiksnių. Jei VDI teigia kad tokie veiksniai yra, ji privalo tai įrodyti. Iš Nutarimo turinio matyti, kad VDI galimai tapatina darbo santykių kontrolę ir kenksmingų darbo sąlygų buvimą ar nebuvimą. Kontrolė yra tam tikras teisinis administracinis procesas, kuris gali būti atliekamas tik griežtai laikantis procesinių teisės normų ir tik tokio teisėto proceso metu galima nustatyti tam tikrų faktų (kenksmingų sąlygų) buvimą. VDI Nutarime teigia, kad „darbuotojai J. A. buvo leista dirbti pavojingų/kenksmingų rizikos veiksnių poveikyje nepasitikrinus sveikatos“. Toks teiginys nėra pagrįstas jokiais įrodymais, nes (duomenys neskelbtini) pagal įstaigos veiklos specifiką, taip pat įstaigos (duomenys neskelbtini) J. A. darbo sąlygos nėra preziumuojamos kaip pavojingos/kenksmingos, todėl tokį faktą privalo pagrįsti ir įrodyti Institucija (VDI), Komisijos vadovui inkriminuojanti darbų saugos pažeidimus. Todėl institucija privalo aiškiai nurodyti ir įrodyti leistinais įrodymais, kokių kenksmingų, pavojingų veiksnių yra įstaigos (duomenys neskelbtini) darbo vietoje. VDI neįrodė, ar Komisijos darbuotojai yra priskirtini prie darbuotojų, kuriems leidžiama dirba tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą, ar nesergantiems užkrečiamosiomis ligomis, kuriems nustatyta sveikatos tikrinimo vieta, atitinkamų dokumentų įforminimas ir kontrolė. Skunde nurodoma, kad VDI teigia, kad ,,Asmuo...nenoriai bendradarbiavo su VDI tyrėjais“. Toks vertinimas ne tik kad yra visiškai subjektyvus, bet dar ir prasilenkiantis su tikrove, o tai reiškia - nesąžiningas. Tai įrodo VDI siųsti Komisijos dokumentai.

Nagrinėjamu atveju paskirta 500 Eur nuobauda yra absoliučiai neproporcinga ir prasilenkianti su fundamentaliu konstituciniu teisinės valstybės principu, turint omeny dar ir tai, kad visoje valstybės tarnybos sistemoje (duomenys neskelbtini) pirmininko ir narių pareiginės algos koeficientai yra bene patys mažiausi („9“ ir „7“). Pažymėtina ir tai, kad VDI patikrinimai prasidėjo po to, kai (duomenys neskelbtini) pradėjo taikyti aukštesnius asmenų skundų nagrinėjimo standartus ir reikalavimus Komisijos nariams, kelios Komisijos narės dėl to reiškė nepasitenkinimą bei pradėjo rašinėti skundus įvairioms institucijoms, taip pat ir Valstybinei darbo inspekcijai. Nagrinėjamu atveju minėti trūkumai buvo pašalinti iki administracinio nusižengimo teisenos inicijavimo.

Institucijos atsiliepime į skundą nurodoma, kad VDI priimdama skundžiamą nutarimą tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, kvalifikavo Pareiškėjo veiką kaip Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir atsakomybėn patraukė teisės aktų pažeidimą padariusį subjektą. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti galioti VDI 2022 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-243-2022 (administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)) bei netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsiliepime nurodoma, kad Įstaigos vadovas neorganizavo profesinės rizikos vertinimo valytojos darbo vietai; neužtikrino, kad darbo funkcijas atliktų tik asmenys pasitikrinę sveikatą teisės aktų nustatyta tvarka (darbuotoja J. A. pradėjo dirbti Įstaigoje 2021 m. balandžio 19 d., o jos sveikata buvo patikrinta tik 2022 m. sausio 17 d.). Pažymi, kad Įstaigos vadovas neskundė jam surašyto reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 31 d. Įstaigos pirmininkas atsiuntė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) inspektorei dėl reikalavimo termino pratęsimo, ir 2022 m. birželio 15 d. atsiuntė inspektorei raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl reikalavimo įvykdymo, pridėdamas reikalavimo įvykdymą patvirtinančius dokumentus. Tokie pirmininko veiksmai įrodo, kad Pareiškėjas sutiko su reikalavime pašalinti pažeidimus (duomenys neskelbtini) nurodytais pažeidimais, vienas kurių – „Skundo tyrimo metu nustatyta, kad įstaigos vadovas, atsakingas asmuo neorganizavo profesinės rizikos vertinimo valytojos darbo vietai“. Pareiškėjas nurodo, jog VDI patikrinimus vykdė neteisėtai, neturint tam pagrindo bei išplečiant patikrinimo ribas. Viešojo administravimo subjektas, kokiu yra VDI, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galimai padarytus ir/ar daromus pažeidimus, pagal kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją vertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014). Konstatuotina, kad šiuo atveju VDI pareigūnai veikė savo kompetencijos ribose, reagavo į gautą informaciją, atliko teisėtus veiksmus siekiant nustatyti galimus darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus, o nustačius pažeidimus ėmėsi privalomų priemonių: 2022 m. kovo 3 d. surašė reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. kovo 14 d. administracinių nusižengimų protokolą ROIK (duomenys neskelbtini) NR. VDI-ANR_P-354-2022.

Taip pat Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog už profesinės rizikos vertinimą yra atsakingas įstaigos steigėjas, t. y. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet ne jis, nes įstaigos vadovu tapo tik nuo 2021 m., o profesinė rizika turėjo būti įvertinta įsteigiant Įstaigą. VDI tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. Įstaigos pirmininkės E. K. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas Įstaigos pirmininko, komisijos nario, komisijos nario padėjėjo, administratoriaus, sekretoriaus – referento, specialisto – konsultanto, finansininko bei tarnautojo darbo vietose, tačiau valytojos darbo vietoje rizikos vertinimas nebuvo atliekamas. Vertinant 2020 m. rugsėjo 7 d. Profesinės rizikos įvertinimo kortelę Nr. 1, taip pat nėra jokių duomenų, jog būtų įvertinta profesinė rizika valytojos darbo vietoje. Profesinės rizikos įvertinimas valytojos darbo vietoje atliktas tik 2022 m. gegužės 30 d., t. y. po VDI atlikto tyrimo, surašius reikalavimą pašalinti pažeidimus (duomenys neskelbtini). Darbdavio pareiga yra atlikti darbo vietų profesinės rizikos vertinimą (DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Profesinės rizikos vertinimo procesą reglamentuoja Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 (nauja redakcija 2017-10-17 įsakymu Nr. A1-535/V-1192). Pažymi, kad profesinės rizikos vertinimas atliekamas organizuojant ir pradedant veiklą, projektuojant ir įrengiant darbo vietas, keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo priemones ar pavojingas medžiagas, parenkant įmonės personalą, keičiant įmonės struktūrą ir tai nuolatinis procesas, siekiant įvertinti visus besikeičiančius esamus ar galimus rizikos veiksnius (nuostatų 4 p.). Rizikos vertinimas negali būti laikomas vienkartiniu formaliu procesu. Priešingu atveju, suprantant rizikos įvertinimo prievolę tik prieš steigiant darbo vietas, būtų sukuriama ydinga praktika, kuri leistų nevertinti pasikeitimų darbo vietose (pasikeitus teisiniam reglamentavimui darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, besikeičiant personalui (psichosocialiniai rizikos veiksniai), ergonominiai rizikos veiksniai ir k.t.). Rizikos vertinimui atlikti įmonėje tvarkomuoju dokumentu paskiriamas kompetentingas asmuo (asmenys) (nuostatų 6 ir 9 p.). Visų atliktų rizikos veiksnių tyrimų rezultatai turi būti įforminti protokolais ir pasirašyti juos atlikusių asmenų (nuostatų 19 p.). Valytojos darbo vieta – tai nėra vien kabinetas, valytojos darbo vieta – kilnojamojo pobūdžio, todėl turi būti įvertintos darbo funkcijos, naudojama įranga, naudojamos dezinfekavimo priemonės. Pareiškėjas nepateikė dokumento, kuriuo būtų paskirtas kompetentingas asmuo rizikos vertinimui atlikti ir jokių rizikos veiksnių tyrimų protokolų. Vertinant teisinį reglamentavimą, jame imperatyviai nustatyta, kad būtent darbdavys yra atsakingas už saugių darbo sąlygų sudarymą Įstaigoje. Įstaigos steigėjas, akcininkas ar kitas ūkio subjektas veikiantis civiliniais teisiniais pagrindais, nėra ir negali būti atsakingas už saugių darbo sąlygų sudarymą Įstaigos darbuotojams. Šiuo atveju nei VDI tyrimo metu, nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, nei teikiant skundą teismui, Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių duomenų, jog būtų pavedęs darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą. Taip pat nėra duomenų apie Įstaigoje paskirtą darbuotojų saugos ir sveikatos specialistą ar įsteigtą darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Jeigu įmonėje nėra tokių asmenų arba jų nepakanka, kad būtų tinkamai organizuojamos darbuotojų saugos ir sveikatos prevencinės priemonės, darbdavys gali sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos arba bet kurios kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės piliečiu, kitu fiziniu asmeniu, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ir (ar) Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu ar kitoje valstybėje narėje įsteigtu juridiniu asmeniu ar kita organizacija, ar jų filialais dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo. Šiuo atveju byloje esanti (Pareiškėjas ją pateikė VDI tik 2022 m. vasario 24 d.) sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įsigalioja nuo 2022 m. sausio 3 d., yra tik paslaugų atlikimo sutartis, bet ne sutartis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo. Pats Įstaigos vadovas A. A. ir yra atsakingas už profesinės rizikos organizavimą. A. A. Įstaigos vadovu tapo 2021 m. vasario 12 d., todėl turėjo pakankamai laiko įsivertinti esamą Įstaigos darbuotojų saugos ir sveikatos būklę bei priimti prevencines priemones darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus. Sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku. To paties įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką, su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus ir kontroliuoja, kaip laikomasi šio grafiko. Tuo atveju, kai darbuotojo sveikata nepatikrinama grafike nustatytu laiku dėl ne nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti dėl galimo pavojaus savo sveikatai. Konkrečius reikalavimus darbuotojų sveikatos patikrinimams nustato, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtintas 13 priedas. 13 priedo 4 p. nurodyta, kad aprašu nustatyta tvarka taikoma atsižvelgiant į konkretų pavojingą darbą ir (ar) kenksmingą veiksnį. Vadovaujamasi Aprašo 1 lentelės „Darbai, įrašyti į pavojingų darbų sąrašą, kuriuos dirbant ir (ar) priimant į darbą privaloma tikrintis sveikatą. Tikrinimų periodiškumas ir mastas. Papildomos kontraindikacijos“ ir (ar) 2 lentelės „Privalomų sveikatos tikrinimų tvarka priimant į darbą ir (ar) dirbant kenksmingų rizikos veiksnių poveikyje (kai kuriais atvejais – pakeitus darbą ar darbovietę)“ nuostatomis, išskyrus atvejus, kai dėl žmonių užkrečiamųjų ligų plitimo grėsmės Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – ypatingi įvykiai),– šiais atvejais Aprašo 1 ir 2 lentelėse nurodytas darbuotojų sveikatos tikrinimo periodiškumas netaikomas ir darbuotojams išduotos F Nr. 047/a ir F Nr. 048/a, kurių galiojimas baigėsi ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki ypatingo įvykio paskelbimo dienos arba jo paskelbimo metu, laikomos galiojančiomis ypatingo įvykio paskelbimo laikotarpiu ir 3 mėnesius po jo pabaigos. Ypatingų įvykių paskelbimo metu įsidarbinančių asmenų, siekiančių dirbti tokioje veiklos srityje, kurioje dirbant patiriamas Aprašo 2 lentelės 2–5 punktuose (išskyrus 3.1 ir 3.8 papunkčius) nurodytų kenksmingų rizikos veiksnių poveikis, privalomas sveikatos patikrinimas gali būti atliktas jiems pradėjus dirbti, bet ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo jų įdarbinimo dienos. J. A. dirbti Įstaigoje pradėjo 2021 m. balandžio 19 d., todėl vėliausiai iki 2021 m. spalio 19 d. turėjo pasitikrinti sveikatą. Tačiau jos sveikatos patikrinimas buvo organizuotas tik 2022 m. sausio 17 d., t. y. VDI atliekamo patikrinimo metu bei praleidus 6 mėnesių terminą. Šiuo atveju nei VDI tyrimo metu, nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, nei teikiant skundą teismui, Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių duomenų, jog būtų pavedęs darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus. Todėl jis pats ir yra atsakingas už privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus. A. A. Įstaigos vadovu tapo 2021 m. vasario 12 d., J. A. dirbti Įstaigoje pradėjo 2021 m. balandžio 19 d., t. y. jau vadovaujant A. A., todėl jis ir yra atsakingas už padarytą pažeidimą. J. A. asmens medicininėje knygelėje, skiltyje – „kenksmingi faktoriai“ nurodyta ši informacija – „4.2.2, 4.2.3, 4.3.2”. 2000 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Suvestinė redakcija nuo 2021-11-17) 13 priedo pateiktoje 2 lentelėje „Privalomų sveikatos tikrinimų tvarka priimant į darbą ir (ar) dirbant kenksmingų rizikos veiksnių poveikyje (kai kuriais atvejais – pakeitus darbą ar darbovietę) nurodyta – “4.2.2. Stereotipiniai (nuolat pasikartojantys) darbo judesiai. Dalyvaujant plaštakos ir pirštų, rankų ir pečių juostos raumenims (kai judesiams atlikti naudojama jėga, kai judesių atlikimui būtinas greitis ir tikslumas); 4.2.3. Darbo poza. Periodiškai esant nepatogioje, fiksuotoje, priverstinėje padėtyje; 4.3.2. Darbas su videoterminalais (kompiuteriais ir kt.). Pareiškėjui yra žinomi kenksmingi/pavojingi rizikos veiksniai, nes jis juos pats privalo nurodyti ir nurodė J. A. medicininėje knygelėje. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis. Visų pirma, kad darbuotoją nušalinti, būtina imtis veiksmų ir organizuoti privalomus sveikatos patikrinimus, ir tik darbuotojui atsisakius pasitikrinti, imtis priemonių dėl nušalinimo. Šiuo atveju privalomas sveikatos patikrinimas nebuvo organizuotas nustatytais terminais.

VDI skirdama baudą A. A., atsižvelgė į nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Asmuo su pažeidimais nesutiko, administracinio nurodymo sumokėti puse minimalios baudos neįvykdė, nenoriai bendradarbiavo su VDI tyrėjais, savalaikiai neteikė prašomos informacijos. Pažeidimai truko pakankamai ilgą laiką. Pareiškėjo teiginiai, kad pažeidimai buvo pašalinti, niekaip nepanaikina darbdavio atsakomybės, nes administracinis nusižengimas buvo padarytas. Ši aplinkybė, jog pažeidimai buvo pašalinti VDI tyrimo metu, buvo įvertinti Nutarimo priėmimo metu ir skirta mažesnė bauda negu sankcijos vidurkis.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo A. A. nurodė, kad jis su nutarimu nesutinka. Pažeidimo nėra vien dėl to, kad patalpos buvo vertinamos, o dėl galimų trūkumų buvo užsakyti darbai įvertinti iki Valstybinės darbo inspekcijos. (duomenys neskelbtini) bendras plotas yra 163 m², išvardintos vietos apimama 163 m² plotą, jie rašo, kad valytojos darbo vietos rizikos vertinimas nebuvo atliktas. Kur yra valytojos darbo vietos, jei yra visų darbų vietų vertinimai atlikti. T. M. žodinis pavedimas buvo spalio mėnesį. Yra pareigybinės instrukcijos, nuostatuose yra viskas surašyta. Jo pareigybines instrukcijas patvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministras, o (duomenys neskelbtini) instrukcijas patvirtina jis, kaip komisijos pirmininkas. Pareigybinėse instrukcijose viskas yra surašyta. Visa informacija buvo pateikta ir žodžiu ir raštu. Pirkimas paslaugų, ar tai nėra oficialus dokumentas ir įrodymas, kad atsakingai vykdė pareigas. Darbo inspekcijai buvo nusiųsta apie 450 lapų, viskas buvo surašyta.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė G. L. nurodė, kad patikrinimas (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas vadovaujantis skundais. Iš dokumentų buvo nustatyta, kad profesinės rizikos vertinimas atliktas ne visoms darbo vietoms, nebuvo atlikta valytojos darbo vietoje. O darbuotojai buvo leidžiama dirbti, buvo sukeltas pavojus jos sveikatai. J. A. taip pat buvo leista dirbti. J. A. (duomenys neskelbtini) darbuotoja. Vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi sudaryti darbo sąlygas yra darbdavio pareiga, nustatyti visas rizikas. Jei pateikė vertinimą tai jie ir priima. Jei pasakytų, kad nerizikinga, tai jiems užtektų. Nurodymai gali būti siunčiami tyrimo metu. Elektroniniu paštu dokumentų negavo. (duomenys neskelbtini) savininkė yra valstybė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskyrė vadovu A. A.. Profesinės rizikos vertinimo nuostatuose nurodyta, jog profesinės rizikos vertinimas atliekamas prieš pradedant darbus įsteigus naują vietą, arba atnaujinamas pasikeitus teisės aktams, įstaigos darbuotojams, darbo vietai, technologijai. A. A. privalėjo įsitikinti ar visiems darbuotoms sudarytos saugios darbo sąlygos. Tai turi būti padaryta per protingą laiką. Per kurį laiką tai turėjo padaryti, negali atsakyti. Tai galėjo padaryti ir tyrimo metu. Vadovas turi nurodyti valytojos darbo vietą. Kada įsteigtas valytojos etatas, nežino. Nebuvo įvertinta valytojos darbo vieta. Keitėsi teisės aktai ji protokole buvo neteisingai įrašyta. Protokole buvo įrašyta, kad B. sveikata buvo tikrinta 2019 metų gruodžio 16 d., kitas patikrinimas turėjo būti ne vėliau, kaip iki 2021 metų gruodžio 16 d. Bet jos sveikatos tikrinimas atliktas 2022 metų sausio 19 d. Įsakyme buvo nurodyta, kadangi ekstremalioji situacija, sveikatos tikrinimai buvo sustabdyti. Todėl J. B. nebuvo traktuojama kaip nusižengimas. Buvo palikta tik dėl J. A. Parašyta, kad nelaiko pažeidimu. Asmens medicininėje knygelėje nurodyti kenksmingi faktoriai. Darbuotojas turėjo pasitikrinti. Kenksmingus faktorius nustato Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 31 dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose. J. A. buvo (duomenys neskelbtini). Dėl J. B. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas galioja, nes ji seniai dirbo, J. A. naujai priimta. Buvo skirtingi terminai, naujai priimtiems darbuotojams buvo per 6 mėnesius. Per 6 mėnesius galėjo patekti į gydymo įstaigas. Komisijos pirmininkas neorganizavo valytojos darbo vietos. Sveikatos įstaigų veikla nebuvo ribojama. Pareiškėjas klaidina. Darbdavys privalo užtikrinti, kad dirbtų tik sveikatą pasitikrinę darbuotojai. Nebuvo įvertinta valytojos vieta. Darbdavys neorganizavo profesinės rizikos vertinimo arba kam nors nepavedė. Dėl to buvo taikomas pažeidimas. Jis privalo kontroliuoti ar atliktas profesinės rizikos vertinimas. Užsakydamas paslaugą turi kontroliuoti ar ta paslauga atlikta. 2022 m. kovo 3 d. surašytas reikalavimas, o profesinės rizikos vertinimas atliktas po to. Profesinės rizikos vertinimas atliekamas ne tik patalpoms, bet ir darbo vietoms, reikia atlikti visus rizikos veiksnius, tiek ir cheminius, su kuo valo. Turėjo būti atskirai atliktas profesinės rizikos vertinimas. Sutartis neįrodo, kad pradėtas organizavimas. Sudaryti sutartį galima bet kada. Įstaigos vadovas jiems nepateikė jokio įgaliojimo. Ši sutartis yra konsultuoti, jei įmonė sudarė sutartį, tai įmonė nepradeda profesinės rizikos vertinimo, kol nėra įstaigos vadovo pavedimo. Sutartis sudaryta, kad kažkada bus. Tai turi būti padaryta per protingą laiką. Profesinės rizikos vertinimas atliktas, bet ten nebuvo valytojos vietos.

Knygutė negali būti traktuojama kaip tikras dokumentas, nes nėra asmenų parašų, nei įmonės kuri siuntė, nei nuotraukos ir nėra nurodyti kenksmingi faktoriai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nenurodė pagal kokius faktorius atliko patikrinimą. Kenksmingus faktoriai įrašomi lentelėje. Gydytoja tikrai turi žinoti ar atvyko tas asmuo. Yra forma, kuri užpildoma, turi būti fotografija. Sveikatos tikrinimas organizuotas sausio mėnesį, knygelė blogai užpildyta. Įsakyme yra nurodyta, kas turi būti pildoma. Knygelė buvo negaliojanti, dėl to ji negalėjo būti pratęsta. Negaliojanti, nes ji neatitiko nustatytos formos.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė R. Č. nurodė, kad atlieka planinius arba tikslinius patikrinimus. Šiuo atveju buvo tikslinis patikrinimas kreipiantis darbuotojams su skundais. Jie negali atskleisti skundžiančio asmens duomenų, nes jis nesutinka. Patikrinimas pagrįstas reaguojant, tuo atveju patikrinam ir kitus klausimus. Vadovas pradėjo dirbti 2021 metais, patikrinimas buvo 2022 m., metai laiko tai pakankamas laikotarpis. Darbo inspekcija laikydamasi duomenų apsaugos įstatymo negali atskleisti skundžiančio asmens. Patikrinimo metu nustatyta rizika nurodyta knygelėje. Priimant į darbą A. nepasitikrino.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė D. J. nurodė, kad medicininio patikrinimo nereikia atlikti iš naujo, jei yra galiojantis kitos darbovietės nurodymu atliktas patikrinimas tai pačiai pareigybei. Bet tie dokumentai patikrinimo metu nebuvo pateikti, dabar jie pateikti be jokių datų. Kada atliktas patikrinimas. Ir kada numatytas kitas patikrinimas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Ryšardas Burda nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nėra privaloma periodiškai tikrintis sveikatą. Tik pagal knygelę. Vadovas turi teisę duoti žodinius, rašytinius nurodymus. Bendras rizikos vertinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 10 d. Pasiaiškinti ar tam laikui su rizikos vertinimo darbų sauga yra viskas tvarkoj, ar nėra pažeidimų, buvo duotas nurodymas (duomenys neskelbtini) ir jis per viešuosius pirkimus užsakė paslaugą. Nurodymas samdyti įmonę, įvertinti rizikas ir spręsti ko dar reikia. Iki 2020 už tai buvo atsakinga ankstesnė vadovė K. Pažeidimo nėra vien dėl to, kad vertinimas atliktas, o dėl galimų trūkumų buvo atklikti organizaciniai veiksmai. Tie darbai buvo vykdomi iki kol buvo atliktas patikrinimas. Kai buvo surašomas protokolas, jau vyko užsakyti vertinimo darbai, rezultatas buvo pavasarį. Tame tarpe buvo ir valytojos rizika. Laikosi, kad atsakinga yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Protokolas surašytas jau nesant pažeidimui. Kalbant apie ,, (duomenys neskelbtini)“ kalbam apie 2020 metus, tada buvo kitas vadovas. Tada jau viskas buvo atlikta ir nei valytojai pretenzijų nebuvo, nei kitiems darbuotojams. Kai 2021 metais pradėjo dirbti A., jis pradėjo aiškintis šituos klausimus. Dėl darbo saugos, dėl rizikų. Darbai buvo pradėti daug anksčiau. Neaišku už ką jis baudžiamas.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. M. nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). A. A. jo vadovas. Jo pareiga užtikrinti, kad veiktų komisija. Darbuotojų labai siauras ratas, dirba (duomenys neskelbtini) žmonės, (duomenys neskelbtini) komisijos nariai ir (duomenys neskelbtini) aptarnaujantys asmenys, yra pusė etato valytojos pareigos. Komisijos pirmininkas, jo vadovas, norėjo pavesti jam šį darbą, davė sutvarkyti viešųjų pirkimų dokumentus. Kai baigė viešuosius darbus, kai paruošė jiems taisykles, jį rugsėjo viduryje pasikvietė peržiūrėti dokumentus su darbo ir priešgaisrine ir civiline sauga, kokie dokumentai užvesti. Pasakė, kad nori paskirti atsakingu už tą darbą. Jis visada dirba (duomenys neskelbtini) srityje, buvo (duomenys neskelbtini), žino, kad tos paslaugos buvo perkamos. Žmogus turi būti baigęs kvalifikacinius kursus. Pasakė, kad reikia paslaugas pirkti, yra paslaugų tiekėjas. Pasiskambino pasiaiškinti. Kiek žino, čia kilo klausimai, kad nebuvo darbuotojų medicinos knygelių. Jam paaiškino, kad galioja medicininis patikrinimas, galioja du metus. Jų (duomenys neskelbtini) J. medicinos knygelės buvo tik kopija, nes ji dirbo dvejose darbovietėse, pas juos pusė etato ir kitoje įstaigoje. Rugsėjo 15 d užpildė jos knygutę, pagal ką turi būti tikrinama (duomenys neskelbtini) pareigybė. (duomenys neskelbtini) ji buvo (duomenys neskelbtini). Patikrino, kokie punktai atitinka tą specialybę, jam tai patarė R. Š., atrinko kodus. Knygelė užpildyta J. ranka. Knygelėje buvo nurodyta, kad ji atitinka sveikatos reikalavimus. (duomenys neskelbtini) atnešė dokumentą, kad sveikata patikrinta. Rugsėjo mėnesį yra išleistas sveikatos ministro įsakymas, kad su tais sveikatos patikrinimais galima neskubėti, nes ryšium su pandemija, darbuotojai, kurie nespėjo vieną mėnesį iki tos situacijos įvedimo ir per visą situacijos galiojimą ir po to 3 mėnesius, jei nebus patikrinta sveikata, pažeidimų nebus. Jis vadovavosi 2020 liepos 4 d. sveikatos ministro įsakymu. Tą dokumentą pateikė pirmininkui. Buvo sudarytas grafikas, kas turi pasitikrinti sveikatą ir patvirtintas pirmininko įsakymu. B. buvo su visais galiojančiais įrašais, pasibaigė gruodžio mėnesį. Buvo išleistas įsakymas, dar galiojant karantinui. Po karantino pabaigos dar galėjo sveikatą pasitikrinti 3 mėnesius. Jis siūlė pirkti paslaugas. Direktorius su tuo sutiko, pasirašė užduotį. Lapkričio 25 d. buvo pasirašyta pirkimo sutartis su ,,(duomenys neskelbtini)“. Jie paaiškino, kad civilinės saugos nebūtina, kadangi tik (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Buvo pravesti atskiri kursai ir instruktažai. Visi žurnalai įstaigoje buvo vedami ir buvo užpildyti. Buvo 2020 metų įvertintos darbo vietos. Valytoja konkrečios erdvės darbo vietos neturi. Buvo nurodymas įvertinti darbo sąlygas, kai patikrinimas ėjo į pabaigą. Vertinimus atliko ,, (duomenys neskelbtini)“, sudaryti atskiros sutarties nereikėjo. Darbo vietos buvo rašytinis, buvo planiniai pirkimai, planas patvirtintas 2020. Jis atėjo dirbti rugpjūčio mėnesį, pirmininkas jau buvo. Jis raštiško įgaliojimo dėl tų pareigų negavo, nes atsisakė. Jis nebuvo įgaliotas atlikti tikrinimus. Vadovui atsakė, kad neturi kvalifikacijos, dėl to tų darbų neatliks. Pasakė, kad ta praktika jam yra žinoma, bet to spręsti negali. Pasiūlė sudaryti sutartį su paslaugų tiekėju.

Iš ,,(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad J. A. profilaktinis sveikatos patikrinimas buvo atliktas 2019 m. gegužės 16 d. (t.3, b. l. 113).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta juridinio asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. Kaip matyti, šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Dėl profesinės rizikos (DSSĮ 19 straipsnio 2 dalis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas, DSSĮ 39 straipsnio 1 ir 3 dalių, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4 ir 9 punktai)

DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.

DSSĮ 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: 1) organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose ( DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais: organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą.

DSSĮ 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi būti vertinama rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, šioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iš kitur. Darbo vietas ar objektus, kur turi būti įvertinta profesinė rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo inspektorius.

Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų (redakcija nuo 2018 m. gegužės 1 d. – 2022 m. liepos 21 d.) 4 punkte numatyta, kad rizika vertinama organizuojant ir pradedant veiklą, projektuojant ir įrengiant darbo vietas, projektuojant ar keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo priemones ar pavojingas medžiagas, parenkant įmonės personalą, keičiant įmonės struktūrą ar restruktūrizuojant įmonę. Nuostatų 9 punkte numatyta, kad rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose (įskaitant esančias kitose įmonėse), mobiliose) ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku. Atliekant rizikos vertinimą, darbdavys užtikrina įprastinę darbo ar technologinio proceso eigą, darbo priemonių naudojimą jų gamintojo nurodytomis sąlygomis. Vertinant riziką, atsižvelgiama į visų asmenų, esančių ar galinčių būti įmonėje, jos padaliniuose ar mobiliuose objektuose: nuolat ir laikinai dirbančių, atliekančių praktiką, komandiruotų asmenų, rangovų, subrangovų, trečiųjų asmenų bei lankytojų, veiklą.

Taigi, byloje yra kilęs ginčas, ar darbdavį atstovaujantis asmuo, t.y. A. A. pažeidė DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, DSSĮ 39 straipsnio 1 ir 3 dalių, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4 ir 9 punktų reikalavimus – neorganizavo profesinės rizikos vertinimo visose darbo vietose, nes nebuvo įvertinta valytojos darbo vieta.

Pats pareiškėjas ir jo atstovas skundą grindė ta aplinkybe, kad 1) darbo vietų steigimas ir šių darbo vietų profesinės rizika vertinimas visų pirma turi atsispindėti Ministerijos veiklos planavimo dokumentuose ir tik tokių dokumentų pagrindu Komisijos pirmininkas gali atlikti vienokius ar kitokius veiksmus. Jis buvo paskirtas Komisijos vadovu 2021 m. 2021 metais nurodytame plane nebuvo numatyta profesinės rizikos vertinimo proceso; 2) šie veiksmai turėjo būti atlikti (duomenys neskelbtini) m., t. y. tuo metu, kai jis dar nebuvo paskirtas į Komisijos pirmininko pareigas; 3) 2020 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys neskelbtini) pirmininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas Komisijos pirmininko, komisijos nario, komisijos nario padėjėjo, administratoriaus, sekretoriaus - referento, specialisto - konsultanto, finansininko bei tarnautojo darbo vietose, tačiau valytojos darbo vietoje rizikos vertinimas nebuvo atliekamas. Taigi, jis parimdamas vadovavimą Komisijai, neturėjo pagrindo abejoti, ar visų darbuotojų profesinė rizika buvo įvertinta; 4) 2020 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys neskelbtini) pirmininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas apėmė visas darbo vietas – t.y. visą pastatą, kurį valo valytoja.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju darbdavį atstovaujantis asmuo yra A. A., nes DSSĮ normos numato ne įstaigos steigėjo pareigas, bet darbdavio pareigas. (duomenys neskelbtini) Nuostatų 18.4 punkte numatyta, kad Komisijos pirmininkas priima į pareigas ir atleidžia iš jų Komisijos darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, skatina juos, skiria jiems drausmines nuobaudas. Taigi, Komisijos darbuotojų darbdavys yra Komisijos pirmininkas. Todėl DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies, DSSĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 9 punkto, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4 ir 9 punktų reikalavimus privalo įgyvendinti ne įstaigos steigėjas, bet Komisijos pirmininkas. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, susiję su Komisijos steigėjo – Ministerijos – veiksmais.

Taip pat atmestini argumentai, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys neskelbtini) pirmininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas apėmė visas darbo vietas – t.y. visą pastatą, kurį valo valytoja, todėl nelaikytina, kad valytojos darbo vietoje nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas. Teismas pažymi, jog Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4 ir 9 punktų normos numato ne tik pačios darbo vietos, kaip erdvės (šiuo atveju – patalpos) vertinimą, bet ir pačių darbo įrankių, priemonių, su kuriomis dirbama vertinimą. Suprantama, kad erdvė (patalpa), kurioje atliekamas darbas yra svarbi, nes valant patalpas su baseinu yra rizika nuskęsti, valant patalpas su kepimo įrenginiais yra rizika nudegti ir pan., šiuo gi atveju patalpos skirtos biuro darbui su kompiuteriais ir popieriniais dokumentais, tačiau tai nereiškia, kad valytoja negali patirti su jos darbo įrankiais ir priemonėmis susijusių rizikų (pvz., aštrūs, sunkūs darbo įrankiai, buitinė chemija, galinti sukelti nudeginimo ar alergijos rizikas ir pan.) Priešingu atveju būtų neįvertinti darbo įrankiai, galintys būti potencialiai pavojingesniais nei pati patalpa, kurioje atliekamas darbas. Todėl pareiškėjas pernelyg siaurai traktuoja 2020 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys neskelbtini) pirmininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atlikto profesinės rizikos vertinimo reikšmę ginčui.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, nutarimas dalyje dėl DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, DSSĮ 39 straipsnio 1 ir 3 dalių, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4 ir 9 punktų pažeidimo yra teisėta ir pagrįstas, nes šie pažeidimai pasitvirtino, todėl A. A. dėl aptarto pažeidimo nubaustas pagrįstai.

Dėl darbuotojų sveikatos tikrinimų (DSSĮ 19 straipsnio 2 dalis, DSSĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 25 straipsnio 1 dalies 9 punktas)

DSSĮ 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: organizuoja Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso parengimą ir jo pildymą. Tokio paso tipinę formą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras (DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies 2 punktas)

DSSĮ 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Darbuotojų, kurių darbas susijęs su profesine rizika, kancerogeninių medžiagų naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimant į darbą ir dirbant įmonėje, o pakeitus darbovietę tikrinama periodiškai.

DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus. Sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtintas 13 priedas. 13 priedo 4 p. nurodyta, kad aprašu nustatyta tvarka taikoma atsižvelgiant į konkretų pavojingą darbą ir (ar) kenksmingą veiksnį. Vadovaujamasi Aprašo 1 lentelės „Darbai, įrašyti į pavojingų darbų sąrašą, kuriuos dirbant ir (ar) priimant į darbą privaloma tikrintis sveikatą. Tikrinimų periodiškumas ir mastas. Papildomos kontraindikacijos“ ir (ar) 2 lentelės „Privalomų sveikatos tikrinimų tvarka priimant į darbą ir (ar) dirbant kenksmingų rizikos veiksnių poveikyje (kai kuriais atvejais – pakeitus darbą ar darbovietę)“ nuostatomis, išskyrus atvejus, kai dėl žmonių užkrečiamųjų ligų plitimo grėsmės Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – ypatingi įvykiai), – šiais atvejais Aprašo 1 ir 2 lentelėse nurodytas darbuotojų sveikatos tikrinimo periodiškumas netaikomas ir darbuotojams išduotos F Nr. 047/a ir F Nr. 048/a, kurių galiojimas baigėsi ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki ypatingo įvykio paskelbimo dienos arba jo paskelbimo metu, laikomos galiojančiomis ypatingo įvykio paskelbimo laikotarpiu ir 3 mėnesius po jo pabaigos. Ypatingų įvykių paskelbimo metu įsidarbinančių asmenų, siekiančių dirbti tokioje veiklos srityje, kurioje dirbant patiriamas Aprašo 2 lentelės 2–5 punktuose (išskyrus 3.1 ir 3.8 papunkčius) nurodytų kenksmingų rizikos veiksnių poveikis, privalomas sveikatos patikrinimas gali būti atliktas jiems pradėjus dirbti, bet ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo jų įdarbinimo dienos.

Pareiškėjas skundą dėl šio pažeidimo grindžia dviem esminiais aspektais, kad buvo atliktas Komisijos darbuotojos J. A. sveikatos patikrinimas kitoje (tik ne valstybinėje) įstaigoje, jai ten atliekant tokį patį – (duomenys neskelbtini)– darbą ir tai patvirtina Sveikatos pasas (I t., b.l.91), bei kad administracinių nusižengimų protokolas buvo surašytas 2022 m. kovo 14 d., t. y. surašymo darbuotojai jau buvo pasitikrinę savo sveikatą.

Pažymėtina, jog iš tiesų byloje yra Komisijos darbuotojos J. A. Sveikatos pasas (I t., b.l.91), iš kurio matyti, kad J. A., dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sveikata buvo tikrinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojos R. P.– K. 2019-05-16 (3 t., b.l.113) . Byloje nėra ginčo, kad Komisijoje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. A. pareigos buvo tos pačios – (duomenys neskelbtini), t.y. tie sutampa kenksmingi rizikos veiksniai, dėl kurių poveikio privalomas sveikatos patikrinimas. Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą atstovės nors ir pripažino, kad nereikėtų atlikti pakartotinai tokio paties profilio sveikatos patikrinimo įsidarbinant keliose darbovietėse, jei galioja sveikatos patikrinimas, įsidarbinant/dirbant vienoje iš jų, tačiau teigė, kad šiuo atveju pareiškėjas negalėjo vadovautis pateiktu Sveikatos pasu iš kitos darbovietės, nes šis neatitinka jo formai keliamų reikalavimų – yra be nuotraukos ir pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens.

Teismo vertinimu, Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą atstovės argumentai atmestini. Iš byloje esančių aukščiau aptartų duomenų (įskaitant ir SODRA duomenys apie J. A. darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“) matyti, kad sveikatos tikrinimas J. A. dėl tų pačių veiksnių jai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, buvo atliktas 2019-05-16, taigi galiojo 2 metus. (duomenys neskelbtini) J. A. pradėjo dirbti 2021 m. balandžio 19 d., todėl Institucija be pagrindo teigia, kad J. A. vėliausiai iki 2021 m. spalio 19 d. turėjo pasitikrinti sveikatą, nes minėto sveikatos patikrinimo išvados galiojo 2 metus – iki 2021-05-16.

Dėl Sveikatos paso pateikimo VDI darbuotojams momento ir atitikties jo formai keliamiems reikalavimams pažymėtina, kad šiuo atveju visgi pats sveikatos patikrinimas buvo atliktas ir tą galima nustatyti iš byloje esančių dokumentų, todėl Sveikatos paso atitiktis jo formai keliamiems reikalavimams šiuo atveju negali paneigti sveikatos patikrinimo fakto buvimo, kaip ir nepateikimas VDI darbuotojams tikrinimo metu negali šio fakto paneigti. Juo labiau, kad pats sveikatos patikrinimas yra įstatymo ir jį lydinčių poįstatyminių aktų ginamas objektas, o Sveiktos pasas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.

Todėl, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. A. nepagrįstai nubaustas už DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies, DSSĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimų pažeidimą, jam nepadarius šio nusižengimo, o skundžiamas nutarimas šioje dalyje naikintinas.

Dėl nuobaudos.

Nagrinėjamu atveju pažeidimas pagal DSSĮ 19 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, DSSĮ 39 straipsnio 1 ir 3 dalis, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4 ir 9 punktus yra ištaisytas ir dėl to byloje ginčo nėra.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019, 2AT-48-719/2020).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakteristika yra teigiama, nenustatyta nei kaltę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, tačiau teismas išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų asmeniui paskirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Vertinant A. A. veiksmus, negalima neatsižvelgti ir į prevencinį nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių tikslą – atgrasyti ne vien nusižengimą padariusį asmenį, bet ir kitus asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

Įvertinus visumą duomenų, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti A. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 2 dalies pažeidimo (t.y. dėl DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, DSSĮ 39 straipsnio 1 ir 3 dalių, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4 ir 9 punktų pažeidimo) paskyrus kiek didesnę nei sankcijoje numatyta minimali – 250 Eur baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-243-2022 dalyje dėl ANK 96 straipsnio 2 dalies pažeidimo, pasireiškusio DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies, DSSĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 9 punkto pažeidimu panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti.

Kitą nutarimo dalį dėl A. A. kaltės palikti nepakeistą.

Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-243-2022 ir paskirti A. A. 250 Eur baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.