Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė D. P. patikslintame ieškinyje galutinai suformulavo šiuos savo reikalavimus:

1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės D. K. (po santuokos priėmusios P. pavardę) ir atsakovo S. P., registruotą Rokiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. 13, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

3) nepilnamečių vaikų L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina ieškove D. P.;

4) nustatyti, kad atsakovas S. P. bendrauja su nepilnamečiais vaikais L. P. ir E. P. tokia tvarka:

4.1. Tėvas bendrauja su vaikais, buvimo Lietuvoje laikotarpiu, porinių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki to paties savaitgalio sekmadienio 17.00 val., pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą.

4.2. Tėvas su dukromis bendrauja savo pasirinktoje vietoje, tačiau jeigu tėvo bendravimas su dukromis vyksta už Rokiškio miesto ribų apie tai tėvas turi informuoti vaikų motiną telefono skambučiu arba SMS žinute.

4.3. Tėvas, prieš atvykdamas į Lietuvą, informuoja motiną telefono skambučiu arba SMS žinute prieš 24 val. iki atvykimo, nebent tokia priežastis iškiltų vėliau.

4.4. Tėvas gali netrukdomai bendrauti telefonu ir/ar vaizdo skambučiais su dukromis neribotą laiką, atsižvelgiant ir netrukdant dukrų užimtumo ugdymo įstaigose.

4.5. Jei pagal bendravimo tvarkoje nustatytą grafiką nustatytu laiku tėvas neturi galimybės bendrauti su vaikais, apie tai tėvas privalo informuoti vaiko motiną telefono skambučiu arba trumpąją SMS žinute, ne vėliau kaip prieš 24 val., iki nustatyto bendravimo laiko, nebent tokia priežastis iškiltų vėliau.

4.6. Jei pagal bendravimo tvarkoje nustatytą grafiką nustatytu laiku vaikai neturi galimybės bendrauti su tėvu (liga, užsiėmimai mokykloje, darželyje, išvykos, draugų gimtadienis ar pan.), apie tai motina privalo informuoti tėvą telefonu skambučiu ar SMS žinute, ne vėliau kaip prieš 24 val. iki nustatyto bendravimo laiko, nebent tokia priežastis iškiltų vėliau.

4.7. Tėvas turi teisę praleisti su dukromis pusę mokinių atostogų laiko (rudens, žiemos, pavasario, vasaros). Jeigu tėvai nesutaria kitaip, tėvas su dukromis praleidžia pirmąją pusę jų atostogų laiko neporiniais metais, o mama - antrąją pusę, o poriniais metais atvirkščiai. Tėvas apie bendravimą su dukromis jų atostogų metu informuoja vaikų motiną telefono skambučiu arba SMS žinute ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomų atostogų pradžios.

4.8. Tėvas ir vaiko motina gali bendru susitarimu sutarti dėl kitų bendravimo su vaikais sąlygų, atsižvelgdami ir nepažeisdami vaikų interesų.

5) Priteisti iš atsakovo S. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. P. ir E. P. periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki kiekvienos iš jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei 1618 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Priteistą išlaikymą atsakovas sumoka iki einamojo mėnesio 25 dienos į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB“ banke. Priteistą išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaikų motinai ieškovei D. P..

6) Padalyti santuokoje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą turtą ir:

6.1. ieškovei D. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

6.1.1. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu - (duomenys neskelbtini), kurio vidutinės rinkos vertė 51000 Eur (toliau – Butas);

6.1.2. kilnojamąjį turtą: spintelę su lentynomis baltos spalvos (virtuvėje) - 50 Eur; komodą baltos spalvos (virtuvėje) - 100 Eur; papuošalų spintelę - veidrodį - 100 Eur; televizorių „DUAL“ - 200 Eur; drabužių džiovyklę „BEKO“ - 300 Eur; pintą lauko supamą krėslą 2 vnt. - 200 Eur; iš viso turto už 950 Eur.

6.2. atsakovui S. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamąjį turtą: miegamojo lovą - 100 Eur; sofą (pilkos spalvos) - 20 Eur; kampinį kompiuterinį stalą - 30 Eur; sekciją (salione) - 70 Eur; sekciją (lodžijoje) - 20 Eur; stalą pusapvalį rudos spalvos (lodžijoje) - 10 Eur; televizorių „LG“ - 200 Eur; garso kolonėlę „JBL“ (atsakovo jau pasiimta iš buto) - 250 Eur; nano šluosčių komplektą - 250 Eur; iš viso turto už 950 Eur.

7) Priteisti atsakovui S. P. iš ieškovės D. P. 17779 Eur (kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Išdėstyti kompensacijos mokėjimą 2 metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 740,79 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

8) Priteisti ieškovei D. P. iš atsakovo S. P. 2000 Eur kompensaciją už sumažintą bendro turto dalį.

9) Nustatyti, kad prievolę AB „Swedbank“ pagal 2014 m. gegužės 30 d. kredito sutartį Nr. 14-041333-FA (toliau – Kredito sutartis) po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdo ieškovė D. P., tačiau ši prievolė išlieka solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

10) Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Dėl nepilnamečių vaikų L. P. ir E. P. klausymo patikslintame ieškinyje nurodyta, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi vaikai niekada nebuvo ilgesniam laikotarpiui išsiskyrę su ieškove, o ir jų tarpusavio santykiai ypač artimi ir ji sugebės užtikrinti tinkamas jų gyvenimo sąlygas. Dėl to, nustačius nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas privalo teikti jiems išlaikymą, todėl atsižvelgiant į skiriamas išlaidas vaikų lavinimui, ugdymui, laisvalaikiui, mitybai, aprangos ir avalynės įsigijimui, į nepilnamečių vaikų amžių, valstybės gaunamą paramą, į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, gauna pakankamas pajamas, į tai, jog išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, prašo teismo priteisti nepilnamečių vaikų L. P. ir E. P. išlaikymui iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Patikslintame ieškinyje plačiau pažymima, kad dukros L. P. 8 metų amžiaus mergaitės, lankančios (duomenys neskelbtini), 2 klasę išlaikymui reikalinga apie 600 Eur per mėnesį, juos paskirstant sekančiai: maistui - 200 Eur, vaistams, vitaminams - 20 Eur, dantų gydymas, kineziterapeuto paslaugos - 30 Eur; aprangai, avalynei - 80 Eur, higienos reikmenims - 30 Eur, patalynės, rankšluosčių atnaujinimui - 10 Eur; mokymosi reikmenims - 30 Eur, dailės mokyklai - 25 Eur (8 Eur mokestis ir 17 Eur priemonės), įmokos pagal investicinio ir gyvybės draudimo sutartis - 60 Eur, būsto išlaikymo išlaidoms: vasaros sezonu metu apie 140 Eur per mėnesį, o 1/3 dalis paslaugų apie 47 Eur, šildymo sezono metu apie 230 Eur per mėnesį, o 1/3 dalis paslaugų apie 77 Eur, telefono ryšio paslaugoms - 5 Eur, laisvalaikiui, kultūriniams renginiams, draugų gimtadieniams - 50 Eur, transporto išlaidoms - 20 Eur. Tuo tarpu dukros E. P. 5 metų amžiaus mergaitės, lankančios Rokiškio lopšelį - darželį „Nykštukas“, išlaikymui reikalingas apie 600 Eur, ją paskirstant sekančiai: maistui - 200 Eur, vaistams, vitaminams - 20 Eur; dantų gydymui - 20 Eur; aprangai, avalynei - 80 Eur, higienos reikmenims - 30 Eur, patalynės, rankšluosčių atnaujinimui - 10 Eur, mokestis už darželį - 26 Eur, muzikos būrelis - 5 Eur, lavinimo knygelės, žaislai - 20 Eur, įmokos pagal investicinio ir gyvybės draudimo sutartis - 60 Eur, būsto išlaikymo išlaidoms vasaros sezonu metu apie 140 Eur per mėnesį, o 1/3 dalis paslaugų apie 47 Eur, šildymo sezono metu apie 230 Eur per mėnesį, o 1/3 dalis paslaugų apie 77 Eur, telefono ryšio paslaugoms - 5 Eur, laisvalaikiui, kultūriniams renginiams, draugų gimtadieniams - 50 Eur transporto išlaidoms - 20 Eur. Tuo tarpu ieškovės mėnesinės gaunamos pajamos siekia apie 900 Eur, kadangi teikia grožio paslaugas pagal verslo liudijimą. Taip pat gauna iš valstybės išmokas vaikams nuo 2022 m. liepos 1 d. po 127,88 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Be to, vaikus padeda išlaikyti ieškovės tėvai, nes atsakovas 2022 m. birželį ir liepą išlaikymo vaikams visiškai neteikė, 2022 m. rugpjūtį sumokėjo tik 200 Eur per mėnesį abiem vaikams, 2022 m. rugsėjį - 200 Eur abiem vaikams, 12 Eur vaikų vaistams ir 70 Eur L. P. pratyboms mokyklai, o 2022 m. spalį - 400 Eur. Tuo tarpu atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) yra komandiruojamas į Daniją. Jo vidutinės mėnesinės gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos nuo 2022 m. birželio iki 2022 m. lapkričio yra 2342 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Taip pat atsakovas gauna „SODRA“ išmokas (pareigūnų pensiją) vidutiniškai po 223 Eur per mėnesį. Atsakovas dar turi pilnametę dukrą A. M. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai moka išlaikymą po 250 Eur per mėnesį, todėl tokio paties dydžio išlaikymą atsakovas privalo teikti ir jos nepilnametėms dukroms. Be to, patikslintame ieškinyje nurodyta ir dėl susidariusio nepilnamečių vaikų L. P. ir E. P. išlaikymo įsiskolinimo, pažymint, kad 2022 m. birželio-spalio mėn. laikotarpiu atsakovo mokamo išlaikymo nepakanka vaikų poreikių tenkinimui, todėl susidaręs išlaikymo įsiskolinimas nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. sudaro 1618 Eur sumą, t. y. 1000 Eur už 2022 m. birželio-liepos mėnesius (500 Eur x 2); 300 Eur už 2022 m. rugpjūčio mėn. (500 Eur - 200 Eur); 218 Eur už 2022 m. rugsėjo mėnesį (500 Eur - 282 Eur) ir 100 Eur už 2022 m. spalio mėn. (500 Eur - 400 Eur). Be to, patikslintu ieškiniu pageidaujama kad būtų nustatyta konkreti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. P. ir E. P. tvarka, kadangi tarpininkaujant Skyriui, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 30 d. iki teisme bus patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka, bendru sutarimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos atsakovas nesilaiko..

Dėl bendro sutuoktinių dalintino turto ir prievolių patikslintame ieškinyje nurodyta, kad atsižvelgus į tai, kad Buto, kurio vidutinė rinkos vertė 51000 Eur, negalima padalinti natūra į du skirtingus objektus, į tai, kad atsakovas komandiruočių metu gyvena Danijoje, o su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, kurių gyvenamoji vieta yra šiame bute, todėl Butą prašo priteisti jai natūra. Taip pat, ji po santuokos nutraukimo grąžins likusį kreditą pagal Kredito sutartį AB „Swedbank“. Taip pat patikslintame ieškinyje nurodytas ir konkretus santuokos metu įgyto kilnojamojo turto padalinimo natūra būdas, nurodant konkretų turtą, kuris priteistinas atitinkamai ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Kadangi bendras sutuoktinių turtas yra Butas ir kilnojamasis turtas, kurių bendra vertė 52900 Eur, dalintino turto suma mažintina neišmokėta kredito suma AB „Swedbank“, kuri 2022 m. spalio 15 d. yra 15441,95 Eur ir kurią ieškovė įsipareigoja grąžinti kreditoriui. Tokiu būdu ieškovei atitenka turto už 51950 Eur, o atsakovui už 950 Eur, todėl ieškovė sutinka išmokėti atsakovui 17 779 Eur (37458 Eur : 2 – 950 Eur) kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Taip pat atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, ji kiekvieną mėnesį turės mokėti kredito įmoką bankui po 95,07 Eur, ieškovė kompensaciją atsakovui galės išmokėti dalimis, mokėdama po 740,79 Eur kas mėnesį per 2 metus laiko.

Dėl kompensacijos už turto sumažinimą patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovės su atsakovu nesutarimai prasidėjo 2019 metais ir buvome pradėję santuokos nutraukimo procesą, tačiau atsakovas be ieškovės sutikimo, siekdamas sumažinti bendrąja jungtine nuosavybe valdomą turtą, 2002 m. gamybos automobilį „MERSEDES BENZ ML270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 8 d. dovanojimo sutartimi perleido savo motinai M. P. ir nors šis automobilis perleistas atsakovo motinai, juo toliau naudojasi atsakovas. Kadangi tokio automobilio kaina nuo 3449 iki 4400 Eur pagal autoplius.lt skelbimus (vidutiniškai perleistas automobilis kainuoja 4000 Eur), ieškovei priteistina 2000 Eur kompensacija už sumažinto turto dalį.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovė su atsakovu yra darbingi, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja ir atsakovui išlaikymas taip pat nereikalingas.

Priešieškinyje dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pagrindo atsakovas sutinka, kad jo ir ieškovės santuoka būtų nutraukta, tačiau nesutinka su ieškovės nurodytomis jų santuokos iširimo priežastimis, kadangi jų santuoka yra faktiškai iširusi dėl ieškovės kaltės, kuri pasireiškė ieškovės santuokine neištikimybe. Atsakovo su ieškove nesutarimai prasidėjo 2019 metais, kai jam grįžus iš komandiruotės į namus pastebėjo, jog pasikeitė ieškovės elgesys, t. y. ji pasidarė irzli, nervinga, be jokios priežasties pradėjo jam priekaištauti dėl įvairių smulkmenų kiekvienoje buitinėje situacijoje kėlė konfliktą, dar vėliau pareiškusi, kad išeina gyventi kitur. Dėl pasikeitusio žmonos elgesio, t. y. nuolatinių išvykimų, nesakant kur, padažnėjusio alkoholio vartojimo su draugėmis, vengimo suartėti, juto, jog jos gyvenime yra atsiradęs kitas vyras. Daug kartų bandyta nesėkmingai kalbėtis, siūlyta spręsti jų šeimos problemas, bet ji visiškai nesileido į kalbas. Pastebėjo, jog žmona pastoviai su kažkuo susirašinėja, slaptai su kažkuo kalba, užsidariusi tualete ar išeidama į kitą kambarį, o vakarais vis išvykdavo iš namų nieko nesakius. Vieną vakarą, žmonai grįžus į namus iš išgertuvių su draugais, ji atsigulė ir tuomet, paėmęs jos telefoną, aptiko įtartiną susirašinėjimą bei fotonuotraukų siuntinėjimą tarp žmonos ir jos tuometinio sporto trenerio E. M.. Iš šio susirašinėjimo matyti, jog žmona dega dideliu noru susitikti su juo, siūlo susitikti kavos, prašosi į svečius (kaip pasidomėjau, tuo metu E. M. buvo išvykęs gyventi į Kauną), kalba apie „bučinius", „aistrą", klausia jo „Norėtum kad dabar šalia gulėčiau", o šiam atsakius „gal ne šalia, o...”, ši atsako „oooo, ant ar po?", t. y. iš susirašinėjimo akivaizdu, jog ieškovė kalba su juo apie intymius tarpusavio santykius. Vėliau, suruošus dokumentus skyryboms, ieškovė apsiramino ir jų bendras gyvenimas tęsėsi. 2022 m. kovo mėnesio pradžioje sužinojo, kad ieškovė, po Kaune vykusio makiažo konkurso, grįžusi į Rokiškį, nebeužvažiavo pas vaikus, vaikus prižiūrėjo jos motina J. B., ieškovės telefonas buvo išjungtas ir jis nežino, kur ji buvo dingusi nuo 18.00 val. vakaro iki pat kitos 14.45 val., kai jam parašė tik tai, kad jos telefonas buvo išsikrovęs ir kad ji dabar jau važiuoja namo. 2022 m. kovo 6 d. vakare atsakovui grįžus iš komandiruotes į namus, pastebėjau, kad žmonos elgesys yra neadekvačiai pasikeitęs, t. y. ji pastoviai buvo nepatenkinta, kažkokia susimąsčiusi, vengė bendrauti, o 2022 m. kovo 8 d. ryte vonios kambaryje ji iš niekur nieko pradėjo šaukti ant atsakovo, rėkti, kaltinti kažkuo ir užsidarė kambaryje. Tuo tarpu kaimynai jam pasakojo, jog kai jis būdavo išvykęs į komandiruotę, prie jo namų rytais nuo 9 val. iki 11 val. dažnai stovėdavo baltos spalvos „BMW“ automobilis ir išsiaiškinau, kad jis priklauso O. L., kurio sporto klube sportuoja ieškovė. Dėl to, jam labai suprastėjo savijauta, pakriko nervinė būklė, labai stipriai krito svoris, nerviniu pagrindu jam surakino nugarą, ko pasekoje jis nukrito ant grindų, tačiau ieškovė juo nepasirūpino ir pasiūlė išsikviesti greitąją pagalbą pačiam, ką jis ir padarė, ko pasekoje buvo išvežtas gytis į Nervų skyrių, žmona jo nelankė ligoninėje ir dar palikusi vaikus pas draugę, nuvyko ilsėtis į „Žiogelio” poilsiavietę. Dar daugiau, vaikai jam yra sakę: „kai dėdė T. atvyksta pas mus į namus, mama liepia eiti į kambarį ir nesirodyti", o T., kuris yra ieškovės kalonektikos treneris, taip pat vaikai yra pasakoję ir apie kitus svetimus dėdes jų namuose, kai nebūdavo atsakovo. Toliau ieškovės elgesys pasidarė identiškas ankstesniam, kai ji buvo neištikima jam, o patikrinus vaikų telefonus, kurie buvo prijungti prie ieškovės paskyros, pamatė susirašinėjimą su O. L., kuriam ieškovė siuntinėjo savo nuotraukas, įskaitant ir nuogos, o viename iš pranešimų O. L. ieškovei rašė: „negalėjau nuleisti akių nuo tavęs, norėjau liesti, glostyti”, „Aš kaip želiniai babausiukai dreba ir ispliuksta, išskysta, tai su manimi taip buvo dabar atsisėdus prisiglaudus apsikabinus liečiant tavell", o ieškovė jam rašė: „Meilybė tu mana". Vėliau, vasarą ieškovė išvyko į Italiją, o jų automobilyje „Chevrolet Captiva“ porankyje atsakovas rado raktų pakabuką: „Nesvarbu kur, svarbu su tavim”, o giliau porankyje - į maišelį susuktą nėštumo testą. Kadangi jie iki to momento lytinių santykių neturėjo apie pusę metų, akivaizdu, jog nėštumo testas ieškovei buvo reikalingas pasitikrinti galimą nėštumą nuo kitų vyrų. Tuo tarpu išvykusi į Italiją ieškovė vangiai bendravo su atsakovu ir vaikais, o grįžusi iš Italijos ir vaikus palikusi pas draugę, pati praleido naktį neaišku. Atsakovo kantrybė baigėsi, kai ieškovė, pamelavusi, jog vėl išvyksta dviem savaitėm į Italiją, išvyko į Airiją, kur ji kartu su savo meilužiu šventė ieškovės gimtadienį, kadangi iš ieškovės atsiųstų fotonuotraukų buvo matyti, jog ji yra Airijoje, o vėliau vaikų telefone rado netgi jos paieškas internete prieš kelionę bei skrydžio pasą. Be to, sužinojo ir tai, jog ieškovė taip pat artimai bendrauja su A. Ž., gyvenančiu Kavoliškyje, kuris taip pat dažnai atvykdavo į jų namus, kai atsakovas tik išvykdavo į komandiruotę ar ieškovė pas jį išvykdavo visam savaitgaliui kartu su vaikais, o vaikai pasakojo, jog būnant pas jį, „mama gulėdavo su dėde vienoje lovoje po ta pačia kaldra”. Gyvenant santuokoje su ieškove, būdavo ir kitų momentų, kurie rodė ieškovės nelojalumą, t. y. vasaromis ieškovė su draugais organizuodavo iškylas su baidarėmis, kai atsakovo nebūdavo namuose, o tokių iškylų metu ji palapinėje miegodavo su kitu vyru, o ji atsakydavo, kad „jis tik draugas, beveik kaip brolis". Remiantis tuo, iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog ieškovė buvo nelojali ir neištikima atsakovu, dėl ko iširo jų šeima.

Dėl žalos atlyginimo priteisimo priešieškinyje nurodyta, kad ieškovės teisės ir moralės požiūriu nepriimtinas elgesys sukėlė atsakovui stiprius neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, ieškovės neištikimybė sužlugdė jo turėtus su santuoka susijusius lūkesčius, todėl iš ieškovės prašoma tik dalies patirtos žalos atlyginimo, t. y. 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo priešieškinyje nurodyta, kad po bylos užvedimo teisme ieškovė ėmė riboti atsakovo teisę bendrauti su vaikais, nuteikinėti vaikus prieš jį, todėl tarpininkaujant Skyriaus darbuotojai tarp ieškovės ir jo buvo pasirašyta laikina mano bendravimo su vaikais tvarka, kurioje jis sutiko su kai kuriais nelogiškais ieškovės reikalavimais, kaip, pvz. bendrauti su vaikais konkrečioje vietoje, su vaikais bendrauti tik konkrečiu ieškovės nurodytu laiku ir pan.), kadangi norėjo kuo greičiau išspręsti susidariusią jo ir vaikų teises akivaizdžiai pažeidžiančių situaciją ir nepertraukiamai bendrauti su vaikais. Atsižvelgiant į tai, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas byloje yra tikslingas, prašo teismą patvirtinti jo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, kuri labiausiai atitinka tiek vaikų, tiek jo interesus, o taip pat nepažeidžia ir jokių ieškovės teisių.

Dėl kompensacijos už automobilį „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimo priešieškinyje nurodoma, kad 2019 m. rudenį atsakovas su ieškove nusprendė nusipirkti automobilį šeimos reikmėms, rugsėjo mėnesį, man būnant komandiruotėje, paskambino ieškovė ir nurodė, jog rado jai patinkantį šį automobilį už 6500 Eur ir davė jai leidimą jį įsigyti iš savo sukauptų santaupų. 2020 metais sužinojo, jog šį automobilį ieškovė nupirko savo tėvo J. B. vardu, nors automobilis buvo įsigytas už jų pinigus ir buvo skirtas tik jų šeimai, ką žino ne tik ieškovė ir jos tėvai, juolab šiuo automobiliu naudojasi tik ieškovė ir atsakovas, tačiau jo draudimo įmokas moka ieškovė. Kadangi šio automobilio dabartinė kaina sudaro 7250 Eur, tad ieškovė privalo išmokėti 3625 Eur kompensaciją. Tuo tarpu dėl kompensacijos už Sklypą priteisimo priešieškinyje nurodoma, kad 2019 m. metais atsakovas su ieškove nusprendė nusipirkti sodą, kuriame ketino pasistatyti sodo namelį, kur jie leistų laiką vasarą, todėl jie susirado už 1000 Eur parduodamą Sklypą, kuris taip pat buvo perkamas jam būnant komandiruotėje. 2020 metais sužinojo, kad Sklypą žmona nupirko savo mamos vardu. Paklausus, dėl ko ieškovė jam privalo išmokėti 500 Eur kompensaciją. Tuo tarpu dėl kompensacijos už Sklype esančio statinio priteisimo priešieškinyje nurodoma, kad 2020 metais ieškovė ir atsakovas pradėjo sodo namelio statybas su priestatu. Namelio statyboms samdė ieškovės tėvą J. B. bei jos brolį J. B., kadangi jie pagal patentus užsiima statybos darbais. Už kiekvieną darbo dieną mokėjo po 50 Eur kiekvienam. Taip pat samdė techniką statybvietės išlyginimui, elektros įvado iškasimui, įvažiavimo aikštelės nukasimui, pirko 23 priekabas „statybinio grūzo". Pats atsakovas rankomis kasė tranšėjas namo pamatams, padarė pamatų klojinius, vežė žvyrą į namelio vidų, lygino grindų pagrindą, išvedžiojo namelyje kanalizacijos sistemą, padarė išvedimą į išorę. Visos medžiagos buvo perkamos iš atsakovo ir ieškovės bendrų šeimos lėšų. Ieškovės rezgamą apgaulę dėl sodo pradėjo suprasti tik 2023 metais, kai ji atsiuntė žinutę: „Aš taip noriu sodą greičiau pasibaigti. Ir L. labai nori”. Vėliau, tarp jų kilus žodiniam ginčui dėl to, jam ieškovė pervedė 180 Eur sumą, nurodydama, jog tai yra „už putų polisterolį”. Sklype esantis statinys šiuo metu nėra pabaigtas statyti, tačiau yra pastatytos sienos, uždengtas stogas, padaryta išorės apdaila ir t.t., o jo vertė yra ne mažesnė nei 12 000 Eur. Namelis nėra įregistruotas nei ieškovės, nei jos mamos vardu, tačiau jis yra sukurtas atsakovo su ieškove lėšomis ir jo darbu, todėl jis laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, ką puikiai žino ne tik ieškovė ir jos tėvai, tačiau taip pat ir visi jų pažįstami, sodo kaimynai ir draugai. Atsižvelgiant į tai, kad neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre turtas taip pat gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalytas, prašo teismą pripažinti Sklype pastatytą sodo namelį ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe, priteisiant jį ieškovei, o atsakovui išmokant 6 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

Dėl kompensacijų už prievolių vykdymą priteisimo priešieškinyje nurodyta, kad nors ieškovė prašo paskolos pagal Kredito sutartį mokėjimą priskirti jai, tačiau jos įmokų ji nemoka, o 2022 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais už paskolą atsakovas sumokėjo po 95,07 Eur kas mėnesį, tad ieškovė jam turi kompensuoti 47,53 Eur už rugsėjo mėnesį bei 190,14 Eur už spalio - lapkričio mėnesį sumokėtas banko paskolų įmokas. 2023 m. gruodžio - 2023 m. vasario mėnesiais atsakovas sumokėjo bankui po 114,78 Eur kas mėnesį, tad ieškovė man turi kompensuoti 344,34 Eur už šį laikotarpį, o bendra ieškovės kompensuotina suma už mano atliktas įmokas bankui pagal Kredito sutartį iki šio momento sudaro 582,01 Eur. Be to, su Kredito sutartimi yra susieta ir Draudimo sutartis, pagal kurią kiekvieną mėnesį buvo mokama vidutiniškai po 8,18 Eur įmokas, o naudos gavėjas yra AB „Swedbank”. Ieškovė turi mokėti šias su paskola susietas įmokas, o už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. vasario mėn. kompensuoti jam 50,50 Eur.

Tretysis asmuo J. B. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad automobilį „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo tik todėl, kad norėjo padėti dukrai, nes jai buvo sunku finansiškai. Prieš šio automobilio pirkimą, jį buvo nuvykę apžiūrėti dukra su Ž., tačiau šio automobilio pirkimo-pardavimo sandorio metu jis buvo su dukra ir už jį sumokėjo jis iš bendrų su žmona santaupų. Šiuo automobiliu ir šiuo metu naudojasi dukra daugiausiai, o jis juo važiuoja tik, kai reikia. Tuo tarpu dėl Sklype esančio namo statybos pažymėjo, kad šis statinys buvo statomas jo (J. B.) šeimos poreikiams, o atsakovas tik padėjo kloti šio statinio pamatus, apšiltinimo vatą ir pūtų polistirolį sudėti namo sienose, išvedžioti kanalizaciją, tvarkyti statybos teritoriją. Atsakovas dirbo šiuos darbus, kaip ir visa šeima, susibūrusi į pagalbą. Taip pat atsakovas nepirko jokių statybinių medžiagų, išskyrus armatūrą ir pūtų polistirolį, tačiau už pastarųjų medžiagų įsigijimą dukra grąžino atsakovui pinigus. Tuo tarpu dėl atsakovo minimų daiktų pasidalinimo pažymėjo, kad atsakovo minima žoliapjovė priklauso jam (J. B.), nes pirkta už jo su žmona lėšas, tačiau žoliapjovė buvo sugedo, todėl prieš pusmetį nuvežė į metalo laužą. O balta odiniai baldai (du foteliai ir sofa), komoda salone (rudos spalvos) spinta koridoriuje, pakabinama spintelės su veidrodžiu vonioje yra parvežti iš Švedijos ir jo dovanoti asmeniškai dukrai. Tuo tarpu nieko negali nurodyti dėl ieškovės ir atsakovo santuokos iširimo priežasčių, nors ieškovė buvo sakiusi jam ne kartą, kad atsakovas yra grubus, rėkia ant vaikų.

Tretysis asmuo J. B. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad būtent su vyrų nusprendė pirkti automobilį ir duoti naudotis dukrai, kadangi ji sakydavo, kad ankstesnis jos automobilis nuolat gėsdavo, ji augino mažus vaikus. Automobilis „Chevrolet Captiva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirktas už bendrus su vyru pinigus, sumokėjus už jį 4500 Eur. Daugiau detalių papasakoti negali, nes šio automobilio pirkimo procese dalyvavo jos vyras. Šiuo automobiliu naudojasi ir vyras iki šiol kartu su dukra, ją vyras automobiliu vežioja, kur reikalinga. Tuo tarpu dėl Sklypo įsigijimo nurodė, kad jis įsigytas taip pat už bendrus su vyru pinigus, nes norėjo gyventi ramesnėje vietoje, jiems gyvenant bute tuo metu. Už jį sumokėjo 1000 Eur, perduodant atitinkamą pinigų sumą pas notarę pardavėjai, nors dėl Sklypo įsigijimo derėjosi jos vyras. Tuo tarpu dėl Sklype esančio statinio pažymėjo, kad jį statė visa šeima, t. y. ji pati, jos vyras, sūnus už jos su vyrų bendras santaupas. Atsakovą matė prie statybos darbų, kai buvo vežamas statybinis „grūzas“, kadangi tuo metu talkoje dirbo visa šeima, taip pat kai buvo atliekami santechnikos darbai. Daugiau apie atsakovo dalyvavimą šio statinio statybos darbuose negali nurodyti, kaip ir tai, ar jis pirko kokias tai statybines medžiagas, kadangi šiuos klausimus sprendė jos vyras. Už atsakovo atliktus statybos darbus nebuvo atsiliginta, kadangi jie buvo šeima ir vienas kitam padėjo, t. y. ji pati prižiūrėdavo dukros vaikus, kai reikėdavo, atsakovui yra leidusi ir vaistus. Nemano, kad šio statinio vertė siektų 12000 Eur, kadangi dalis statybinių medžiagų, kaip pvz. langas, buvo gauta nemokamai. Tuo tarpu dėl ieškovės ir atsakovo santuokos iširimo priežasčių nurodė tik tai, kad matydavo jų dažnus šeiminius barnius, buvo mačiusi prieš gal tris metus ir mėlynę ant dukros skruosto, kuri atsirado dėl atsakovo kaltės.

Išvadą teikianti institucija - Skyrius 2022 m. lapkričio 21 d. išvadoje Nr. 7SD-8208 dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo nurodė, kad pagal 2022 m. lapkričio 21 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 7ŠTA-157 Skyriaus darbuotoja 2022 m. lapkričio 16 d. apsilankė ieškovės D. P. gyvenamojoje vietoje adresu – (duomenys neskelbtini) ir padarė išvadą, kad ieškovės gyvenamoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas kartu su šeima nebegyvena. Iki 2022 m. lapkričio 21 d. galimų vaiko teisių pažeidimų šeimoje nenustatyta, šeimai atvejo vadyba netaikoma, socialinės paslaugos neteikiamos. Ieškovė dirba pagal verslo liudijimą, bendros šeimos pajamos sudaro apie 855,76 Eur/mėn. L. P. mokosi (duomenys neskelbtini), 2 a klasėje. E. P. lanko (duomenys neskelbtini). Apibūdinat vaikų sveikatos būklę, jų užimtumą, vaikų motina nurodė, kad dukra E. yra sveika. L. dėl greito augimo skauda kojas. Kad palengvinti simptomus, lankosi pas masažistę. Atlikti 6 masažai, kurie kainavo 150 Eur. Po trijų savaičių, reikės dar trijų masažų, kurie kainuos 75 Eur. Be to, L. reikalingos ortodonto paslaugos. Pagal gydytojo išrašytą siuntimą vyks į Panevėžį. Mergaitėms specialieji ugdymosi poreikiai nenustatyti. E. darželyje lanko muzikos ir krepšinio būrelius. L. mokykloje lanko sporto ir muzikos būrelius, o (duomenys neskelbtini) dailės mokyklą. Kalbant apie šalių nepilnamečius vaikus, ieškovė paaiškino, kad atsakovas didžiąją laiko dalį praleidžia dirbdamas užsienyje, su vaikais bendrauja pagal savo galimybes. Dėl bendravimo susitarti tarpusavyje ne visada pavyksta, ima priekaištauti, kad jam draudžiama bendrauti su vaikais ir pan. Paskutinį kartą dukras bendravimui buvo pasiėmęs liepos mėnesio viduryje pusdieniui, o 2023 m. rugsėjo 1 d. dalyvavo vaikų rugsėjo pirmosios šventėje. Su L. bendrauja telefonu, buvo susitikęs trumpam pokalbiui. Apibūdinat vaikų prieraišumą prie tėvų bei šeimos narių tarpusavio santykius, ieškovė nurodė, kad L. labiau prisirišusi prie jos, o E.vienodai reikia abiejų tėvų. E. yra labai svarbūs namai, ji prisirišusi prie namų aplinkos. Stebimas labai glaudus ryšys tarp abiejų seserų. Abi kartu žaidžia, eina praustis, viena kitai padeda, padeda mamai buityje. Pažymima, jog atsakovas nurodytoje deklaruotoje gyvenamoje vietoje negyvena. Skyriaus surinktais duomenimis, nepilnametės L. P. ir E. P. gyvena su motina. Būtent vaikų motina rūpinasi kasdiene vaikų priežiūra ir auklėjimu, jų kasdienių poreikių patenkinimu. Pagal ieškovės pateiktą informaciją, atsakovas dirba užsienyje, vaikų gyvenime ir auklėjime dalyvauja epizodiškai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei nesant duomenų, kad vaikų motina D. P. negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnametėmis dukromis, Skyriaus vertinimu, geriausius vaikų interesus atitiktų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina ieškove D. P.. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad nepilnamečių vaikų L. P. ir E. P. detalios bendravimo tvarka su jų tėvu S. P. nėra tikslinga nustatyti, tačiau apsilankymo šeimoje metu, paaiškėjo, jog situacija yra pasikeitusi. Tarp šalių ėmė kilti nesutarimai dėl bendravimo su vaikais, ne visada pavyksta susitarti, atsakovas priekaištauja ieškovei, jog ji trukdo jam bendrauti su vaikais. Nors šalys nesikreipė į Skyrių dėl bendravimo su vaikais tvarkos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatymo, tačiau siekiant išvengti ginčų ir nesutarimų ateityje, Skyrius rekomenduoja šalims aptarti ir nustatyti detalią tėvo bendravimo su vaikais tvarką. Tuo tarpu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo išvadoje nurodyta, kad ieškovė ieškinyje nurodo detalius vaikų, o ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo suma jų kiekvienam vaikui po 250 Eur, nesudaro net pusės minimalios mėnesinės algos vienam vaikui. Skyrius, įvertinęs ieškinyje nurodytus, bei rašytiniais įrodymais pagrįstus vaikų poreikius, neturi pagrindo nesutikti su prašoma pinigų suma vaikų poreikiams patenkinti. Skyrius neturi konkrečių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau Skyriaus gautais duomenimis, atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, dirbantis ir gaunantis su darbo santykiais susijusias pajamas ir daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų atsakovas neturi. Atsižvelgiant į tai, Skyriaus vertinimu, išlaikymas nepilnametėms L. P. ir E. P. turi būti priteistas proporcingai jų atsakovo S. P. turtinei padėčiai.

Skyriaus atstovė teismo posėdyje pateiktą išvadą patvirtino ir papildomai patvirtino, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas kiekvienam vaikui po 250 Eur yra pagrįstas ir atitinka vaikų realius poreikius bei interesus. Tuo tarpu priešieškinyje nurodyta atsakovo bendravimo tvarka su vaikais yra detalesnė, todėl tikslinga ja vadovautis, juolab atsakovo siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos 3.1.1. ir 3.1.2. sąlygos, dėl kurių kilo ginčas byloje, iš esmės atitinka vaikų interesus.

Liudytoja D. S. teismo posėdyje parodė, kad ieškovė, anksčiau pravažiuodama pro jos turimą sodą, klausinėjo, ar ji (liudytoja) neparduoda Sklypo, tačiau tik vėliau ji nusprendė tai padaryti, kai nebegalėjo juo rūpintis. Po dviejų metų Sklypo nepardavus už 2000 Eur, kainą nuleido ir sutarė su J. B. parduoti jam Sklypą už 1000 Eur. Tuo metu nebuvo kalbos kam įsigijimas sklypas, tačiau J. B. prašė pasirašyti su juo susitarimą, kad liudytoja gretimais turimą kitą sodo sklypą taip pat parduos jam. Vėliau, pas notarę pasirašius Sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, dalyvavo tik J. B., kuri ir sumokėjo jai grynais pinigais už parduodama Sklypą. Patvirtino, kad nei viename šio Sklypo pirkimo-pardavimo proceso etape nedalyvavo ginčo šalys. Dar vėliau, matydavo Sklype vykstančias statybas, būdavo ten organizuojamos talkos statybos darbams atlikti, kuriose dalyvaudavo ir atsakovas.

Liudytojas Ž. D. teismo posėdyje parodė, kad prieš kelis metus ieškovei sugedus jos automobiliui, jis ieškovę suvedė su draugu, kuris pardavinėja automobilius, o vėliau buvo nuvykęs apžiūrėti ketinamo pirkti automobilio „Chevrolet Captiva“, kurio vertė buvo apie 5000 Eur. Dėl šio automobilio buvo bendravęs su ieškove bei lyg ir su atsakovu, tačiau jam nėra žinoma, kokiam tikslui šis automobilis buvo įsigytas, juo naudojasi kaip ir visa jų šeima. Taip pat matydavo, kaip po sodo sklypo įsigijimo ten po truputį pagrinde ieškovės tėvas ir brolis ten statė namą, nors ir atsakovas prie statybos darbų prisidėdavo ir jų ten visa šeima dirbdavo prie statybų, kaip ir jis pats kažkokius statybos darbus buvo atlikęs. Be to, pas jį garaže buvo laikoma ir žoliapjovė, kuria naudodavosi ieškovė, jos tėvas bei atsakovas, tačiau šį pavasarį šią žoliapjovę išsivežė, tačiau nematė kas.

Liudytojas Ž. L. teismo posėdyje aprodė, kad jos vyras O. L. 2023 m. birželio 4 d. pasakė, kad nori skirtis su ja, gyventi kitaip ir išsikraustė iš namų gyventi atskirai nuomojamame bute. Vėliau, 2023 m. birželio 24 d., jai išvykus į Ispaniją darbo reikalais, jai išaiškėjo visa tiesa apie vyro tokį elgesį – kolegės jai pasakė, kad jos vyras susitikinėja su D. P.. Dar vėliau, internete pamatė nuotraukas, kuriose jos vyras su D. P. yra oro uoste, vėliau kartu ant skardžio Danijoje, kadangi dieną prieš jie buvo kartu išskridę pas jų bendrą draugą T. M., gyvenantį Danijoje. Pamena, kad ir anksčiau apie 2023 m. kovo mėnesį jai kaimynė R. B. yra sakiusi, kad O. L. automobilis nuolat, nuo 11.00 val. iki 15.00 val. stovėdavo prie D. P. laiptinės, adresu – (duomenys neskelbtini), ir jis būdavo pas ją visą tą laiką. Kaimynės draugė dar buvo mačiusi, kaip lėktuve, skrendant į Daniją, O. L. ir D. P. buvo apsikabinę ir grabaliojosi vienas su kitu. Dar anksčiau, 2022 m. liepos viduryje O. L. įtartinai išvyko dirbti į šiaurės Airiją ir nesutiko nei anksčiau grįžti namo, nei, kad pati liudytoja atvyktų pas jį. Tuo metu pamena, kad ir D. P. buvo nuotraukos internete iš Šiaurės Airijos, tai suprato, kad jie kartu ten leidžia laiką. Iš pradžių viską neigė, vėliau rašė jai, kad neitų liudyti į teismą šioje byloje, jis jaučiasi dėl to kaltas, buvo parašęs, kad ją apgaudinėja nuo 2020 m., tačiau nežino, ar tai juoko forma buvo parašyta. Vaikai, atrado, kad visi O. L. meilužių ir jų vyrų telefono numeriai užblokuoti jos telefone. Kitos moterys jai yra sakiusios, kad per O. L. vedamas treniruotes jis atvirai ir šlykščiai grabinėdavo D. P.. Dar ir vakar matė juos kartu važiuojančius O. L. automobiliu, ir vaikais matė juos kartu.

Byloje kilo ginčas dėl santuokos iširimo pagrindų, kadangi ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovas – dėl ieškovės kaltės. Ieškovė teigia, kad jų santuoka iširo dėl jų abiejų skirtingo požiūrio į daugelį dalykų, tarpusavio nesupratimo, skirtingų charakterių, kurių nepavyko suderinti. Pažymėjo, kad atsakovas turi liguistą pavydą ir norą kontroliuoti jos gyvenimą, nuolat ją persekiojant, tikrinant jos asmenines socialines paskyras, telefoną ir net įrengiant Buto koridoriuje lubose slaptą pasiklausymo ir vaizdo filmavimo įrangą. Taip pat pažymima, kad padažnėjo atsakovo alkoholio vartojimas, dėl ko namie buvo nesutarimai, o išgėręs atsakovas būdavo agresyvūs ieškovės ir vaikų atžvilgiu, 2017 m. rugsėjo mėn. atsakovas buvo net ir panaudojęs fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, o dar vėliau atsakovas pradėjo intensyviau naudoti psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu ir vaikų atžvilgiu, bendraudamas su dukromis pakeltu tonu ir bausdamas. Nuo 2022 m. balandžio mėn. atsakovas palaiko artimus santykius su L. G., pas kurią ir šiuo metu yra apsistojęs. Be to, kreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovas nuo 2022 m. birželio 24 d. paliko šeimos namus, nepilnamečius vaikus ir išvažiavo į darbą Danijoje ir į šeimos namus nebegrįžo, kaip nurodė teismo posėdžio metu, nematydamas tam reikalo. O ieškovė tinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinės pareigas, buvo lojali atsakovui, gerbė jį, mylėjo ir rūpinosi šeima. Tuo tarpu atsakovas byloje įrodinėja, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, t. y. tiek dėl jos nuolatinio netinkamo elgesio – nuolatinių konfliktų kiekvienoje buitinėje situacijoje, tiek ir dėl jos santuokinės neištikimybės net su keliais vyrais. Pastarąsias aplinkybes atsakovas įrodinėjo įvairiais byloje esančiais duomenimis ir šiomis aplinkybėmis: 1) ieškovės telefone aptiko intymų susirašinėjimą bei fotonuotraukų siuntinėjimą E. M.; 2) jam būnant komandiruotėje prie jo namų rytais stovėdavo baltos spalvos „BMW“ automobilis, priklausantis O. L., su kuriuo ieškovė romantiškai ir intymiai susirašinėjo bei kuriam siuntė savo nuogos nuotraukas; 3) vaikai buvo minėję apie ieškovės trenerį T.; 4) ieškovės naudojamo automobilio „Chevrolet Captiva“ porankyje atsakovas rado nėštumo testą, nors lytinių santykių su ieškove ilgai nebuvo turėjęs; 5) ieškovė buvo išvykusi į Airiją, kur ji kartu su O. L. šventė jos gimtadienį, kas buvo matyti iš jam siųstų nuotraukų ir pan. Liudytoja apklausta O. L. žmona Ž. L. taip pat teismui patvirtino aplinkybes dėl jos vyro artimą bendravimą su ieškove ir pastarąsias atsakovo nurodytas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Iš šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys nurodytų pareigų tinkamai nevykdė, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti.

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą už patirtus dvasinius išgyvenimus.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalių prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė „B.“, o atsakovui paliekama jo pavardė „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

Nagrinėjamu atveju tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimas yra apribotas dėl objektyvių priežasčių – atsakovo nuolatinių ir ilgalaikių išvykų dirbti į Daniją. Bylos duomenys patvirtina, kad abi ginčo šalys nori, kad skyrium gyvenantis tėvas bendrautų su savo nepilnamečiais vaikais, tačiau patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimuose nurodė skirtingas tokio bendravimo tvarkas. Vis dėlto, nagrinėjant bylą teisme ieškovė iš esmės neprieštaravo atsakovo priešieškinyje nurodytai jo bendravimo su vaikais tvarkai, išskyrus priešieškinio 3.1.1. ir 3.1.2. punktuose nurodytas sąlygas, dėl kurių ieškovė atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad tokiu būdu ieškovei nebelieka nei vieno savaitgalio pabūti su vaikais, jei atsakovas persikels dirbti į Lietuvą. Tuo tarpu dėl bendravimo darbo dienomis tarp jų kyla nesutarimų, nes numačius alternatyvią vaikų pasiėmimo vietą, atsakovas apie tai neinformuoja ieškovės. Taip pat teismas kreipia dėmesį į tai, kad Skyriaus atstovė teismo posėdyje siūlė vadovautis priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka, nes ji yra detalesnė ir labiau atitinka vaikų interesus. O dėl pastarųjų sąlygų Skyriaus atstovė teismui nurodė, kad vaikų interesus labiau atitiktų, jei vaikus iš jų ugdymo įstaigų pasiimtų ir jų tėvas, pasibaigus jų užsiėmimus. Remiantis tuo, teismas sprendžia, kad yra tikslinga patikslinti priešieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos 3.1.1. sąlygą, numatant pareigą atsakovui apie tai informuoti ieškovę telefono skambučiu arba SMS žinute. Toks šios sąlygos patikslinimas iš esmės atitinka ieškovės interesus. Taip pat teismas sprendžia palikti nepakeistą ir patvirtinti priešieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos 3.1.2. sąlygą ir nors ieškovė teismui nurodė dėl galimo jos interesų pažeidimo, jai neliekant savaitgalių bendravimui su vaikais, tačiau teismas kreipia dėmesį į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su ieškove, o tokia bendravimo tvarka yra taikoma atsakovo buvimo Lietuvoje laikotarpiu dėl jo nuolatinių ir ilgalaikių išvykų darbui į užsienį, todėl nėra pagrindo tokiems ieškovės teiginiams. Tuo tarpu ieškovės svarstymai į ateitį apie galimas situacijas, jei atsakovas nuspręstų dirbti Lietuvoje, dėl ko ji gali visai nebeturėti galimybių bendrauti su vaikais savaitgaliais, teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi teismo procesinio sprendimo pagrindinė paskirtis yra sureguliuoti šalių teisinį ginčą pagal esamas faktines aplinkybes, suteikiant jam sprendimo aiškumą. Vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos neįmanoma smulkiai reglamentuoti ilgam laikui į ateitį, nes gyvenimo situacijos ir vaikų poreikiai nuolat keičiasi, o toks teismo spendimas būtų sąlyginis.

Be to, šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais (vaiku) ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais (vaiku) ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų (vaiko) interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais (vaiku) tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų (vaiko) interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais (vaiku) tvarką.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikui dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikams teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodė, kad vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 600 Eur, o patikslintame ieškinyje nurodo tokius minimalius vaikų poreikius sudaro: 1) dukros L. P. 8 metų amžiaus mergaitės, lankančios (duomenys neskelbtini), 2 klasę išlaikymui reikalinga: maistui - 200 Eur, vaistams, vitaminams - 20 Eur, dantų gydymas, kineziterapeuto paslaugos - 30 Eur; aprangai, avalynei - 80 Eur, higienos reikmenims - 30 Eur, patalynės, rankšluosčių atnaujinimui - 10 Eur; mokymosi reikmenims - 30 Eur, dailės mokyklai - 25 Eur (8 Eur mokestis ir 17 Eur priemonės), įmokos pagal investicinio ir gyvybės draudimo sutartis - 60 Eur, būsto išlaikymo išlaidoms: vasaros sezonu metu apie 140 Eur per mėnesį, o 1/3 dalis paslaugų apie 47 Eur, šildymo sezono metu apie 230 Eur per mėnesį, o 1/3 dalis paslaugų apie 77 Eur, telefono ryšio paslaugoms - 5 Eur, laisvalaikiui, kultūriniams renginiams, draugų gimtadieniams - 50 Eur, transporto išlaidoms - 20 Eur; 2) dukros E. P. 5 metų amžiaus mergaitės, lankančios (duomenys neskelbtini), išlaikymui reikalinga: maistui - 200 Eur, vaistams, vitaminams - 20 Eur; dantų gydymui - 20 Eur; aprangai, avalynei - 80 Eur, higienos reikmenims - 30 Eur, patalynės, rankšluosčių atnaujinimui - 10 Eur, mokestis už darželį - 26 Eur, muzikos būrelis - 5 Eur, lavinimo knygelės, žaislai - 20 Eur, įmokos pagal investicinio ir gyvybės draudimo sutartis - 60 Eur, būsto išlaikymo išlaidoms vasaros sezonu metu apie 140 Eur per mėnesį, o 1/3 dalis paslaugų apie 47 Eur, šildymo sezono metu apie 230 Eur per mėnesį, o 1/3 dalis paslaugų apie 77 Eur, telefono ryšio paslaugoms - 5 Eur, laisvalaikiui, kultūriniams renginiams, draugų gimtadieniams - 50 Eur transporto išlaidoms - 20 Eur.

Pripažintina, kad įprastines nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, buities, higienos priemonių įgijimui, išlaidos vaiko laisvalaikiui. Nors atsakovas ir kėlė klausimą dėl kai kurių išlaidų pagrįstumo ir galimo neatitikimo jų turtinei padėčiai (vaikams vaistai ir gydymas yra kompensuojami, apranga ir avalynė nėra perkama kiekvieną mėnesį, investicinio ir gyvybės draudimų sutartys nėra reikalingos, o laisvalaikiui ir draugų gimtadieniams 50 Eur sumos taip pat nereikia), tačiau šių aplinkybių pagrįstumo atsakovas objektyviais ir leistinais įrodymais nepaneigė, tik išdėstė asmeninius vertinimus. Juolab ir Skyrius išvadoje ir Skyriaus atstovė teismui patvirtino, kad ieškovė ieškinyje nurodo detalius vaikų poreikius, šiuose duomenyse, atstovės vertinimu, nėra duomenų, kurie neatitiktų vaikų poreikių tenkinimo.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir sprendžia, kad išlaidų dydis neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos) (CK 1.5 straipsnis). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (CK 3.3 straipsnis).

Taigi, teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovės nurodyta 600 Eur suma reikalinga vaikų išlaikymui per mėnesį, įvertinant ir jų amžių (nedidelį tarpusavio metų skirtumą), lankomas ugdymo ir neformaliojo ugdymo įstaigas, yra užaukštinta, neprotingo dydžio ar aiškiai nepagrįsta (CPK 185, 187 straipsniai). Kadangi tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Tačiau konstatuotina, kad ieškovės nurodytų vaikų poreikiams reikalingų išlaidų dydžio ir pagrįstumo atsakovas nepaneigė nagrinėjamoje byloje (CPK 185 straipsnis). Dėl to, teismo vertinimu, visos patikslintame ieškinyje nurodytos sumos, skiriamos nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti yra pagrįstos ir protingos bei būtinos augančių nepilnamečių vaikų pilnaverčiam vystymuisi.

Atsakovas pakankamai jauno amžiaus, sveikas ir darbingas asmuo, turintis nuolatinį darbą bei stabilias pajamas, t. y. dirba (duomenys neskelbtini) ir yra komandiruojamas į Daniją, o 2022 m. jo darbo užmokestis sudarė 429 Eur per mėnesį ir papildomai jam darbdavys išmokėjo 1229 Eur per mėnesį, tačiau dienpinigiai yra skirti jo pragyvenimo išlaidoms užsienyje padengti komandiruotės metu, taip pat jis dar gauna 151 Eur dydžio pareigūnų pensijos išmoką. Vienas pagrindinių atsakovo argumentų dėl negalėjimo mokėti didesnio išlaikymo vaikams – mažos jo pajamos, tačiau pagal CK 3.199 straipsnį vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš tėvų darbo užmokesčio ir visų kitų jų pajamų rūšių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007 m., pažymėjo, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Todėl atsakovo gaunami komandiruotpinigiai, nors ir turi tikslinę paskirtį, yra laikytini kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl jų realios atsakovo mėnesinės pajamos padidėja. Pažymėtina, kad nors dienpinigiai ir nepriskiriami prie darbo užmokesčio, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dienpinigiai yra mokami nepriklausomai nuo to, kokios realios išlaidos (kurios kompensuojamos papildomai kaip komandiruotpinigiai) yra patiriamos komandiruotės metu, teismas ieškovo gaunamus dienpinigius laiko jo papildomomis pajamomis, atspindinčiomis jo realiai gaunamas pajamas, kurias jis gali naudoti savo nuožiūra, nebūtinai visus išleidžiant kelionės metu. Juolab teismui nebuvo įrodinėjama, kokios realios išlaidos patiriamos darbo užsienyje metu, o aplinkybė, kad atsakovas nesiekia gauti analogiško darbo Lietuvoje tik pagrindžia, kad ne visi jam mokami dienpinigiai yra panaudojami padengti jo pragyvenimo išlaidas ir gaunamos pajamos tenkina jo interesus. Taip pat atsakovas nurodė, kad turi dar vieną išlaikytinę – jau pilnametę dukrą A. M. P, gim. (duomenys neskelbtini), kuriai moka išlaikymą po 250 Eur per mėnesį, kas objektyviai mažina atsakovo galimybę mokėti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tačiau tai yra tik viena iš aplinkybių visumos, kurių pagrindu yra priimamas sprendimas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas šioje byloje nepilnamečiams vaikams. Dėl to, teismas, įvertinas darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę užtikrinti tinkamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Ieškovė paskirtina vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti 1618 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., pažymint, kad šiuo laikotarpiu atsakovo mokamo išlaikymo nepakako nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, todėl susidarė toks išlaikymo įsiskolinimas: 1000 Eur už 2022 m. birželio-liepos mėnesius (500 Eur x 2), 300 Eur už 2022 m. rugpjūčio mėn. (500 Eur - 200 Eur), 218 Eur už 2022 m. rugsėjo mėnesį (500 Eur - 282 Eur) ir 100 Eur už 2022 m. spalio mėn. (500 Eur - 400 Eur).

Šalys davė prieštaringus paaiškinimus dėl išlaikymo teikimo nurodytu laikotarpiu (CPK 185 straipsnis). Ieškovė duodama paaiškinimus teigė, kad ji ir atsakovas nuo 2022 m. birželio 24 d. gyvena atskirai ir nebevedė bendro ūkio ir tik minėtomis sumomis prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Atsakovo paaiškinimais, jų santuoka iširo tik 2022 m. rugpjūčio mėnesį, o iki tol jie vedė bendrą ūkį ir abu pagal savo išgales prisidėjo prie šeimos ir namų ūkio išlaikymo, nors teismui patvirtino, kad vasaros laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 24 d. iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio buvo išvykęs į užsienį dirbti. Tačiau, atsakovo teigimu, ir nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio jis ne tik pagal savo finansines galimybes pervedė ieškovei atitinkamas sumas vaikų išlaikymui, tačiau aprūpino vaikus drabužiais bei avalyne, pirko kitus daiktus, tad jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra, juolab skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą vaikams nuo 2022 m. birželio 1 d. nėra pagrindo. Vis dėl to, šiuo atveju pažymėtina, kad kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (kasacinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui pateikė objektyvius duomenis – banko mokėjimo nurodymus apie atsakovo pervedamas pinigines lėšas vaikų išlaikymui, o šie duomenys objektyviai pagrindžia, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. atsakovas nepakankamai prisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo, net ir būdamas užsienyje vasaros laikotarpiu, o po to ir nusprendus inicijuoti skyrybų procesą ir nebevesti bendro ūkio su ieškove, remiantis atsakovo paaiškinimais. Priešingai nei nurodė atsakovas - nagrinėjamu atveju nesprendžiamas klausimas, nuo kurio momento šalys nebevedė santuokinio gyvenimo, o teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu, atsakovui būnant užsienyje, o vėliau jau nebegyvenant su ieškove ir nepilnamečiais vaikais, atsakovas buvo tinkamai prisidėjęs prie vaikų poreikių tenkinimo. Pagrindo spręsti, jog atsakovas dukroms teikė tinkamą išlaikymą ieškovės nurodytu laikotarpiu, nėra (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Tuo tarpu teismas sutinka su atsakovo pastebėjimu, kad nuo 2022 m. birželio 24 d. jam išvykus į užsienį, iki tol atsakovas gyveno dar kartu su ieškove ir vedė bendrą ūkį, prisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo, ką patvirtino ir pati ieškovė, todėl nėra pagrindo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už 2022 m. birželio mėn.

Bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčo laikotarpiu vaikų išlaikymui buvo išleidžiama kita, nei ieškovės nurodyta 600 Eur suma, kuri nelaikytina neprotingai didele ar nepagrįstai užaukštinta. Be to, kaip jau minėta, atsakovas iš esmės neginčijo ir neįrodinėjo vaikų poreikių dydžio. Be to, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą, teismas įvertina mokamas išmokas vaikams, šioje byloje priteisto išlaikymo dydį vaikams bei paties atsakovo pervestas lėšas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Taigi, apibendrindamas tai, kas nustatyta, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas priima sprendimą priteisti iš atsakovo bendrai 1006 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. imtinai abiem vaikams (CK 3.200 straipsnis, 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo priteisti jai iš atsakovo 2000 Eur dydžio kompensaciją už sumažintą bendro turto dalį CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi atsakovas savo vardu 2019 m. gruodžio 31 d. įsigytą ir registruotą automobilį „Mersedes Benz ML270“, 2020 m. balandžio 8 d. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovo motinai M. P.. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

CK 3.98 straipsnio 3 dalis nustato, jog kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Byloje esantys duomenys objektyviai patvirtina faktą, kad ieškovės ir atsakovo santuokos metu buvo įsigytas minėtas automobilis „Mersedes Benz ML270“, todėl šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokoje įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant to, kad viešame registre savininku nurodoma tik vienas iš jų (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalis), nes sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad atsakovas dėl šio patikslinto ieškinio reikalavimo siekė paneigti, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nurodydamas, kad šis automobilis įsigytas už atsakovo mamos M. P. jam skolintas 2100 Eur dydžio lėšas, todėl nupirkus šį automobilį jį vėliau padovanojo motinai. Vieną vertus, tokie atsakovo paaiškinimai iš dalies yra nesuprantami, kodėl M. P. buvo reikalinga tokia sudėtinga automobilio įsigijimo schema, sudarant net kelis sandorius, kitą vertus, atsakovas tokių savo paaiškinimų byloje daugiau neįrodinėjo, siekdamas paneigti minėtą prezumciją, nors ginčo šalys nagrinėjamoje byloje nebuvo atleistos nuo pareigos teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus bei atsikirtimus, susijusius su minėtu automobiliu, todėl teismas šį ginčą sprendžia, vertindamas tas faktines aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, kuriuos teismui teikė pačios šalys arba kurie buvo išreikalauti šalių prašymu. Kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galimai pagrindžiančių jo teiginius dėl minėto automobilio įsigijimo, nei nesutiko su teismo siūlymu šioms aplinkybėms išsiaiškinti apklausti teisme liudytoja pačią M. P., todėl konstatuotina, kad minėta įstatyme įtvirtina prezumpcija liko patikimai nepaneigta, todėl minėtas automobilis „Mersedes Benz ML270“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o atsakovui, jį 2020 m. balandžio 8 d. padovanojus savo motinai M. P., sumažinus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turimą turtą, jį akivaizdžiai panaudojus ne savo šeimos poreikiams tenkinti, atsiranda pareiga kompensuoti ieškovei pusę šio perleisto automobilio vertės (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėtina, kad šio ieškovė reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo pagrįstumo nepaneigia ir atsakovo išdėstyta atsiliepime aplinkybė, kad ieškovė nekėlė šio reikalavimo ankstesniuose atsakovo ir ieškovės tarpusavio ginčo etapuose ir pirminiame savo ieškinyje, kadangi CPK 141 straipsnio 1 dalis suteikia teisę ieškovei pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą, o toks patikslinto ieškinio reikalavimas, kaip jau minėta prieš tai, objektyviai yra pagrįstas teisiniu ir faktiniu pagrindu. Tuo tarpu įvertinus atsakovo pateiktą objektyvų ir detalų automobilio „Mersedes Benz ML270“ įvertinimą pagal pagrindinius jo parametrus, kurį atliko VšĮ „Emprekis“ ir pagal kurį tokio automobilio vertė sudaro 3070 Eur, o ieškovės nurodyta tokio automobilio kaina - 4000 Eur yra grindžiama tik apytiksle ir neinformatyvia vidutine rinkos kainas pagal www.autoplius.lt skelbimus, kuriuose yra įvairios komplektacijos ir būklės automobiliai. Dėl to, teismas, priimdamas sprendimas dėl kompensacijos priteisimo nagrinėjamu atveju, vadovaujasi atsakovo pateiktais detalesniais VšĮ „Emprekis“ duomenimis ir ieškovei iš atsakovo priteisia 1535 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, atsakovui perleidus kitiems asmenims automobilį „Mersedes Benz ML270“, ko pagrindu atitinkamas patikslinto ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).

Dėl kompensacijos už tretiesiems asmenims priklausantį turtą: automobilį „Chevrolet Captiva“, Sklypo ir jame esančio statinio priteisimo

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis civiliniame procese įtvirtintais rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis), nagrinėjamu atveju teismas nustato dalijamo turto sudėtį, vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (kasacinio teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

Visų pirma, dėl kompensacijos už automobilį „Chevrolet Captiva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimo priešieškinyje nurodoma, kad 2019 m. rudenį atsakovas su ieškove nusprendė nusipirkti automobilį šeimos reikmėms, o jau rugsėjo mėnesį, jam būnant komandiruotėje, leido ieškovei pirkti jai patikusį automobilį iš savo sukauptų santaupų ir tik 2020 metais sužinojo, jog šį automobilį ieškovė nupirko savo tėvo J. B. vardu, nors šis automobilis buvo įsigytas už proceso šalių pinigus, nuo pat šio automobilio įsigijimo, juo naudojosi tik jų šeima. Taip pat pažymima, kad nors automobilis yra draudžiamas J. B. vardu, tačiau draudimo įmokas moka ieškovė, o ir šiuo automobiliu naudojasi tik proceso šalys. Tuo tarpu ieškovė atsiliepime ir teismo posėdyje neigė šias atsakovo nurodytas aplinkybes ir teigė, kad šį automobilį įsigijo J. B. iš savo ir J. B. santaupas (4500 Eur) ir yra J. B. nuosavybė ir leido ieškovei naudotis šiuo automobiliu, jis ir pats juo naudojasi, o ieškovės 2019 m. naudotas automobilis „Škoda Oktavia“ nuolat reikalavo remonto.

Atsakovas priešieškinyje šio reikalavimo teisiniams pagrindimui remiasi jau prieš tai minėta CK 3.98 straipsnio 3 dalimi ir CK 3.115 straipsnio 2 dalimi, tačiau pastaroji nuostata nagrinėjamu atveju yra netinkama, nes neatitinka paties atsakovo išdėstytai pozicijai, pagal kurią ieškovė proceso šalims priklausančias bendras lėšas iš esmės neatlygintinai perleido savo tėvui, nupirkdama jam konkretų daiktą, tačiau tokiu būdu ji iš esmės patenkino tik savo asmeninius poreikius. Taigi, teismas nagrinėjamą situaciją vertintina CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu, o tam, kad vienam iš sutuoktinių atsirastų teisė į kompensaciją šiuo pagrindu, turi būti nustatyta reikšminga aplinkybė – yra konkreti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė, dėl kurios sumažinimo yra kaltas kitas sutuoktinis.

Atsakovas priešieškiniu prašo teismo priteisti: 1) 582,01 Eur dydžio kompensaciją už atsakovo sumokėtas įmokas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. vasario mėn. pagal Kredito sutartį; 2) 50,50 Eur kompensaciją už atsakovo sumokėtas įmokas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. vasario mėn. pagal Draudimo sutartį. Pažymi, kad po to, kai proceso šalys nebevedė bendro ūkio iki 2023 m. vasario mėn. ieškovė neprisidėjo prie įmokų bankui pagal Kredito sutartį mokėjimo, taip pat neprisidėjo prie įmokų mokėjimo pagal su Kredito sutartimi susietą Draudimo sutartį, todėl turi būti priteisiamas šis įsiskolinimas atsakovui. Taip pat priešieškinyje pateikiamas konkretus tokio įsiskolinimo paskaičiavimas. Tuo tarpu atsakovė atsiliepime ir teismo posėdyje, nors ir neneigė, kad nuo atsakovo banko sąskaitos buvo nurašomos kredito įmokos pagal Kredito sutartį, tačiau nesutiko su tokiais atsakovo reikalavimais ir kaip pagrindinį argumentą nurodė - atsakovo neprisidėjimą prie Buto išlaikymo, nors komunaliniai mokesčiai turėjo būti vykdomi abiejų proceso šalių po lygiai, kaip bendraturčių t. y. mokesčiai AB „Rokiškio butų ūkis“ skaičiuojami nepriklausomai nuo Bute gyvenančių asmenų skaičiaus, o AB „Ignitis“ mokama už Buto šildymą elektra, todėl šios išlaidos yra privalomosios Buto eksploatacijos išlaidos, ko pagrindu, ieškovės teigimu, atsakovas ieškovei privalo kompensuoti 1/2 dalį Buto išlaikymo išlaidų, t. y. 712,48 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. (89,69 Eur + 1335,26 Eur). Remiantis tuo, nagrinėjamu klausimus ieškovė remiasi abiejų priešpriešinių prievolių įskaitymu. Vis dėl to, teismas nesutinka su ieškovės išdėstyta pozicija ir atmeta tokius jos argumentus kaip nepagrįstus, kadangi toks proceso šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas nagrinėjamu atveju yra negalimas. Visų pirma, pažymėtina tai, kad ieškovė savo patikslintame ieškinyje nebuvo išdėsčiusi atitinkamo reikalavimo, kuriuo remiantis prašoma taikyti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Antra, tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Jeigu pareiškimo dėl įskaitymo kitai prievolės šaliai nepadaryta, t. y. neįrodyta, kad pareiškimas yra gautas, tai neatsiranda prievolės pasibaigimo įskaitymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2010). Trečia, įstatyme nustatyti atvejai, kada įskaitymas yra draudžiamas, o vienas iš tokių konkrečių atvejų, aktualus nagrinėjamoje byloje, – tai CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Ši norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011). Juolab ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo neprisidėjimo prie Buto eksploatacijos išlaidų padengimo laikotarpiais nesutampa su atsakovo priešieškinyje nurodytais laikotarpiais, už kuriuos yra prašoma atitinkamų kompensacijų, todėl dar ir šiuo pagrindu negalima sugretinti proceso šalių pešpriešinių reikalavimų, siekiant galimo jų įskaitymo. Taip pat priešingai nei nurodo ieškovė, prievolės pagal Draudimo sutartį negalima laikyti tik asmenine atsakovo prievole, kadangi pagal Draudimo sutartyje naudos gavėjas nurodytas - AB „Swedbank” ir, remiantis pačių proceso šalių paaiškinimais, tokia sutartis yra būtina Kredito sutarties, kuri yra abiejų proceso šalių bendra prievolė, vykdymui. Taigi, remiantis tuo, kad pagrindiniai ieškovės nesutikimo argumentai su kompensacijų mokinėjimu už atsakovo sumokėtas įmokas atitinkamu laikotarpiu pagal Kredito sutartį ir Draudimo sutartį atmesti kaip nepagrįsti - šie priešieškinio reikalavimai tenkintini, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiant jo prašomas atitinkamas kompensacijas, ieškovei neginčijant jų dydžio ir apskaičiavimo tvarkos.

Šalys išlaikymo iš kito sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Už ieškovės patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo mokėtinas žyminis mokestis sudarė 741 Eur. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį, o 641,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Remiantis tuo, atsižvelgiant į patenkintų ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovės valstybei priteistinas 48,20 Eur (741 Eur x 20 proc. – 100 Eur) žyminis mokestis už atmestus patikslinto ieškinio reikalavimus, o iš atsakovo valstybei priteistinas 592,80 Eur (741 Eur x 80 proc.) žyminis mokestis už patenkintus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus (CPK 93, 96 straipsniai).