Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 3K-3-281/2007

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-06-22
Bylos Nr.: 3K-3-281/2007
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Pranas Žeimys, Janina Januškienė, Algis Norkūnas
Ieškovas: R. J.
Atsakovas: E. L.

Kategorijos

42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
121.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.3K-3-281/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 63.1;

114.11; 121.3 (S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 22 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui E. L. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. J. nurodė, kad 2003 m. sausio 5 d. paskolino atsakovui E. L. 50 000 Lt, kuriuos atsakovas turėjo grąžinti 2003 m. rugsėjo 5 d. Už naudojimąsi paskolintais pinigais atsakovas įsipareigojo mokėti 1,2 proc. dydžio mėnesines palūkanas. Tą dieną, kurią paskola turėjo būti grąžinta, t. y. 2003 m. rugsėjo 5 d., grąžintinos paskolos dydis kartu su palūkanomis buvo 54 800 Lt. Tačiau 2003 m. rugsėjo 5 d. atsakovas grąžino jam (ieškovui) tik 2000 Lt, patvirtindamas tai savo parašu skolos grąžinimo apskaitos lape (toliau – apskaitos lapas). Kadangi atsakovas turėjo finansinių sunkumų ir prašė skolos mokėjimą išdėstyti bei sumažinti palūkanų normą, tai 2003 m. rugsėjo 5 d. jie taip pat susitarė, kad jei atsakovas kiekvieną mėnesį grąžins ne mažiau kaip po 300 Lt, jis (ieškovas) sumažins mėnesinių palūkanų normos dydį nuo 1,2 proc. iki 0,6 proc., o, atsakovui pažeidus minėtą sąlygą, turės teisę nevykdyti šio įsipareigojimo. Šie susitarimai taip pat yra užfiksuoti apskaitos lape. Laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 5 d. iki 2004 m. lapkričio 11 d. atsakovas grąžino jam 5276,30 Lt., ir tą patvirtina minėtas apskaitos lapas, kuriame ties 2003 m. rugsėjo 5 d. ir 2004 m. lapkričio 11 d. atsakovo grąžintų pinigų sumomis yra atsakovo parašai. Kadangi atsakovas savo sutartinio įsipareigojimo mokėti kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip 300 Lt tinkamai nevykdė, mokėjimus atlikdavo ne laiku, tai, remdamasis apskaitos lape nurodyta galimybe vienašališkai nevykdyti palūkanų sumažinimo įsipareigojimo, palūkanas nuo pirmos įmokos dienos jis (ieškovas) skaičiavo taikydamas ne 0,6 proc., o 1,2 proc. mėnesinę palūkanų normą, ir taip 2005 m. vasario 10 dienai atsakovo negrąžintos paskolos suma su palūkanomis buvo 58 738,11 Lt. Atkreipęs dėmesį į tai, kad apskaitos lape mokėtinos palūkanos yra paskaičiuotos taikant 0,6 proc. palūkanų normą, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, turėtų būti skaičiuojamos 1,2 proc. dydžio palūkanos, ieškovas prašė teismo priteisti jam iš atsakovo 58 738,11 Lt skolos su palūkanomis ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2004 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu, patikslindamas faktines ieškinio aplinkybes ir ieškinio reikalavimus, ieškovas nurodė, kad nuo 2003 m. sausio 5 d. iki 2003 m. rugsėjo 5 d. jis skaičiavo atsakovui 1,2 proc. mėnesinės palūkanas nuo paskolintos 50 000 Lt sumos, ir už šį laikotarpį jos buvo 4800 Lt. Nuo 2003 m. rugsėjo 5 d. iki 2004 m. rugsėjo 14 d. atsakovui buvo skaičiuojamos 0,6 proc. mėnesinės palūkanos nuo paskolintos 50 000 Lt sumos, ir už šį laikotarpį jos buvo 3600 Lt, o nuo 2004 m. rugsėjo 14 d. iki 2005 m. vasario 10 d. – 1,2 proc. mėnesinės palūkanos nuo paskolintos 50 000 Lt sumos, ir už šį laikotarpį jos buvo 3000 Lt. Viso atsakovui buvo priskaičiuota 11 400 Lt palūkanų. Reikalavimo dėl 2614,11 Lt palūkanų iš atsakovo priteisimo ieškovas atsisakė ir nurodė, kad atsakovas jam yra sumokėjęs 5276 Lt palūkanų, negrąžinęs 50 000 Lt paskolos ir nesumokėjęs 6124 Lt palūkanų.

Priešieškiniu atsakovas E. L. prašė teismo pripažinti skolos grąžinimo apskaitos lapą, datuotą 2003 m. sausio 1 d., kuriame nurodyta, kad jis (atsakovas) yra skolingas 50 000 Lt su palūkanomis, negaliojančiu, kaip pasirašytą suklydimo įtakoje. Atsakovo teigimu, minėtą skolos grąžinimo apskaitos lapą jis pamatė tik 2003 m. rugsėjo 5 d., kuomet šiame lape pasirašė. Įrašo, kad jis skolinasi iš ieškovo pinigus būtent 2003 m. sausio 5 d., apskaitos lape nebuvo, ir tą liudija tai, jog jo (atsakovo) parašo skolinimosi dieną ties šiuo įrašu nėra. Atsakovo tvirtinimu, jis asmeniškai su ieškovu jokių paskolos sutarčių nėra sudaręs. Jokios paskolos sutarties ar kito dokumento, įrodančio, kad jis asmeniškai skolinosi iš ieškovo pinigus, ieškovas nepateikė. 2001 m. spalio 1 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis tarp ieškovo ir UAB „Nikvilė“, kurią jis (atsakovas) atstovavo kaip direktorius. Susitikimo, įvykusio 2003 m. rugsėjo 5 d., metu, dalyvaujant ieškovui, R. U., V. G., A. S. ir jam (atsakovui), buvo tartasi dėl dalies pinigų pagal 2001 m. spalio 1 d. UAB „Nikvilė“ ir ieškovo sudarytą paskolos sutartį grąžinimo ieškovui, ir jis (atsakovas) geranoriškai sutiko iš savo lėšų grąžinti ieškovui dalį pinigų, ieškovo įvardintų kaip palūkanos. Šių palūkanų mokėjimo fiksavimui ir buvo surašytas apskaitos lapas. Apskaitos lape nebuvo minimi nei paskolos gavėjas, nei paskolos grąžinimo terminas. Susitikimo metu (2003 m. rugsėjo 5 d.) jis (atsakovas) sumokėjo ieškovui 2000 Lt. Šią įmoką ieškovas įrašė į apskaitos lapą. Ties šiuo įrašu jie abu pasirašė. Taip pat buvo susitarta, kad jis (atsakovas) sumokės ieškovui devynias įmokas, kas mėnesį mokėdamas po 90 EUR, iš viso – 810 EUR arba 2795 Lt. Per devynių mėnesių laikotarpį ieškovas gavo iš jo (atsakovo) 1260 Lt, vėliau – 552 Lt, viso – 1812 Lt iš 2795 Lt sumos. Atsakovo teigimu, ieškovo teismui pateiktas apskaitos lapas nepagrindžia paskolinių santykių tarp jo ir ieškovo atsiradimo. Dalis įrašų, esančių ieškovo pateiktame apskaitos lape, buvo padaryta be jo (atsakovo) žinios po paskutinio jo pasirašymo apskaitos lape. Apskaitos lape esančioje lentelėje yra tik du jo (atsakovo) parašai ties grąžintomis kaip palūkanos pinigų sumomis. Pasirašius lentelėje ties nuoroda „grąžinamų pinigų suma 2000 Lt“, ieškovas davė jam apskaitos lapo kopiją su prisegtu prie jo lapeliu, kuriame ieškovo ranka buvo užrašyta, kad jis (atsakovas) turi sumokėti po 90 EUR kiekvieną mėnesį per laikotarpį nuo 2003 m. sausio mėn. iki 2003 m. rugsėjo mėn. imtinai. Atsakovo teigimu, jis, kaip buvęs UAB „Nikvilė“ direktorius ir akcininkas, nors jau nebedirbo įmonėje, sutiko su šiomis sąlygomis. 2004 m. balandžio 30 d. paskelbus UAB „Nikvilė“ bankrotą, ieškovo veiksmai, paduodant teismui ieškinį dėl 58 738,11 Lt skolos ir palūkanų priteisimo, nepagrįstai buvo nukreipti prieš jį (atsakovą).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino, o priešieškinį atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovo 50 000 Lt skolos, 3099,70 Lt palūkanų, 1507,13 Lt žyminio mokesčio, 1797,59 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 53 099,70 Lt sumą nuo 2005 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovo 127,20 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Spręsdamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti apskaitos lapą negaliojančiu kaip pasirašytą esminio suklydimo įtakoje, teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.875 straipsnį aplinkybes, jog skolos dokumentą (apskaitos lapą), pagal kurį faktiškai negavo jame nurodytos pinigų sumos, jis pasirašė suklydimo įtakoje, privalo įrodyti paskolos gavėjas. Ginčo apskaitos lape, teismo vertinimu, nėra jokių įrašų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas pasirašė apskaitos lape, manydamas, jog ten nurodyta UAB „Nikvilė“ 2001 m. spalio 1 d. skola ar šios skolos dalis ieškovui. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad 2003 m. rugsėjo 5 d. apskaitos lape jis pasirašė kaip UAB „Nikvilė“ atstovas, arba kad jis skolinosi iš ieškovo 50 000 Lt kaip UAB „Nikvilė“ atstovas, arba kad jis grąžino 2000 Lt sumą (palūkanas) ieškovui kaip šios bendrovės atstovas. Dėl to teismas darė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog apskaitos lapą, kuriame nurodyta, kad 2003 m. rugsėjo 5 d. jis yra skolingas 50 000 Lt skolos ir 4800 Lt palūkanų, jis pasirašė suklydimo įtakoje (CK 1.91 straipsnis), ir jo priešieškinį atmetė. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam iš atsakovo 50 000 Lt skolos ir 6124 Lt palūkanų, teismas nustatė, kad šį reikalavimą ieškovas grindžia žodine 2003 m. sausio 1 d. tarp jo ir atsakovo sudaryta paskolos sutartimi, pagal kurią 2003 m. sausio 1 d. ieškovas perdavė atsakovui 50 000 Lt, o atsakovas šią sumą priėmė, ir šalys žodžiu susitarė dėl 1,2 proc. mėnesinių palūkanų bei paskolos grąžinimo termino – 2003 m. rugsėjo 5 d. Paskolos sutartinių santykių buvimą ieškovas įrodinėja į bylą ieškovo pateiktu skolos grąžinimo apskaitos lapu, kuriame ties grafomis, kuriose nurodyta skolos suma (50 000 Lt), delspinigių suma (4800 Lt) ir grąžinamų pinigų suma (2000 Lt), yra ieškovo ir atsakovo parašai. Ties minėta grafa šalys pasirašė 2003 m. rugsėjo 5 d. Teismas laikė, kad ieškovo pateiktas apskaitos lapas, kuriame padaryti įrašai apie 50 000 Lt skolos sumą, 4800 Lt palūkanų sumą ir 2000 Lt grąžinamą sumą, ties kuriais yra abiejų šalių parašai, negali būti pripažintas šalių sudaryta ir rašytine firma išreikšta paskolos sutartimi, nes jame nenurodyta viena iš esminių paskolos sutarties sąlygų – kad paskolos davėjas (ieškovas) perduoda paskolos gavėjui (atsakovui) pinigus nuosavybėn. Tačiau, nors šalių pasirašytoje apskaitos lapo lentelės pirmoje eilutėje nėra tiesiogiai nurodyta, kad ieškovas perdavė atsakovui 50 000 Lt, ir nenurodyta pinigų perdavimo data, šie rašytiniame įrodyme padaryti įrašai, teismo vertinimu, patvirtina ieškovo ir atsakovo paskolos sutarties sudarymo faktą ir sąlygas – skolos dydį, palūkanų dydį, skolos grąžinimo terminą – 2003 m. rugsėjo 5 d. (CK 6.193 straipsnis). Dėl to yra pagrindas laikyti ieškovo pateiktą apskaitos lapą skolos dokumentu. Atsakovui nepateikus prievolės įvykdymą patvirtinančio dokumento, teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 50 000 Lt paskolos iš atsakovo priteisimo. Teismas laikė neįrodytu ieškovo argumentą, kad šalys buvo sutarusios, jog atsakovui negrąžinus paskolos laiku, t. y. 2003 m. rugsėjo 5 d., atsakovas ir toliau mokės ieškovui 1,2 proc. arba 0,6 proc. mėnesines palūkanas iki kol paskola bus grąžinta, nes apskaitos lape atsakovo parašo ties tokiais ieškovo darytais įrašais nėra. Nustatęs, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 5276,30 Lt palūkanų, teismas laikė, kad nesumokėta palūkanų suma yra 3099,70 Lt. Remdamasis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo 5 d. iki 2005 m. vasario 10 d. turi pareigą mokėti ieškovui įstatyme nustatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas už 50 000 Lt negrąžintą paskolą, ir tai yra 3576 Lt. Remdamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2006 m. lapkričio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeitė; panaikino sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 50 000 Lt skolos, 3099,70 Lt palūkanų, bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, ir priėmė dėl šios bylos dalies naują sprendimą – ieškinį atmesti; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Atmesdama ieškovo prašymą palikti apeliacinį skundą nenagrinėtą, kaip pateiktą praleidus apeliacinio apskundimo terminą, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad atsakovas pateikė įrodymą, jog apeliacinis skundas kurjerių tarnybai UAB „Litgina“ buvo įteiktas 2006 m. birželio 2 d., t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto 30 dienų apeliacinio apskundimo termino. Konstatavusi, kad UAB „Nikvilė“ paskolos santykiai su R. J. yra įrodyti 2001 m. spalio 1 d. paskolos sutartimi, kad pinigus bendrovės vardu gavo atsakovas E. L. asmeniškai ir kad atsakovo paaiškinimais ir liudytojo A. S. parodymais nustatyta, jog R. J. ir UAB „Nikvilė“ paskolos santykiai nebuvo tinkamai įforminti bendrovės buhalterinės paskaitos dokumentuose (pinigus bendrovei skolino R. J., tačiau bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose pinigai buvo parodyti kaip ofšorinės firmos „Esford Traiding“ įmokėtos lėšos, o 2001 m. spalio 1 d. paskolos sutartis bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nebuvo parodyta), teisėjų kolegija sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovo ir atsakovo pasirašytas apskaitos lapas yra susijęs su 2001 m. spalio 1 d. sutartimi, t. y. labiau tikėtina, jog atsakovas pasirašė atsiskaitymo lape, prisiimdamas atsakomybę už UAB „Nikvilė“ paskolą. Dėl to pripažinti šį sandorį negaliojančiu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad šalių (fizinių asmenų) 50 000 Lt paskolos sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, pareiškęs, kad sutartis buvo sudaryta žodžiu, privalėjo leistinais rašytiniais įrodymais įrodyti pinigų perdavimo faktą pagal neva 2003 m. sausio 5 d. žodžiu sudarytą sutartį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas šio fakto neįrodė. Ieškovo paaiškinimus, kad jis sudarė paskolos sutartį 50 000 Lt sumai žodine forma dėl didelio pasitikėjimo atsakovu, teisėjų kolegija atmetė kaip neįtikinančius (2003 m. atsiskaitymai pagal 2001 m. spalio 1 d. sutartį jau buvo sutrikę, todėl objektyvaus pagrindo dideliam pasitikėjimui nebuvo; ieškovas dažnai skolindavo pinigus fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl, turėdamas tam tikrą patirtį šioje srityje, privalėjo elgtis apdairiai). Nustačiusi, kad suteiktą 50 000 Lt paskolą ieškovas deklaravo tik po ieškinio teismui pareiškimo, teisėjų kolegija atmetė deklaraciją, ieškovo pateiktą kaip įrodymą apie paskolos jam suteikimą. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo priimtą įrodymą – atsakovo į bylą pateiktą apskaitos lapo nepatvirtintą kopiją, perduotą faksu (b. l. 109), kurioje, skirtingai nei ieškovo pateiktame šio apskaitos lapo originale (b. l. 5), nėra įrašo „2003-01-05 paskolinta 50 000 Lt už 1,2 proc. mėnesinių palūkanų normą iki skolos faktinio sugrąžinimo“, teisėjų kolegija darė išvadą, kad šis įrašas buvo padarytas vėliau, t. y. po to, kai atsakovas E. L. pasirašė apskaitos lapo lentelės pirmoje eilutėje. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad apskaitos lapas įrodo šalių asmeninius paskolos santykius, minėto įrašo atsiradimo aplinkybių neaptarė.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas R. J. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovo apeliacinis skundas buvo paduotas įstatyme nustatyto trisdešimties dienų termino ribose, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.122 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią tinkamu įteikimu laikomas įteikimas paštui, ir pažeidė CPK 307 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad apeliacinis skundas turi būti paduotas per trisdešimt dienų. Nors ant voko, kuriame buvo siunčiamas apeliacinis skundas, išsiuntimo data nurodyta 2006 m. birželio 2 d. (paskutinė apeliacinio apskundimo termino diena), iš šiame voke siųsto apeliacinio skundo priedo – žyminio mokesčio kvito – matyti, kad žyminis mokestis sumokėtas 2006 m. birželio 5 d. t. y. trimis dienomis vėliau nei tariamai buvo išsiųstas apeliacinis skundas. Apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad voką su apeliaciniu skundu ji įteikė kurjerių tarnybai UAB „Litgina“ 2006 m. birželio 2 d., tačiau be žyminio mokesčio kvito. 2006 m. birželio 5 d,. gavusi iš kliento (atsakovo) žyminio mokesčio kvitą, ji 2006 m. birželio 5 d. nuvyko į minėtą kurjerių tarnybą, atplėšė voką su apeliaciniu skundu ir pridėjo žyminio mokesčio kvitą. Apeliacinis skundas pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2006 m. birželio 5 d. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta apeliacinio skundo padavimo tvarka ir terminai, kasatoriaus teigimu, negali būti aiškinami kaip tinkamai įvykdyti, jeigu šalis, įteikusi apeliacinį skundą kurjerių tarnybai, kuri turėtų atitikti CK 1.122 straipsnyje minimo „pašto“ kriterijus, po kelių dienų gali jį netrukdomai atplėšti ir pakeisti jo turinį (ką nors išimti ar įdėti). Toks įteikimas, kasatoriaus vertinimu, laikytinas neatitinkančiu CK 1.122 straipsnio 2 dalyje nustatyto įteikimo paštui ir CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytos apeliacinio skundo padavimo tvarkos.

2. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi neleistinu įrodymu (įstatyme nustatyta tvarka nepatvirtinta apskaitos lapo faksimiline kopija (b. l. 109)), ir to pasėkoje nepagrįstai nesirėmė pirminiame rašytiniame įrodyme – apskaitos lapo originale (b. l. 5) – esančiu įrašu, patvirtinančiu paskolos sutarties sudarymo datą, paskolos sumą, pinigų perdavimo faktą bei palūkanų normą, ir taip pažeidė CPK 114, 177, 185 ir 198 straipsnius bei padarė nepagrįstą išvadą, kad įrašas „2003-01-05 paskolinta 50 000 Lt už 1,2 proc. mėnesinių palūkanų normą iki skolos faktinio sugrąžinimo“ buvo padarytas vėliau, t. y. po to, kai atsakovas E. L. pasirašė apskaitos lapo lentelės pirmoje eilutėje. Atsisakius remtis šiuo įrašu, kaip patvirtinančiu, kad atsakovas, pasirašydamas apskaitos lape, gerai suprato ir žinojo, kokią paskolą, kokio dydžio ir kam grąžina, buvo padarytos klaidingos išvados bei nepagrįstai panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas patenkinti ieškinį.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl daugelio rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų, ir taip iš esmės pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnio 1 dalis) bei padarė nepagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovas pasirašė atsiskaitymo lape, prisiimdamas atsakomybę už UAB „Nikvilė“ paskolą.

4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.870 straipsnį, 6.871 straipsnio 3 dalį ir 6.193 straipsnį, todėl nepagrįstai nepripažino apskaitos lapo skolos dokumentu. Kasatoriaus teigimu, apskaitos lape yra nurodyti visi skolos dokumentui būtini duomenys: paskolos davėjas ir paskolos gavėjas, paskolos suma, palūkanų dydis ir paskolos perdavimą netiesiogiai patvirtinantis įrašas apie tai, kad paskolos gavėjas grąžina dalį paskolos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo parašu patvirtintų duomenų turinį, pagrįstai pripažino apskaitos lapą skolos dokumentu, patvirtinančiu paskolos sutarties tarp ieškovo ir atsakovo sudarymą. Apeliacinės instancijos teismas, nenagrinėjęs ir nepaneigęs pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriais jis apskaitos lapą laikė atitinkančiu skolos dokumentui keliamus reikalavimus, vien tos faktinės aplinkybės, kad tarp ieškovo ir UAB „Nikvilė“ egzistavo paskoliniai santykiai, kuriuose pinigus kaip bendrovės direktorius asmeniškai gavo atsakovas ir jų tiesiogiai neįnešė į bendrovės kasą, pagrindu padarė nepagrįstą („labiau tikėtiną“) išvadą, kad apskaitos lapas negali būti laikomas ieškovo ir atsakovo paskolinius santykius patvirtinančiu dokumentu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas E. L. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad, papildydama apeliacinį skundą žyminio mokesčio kvitu, atsakovo atstovė siekė įgyvendinti bylos koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Išvadą, kad paskolos santykiai tarp ieškovo ir atsakovo neegzistavo, apeliacinės instancijos teismas padarė įvertinęs visus (ne tik kasatoriaus minimą bylos lape 109 esantį apskaitos lapo nuorašą) teismui pateiktus įrodymus ir išnagrinėjęs visas byloje nustatytas aplinkybes, todėl kasatoriaus argumentai dėl vadovavimosi neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog įrašas „2003-01-05 paskolinta 50 000 Lt už 1,2 proc. mėnesinių palūkanų normą iki skolos faktinio sugrąžinimo“ buvo padarytas po to, kai atsakovas pasirašė apskaitos lapo pirmoje eilutėje, atsakovo manymu, tuo pačiu netiesiogiai patvirtino, kad šis įrašas apskritai buvo padarytas vėliau negu atsakovas padarė visus įrašus apskaitos lape. Dėl to nepagrįsti yra ir kasatoriaus argumentai dėl apskaitos lape esančio antrojo atsakovo parašo ir jo sąsajos su minėtu įrašu. Be to, atsakovo parašai, esantys apskaitos lape, patvirtina ne minėtą įrašą, o atitinkamus mokėjimus. Ieškovo ranka padarytas įrašas „2003-01-05 paskolinta 50 000 Lt už 1,2 proc. mėnesinių palūkanų normą iki skolos faktinio sugrąžinimo“ atsakovo nėra pasirašytas, todėl jis negali būti pagrindas pripažinti apskaitos lapą pasirašytu skolos dokumentu (CK 6.871 straipsnio 3 dalis), patvirtinančiu paskolos sutarties tarp ieškovo ir atsakovo sudarymą. Be to, šis įrašas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis paskolos sudarymą ir dėl to, kad iš jo turinio nėra aišku, kam buvo paskolinta įraše minima suma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 50 000 Lt skolos ir 6124 Lt palūkanų ieškovas R. J. grindžia žodine 2003 m. sausio 1 d. tarp jo ir atsakovo sudaryta paskolos sutartimi, pagal kurią 2003 m. sausio 1 d. ieškovas perdavė atsakovui 50 000 Lt, o atsakovas šią sumą priėmė, ir šalys žodžiu susitarė dėl 1,2 proc. mėnesinių palūkanų bei paskolos grąžinimo termino – 2003 m. rugsėjo 5 d. Paskolos sutartinių santykių buvimą ieškovas įrodinėja į bylą jo pateiktu rašytiniu įrodymu, įvardintu E. L. skolos grąžinimo R. J. apskaitos lapu. Šiame apskaitos lape esančios lentelės grafose, kuriose nurodyta skolos suma (50 000 Lt), delspinigių suma (4800 Lt) ir grąžinamų pinigų suma (2000 Lt), yra ieškovo ir atsakovo parašai. Ties minėtais įrašais šalys pasirašė 2003 m. rugsėjo 5 d. Ieškovas pripažįsta, kad visas apskaitos lapo grafoje „pinigus grąžino“ jo įrašytas pinigų sumas jis yra iš atsakovo gavęs.

Atsakovas E. L. pateikė į bylą 2001 m. spalio 1 d. UAB „Nikvilė“ ir ieškovo R. J. sudarytą paskolos sutartį dėl 14 700 JAV dolerių paskolos iki 2002 m. balandžio 31 d. už 1,5 proc. mėnesinių palūkanų, pasirašytą E. L., kaip skolininko UAB „Nikvilė“ direktoriaus, ir kreditoriaus R. J., kaip įrodymą, patvirtinantį, jog ieškovo reikalaujama 50 000 Lt skola yra UAB „Nikvilė“ ieškovui negrąžintos skolos pagal 2001 m. spalio 1 d. paskolos sutartį dalis. Atsakovo teigimu, jis, kaip fizinis asmuo, iš ieškovo 50 000 Lt nesiskolino ir pinigų negavo. Apskaitos lape nurodyta 50 000 Lt skolos suma su palūkanomis, ties kuria jis pasirašė 2003 m. rugsėjo 5 d., yra 2001 m. spalio 1 d. ieškovo su UAB „Nikvilė“ sudarytos paskolos sutarties likutinė suma, o 2003 m. rugsėjo 9 d., grąžindamas ieškovui už UAB „Nikvilė“ 2000 Lt, jis pasirašė kaip fizinis asmuo todėl, kad tuo metu jau nebebuvo UAB „Nikvilė“ direktorius. Skolą už UAB „Nikvilė“ atsakovas prisiėmė grąžinti kaip šios bendrovės akcininkas.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.870 straipsnį ir 6.871 straipsnio 3 dalį, todėl nepagrįstai skolos grąžinimo apskaitos lapo nepripažino skolos dokumentu, patvirtinančiu paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista iš atsakovo 50 000 Lt skolos, 3099,70 Lt palūkanų, 1507,13 Lt žyminio mokesčio, 1797,59 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos, ir šią ieškinio dalį atmesdamas, priteisė atsakovui iš ieškovo 1593 Lt žyminio mokesčio ir 127,20 Lt advokato pagalbos išlaidų. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas leistinais įrodymais neįrodė skolos grąžinimo apskaitos lape nurodytų 50 000 Lt perdavimo atsakovui fakto. Pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai atmetė atsakovo versiją, kad skolos grąžinimo apskaitos lapas yra susijęs su ieškovo suteikta paskola UAB „Nikvilė“ pagal 2001 m. spalio 1 d. paskolos sutartį (b.l. 55), ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliacinės instancijos teismo argumentais negali sutikti. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus <...>, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama galiojančia nuo pinigų <...> perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybė ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sutartinių santykių tarp jo ir atsakovo buvimą ieškovas įrodinėja į bylą pateiktu skolos grąžinimo apskaitos lapu (b. l. 5), kuriame ties grafomis, kuriose nurodyta skolos suma (50 000 Lt), delspinigių suma (4800 Lt), šalių laikoma palūkanomis, ir grąžintų pinigų suma (2000 Lt), yra ieškovo ir atsakovo parašai. Nors šiame apskaitos lape nenurodyta, kad paskolos davėjas perdavė pinigus paskolos gavėjui, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad šalių pasirašytoje pirmoje apskaitos lapo eilutėje padaryti įrašai patvirtina šalių paskolos sutarties sudarymo faktą ir sąlygas: skolos ir palūkanų dydį bei grąžinimo terminą – 2003 m. rugsėjo 5 d., ir pagrįstai pripažino šį apskaitos lapą skolos dokumentu. Toks paskolos gavėjo pasirašytas dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, atitinka paskolos sutarčiai keliamus rašytinės formos reikalavimus (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šalių pasirašytas skolos grąžinimo apskaitos lapas yra skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos dalyko (50 000 Lt) perdavimą paskolos gavėjui. Apeliacinės instancijos teismas CK 6.871 straipsnio 1 dalies nuostatą aiškino, remdamasis tik ieškovo aiškinimu, kad paskolos sutartis su atsakovu 2003 m. sausio 5 d. buvo sudaryta žodine forma, raštu nefiksuojant paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui fakto, ir sistemiškai neaiškino šios normos su nuostata, įtvirtinta minėto CK straipsnio 3 dalyje, bei ieškovo pateiktame skolos grąžinimo apskaitos lape šalių užfiksuotais faktais. Dėl to apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas leistinais rašytiniais įrodymais neįrodė pinigų perdavimo atsakovui fakto ir kad skolos dokumentas neatitinka paskolos sutarčiai keliamų rašytinės formos reikalavimų, prieštarauja skolos dokumento ir CK 6.871 straipsnio 3 dalies turiniui bei paskirčiai.

Apeliacinės instancijos teismas, nepripažindamas ieškovo pateikto skolos dokumento rašytine paskolos sutartimi ir remdamasis tik prielaidomis, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas pasirašė skolos grąžinimo apskaitos lape, prisiimdamas atsakomybę už UAB „Nikvilė“ 2001 m. spalio 1 d. paskolą. Šią teismo išvadą paneigia minėto skolos dokumento pavadinimas „E. L. (jo paties įrašytas asmens kodas) skolos grąžinimo R. J. apskaitos lapas“, kuriame nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas prisiėmė skolos už UAB „Nikvilė“ grąžinimo pareigą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, todėl netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tai turėjo įtakos neteisėtos nutarties dalies, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo dalis, priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl to ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikinama ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Kiti kasacinio skundo argumentai nesudaro kasacijos pagrindo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Patenkinus ieškovo kasacinį skundą, iš atsakovo priteistina ieškovui 1593 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kasatorius (ieškovas) taip pat pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad už teisinę pagalbą ją teikusiam advokatui jis sumokėjo 1500 Lt. Spręsdama dėl priteistinų atstovavimo išlaidų sumos, teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nurodytus priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą kriterijus: išnagrinėta byla nebuvo didelės apimties ir itin sudėtinga, joje nebuvo reikalingos specialios žinios, ieškovui atstovavęs advokatas dalyvavo byloje nuo nagrinėjamo pirmosios instancijos teisme, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai. Įvertinusi šiuos kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti už atstovavimą kasaciniame teisme turėtų išlaidų suma mažintina iki 1000 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 98 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimą.

Priteisti ieškovui R. J. iš atsakovo E. L. 1593 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą, ir 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas ŽeimysJanina JanuškienėAlgis Norkūnas