- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- e2-544-541/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Atsakovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- V. P.
atsakovei R. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios viešosios įstaigos „Ateities miestai“, atstovaujamos bankroto administratoriaus V. S., patikslintą ieškinį atsakovei R. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo V. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia ieškovo ir atsakovės sudarytą 2014 m. lapkričio 6 d. Paskolos sutartį Nr. 1, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 7 240,50 Eur, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2014 m. spalio 4 d. tarp trečiojo asmens V. P. ir viešosios įstaigos „Ateities miestai“ (toliau – VšĮ „Ateities miestai“) buvo sudaryta Teisių dalies pirkimo ir pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Teisių dalies pirkimo ir pardavimo sutartis), pagal kurią už 7 240,50 Eur (25 000Lt) V. P. iš R. G. nupirko 50 proc. VšĮ „Ateities miestai“ dalininko teisių. Šias lėšas V. P. 2014 m. lapkričio 6 d. pavedimu, kaip buvo nurodyta Teisių dalies pirkimo ir pardavimo sutartyje, pervedė į atsiskaitomąją VšĮ „Ateities miestai“ sąskaitą. Atsakovė 2014 m. lapkričio 7 d. raštu, po apmokėjimo įskaitymo į VšĮ „Ateities miestai“ banko sąskaitą, buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei viešajai įstaigai „Teisinių finansinių konsultacijų centras“ nurodė V. P. nurodytą sumokėtos sumos paskirtį iš „dalininko įnašas“ pakeisti ir užskaityti kaip iš R. G. gautus pinigus pagal 2014 m. lapkričio 6 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paskolos sutartis) kaip R. G. paskolą įmonės veiklai. Ieškovas pažymi, kad atsakovė trečiojo asmens pervestą dalininko įnašą užskaitė kaip savo paskolą VšĮ „Ateities miestai“, nors jokių lėšų atsakovė VšĮ „Ateities miestai“ nepaskolino ir neturėjo finansinių galimybių tai padaryti, nes iš atsakovės buvo vykdomi priverstiniai išieškojimai.
1.2. 2015 m. vasario 9 d. ir 2015 m. balandžio 8 d. ieškovo kasos išlaidų orderiais atsakovė grąžino sau paskolą minėtos Paskolos sutarties pagrindu, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovė jokios paskolos VšĮ „Ateities miestai“ nebuvo suteikusi.
1.3. Atsakovė gautų pajamų už dalininko teisių pardavimą pagal 2014 m. spalio 4 d. Dalininko teisių pirkimo ir pardavimo sutartį bei suteiktų paskolų ieškovui, Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra deklaravusi, kas tik patvirtina, kad jokių lėšų atsakovė ieškovui neperdavė ir nepaskolino.
1.4. Bankroto byla ieškovui iškelta 2015 m. liepos 20 d., tad ieškovo nuomone, atsakovė lėšas išsiėmė prieš bankroto bylos iškėlimą ieškovui, neatsiskaitydama su kreditoriais ir tuo pažeisdama jų interesus, dėl tokių atsakovės veiksmų negali būti visiškai patenkinti pareikšti kreditorių reikalavimai bankroto procese (t. I, e. b. l. 28-31).
Atsiliepimas
1.5. Ieškovas, teikdamas dubliką į atsakovės atsiliepimą, nurodė, kad atsiliepimo argumentai nepagrįsti ir atmestini. Atsakovės sudaryta Paskolos sutartis neatitinka paskolos sutarčiai nustatytų teisės aktų reikalavimų, atsakovė jokių lėšų ieškovui neperdavė ir nepaskolino. Teigia, kad atsakovė nesąžiningai teigia, jog ir po bankroto bylos iškėlimo bendrovė gaudavo įplaukų, o nutartyje dėl bankroto bylos VšĮ „Ateities miestai“ iškėlimo konstatuota, kad VšĮ „Ateities miestai“ finansinės atskaitomybės dokumentų viešajam registrui neteikia, nekilnojamojo turto neturi, yra registruota tik viena transporto priemonė, kurios naudojimas viešajame eisme uždraustas, bendrovė skolinga Sodrai (t. I, e. b. l. 61-65).
2. Atsakovė, teikdama atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir mano, kad jis nepagrįstas. Nurodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti ginčo Paskolos sutartį negaliojančia, nes paskola buvo realiai suteikta. Pažymėjo, kad atsakovė, kaip fizinis asmuo, su trečiuoju asmeniu V. P., sudarė 2014 m. spalio 4 d. Dalininko teisių pirkimo ir pardavimo sutartį, kuria pardavė 50 proc. turėtų savo dalininko teisių VšĮ „Ateities miestai“, nes buvo vienintelė šios įstaigos 100 proc. dalininko teisių turėtoja.
2.1. Pirkimo ir pardavimo sutartyje buvo klaidingai nurodyta, kad V. P. už perkamas iš R. G., kaip fizinio asmens, dalininko teises turi sumokėti ne į atsakovės sąskaitą, o į VšĮ „Ateities miestai“ sąskaitą, kas buvo ir padaryta. Siekiant išspręsti susidariusią padėtį, 2014 m. lapkričio 6 d. atsakovė sudarė Paskolos sutartį su VšĮ „Ateities miestai“, o trečiojo asmens V. P. mokėjimas buvo užskaitytas kaip atsakovės paskola VšĮ „Ateities miestai“. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad paskola buvo realiai suteikta. Ieškovo teiginiai dėl atsakovės mokestinių prievolių netinkamo vykdymo ir pranešimų VMI neteikimo, nepaneigia fakto dėl Paskolos sutarties egzistavimo.
2.2. Dėl lėšų išsiėmimo prieš įmonei iškeliant bankroto bylą, atsakovė nurodė, kad ilgą laiką nieko nežinojo apie bankroto bylos iškėlimą ir net nežinojo, kad įstaigai iškelta bankroto byla, nes įstaiga sėkmingai vykdė veiklą ir buvo pajėgi mokėjimus atlikti, bei dengti įsiskolinimus, o jinai susigrąžino įstaigai paskolintus pinigus (t. I, e. b. l. 51-53).
2.3. Atsakovė tripliku į ieškovo dubliką, nurodė, kad atsakovė palaiko visus savo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir prašo ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. I, e. b. l. 94-95).
2.4. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su trečiojo asmens paaiškinimais. Trečiojo asmens pozicija, kad viešosios įstaigos dalininku galima tapti tik vienu būdu – sumokant dalininko įnašą viešajai įstaigai, o dalies dalininko teisių pirkimas yra negalimas, prieštarauja teisiniam reglamentavimui. Viešųjų įstaigų įstatymas nedraudžia dalininkui parduoti dalį dalininko teisių. V. P. įstaigos dalininke tapo nupirkus dalį dalininko teisių. Dalininko teises trečiajam asmeniui pardavė ne pati įstaiga, o atsakovė, kaip fizinis asmuo, tačiau pinigai buvo pervesti į įstaigos sąskaitą, šalys susitarė, kad atsakovė galės naudoti pinigus savo nuožiūra. V. P., kaip dalininkės teisės, nebuvo užregistruotos VĮ Registrų centras, nes tuo laikotarpiu teisinis reglamentavimas tokio registravimo nereikalavo. Be to, V. P., įsigijusi dalininko teises, turėjo nustatyta tvarka pati pranešti įstaigai apie dalininko teisių įsigijimą, tačiau to nepadarė. Ieškinyje nurodoma, kad V. P. apmokėjimas nepagrįstai buvo užskaitytas kaip atsakovės paskola, tačiau ieškovas neginčija nei pačios Dalininko teisių dalies pirkimo ir pardavimo sutarties, nei ieškovo rašto dėl apmokėjimų įskaitymo, be to, pati V. P. nereiškė ir kreditorinio reikalavimo bankroto byloje. Paskolos sutartis buvo sudaryta teisėtai, o paskolos pinigai iš įstaigos susigrąžinti, kai atsakovė vystė sėkmingą veiklą ir negalėjo įtarti, kad įstaigai bus iškelta bankroto byla. Taip pat žalos priteisimo klausimas iš atsakovės R. G. buvo jau išspręstas civilinėje byloje Nr. e2A-1535-431/2018 išnagrinėjus ją apeliacine tvarka, todėl nėra aišku kodėl žalos atlyginimo klausimas keliamas iš naujo.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P. atsiliepimu į pareikštą ieškinį nurodė, kad jos nuomone, ieškinys tenkintinas. Pažymi, kad atsakovė nepagrįstai kaip paskolos suteikimo faktą traktuoja jos su atsakove sudarytos 2014 m. spalio 4 d. Dalininko teisių dalies pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pervestus pinigus. Šios sutarties esmė buvo, kad V. P. tampa VšĮ „Ateities miestai“ dalininke. Lėšos buvo skirtos įstaigos veiklai plėtoti, išlaidoms dengti. Teigia, jog atsakovė po teisių dalies pirkimo, neįregistravo jos dalininke, o vėliau pablogėjus jų santykiams, V. P. nustojo dalyvauti įstaigos veikloje. Kreditoriaus reikalavimo bankroto byloje nereiškė, nes žinojo, jog įmonė pinigų neturi ir vis tiek nieko neatgaus. Lėšų įmokėjimo paskirtis buvo nurodyta teisingai ir tame nebuvo jokios klaidos, paskirtyje buvo nurodyta kam iš tikrųjų pinigai skirti, todėl atsakovė neturėjo jokios teisės keisti paskirties. Nurodė, kad jokios paskolos įmonei negalėjo būti, nes tai buvo jos pinigai mokėti įstaigai su tikslu tapti įstaigos dalininke. Be to, prieš bankroto bylos iškėlimą atsakovė išsimokėdama sau lėšas pažeidė ir kitų kreditorių interesus (t. I, e. b. l. 172-174).
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, kad sutartyje dėl teisių dalies pirkimo – pardavimo aiškiai buvo nurodyta, kad už parduodamas teises pinigai mokami į įstaigos sąskaitą, o ne į asmeninę sąskaitą. Tokią mokėjimo formą numato ir VšĮ „Ateities miestai“ įstatai (3 dalis, 6 straipsnis). Trečiasis asmuo, nupirkęs įstaigos teisių dalį, tikėjosi tapti ir tapo įstaigos dalininku, 2014 m. spalio 4 d. Pirkimo – pardavimo sutartyje buvo išreikšta būtent tokia šalių valia, kad mokėtina suma būtų pervesta į įstaigos sąskaitą, o ne į asmeninę atsakovės sąskaitą, ir gautos lėšos tapo įstaigos, o ne atsakovės asmeniniu turtu. Teigė, kad atsakovei išsiėmus sumokėtas lėšas, kurios buvo perkvalifikuotos į paskolą įstaigai, įstaigai po kelių mėnesių buvo iškelta bankroto byla. Komentuodamas trečiojo asmens V. P. atsiliepimą, nurodė, kad trečiasis asmuo, sudarydamas 2014 m. spalio 4 d. Dalininko teisių dalies pirkimo ir pardavimo sutartį, išreiškė tikrąją valią, būtent, įmokėti numatytas lėšas į VšĮ „Ateities miestai“ sąskaitą ir tapti šios įmonės dalininke. Tiek trečiojo asmens teiginiai, tiek į bylą pateikti įrodymai, nepatvirtina, kad pervesti pinigai turėjo būti pervesti asmeniškai atsakovei ir kad buvo suteikta paskola įstaigai. Pažymėjo, kad bankroto administratoriaus prisiteista žala, kreditorių reikalavimo dydžiui, iš atsakovės neturi įtakos šio Paskolos sandorio teisėtumo ginčijimui. Ieškinį prašo tenkinti visiškai, atsakovė nesuteikė įmonei paskolos, tačiau ją išsimokėjo, trečiojo asmens rašytiniai parodymai ir šalių sudaryta sutartis patvirtina šalių valią pinigus pervesti ne asmeniškai atsakovei, o VšĮ „Ateities miestai“ veiklai į įstaigos sąskaitą, todėl, atsakovė neturėjo teisės vienašališkai pakeisi V. P. įmokėtų piniginių lėšų paskirties ir laikyti jos suteikta paskola įmonei bei vėliau šias lėšas sau išsimokėti dėl ko privalo jas grąžinti ieškovui. Jei atsakovė nesuteikė įstaigai paskolos, tai neturėjo teisės ir jos iš įstaigos susigrąžinti.
Atsiliepimas
5. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sudarius Pirkimo ir pardavimo sutartį su V. P., buvo sutarta, kad ji gali pervesti pinigus į įstaigos sąskaitą, o pinigai bus naudojami kaip įmonei skirta ieškovės paskola. Su tuo sutiko ir V. P.. Ji tapo tik pajininke, bet nedalyvavo įstaigos veiklos procese. V. P. buvo parašiusi prašymą tapti įstaigos dalininke, tačiau VĮ Registrų centras viešame registre dalininkų neregistruoja. Teigė, kad po sutarties pasirašymo jos tapo bendradalininkės. Su V. P. dėl jos įmokėtų pinigų paskirties pakeitimo raštiško sutarties pakeitimo nebuvo sudariusios, kalbėjo apie tai tik žodžiu. Raštą dėl įskaitymo atsakovė parašė patarus įstaigos finansininkei. Atsakovė įstaigai skolino tuos pačius pinigus gautus iš P.. Pinigų užskaitymas buvo atliktas be raštiško V. P. sutikimo. Atsakovė teigė, kad paskolą atsiėmė tik tada, kad matė, kad gali juos pasiimti iš įstaigos nepakenkdama įstaigos veiklai.
Šalies argumentai
6. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad Dalininko teisių dalies pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta tarp dviejų šalių, fizinių asmenų. Pinigai už parduodamą dalininko teisių dalį turėjo būti mokami turto, t. y. pajų savininkei - atsakovei R. G., todėl sutartyje nustatytas pervedimas į įstaigos sąskaitą, laikytinas klaidingu sutarties tekstu. Su V. P. taip ir buvo tariamasi, kad pinigai taps atsakovės nuosavybe, bet kurį laiką bus naudojami įstaigos veiklai. Įstaigos buhalterei pastebėjus, kad neteisingai nurodyta pervestų lėšų paskirtis, buvo nuspręsta sudaryti Paskolos sutartį, įforminant realiai susiklosčiusius teisinius santykius. V. P. nėra reiškusi jokių pretenzijų dėl Paskolos sutarties. Įstatymas nedraudžia dalininko teisių pardavinėti dalimis, kas buvo ir padaryta. Ieškovas neginčija Dalininko teisių dalies pirkimo ir pardavimo sutarties, tai nėra pagrindo ginčyti ir Paskolos sutarties. Kad atsakovės ir trečiojo asmens sandorio suma buvo didesnė negu atsakovės įneštas dalininko įnašas neturi reikšmės, nes tai šalių valia sutarti dėl pirkimo - pardavimo kainos. Pažymėjo, kad bankroto byla įstaigai buvo iškelta pirmaisiais veiklos metais, kai įstaiga dar nebuvo įsitvirtinusi rinkoje, o atsakovė neišsiėmė paskolos iš įstaigos, kai buvo įstaigos kritinė būklė. Atsakovė nepadarė jokios žalos susigrąžindama paskolą, paskolos susigrąžinimo terminai nebuvo pažeisti, paskola buvo susigrąžinta gerokai prieš bankroto bylą, o kreditorių interesai yra apginti kitose bylose, priteisiant žalą. Pinigai pervesti į įstaigos sąskaitą dėl teisinio suklydimo, siekiant išvengti daugkartinio pinigų pervedimo. V. P. neteisingai suprato, kad čia yra dalininko įrašas, o pinigai į įmonės sąskaitą pateko per klaidą, jie buvo naudojami įmonės veiklai kaip atsakovės suteikta įmonei paskola.
7. Į teismo posėdį ieškovas neatvyko, bet atvyko ieškovo atstovas advokatas G. B., ieškovo asmeninis dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu, todėl atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu (CPK 246 straipsnio 5 dalis). Į teismo posėdį atvyko atsakovė R. G. ir jos atstovė E. B.. Į teismo posėdį neatvyko trečiasis asmuo V. P., apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas trečiojo asmens prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Trečiojo asmens asmeninis dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
II. Ginčo esmė
8. Ginčas kilo tarp ieškovo BVšĮ „Ateities miestai“ ir atsakovės R. G., buvusios VšĮ „Ateities miestai“ steigėjos ir vadovės. Dėl rašytinės 2014 m. lapkričio 6 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo. Ieškovas prašo pripažinti niekine ir negaliojančia Paskolos sutartį vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu (kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį), nes atsakovė neperdavė ieškovei Paskolos sutartyje nurodytos paskolos – 25 000 Lt (7 240,50 Eur), tačiau vėliau, prieš bankroto bylos iškėlimą įmonei, minėtos Paskolos sutarties pagrindu šią pinigų sumą iš ieškovo atsiėmė (išsigrynino). Ieškovo teigimu, Paskolos sutartis neatitinka CK 6.870 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimų, nes atsakovė paskolos ieškovui pagal šią sutartį neperdavė, tačiau iš ieškovo paskolą šios paskolos sutarties pagrindu atsiėmė. Atsakovė ieškovo ieškinio nepripažino, motyvuodama tuo, kad Paskolos sutartis yra teisėtas sandoris, nes kaip atsakovės 25 000 Lt paskolos suteikimą ieškovui patvirtina nenuginčyti įrodymai: 2014 m. spalio 4 d. tarp trečiojo asmens V. P. ir VšĮ „Ateities miestai“ vienintelės dalininkės R. G. sudaryta VšĮ „Ateities miestai“ teisių dalies pirkimo ir pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), jos pagrindu trečiojo asmens V. P. pervestos į ieškovo sąskaitą piniginės lėšos (25 000 Lt) bei atsakovės (VšĮ „Ateities miestai“ vadovės) 2014 m. lapkričio 7 d. raštas dėl 25 000 Lt V. P. ieškovui pervestų lėšų užskaitymo už atsakovę R. G. pagal 2014 m. lapkričio 6 d. Paskolos sutartį.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės,
jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
9.1. Į bylą pateikta 2014 m. spalio 4 d. VšĮ „Ateities miestai“ Teisių dalies pirkimo ir pardavimo sutartis Nr. 1. Sutarties bendrosiose nuostatose nurodoma, kad vienintelis dalininkas atsakovė R. G. perleidžia jai priklausančios VšĮ „Ateities miestai“ dalį (50 proc.) dalininko teisių V. P.. Visas parduodamas dalininko teises, pirkėjas įgyja nuo sutarties pasirašymo dienos atlikus pavedimą į VšĮ „Ateities miestai“ nurodytą sąskaitą. Perduodant dalį šių teisių abi šalys vienodai veikia pagal įstaigos įstatus. Bet kokie sutarties pakeitimai ar papildymai galioja tik abiems sutarties šalims sutarus ir turi būti įforminti raštu (t. I, e. b. l. 5). Pateikta 2014 m. lapkričio 6 d. Paskolos sutartis Nr. 1, surašyta atsakovės ir VšĮ „Ateities miestai“ vardu, kurioje numatyta, kad atsakovė kaip trumpalaikę paskolą be palūkanų perduoda įstaigai 25 000 Lt (7 240,50 Eur), o VšĮ „Ateities miestai“ įsipareigoja paskolą grąžinti iki 2015 m. spalio 10 d., sutartis pasirašyta atsakovės kaip fizinio asmens, ir atsakovės kaip VšĮ „Ateities miestai“ direktorės (t. I, e. b. l. 6). 2014 m. lapkričio 7 d. ieškovo rašte dėl įskaitymo (pasirašytame ieškovo vadovės R. G.), skirto VšĮ „Teisinių finansinių konsultacijų centras“ nurodyta, kad pagal 2014 m. spalio 4 d. Teisių dalies pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). į įstaigos sąskaitą gautų pinigų paskirtis nurodyta netinkamai („Dalininko įrašas“), todėl minėtos sutarties pagrindu gauti pinigai užskaitytini kaip R. G. pinigai pagal 2014 m. lapkričio 6 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kaip paskolą įmonės veiklai (t. I, e. b. l. 7). Iš VšĮ „Ateities miestai“ 2015 m. vasario 9 d. kasos išlaidų orderio Nr. 003, matyti, kad atsakovei R. G. išduoti 6 800 Eur kaip dalinis skolos grąžinimas, o 2015 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 005 atsakovei išduoti 440,50 Eur kaip skolos grąžinimas (t. I, e. b. l. 9). Iš 2014 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad trečiasis asmuo V. P. į VšĮ „Ateities miestai“ sąskaitą pervedė 25 000 Lt (7 240,50 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodydama „Dalininko įnašas“ (t. I, e. b. l. 10). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) 2018 m. vasario 22 d. rašte „Dėl informacijos apie VšĮ „Ateities miestai“ ir R. G. pateikimo“ nurodyta, kad atsakovė informacijos apie gautas ar grąžintas paskolas nei VšĮ „Ateities miestai“, nei savo vardu nėra pateikusi VMI (t. I, e. b. l. 11-12).
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartimi VšĮ „Ateities miestai“ iškelta bankroto byla (t. I, e. b. l. 15-17). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi BVšĮ „Ateities miestai“, be kitų veiksmų, buvo patvirtinti ir kreditorių reikalavimai (t. I, e. b. l. 13-14).
9.3. Byloje pateikta antstolio R. V. 2018 m. kovo 27 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad iš atsakovės R. G. vykdomas išieškojimas dėl 935,48 Eur skolos likučio, VMI naudai (t. I, e. b. l. 32); antstolio V. M. 2018 m. balandžio 5 d. informacija apie vykdomą išieškojimą iš atsakovės išieškotojo L. N. naudai (t. I, e. b. l. 36); elektroninis laiškas iš antstolių B. P. ir E. S. kontoros, kuriame pateikiama informacija apie vykdomą išieškojimą iš atsakovės (t. I, e. b. l. 34). Taip pat pateikta informacija iš antstolės I. B. apie vykdomą išieškojimą iš atsakovės VMI naudai, bei antstolių Aurelijos ir G. P. antstolių kontoros apie vykdomą išieškojimą iš atsakovės išieškotojos V. P. naudai (t. I, e. b. l. 41, 42).
9.4. Pateiktas išrašas iš viešosios erdvės internetinio puslapio, iš kurio matyti, ieškovui iki bankroto bylos iškėlimo buhalterijos paslaugas teikusios įmonės VšĮ „Teisinių finansinių konsultacijų centras“ kontaktiniai duomenys, vadovas ir kiti įstaigos duomenys (t. I, e. b. l. 33). Byloje pateikti VšĮ „Ateities miestai“ įstatai, ant kurių uždėta žyma apie jų registravimą Juridinių asmenų registre 2014 m. liepos 17 d., įstatuose numatyta juridinio asmens valdymo tvarka (t. I, e. b. l. 37-40). Prie įrodymų pateiktas VšĮ „Ateities miestai“ VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išrašas (t. I, e. b. l. 43-44). Pateikti VšĮ „Ateities miestai“ AB Swedbank banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai už laikotarpius nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., bei nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., kuriais ieškovas paneigia atsakovės teiginius dėl ieškovo geros turtinės padėties bei sėkmingai vykdomos veikos (e. b. l. 66-86).
9.5. Atsakovė į bylą pateikė papildomus paaiškinimus su įrodymais: ieškovo 2017 m. balandžio 28 d. teiktą pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai dėl dokumentų klastojimo, apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. spalio 26 d. nutarimą skirti atsakovei kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo BVšĮ „Ateities miestai“ bankroto byloje, kurioje matyti, jog VMI į kreditorių sąrašą nebeįtraukta; VMI 2017 m. lapkričio 13 d. raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad BVšĮ „Ateities miestai“ nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai, ši įmonė valstybės, savivaldybės fondų biudžetams įsiskolinimo neturėjo ir rašto teikimo dienai ši informacija yra nepakitusi, dėl VMI kreditoriaus reikalavimo įtraukimo į kreditorių sąrašą pagrįstumo nurodyta kreiptis į bankroto administratorių; į bylą taip pat pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-23846-854/2017 pagal BVšĮ „Ateities miestai“ ieškinį atsakovei R. G. dėl žalos atlyginimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas, o bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu, pirmos instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys tenkintas ir priteista žala; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3844-728/2017, iš kurios matyti, kad BVšĮ „Ateities miestai“ teikė ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos priteisimo, tačiau ieškinio ieškovas atsisakė; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-2105-619/2017, kurioje buvo nagrinėjamas BVšĮ „Ateities miestai“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas ir ieškinys atmestas, bei kurią peržiūrėjus apeliacine tvarka 2018 m. vasario 15 d. Apeliacinio teismo nutartimi pirmos instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista, kuriais atsakovė įrodinėja, jog iš jos kaip įmonės vadovės jau yra priteista žala, kuri pilnai gali patenkinti ieškovo kreditorių kreditorinius reikalavimus. (t. II, e. b. l. 1-61).
10. Įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad įmonės administratorius gina visų kreditorių, taip pat ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, o 8 punkte nustatyta įmonės administratoriaus pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius bei pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas ,,Hansa–LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003; kt.). Tokiu būdu, ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, turi įstatymo jam suteiktą teisę ir pareigą ginčyti įmonės sudarytą sandorį (Paskolos sutartį) ir jo nesaisto tas faktas, jog iš atsakovės kaip įmonės vadovės yra priteistas žalos atlyginimas.
11. Ieškovas ginčija atsakovės R. G. su VšĮ „Ateities miestai“ 2014 m. lapkričio 6 d. sudarytą rašytinę paskolos sutartį CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip sandorį prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms – CK 6.870 straipsnio 1 ir 3 dalims, motyvuodamas tuo, kad atsakovė ieškovui neperdavė (nepaskolino) jokių lėšų, tačiau prieš bankroto bylos iškėlimą įmonei, jas neteisėtai atsiėmė (išsigrynino) iš įmonės kaip savo paskolintus pinigus.
12. CK 6.870 straipsnyje yra apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas kartu su šalių susitarimu dėl sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus. Pati paskolos sutartis dėl pinigų perdavimo nuosavybėn, jų neperdavus, negali būti laikoma paskolos sutartimi (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Belgijos UAB „Lenaers ir Co“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr.: 3K-3-558/2007).
13. Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai.
14. CK 6.875 straipsnio nuostatos dėl paskolos sutarties ginčijimo yra taikomos tuo atveju, kai nekyla abejonės, kad formaliąja prasme paskolos sutartis yra sudaryta, t. y. paskolos sutartyje (paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente) aiškiai nurodyta apie pinigų, kaip paskolos dalyko, perdavimą (sąvoka ,,perdavimas“ suprantama kaip paskolos davėjo perdavimas paskolos dalyko paskolos gavėjui bei pastarojo – paskolos gavėjo – gavimas ir priėmimas paskolos dalyko). Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine ar nuginčijama). Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Pastaruoju atveju įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai).
15. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sudarymo faktas gali būti įrodinėjamas ir skolos grąžinimo apskaitos lapu, kuriame nors ir nenurodyta, kad paskolos davėjas perdavė pinigus paskolos gavėjui, tačiau pirmoje apskaitos lapo eilutėje padaryti įrašai patvirtina šalių paskolos sutarties sudarymo faktą ir sąlygas. Toks paskolos gavėjo pasirašytas dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, atitinka paskolos sutarčiai keliamus rašytinės formos reikalavimus (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-281/2007).
16. Ieškovės ir atsakovo sudarytoje paskolos sutartyje nurodyta, jog atsakovė perduoda ieškovui 25 000 Lt, o ieškovas įsipareigoja atsakovei grąžinti paskolą iki 2015 m. spalio 10 d. Ieškovo 2015 m. vasario 9 d. ir 2015 m. vasario 8 d. kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad ieškovas grąžino atsakovei bendroje sumoje 7 240,50 Eur skolą. Bylos šalys neginčija, kad minėtų piniginių lėšų grąžinimo atsakovei pagrindas – ginčo Paskolos sutartis. Ieškovas (paskolos gavėjas) ginčija paskolos sutartį, teigdamas, jog jis pagal šią sutartį iš atsakovės paskolos (25 000 Lt) negavo (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų paskolos gavėjui nebuvo perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). .
17. Nagrinėjamu atveju atsakovė piniginių lėšų perdavimo ieškovui pagal Paskolos sutartį faktą įrodinėja atsakovės R. G. ir trečiojo asmens V. P. sudaryta VšĮ „Ateities miestai“ 2014 m. spalio 4 d. VšĮ „Ateities miestai“ teisių dalies pirkimo ir pardavimo sutartimi, motyvuodama tuo jog atsakovė, kaip fizinis asmuo bei vienintelė VšĮ „Ateities miestai“ dalininkė, šia sutartimi pardavė trečiajam asmeniui 50 proc. dalininko teisių viešojoje įstaigoje „Ateities miestai“ ir gavo iš pirkėjos už tai 25 000 Lt dydžio atlygį, kuris yra atsakovės asmeninės lėšos. Ieškovės tvirtinimu, pirkimo-pardavimo sutartyje buvo klaidingai nurodyta, kad V. P. pinigus už perkamas dalininko teises turi pervesti į VšĮ „Ateities miestai“ sąskaitą. V. P. klaidingai pervedus pinigines lėšas į ieškovo sąskaitą, siekdama išspręsti susidariusią problemą, atsakovė, kaip VšĮ „Ateities miestai“ vadovė, 2014 m. lapkričio 07 d. raštu dėl apmokėjimų įskaitymo šias lėšas užskaitė kaip fizinio asmens R. G. paskolą ieškovui pagal ginčo Paskolos sutartį.
18. Tokiu būdu atsakovė įrodinėja, jog pagal Dalininko teisių dalies pirkimo - pardavimo sutartį pirkėjos V. P. pervestos į VšĮ „Ateities miestai“ sąskaitą piniginės lėšos (25000 Lt) yra atsakovės R. G. asmeninės lėšos už parduotas dalininko teises (50 proc. dalininko teisių). Ieškovės tvirtinimu, realizuodama jos kaip savininkės teisę disponuoti savo nuosavybe (25 000 Lt), ji šias lėšas paskolino ieškovui. Ieškovės teigimu, piniginių lėšų pagal paskolos sutartį perdavimą patvirtina dokumentai - paskolos sutartis, dalininko teisių dalies pirkimo - pardavimo sutartis, V. P. 2014 m. lapkričio 6 d. 25 000 Lt mokėjimo pavedimas ieškovui bei atsakovės pasirašytas ieškovo 2014 m. lapkričio 07 d. raštas dėl apmokėjimų užskaitymo (t. I, e. b. l. 5-7, 10).
19. Trečiasis asmuo V. P. atsiliepime į ieškovės ieškinį nesutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl šalių sudarytos dalininko teisių dalies pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų aiškinimo ir laikėsi pozicijos, jog minėtos sutarties esmė buvo ta, kad ji tampa VšĮ „Ateities miestai“ dalininke ir dėl to į įstaigos sąskaitą įmoka savo kaip dalininkės 25 000 Lt įnašą, kuris turėjo būti skirtas įstaigos veiklai plėtoti ir įstaigos išlaidoms dengti. 2014 m. lapkričio 06 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. P. pervedė į VšĮ „Ateities miestai“ sąskaitą 25000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta – dalininko įnašas (t. I, e. b. l. 10).
20. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos VšĮ „Ateities miestai“ teisių dalies pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų aiškinimo, t. y. kokie buvo tikrieji sutarties šalių ketinimai sudarant minėtą sutartį. Atsakovės tvirtinimu, pagal dalininko teisių dalies pirkimo-pardavimo sutartį V. P. pervestos ieškovui piniginės lėšos yra atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos, kurias ji gavo kaip atlygį už 50 proc. dalininko teisių dalies pardavimą. Trečiasis asmuo V. P. procesiniame dokumente su tokia atsakovės pozicija nesutinka, tvirtindama, kad trečiojo asmens pagal minėtą pirkimo - pardavimo sutartį pervestos ieškovui lėšos yra ne atlygis už perkamas dalininko teises, o jos atliktas įmonei dalininko įnašas, kuris turėjo būti skirtas VšĮ „Ateities miestai“ veiklai plėtoti.
21. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-288/2010, 2010-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-349/2010 ir kt.).
22. Aiškinant tarp šalių sudarytos sutarties esmę ir sąlygas yra aktualios Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas) (redakcija, galiojusi dalininko teisių dalies pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu) nuostatos dėl dalininko sąvokos, dalininko teisių ir pareigų ir kt. Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turi šio įstatymo, kitų įstatymų ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymo nustatyta tvarka. Viešosios įstaigos steigėjai, šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais. Jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku. Šio įstatymo nuostatos, kurios taikomos dalininkams, taikomos ir jos savininkui (įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalys).
23. Bylos šalys neginčija ir VšĮ „Ateities miestai“ įstatai (įregistruoti juridinių asmenų registre 2014 m. liepos 16 d.), kuriuos atsakovė yra pasirašiusi kaip steigėja, patvirtina, jog atsakovė buvo ieškovo steigėja ir vienintelė dalininkė. Į bylą nėra pateikta ieškovo steigimo sutartis, taip pat nėra įrodymų apie atsakovės perduotą viešajai įstaigą įnašą.
24. Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 6 dalis numato, jog viešosios įstaigos dalininkas turi teisę parduoti ar kitaip perleisti dalininko teises. Viešosios įstaigos dalininko teisės parduodamos įstatų nustatyta tvarka, išskyrus valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises. Viešosios įstaigos dalininkas, įgijęs dalininko teises iš kito viešosios įstaigos dalininko, taip pat kitas asmuo, įgijęs dalininko teises, apie tai raštu praneša viešajai įstaigai. Pranešime turi būti nurodytas viešosios įstaigos dalininko teises pardavęs ar kitaip perleidęs dalininkas ir perleidžiamas dalininko teises įgijęs dalininkas ar kitas dalininko teises įgijęs asmuo, taip pat dalininko teisių įgijimo data. Kartu su pranešimu pateikiamas ir dalininko teisių įgijimą liudijantis dokumentas ar jo išrašas. Jeigu pateikiamas dokumento išrašas, jame turi būti nurodytos dalininko teisių įgijimo sandorio šalys, sandorio objektas, sandorio data, taip pat dalininko teises perleidusio dalininko įnašų į dalininkų kapitalą vertė, jeigu ši vertė nurodyta dalininko teisių įgijimą liudijančiame dokumente.
25. Pagal VšĮ „Ateities miestai“ įstatų 6 punktą fiziniai ir juridiniai asmenys, šiuose įstatuose numatytomis sąlygomis perdavę įstaigai įnašą, ar asmenys, kuriems dalininko teisės yra perleistos įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka, yra įstaigos dalininkai. Asmuo gali tapti nauju dalininku, jį priėmus dalininku arba jam įgijus (pavedėjus, nupirkus ar kitais būdais įgijus) dalininko teises. Ieškovo įstatai taip pat numatė asmens tapimo nauju dalininku tvarką. Įstatų 8 punkte numatyta, jog dalininko teises įgijęs sandorio pagrindu asmuo apie tai raštu praneša įstaigos vadovui ir kartu pateikia jam dalininko teisių įgijimą liudijantį dokumentą ar jo išrašą, o įstaigos vadovas per 2 darbo dienas įrašo naują dalininką ir jo įnašo vertę į įstaigos dokumentus. Atlikus šiuos veiksmus, naujam dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas. Sandorio pagrindu dalininku tapusio asmens įnašo į dalininkų kapitalą vertė atitinka dalininko teises perleidusio dalininko turėtų įnašų vertę.
26. Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnyje yra apibrėžtos viešosios įstaigos dalininko turtinės ir turtinės teisės, kaip antai: dalyvauti ir balsuoti viešosios įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose, kreiptis į teismą su ieškiniu prašyti panaikinti viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų viešosios įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius bei kt. (neturtinės teisės); parduoti ar kitaip perleisti dalininko teises, gauti likviduojamos viešosios įstaigos turto dalį šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka (turtinės teisės). Įstatymo 10 straipsnis, reglamentuojantis viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetenciją ir sprendimų priėmimo tvarką, numato, jog visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma; visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi viešosios įstaigos dalininkai. Vienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą, jei viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip. VšĮ „Ateities miestai“ įstatų 21 punkte apibrėžta, jog visuotiniame dalininkų susirinkime kiekvienas dalininkas turi vieną balsą, o susirinkimo sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime dalininkų balsų dauguma, išskyrus šiuos sprendimus, kurie priimami ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų. Jeigu įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas įstaigos savininku ir jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.
27. Viešųjų įstaigų įstatymo aukščiau minėtų straipsnių sisteminė analizė leidžia konstatuoti, jog viešosios įstaigos dalininko teisės nėra dalomos ir viešosios įstaigos dalininkas turi teisę perleisti tik visas dalininko teises su visu (o ne dalimi) dalininko turėtu įnašu. VšĮ „Ateities miestai“ įstatų 8, 11-14 punktai dėl tapimo dalininku bei dalininko teisių perleidimo atitinka Viešųjų įstaigų įstatymo aukščiau minėtas nuostatas dėl dalininko teisių perleidimo tvarkos bei jų nedalumo.
28. Dalininko teisių dalies pirkimo – pardavimo sutarties 3 ir 4 punktuose nurodyta, jog atsakovė trečiajam asmeniui parduota 50 proc. dalininko teisių, o nuo šios sutarties pasirašymo dienos atsakovė netenka 50 proc. dalininko teisių. Tuo tarpu šios sutarties 6 punkte apibrėžta, jog šios sutarties pagrindu ir remiantis VšĮ „Ateities miestai“ įstatais, atsakovė ir trečiasis asmuo turi vienodas teises į ieškovo vardą, domeną ir puslapį www.ateitiesmiestai.lt, o parduodant dalį šių teisių vienodai veikiama pagal įstaigos įstatus (t. I, e. b. l. 5).
29. Byloje nėra ginčo ir atsakovė pripažįsta, jog ir po dalininko teisių dalies pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ji liko VšĮ „Ateities miestai“ dalininke, nurodo, kad ji ir trečiasis asmuo tapo bendradalininkėmis. Nustatytų aplinkybių kontekste aiškinant atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą dalininko teisių dalies pirkimo-pardavimo sutartį, daroma išvada, jog minėta sutartimi atsakovė siekė ne parduoti dalininko teises (kurios yra nedalomos), o šios sutarties esmė buvo ta, jog trečiasis asmuo V. P. tampa VšĮ „Ateities miestai“ naujuoju dalininku (bendradalininku), įnešdama dalininko 25 000 Lt įnašą į ieškovo sąskaitą.
30. Tokį dalininko teisių dalies pirkimo - pardavimo sutarties nuostatų aiškinimą patvirtina 2014 m. lapkričio 06 d. mokėjimo pavedimas, kuriuo trečiasis asmuo V. P. 2014 m. lapkričio 6 d. įnešė į ieškovo sąskaitą 25 000 Lt sumą, mokėjimo paskirtį nurodydama – dalininko įnašas (e. b. l. 10) ir įgijo įmonės dalininko statusą. Teismo vertinimu, tai, kad nebuvo įgyvendinta ieškovo įstatuose numatyta asmens priėmimo dalininku procedūra (dėl dalininko įnašo apskaitos, neišduotas trečiajam asmeniui jos įnašų vertę patvirtinantis dokumentas), neturi esminės reikšmės šio ginčo sprendimui ir nesuteikia teisės laikyti trečiojo asmens V. P. į ieškovo sąskaitą įnešto dalininko įnašo (25 000 Lt) atsakovės asmeninėmis lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, jog pati atsakovė, būdama ieškovo vadove bei dalininko teisių dalies pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, turėjo pareigą atlikti ieškovo įstatuose nustatytus procedūrinius veiksmus dėl trečiojo asmens priėmimo dalininku, tačiau to nepadarė.
31. Nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, jog ieškovo sąskaitoje buvusios piniginės lėšos (25 000 Lt) buvo atsakovės, kaip fizinio asmens, asmeninės lėšos, nes šios lėšos buvo VšĮ „Ateities miestai“ turtas (Viešųjų įstaigų įstatymo 13 straipsnis).
32. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu siekia susigrąžinti iš atsakovės 25 000 Lt, kuriuos atsakovė ginčo paskolos sutarties pagrindu atsiėmė iš ieškovo, motyvuodamas tuo, jog atsakovė pagal ginčo Paskolos sutartį piniginių lėšų ieškovui neperdavė, todėl neturėjo teisės jų iš įmonės atsiimti šios Paskolos sutarties pagrindu.
33. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta ir tai, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
34. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus bei šalių argumentus dėl paskolinių teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovės egzistavimo, daro išvadą, jog 2014 m. lapkričio 6 d. paskolos sutartimi atsakovė neperdavė ieškovui 25 000 Lt paskolos ir ex officio konstatuoja, jog ginčo Paskolos sutartis (realinis sandoris) tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta (CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.875 straipsnio 3 dalis). Nustatytų aplinkybių kontekste konstatuotina, jog nesudaryta sutartis nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas.
35. Pažymėtina, kad ieškovas yra bankrutuojanti viešoji įstaiga, jos ir kreditorių interesų apsauga visuomet susijusi su viešuoju interesu, bes iš bankrutavusios įmonės turto tenkinami jos kreditorių reikalavimai. Viešasis interesas byloje suponuoja teismo pareigą aktyviai ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. Taigi teismas, net ir nesant ieškovės prašymo turi teisę peržengti ieškinio ribas ir ex officio pripažinti ginčo paskolos sutartį nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys).
36. Įvertinus tai, kad paskolos santykiai tarp ieškovo ir atsakovės neatsirado, paskolos sutartis nebuvo sudaryta, ieškovui nebuvo kilusi prievolė grąžinti atsakovei 7 240,50 Eur paskolą. Dėl nurodytų priežasčių daroma išvada, jog atsakovė be teisinio pagrindo (nes pinigų įmonei nebuvo perdavusi) minėtą sumą atsiėmė iš ieškovo. Nustačius, jog tarp atsakovės ir ieškovo paskolos sutartis nebuvo sudaryta, atsakovės pasirašytas 2014 m. lapkričio 07 d. įmonės raštas dėl apmokėjimų užskaitymo, kuriuo ji, kaip ieškovo vadovė, įpareigojo apskaitą tvarkančią ieškovo įmonę atlikti V. P. įmokėtų piniginių lėšų užskaitymą už R. G. paskolą, nesukūrė atsakovei jos nurodomų pasekmių – piniginių lėšų (25000 Lt), buvusių ieškovo sąskaitoje, priklausymo atsakovei nuosavybės teise. Dėl paminėto konstatuotina, jog atsakovė be teisinio pagrindo gavo iš ieškovo pinigines lėšas 7 240,50 Eur, todėl turi pareigą jas grąžinti ieškovui (CK 6.237 straipsnis).
37. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus bei išvadas, ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, ginčo Paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta ir ieškovui iš atsakovės priteistinos 7 240,50 Eur, o ieškovo reikalavimas pripažinti nesudarytą Paskolos sutartį niekiniu ir negaliojančiu sandoriu atmestinas. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
38. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis minėtomis normomis ir ieškovo prašymu, iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 7 240,50 Eur nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. gegužės 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas byloje reiškė turtinį reikalavimą, ieškinio suma 7 240,50 Eur. Nuo šios sumos mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 163 Eur (CPK 80 str. 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Įvertinus tai, kad ieškovo siekiamas materialinis teisinis rezultatas yra patenkintas visiškai, teismas daro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies punktu. Ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 163 Eur žyminio mokesčio. Apie kitas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje duomenų nėra, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
40. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,51 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 93 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 5,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti 2014 m. lapkričio 6 d. atsakovės R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo VšĮ „Ateities miestai“, į. k. 303350667, Paskolos sutartį Nr. 1, nesudaryta.
Priteisti iš atsakovės R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui BVšĮ „Ateities miestai“, į. k. 303350667, 7 240,50 Eur (septynis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų 50 ct), 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (7 240,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 163,00 Eur (šimtą šešiasdešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio išlaidų. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Priteisti iš atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,51 Eur (penkis eurus 51 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.