- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-1535-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17321-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Ateities miestai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Ateities miestai“, atstovaujamos bankroto administratoriaus V. S., ieškinį atsakovei R. G. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 430,81 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą, o 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi taikė supaprastintą bankroto procesą bei patvirtino 6 630,81 Eur dydžio kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Atsakovė neperdavė bankroto administratoriui ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų (perduota dalis padrikos dokumentacijos) bei turto, todėl nėra galimybės nustatyti VšĮ „Ateities miestai“ vykdytos ūkinės komercinės veiklos, turimo turto ir įsipareigojimų masto bankroto bylos iškėlimo metu. Atsakovė nuo įmonės įkūrimo ydingai organizavo jos veiklą ir nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. liepos 28 d. be aiškios pateisinamos priežasties debetine mokėjimo kortele bankomatuose išėmė 11 362,77 Eur grynųjų pinigų, kurių galutinis panaudojimo pagrįstumas nėra aiškus dėl neperduotos finansinės atskaitomybės. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų bankrutavusiai VšĮ „Ateities miestai“ ir jos kreditoriams padaryta 6 430,81 Eur žala (6630,81 Eur bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma minus 200 Eur lėšos, gautos pardavus priverstine tvarka perimtą turtą (automobilį)).
2. Ieškovės 2017 m. rugpjūčio 9 d. balanso ir pelno (nuotolių) ataskaitos duomenys nėra teisingi, nes į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. Atsakovė neperdavė nuo 2015 m. balandžio 10 d. sudarytų sutarčių, pirkimų, pardavimų, bendrovės kasos, avansinės apyskaitos, nuo 2017 m. gegužės mėnesio sudarytų darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių, Sodros ir mokesčių (pirkimo-pardavimo) deklaracijų, išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų ir jų registracijos žurnalo, išrašytų išankstinių (avansinių) sąskaitų ir jų registracijos žurnalo, nuo 2015 m. gegužės gautų sąskaitų ir jų registracijos žurnalo, sudarytų sutarčių ir jų registracijos žurnalo. Ieškovės 2015 m. lapkričio 20 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita neteisėta, iškreipianti bet kokią realią padėtį ir nėra iššifruota.
Šalies argumentai
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog negalėjo laiku pateikti įmonės dokumentų, perduoti turtą, nes negavo teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė bankroto byloje yra gavusi tik teismo nutartis dėl baudos paskyrimo ir rašymo apsirikimo ištaisymo. Atsakovė ne kartą prašė bankroto administratoriaus paimti iš jos perduodamus dokumentus, automobilį, bet dėl nesuprantamų priežasčių bankroto administratorius atsisakydavo tai daryti. Dokumentai geranoriškai buvo perduoti bankroto administratoriui kartu su atsakovės parengtu 2016 m. lapkričio 28 d. aktu, automobilis – 2016 m. gruodžio 10 d. automobilio priėmimo-perdavimo aktu. Jokio kito likusio neperduoto įmonės turto ir dokumentų nėra. Ieškovė jau buvo pateikusi ieškinį dėl 11 362,77 Eur sumos iš atsakovės priteisimo tuo pačiu pagrindu. Vėliau patikslino ieškinio reikalavimus, prašydama 6 430,81 Eur žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį, priėmė bankroto administratorės atsisakymą nuo ieškinio ir bylą Nr. e2-3844-728/2017 nutraukė. Todėl ieškovė nebegali iš naujo kelti klausimo dėl 11 362,77 Eur sumos. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) negali būti laikoma kreditore, kadangi pati raštu informavo, jog VšĮ „Ateities miestai“ įsiskolinimo valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neturėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, jog ieškovė, ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškusi alternatyviais pagrindais, teismo posėdžio metu nurodė reikalavimo pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį nebepalaikanti, nes mano, kad šiuo pagrindu ieškinio neįrodė. Todėl teismas dėl šių argumentų nepasisakė.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, jog BVšĮ „Ateities miestai“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 11 362,77 Eur sumą tuo pagrindu, jog atsakovė nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. liepos 7 d. iš VšĮ „Ateities miestai“ atsiskaitomosios banko sąskaitos be pateisinamos priežasties debetine mokėjimo kortele bankomatuose išėmė 11 362,77 Eur grynųjų pinigų sumą ir neperdavė dokumentų, kurie patvirtintų pinigų panaudojimo pagrįstumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3844-728/2017 priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio ir byla nutraukta. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog šioje byloje ieškovė negali reikalauti žalos tuo pačiu pagrindu, kadangi tai reikštų tapataus reikalavimo pakartotinį nagrinėjimą (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
7. Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamoje ir ieškovės bankroto byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė kaip įmonės vadovė pažeidė pareigą nustatytu terminu perduoti bankroto administratoriui visus bendrovės dokumentus ir turtą, todėl yra pagrindas konstatuoti jos neteisėtą neveikimą (CK 6.264 straipsnis). Teismas atmetė, kaip nepagrįstus, atsakovės argumentus, jog ji neturėjo galimybės atiduoti dokumentų ir turto anksčiau, bei tai, kad bankroto administratorius neėmė iš jos dokumentų. Nustačius įmonės vadovės neteisėtus veiksmus, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, jog atsakovė kalta. Tuo tarpu atsakovės išdėstyti argumentai kaltės prezumpcijos nepaneigia.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus apygardos teismas ieškovės bankroto byloje nutartimi buvo patvirtinęs kreditorinius reikalavimus. Atsakovė į bylą pateikė VMI 2017 m. lapkričio 13 d. raštą, kuriame nurodyta, kad VšĮ „Ateities miestai“ bankroto bylos iškėlimo metu, 2015 m. liepos 31 d., įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neturėjo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bankroto administratorius VšĮ „Ateities miestai“ bankroto byloje 2017 m. lapkričio 20 d. pateikė prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo, kuriame prašė nelaikyti kreditore VMI. Taigi reikalaujamos žalos dydis nėra pagrįstas. Be to, visi kreditorių reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, galėtų būti pripažinti žala tik išimtiniais atvejais, kai ieškovas įrodo, kad jei ne vadovo neteisėti veiksmai, su kreditoriais būtų visiškai ar iš dalies atsiskaityta. Tokių aplinkybių ieškovė šioje byloje neįrodinėjo.
9. Nagrinėjamoje byloje galimos žalos priteisimas iš atsakovės būtų įmanomas, jeigu jai neišsaugant ir neperduodant bankroto administratoriui dokumentų, būtų buvusi sumažinta galimybė su kreditoriais atsiskaityti, jei dėl jos savalaikio įpareigojimų nevykdymo įmonė patyrė finansinius praradimus, neteko viso ar dalies turto, kas būtų sąlygoję galimybės atsiskaityti su kreditoriais praradimą arba sumažėjimą, ar pan. Tokių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo. Bankroto administratorius, aiškindamas, kad iki šiol atsakovė nėra perdavusi dalies dokumentų už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 10 d., nepaaiškino, kaip šių dokumentų neperdavimas sąlygojo įmonės galimybę atsiskaityti su kreditoriais, neįrodinėjo ir to, kad galimą žalą būtų lėmęs būtent dokumentų nuo jo nurodyto laikotarpio nepateikimas, neanalizavo įmonės turtinės padėties dieną, iki kurios dokumentai jam jau yra pateikti. Ieškinį pareiškęs bankroto administratorius nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių, kurios sietų atsakovės neteisėtą neveikimą, nevykdant imperatyvios pareigos, su bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtinta kreditorių reikalavimų bendra suma. Ieškovė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir galimos žalos neįrodinėjo visiškai niekuo. Todėl jos pareikštas ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė BVšĮ „Ateities miestai“, atstovaujama bankroto administratoriaus V. S., apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad šioje byloje ieškovė negali reikalauti žalos tuo pačiu pagrindu, kaip reikalavo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eL2-36191-728/2016 dėl skolos iš atsakovės priteisimo, kadangi tai reikštų tapataus reikalavimo pakartotinį nagrinėjimą. Nagrinėjamoje byloje ieškinys reiškiamas kitu pagrindu – dėl atsakovės, kaip buvusios ieškovės vadovės, imperatyvių pareigų (neperduotų dokumentų ir turto, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo) nevykdymo, o ne dėl negrąžintos skolos ieškovei. Reikalavimai dėl skolos priteisimo ir dėl žalos atlyginimo nėra tapatūs, be to žalos atlyginimo reikalaujama kitu pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Ieškovė žalos dydį įrodinėjo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5089-619/2015, kuria buvo patvirtintas ieškovės kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai. Minėta nutartimi buvo patvirtinti 2 657,84 Eur dydžio VMI reikalavimai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašė atidėti teismo posėdį, kadangi bankroto byloje administratorius prašė tikslinti kreditorių reikalavimų sąrašą ir išbraukti iš jo VMI bei įtraukti kreditore UAB „Nuova Capital“ su 1 900 Eur finansiniu reikalavimu. Tačiau teismas atsisakė atidėti posėdį, o sprendime formaliai nurodė, jog reikalaujamos žalos dydis nėra pagrįstas. Teismas turėjo tenkinti ieškovės prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą iki bus patikslintas kreditorinių reikalavimų sąrašas ieškovės bankroto byloje.
10.3. Teismas visiškai nevertino ir nieko nepasisakė dėl bankroto administratoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu pateiktų rašytinių paaiškinimų, patvirtinančių, kad atsakovės perduota finansinė atskaitomybė sudaryta nesivadovaujant apskaitos vedimui keliamais reikalavimais ir neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) nuostatų. Atsakovės pateikta finansinė atskaitomybė klaidina teismą, kadangi ji neatspindi realios įmonės finansinės padėties bankroto bylos iškėlimo dieną. Ši aplinkybė patvirtina aplaidų ir (ar) apgaulingą apskaitos tvarkymą. Ieškovė turėjo turto. Jeigu jis būtų perduotas, žala kreditoriams nebūtų atsiradusi, o kreditoriniai reikalavimai būtų patenkinti.
10.4. Atsakovė nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. liepos 28 d. be aiškios pateisinamos priežasties debetine mokėjimo kortele bankomatuose išėmė 11 362,77 Eur grynųjų pinigų, kurių galutinis panaudojimo pagrįstumas nėra aiškus. Ši aplinkybė patvirtina, jog daugumos įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų nėra išlikę, o finansinėje atskaitomybėje esančios sumos yra nepagrįstos. Teismo posėdžio metu nei atsakovė, nei jos atstovė nesugebėjo paaiškinti, kas sudaro 2015 m. rugpjūčio 9 d. balanse 783 Eur per vienerius metus gautinas sumas. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, tik formaliai nurodė, kad šioje byloje ieškovas negali reikalauti žalos tuo pačiu pagrindu, kadangi tai reikštų tapataus reikalavimo pakartotinį nagrinėjimą.
10.5. Atsakovė dėl ją su įmone siejančių santykių specifiškumo turėjo pareigą, kaip už bendrovę ir jos veiklą atsakingas asmuo, rūpintis dokumentų ir turto išsaugojimu bei perdavimu administratoriui. Todėl tokie atsakovės veiksmai, ar veiksmų neatlikimas, kuriais yra pažeidžiama įsiteisėjusi teismo nutartis bei ĮBĮ nuostatos yra neteisėti Turtinė žala asmeniui padaroma, kai nukenčia jo turtiniai (ekonominiai interesai). Atsakovei perdavus įmonei priklausantį turtą, šis būtų panaudotas atsiskaitymui su kreditoriais, todėl neperduoto turto vertė laikytina bendrovės patirta tiesiogine turtine žala. Kadangi iki šios dienos ieškovės bankroto administratoriui nėra perduoti visi įmonės dokumentai, o perduota finansinė atskaitomybė yra klaidinanti, neįmanoma tiksliai nustatyti, kokio dydžio buvo ieškovės turtas bankroto bylos iškėlimo metu.
10.6. Įmonės vadovo neteisėti veiksmai gali pasireikšti ne tik neteisėtu veikimu, bet ir aplaidžiu neveikimu. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, pasikeitus ūkio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas turi perimti naujas vadovas. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Nagrinėjamoje byloje administratorius įrodė, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir atsiradusios žalos. Ieškovės kreditorių reikalavimai iki šios dienos nepatenkinti. Bankroto procedūros metu buvo gauta tik 200 Eur, pardavus ieškovės automobilį.
Atsiliepimas
11. Atsakovė R. G. atsiliepimu į ieškovės BVšĮ „Ateities miestai“ apeliacinį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. VMI 2017 m. lapkričio 3 d. raštu nurodė, kad pagal VMI apskaitomas prievoles VšĮ „Ateities miestai“ bankroto bylos iškėlimo dieną, 2015 m. liepos 31 d., įsiskolinimo valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neturėjo, informacija nėra pakitusi ir šiuo metu. Taigi bankroto administratorius nepagrįstai, iš anksto žinodamas, kad VMI neturi jokių kreditorinių reikalavimų, įtraukė ją į kreditorių sąrašą ir tokiu būdų sąmoningai padidino tariamas įmonės skolas 2 657, 84 Eur dydžio suma. Ieškovė bankroto bylos iškėlimo dieną neturėjo ir jokių įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriui, nors ieškinyje nurodyta, jog skola yra 198,41 Eur. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio jos prašomą priteisti žalos dydį.
11.2. VšĮ „Ateities miestai“ savo veiklą pradėjo vykdyti tik 2014 m. birželio 19 d., įregistruota viešajame registre 2014 m. liepos 16 d. Tik 2015 m. buvo priimti įstatymų pakeitimai, pagal kuriuos viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui teikia nuo 2015 m. sausio 1 d. Ši aplinkybė patvirtina, kad balansą, veiklos rezultatų ataskaitą, bei aiškinamąjį raštą VŠĮ „Ateities miestai“ turėjo ruošti ir teikti Juridinių asmenų registrui tik už 2015 metus. Tačiau iškėlus bankroto bylą VšĮ „Ateities miestai“ ir apribojus prieigą prie banko sąskaitose esančių lėšų judėjimo, atsakovė negalėjo sudaryti įstaigos balanso ir pateikti jo bankroto administratoriui. Bankroto administratorius, pats nesuteikdamas balanso parengimui reikalingų duomenų, reikalauja iš atsakovės neįmanomo.
11.3. Visas VšĮ „Ateities miestai“ turtas ir finansinę padėtį pagrindžiantys dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui dar 2016 m. lapkričio 28 d. ir 2016 m. gruodžio 10 d. Jokio kito likusio neperduoto turto ir dokumentų nėra. Ieškovė savo veikloje jokio turto (išskyrus automobilį) nenaudojo, įstaiga vykdė išimtinai intelektinę veiklą, kurią atlikti jokio turto ir nereikėjo. Ieškovė 2016 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei dėl 11 362,77 Eur skolos priteisimo. Atsakovei pateikus piniginių lėšų panaudojimą patvirtinančius dokumentus, bankroto administratorius patikslino ieškinį ir paprašė teismo priteisti iš atsakovės 6 430,81 Eur žalos atlyginimą. Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė pažeidė įstatyminę pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį, priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. e2-3844-728/2017 nutraukė. Todėl ieškovė nebegali iš naujo kelti klausimo dėl 11 362,77 Eur skolos priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš bankrutavusios įmonės vadovės padarytą žalą kreditoriams dėl to, kad įmonės vadovė netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, nevykdė ĮBĮ nustatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus ir turtą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
13. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 20 d. nutartimi iškėlė VšĮ „Ateities miestai“ bankroto bylą, o 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi nutarė taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą ir patvirtino kreditorių sąrašą bei jų reikalavimus, kuriuos sudaro 6 630,81 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi BVšĮ „Ateities miestai“ pripažinta bankrutavusia ir likviduota dėl bankroto. Nuo bankrutavusios įmonės įsteigimo jos vienintelė vadovė buvo atsakovė. Kadangi atsakovė netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dalis bankroto administratoriui perduotų dokumentų neatskleidžia įmonės vykdytos ūkinės komercinės veiklos, nepagrindžia atsakovės 11 362,77 Eur iš įmonės banko sąskaitos išimtų grynųjų pinigų panaudojimo, ieškovė prašo 6 430,81 Eur dydžio kreditorių nepatenkintą reikalavimų dalį pripažinti atsakovės įmonei padaryta žala ir ją atlyginti.
Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 11 362,77 Eur skolą vertinimo
14. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Aplinkybę, ar teisme nebuvo nagrinėtas tapatus ginčas (reikalavimas), turi konstatuoti bylą nagrinėjantis teismas. Taikant CPK 293 straipsnio 3 punktą svarbu nustatyti ieškinio tapatumo klausimą. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013).
15. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios civilinės bylos Nr. e2-3844-728/2017 duomenys patvirtina, jog ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 11 362,77 Eur skolą. Ieškinys buvo grindžiamas aplinkybe, jog atsakovė nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. liepos 28 d., būdama ieškovės vadove išėmė 11 362,77 Eur grynus pinigus iš įmonės sąskaitos be pateisinamos priežasties. Atsakovė bankroto administratoriui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad minėti pinigai būtų panaudoti įmonės veiklos tikslams. Nurodytos bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 6 430,81 Eur žalos atlyginimo, ieškinį grįsdama ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kadangi atsakovė laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, taip pat neperdavė bankroto administratoriui visų įmonės dokumentų ir turto, nuo įmonės įkūrimo netinkamai organizavo įmonės veiklą, nes nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. liepos 28 d., būdama ieškovės vadove išėmė 11 362,77 Eur grynus pinigus be pateisinamos priežasties. Taigi ieškovė patikslintu ieškiniu pakeitė tiek ieškinio dalyką, tiek ir jo pagrindą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3844-728/2017 atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį, priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dėl skolos priteisimo ir civilinę bylą nutraukė.
16. Pažymėtina, jog ieškinio dėl 11 362,77 Eur skolos priteisimo ir ieškinio dėl 6 430,81 Eur žalos atlyginimo dalykas iš esmės skiriasi ir savo teisiniu pobūdžiu, ir įrodinėtinomis aplinkybėmis, taip pat nesutampa šių abiejų ieškinių pagrindai. Ieškovės atsisakymas savo reikalavimo priteisti 11 362,77 Eur skolą iš atsakovės, nereiškia, jog reiškiant atsakovei kitą reikalavimą, kitu pagrindu, negali būti tiriamos aplinkybės, susijusios su 11 362,77 Eur sumos išgryninimo pagrįstumu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neteigia, jog reikalaujama priteisti žala yra dalis atsakovės 11 362,77 Eur skolos įmonei, taip pat ši suma nėra įvardijama, kaip asmeniškai atsakovės pasisavintos įmonės lėšos. Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovės veiksmų, susijusių su 11 362,77 Eur išgryninimo užfiksavimu įmonės apskaitos dokumentuose, kadangi tai nėra tapataus reikalavimo pakartotinis nagrinėjimas, nes sprendžiamas ne atsakovės asmeninės skolos įmonei klausimas, o jos galimai padaryta žala kreditoriams dėl netinkamos buhalterinės paskaitos tvarkymo.
Dėl kreditoriams padarytos žalos dydžio
17. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžio pagrįstumo, pripažino, jog ieškovė neįrodė jai padarytų nuostolių dydžio. Bankroto administratorius 2017 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu teikė pirmos instancijos teismui prašymą atidėti posėdį, kadangi VšĮ „Ateities miestai“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui yra pateikęs prašymą dėl kreditorinių reikalavimų tikslinimo. Pirmos instancijos teismas šio prašymo netenkino.
18. LITEKO duomenys patvirtina, jog VšĮ „Ateities miestai“ bankroto byloje Nr. B2-1678-619/2018 Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi patikslino įmonės kreditorių sąrašą, pagal kurį VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinis reikalavimas yra 198,41 Eur, J. A. – 783,77 Eur, UAB „15 min“ 1 962,47 Eur, UAB „Smailė“ – 1 028,32 Eur ir UAB „Nuova Capital“ – 1 900 Eur, iš viso – 5 872,97 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1166-370/2018 minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi iš įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų 5 872,97 Eur sumos, atėmus 200 Eur už parduotą automobilį, likusi neatlyginta kreditorių reikalavimų suma būtų 5 672,97 Eur. Todėl konstatuotina, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių apeliacinės instancijos teismui vertinti, ar 5 672,97 Eur neatlyginta kreditorių reikalavimų suma galėti būti pripažinti žala, kurią turi atlyginti atsakovė.
Dėl priežastinio ryšio
19. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pripažino, jog atsakovė kaip įmonės vadovė pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintą pareigą nustatytu terminu perduoti bankroto administratoriui visus bendrovės dokumentus ir turtą, todėl konstatavo jos neteisėtus veiksmus (CK 6.264 straipsnis) ir kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tačiau pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė, kadangi ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios sietų atsakovės neteisėtą neveikimą nevykdant imperatyvios pareigos su bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtinta kreditorių reikalavimų bendra suma, tai yra neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir galimos žalos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamo sprendimo išvada.
20. Apeliacinės instancijos teismas jau konstatavo, jog ieškovės reikalaujamą priteisti žalos dydį sudaro 5 672,97 Eur dydžio neatlyginta suma kreditoriams, be to, byloje buvo būtina vertinti duomenis, susijusius su 11 362,77 Eur panaudojimu įmonės veikloje bei jų apskaitymu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
21. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VĮĮ) 9 straipsnio 4 dalį viešosios įstaigos vadovas atsako už finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės viešosios įstaigos veiklai, viešosios įstaigos dalininkų apskaitą, informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, veiklos ataskaitos parengimą, viešų pranešimų paskelbimą, kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti teisės aktuose ir viešosios įstaigos įstatuose. Pagal VĮĮ 11 straipsnio 1 dalį viešosios įstaigos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą ir finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Atitinkamai ir BAĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.
22. Pagal BAĮ 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą (BAĮ 12 straipsnio 2 dalis). Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (BAĮ 12 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog pagal VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą viešajai įstaigai neleidžiama gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose.
23. Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog atsakovė, kaip viešosios įstaigos vadovė, turėjo įstatymų nustatytą pareigą tinkamai pagal įstatymų nuostatas tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, taip pat dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo jai kyla žalos atlyginimo prievolė, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos, o žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti nustatyta tik jei dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra prarastas bendrovės turtas arba atsiranda kitų turtinių neigiamų pasekmių. Faktas, kad bendrovei padaryta žala dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 23 punktas).
24. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius, jog atsakovė nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. liepos 28 d. iš įmonės sąskaitos išgrynino 11 362,77 Eur (el.b., 1 t., l 14-18). Atsakovė bankroto administratoriui 2016 m. lapkričio 28 d. Dokumentų perdavimo priėmimo aktu perdavė tik dalį įmonės finansinės apskaitos dokumentų, kuriuose nebuvo pagrįstas nurodytos 11 362,77 Eur sumos panaudojimas (el.b.l., 1 t., l. 19). Atsakovė nepateikė jokių duomenų bei nepaaiškino, kur buvo panaudotos minėtos grynųjų pinigų sumos. Vienintelis atsakovės atsikirtimas byloje buvo aplinkybė, jog ieškovė jau kartą kreipėsi į teismą su šiuo reikalavimu, todėl jokios aplinkybės, susijusios su aptariamos sumos panaudojimu, nebegali būti tiriamos. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog šis atsakovės argumentas nepagrįstas. Todėl pripažintina, jog atsakovė netinkamai vykdydama įmonės buhalterinę apskaitą bei negalėdama pagrįsti, kur buvo panaudoti įmonės banko sąskaitoje buvę 11 362,77 Eur, padarė įmonės kreditoriams 5 672,97 Eur dydžio žalą, kadangi nurodytos išgrynintos pinigų sumos būtų užtekę kreditorių reikalavimams patenkinti.
25. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, todėl ieškovės apeliacinis skundas yra tenkintinas ir panaikintinas pirmos instancijos teismo sprendimas, priimant naują sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinant iš dalies – priteisiant BVšĮ „Ateities miestai“ iš atsakovės 5 672,97 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės paskirtame teismo posėdyje nepateikė jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jai bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės BVšĮ „Ateities miestai“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei BVšĮ „Ateities miestai“ iš atsakovės R. G. 5 672,97 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 672,97 Eur) nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.