Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovei AAS „BTA Insurance Company“, vykdančiai veiklą per filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo K. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašė priteisti iš atsakovo 4 718,76 Eur žalos, kurią patyrė dėl turėtų nuostolių, išmokėjęs 434,78 Eur draudimo išmoką ir 4 284 Eur kompensaciją, atlyginimą, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2014-12-23, apie 21.15 val., Šilutės pl., ties namu Nr. 42, Klaipėdos m., K. A., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairuodamas motinai B. A. priklausantį automobilį BMW 330D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 125657558 (draudimo sutarties liudijimas AJA 59962170) draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje, važiuodamas atsitrenkė į su įjungtomis žibintų šviesomis stovėjusį policijos tarnybinį automobilį BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio atsitrenkė į priekyje jo stovėjusį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris PD18683. Eismo įvykio metu buvo sužalota tarnybinio automobilio BMW 320 policijos pareigūnė L. J., kuriai buvo padarytas lengvas sveikatos sutrikdymas, Ž. S., kuriam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir policijos tarnybiniame automobilyje BMW 320 sėdėjęs automobilio „Audi A6“ vairuotojas R. D., kuriam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.Dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00366-14, kuris 2016-06-07 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) dėl įvykio patyrė nuostolių dėl žalos atlyginimo policijos pareigūnei L. J., tarnybos metu patyrusiai sveikatos sužalojimą, išmokėdamas nukentėjusiajai 434,78 Eur draudimo sumą ir 4 284 Eur kompensaciją, t. y. 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. 2016-11-23 raštu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje buvo pateikta pretenzija dėl turėtų nuostolių, išmokant nukentėjusiajai L. J. socialinio draudimo išmokas, tarp kurių ir minėtos išlaidos draudimui bei kompensacijai išmokėti. Tačiau atsakovas pretenzijoje nurodytus reikalavimus tenkino tik iš dalies, nekompensuodamas nukentėjusiai policijos pareigūnei išmokėtų draudimo ir kompensacijos išmokų, nes, atsakovo nuomone, nukentėjusiai pareigūnei išmokėta kompensacija viršija jai padarytą žalą.Kadangi dėl neteisėtų K. A. veiksmų Klaipėdos apskrities VPK patyrė 4718,76 Eur turtinę žalą, už K. A. veiksmus yra atsakingas draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-28 sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovo priteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas jau sumokėjo nukentėjusiajai 26,13 Eur už vaistinius preparatus ir medicininių paslaugų įsigijimą bei 37,04 Eur už kurą, o kitų įrodymų, patvirtinančių papildomai patirtas išlaidas, byloje nėra pateikta, kad L. J. buvo padarytas lengvas sveikatos sutrikdymas, kad atsakovas ir trečiasis asmuo K. A. nukentėjusiajai atlygino 1 000 Eur ir įsipareigojo sumokėti dar 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, padarė išvadą, kad 2 200 Eur suma yra pakankama neturtinei žalai atlyginti, todėl konstatavo, jog nukentėjusiajai buvo visiškai atlyginta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, o ieškovo išmokėta kompensacija bei draudimo suma viršija nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, todėl pripažino, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Klaipėdos apskrities VPK (toliau – ir apeliantas) prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje iš viso 4 718,76 Eur apelianto naudai kaip padarytos žalos atlyginimą dėl turėtų nuostolių išmokėjus 434,76 Eur draudimo išmoką ir 4 284 Eur kompensaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, 6.283 straipsnio 4 dalyje ir 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, Konstitucinio Teismo išaiškinimus, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos bei nevertino faktinių aplinkybių visumos, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą, atsakovas apeliacinį skundą prašo atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog policijos įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas tarnybos metu (išskyrus nedraužiamuosius įvykius), ar kompensacijas – tik tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, <...>, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis dėl tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008); taip pat atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013);Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog eismo įvykio metu nukentėjusiai pareigūnei L. J. draudimo bendrovė yra išmokėjusi 563,17 Eur išmoką bei 1 020 Eur negauto darbo užmokesčio už laikino nedarbingumo laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo atmestas apelianto ieškinys dėl žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog K. A. 2014-12-23 vairuodamas B. A. priklausantį automobilį padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota taip pat ir policijos pareigūnė L. J., jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (e. b. t. 1, b. l. 10–13). Automobilis, kurį vairavo K. A., buvo apdraustas atsakovėje draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company“ (e. b. t. 1, b. l. 20).Klaipėdos apskrities VPK išmokėjo nukentėjusiai pareigūnei 422,10 Eur draudimo sumą (e. b. t. 1, b. l. 30), 3 proc., apskaičiuotus nuo draudimo sumos, t. y. 12,66 Eur, pervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sąskaitą (e. b. t. 1, b. l. 29) ir nuketėjusiai pareigūnei išmokėjo 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, t. y. 4 284 Eur, kompensaciją (e. b. t. 1, b. l. 16, 19).Apeliantas su 2016-11-23 pretenzija kreipėsi į atsakovą, reikalavo atlyginti apelianto patirtus nuostolius – 6 018,24 Eur.2016-12-15 atsakovas apeliantui pateikė atsakymą (e. b. t. 1, b. l. 25–26), jog atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais, todėl apelianto reikalavimą tenkino iš dalies, išmokėjo apeliantui 1 299,48 Eur (1 020,00 Eur sužalotos pareigūnės negauto darbo užmokesčio bei 279,48 Eur privalomojo socialinio draudimo įmoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui), o reikalavimo dėl 4 718,76 Eur netenkino.Atsakovas taip pat atlygino 563,17 Eur žalą nukentėjusiai pareigūnei, kurią sudaro 500 Eur neturtinė žala, 26,13 Eur vaistinių preparatų ir medicininių paslaugų įsigijimo išlaidos bei 37,04 Eur išlaidos kurui (e. b. t. 1, b. l. 38–39).Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog eismo įvykį, kurio metu pareigūnė L. J. buvo sužalota, padaręs K. A. nukentėjusiajai L. J. atlygino 500 Eur žalą ir susitarė su ja dėl papildomai atlygintinos 1 200 Eur žalos.Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigūnų tarnybos pobūdžio nulemtą potencialų pavojų jiems, taip pat įvertindama tai, kad gera pareigūnų sveikatos būklė yra būtina sąlyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotiną svarbą visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigūnams suteikti papildomą (palyginti su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus dėl tarnybos sąlygų tikslus ir paskirtį, darytina išvada, kad jose reglamentuojama asmenų draudimo valstybės lėšomis sistema priskirtina socialinei apsaugai. Tokios pozicijos kasacinis teismas nuosekliai laikėsi ir pirmiau nagrinėtose bylose, nurodydamas, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, kad Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Byloje pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (e. b. t. 1, b. l. 10–13), kuriuo nustatyta, jog K. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių nuostatas, tai lėmė eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota pareigūnė, kilimą. Nutarimu K. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jam pritaikytos auklėjamojo pobūdžio priemonės – įspėjimas bei elgesio apribojimas – uždraudimas vairuoti motorinę transporto priemonę 12 mėnesių terminui. Pareigūnės L. J., nukentėjusios šio autoįvykio metu, sveikatos sutrikdymas priskiriamas nesunkiam sveikatos sutrikdymui, dėl to apeliantas, atsižvelgęs į tai, jog pareigūnė sužalota atliekant tarnybines pareigas, kurių atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir yra priežastinis ryšys tarp pareigūnės tarnyboje atliktų pareigų ir jos sužalojimo, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-04-02 įsakymu Nr. 1V-125 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo 5.2 punkto nuostatomis, nusprendė nukentėjusiajai L. J. išmokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (4 284 Eur) dydžio kompensaciją, dėl to Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2016-04-06 priėmė įsakymą Nr. 30-TE-306 dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo L. J. (e. b. t. 1, b. l. 14).Esant šių įrodymų visumai, darytina išvada, kad byloje nustatytos visos K. A. civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – jo neteisėti veiksmai, jų pasekmės – pareigūnės sužalojimas, lėmęs pareigos apeliantui išmokėti pareigūnei kompensaciją atsiradimą, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių bei atsakingo asmens kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai). Be to, byloje nėra ginčo dėl to, jog K. A. yra kaltas dėl pareigūnės sužalojimo, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, o bylos šalys neginčijo pirmosios instancijos teismo išvados, jog yra įrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos (CK 6.245–6.249 straipsniai).Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal specialų reglamentavimą socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs regreso teisę, šią teisę į žalą padariusį asmenį gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu nėra atsakingo draudiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009; 2006-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2006; 2006-03-27 nutartis, priimta civilinėje byloje P Nr. 3 K-3-186/2006; 2012-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2012). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju automobilis, kuriuo padarytas eismo įvykis, buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, sudaryta 2014-11-25 draudimo sutartis Nr. 12 5657558 bei išduotas draudimo polisas Nr. AJA 5996217 (e. b. t. 1, b. l. 20), todėl apeliantas pagrįstai reikalavimą dėl jo patirtos žalos atlyginimo pareiškė transporto priemonės, kuria padarytas eismo įvykis, kurio metu sužalota policijos pareigūnė L. J., draudikui, t. y. atsakovui.Atsakovas nesutinka su prašomos atlyginti žalos dydžiu. Nurodo, jog yra atlyginęs nukentėjusios pareigūnės patirtą 500 Eur neturtinę žalą, 26,13 Eur vaistinių preparatų ir medicininių paslaugų įsigijimo išlaidas bei 37,04 Eur išlaidas kurui. Be to, taip pat išmokėjo apeliantui 1 299,48 Eur (1 020,00 Eur sužalotos pareigūnės negauto darbo užmokestis bei 279,48 Eur privalomojo socialinio draudimo įmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui) patirtos žalos atlyginimą. Pažymėjo, jog įvykį sukėlęs K. A. nukentėjusiai pareigūnai taip pat atlygino 500 Eur žalos ir susitarė su pareigūne dar dėl 1 200 Eur žalos atlyginimo. Atsakovas teigia, jog visa autoįvykio metu padaryta žala yra atlyginta, todėl nesutinka su apelianto prašomu priteisti papildomu 4 718,76 Eur žalos, patirtos dėl sužalotai pareigūnei išmokėtos draudimo sumos, įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei kompensacijos, atlyginimo dydžiu. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalių normas, nurodė, kad valstybės įstaiga turi sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžio regreso teisę į žalos padariusį asmenį (šiuo atveju – į draudiką), nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis).Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje, taigi atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis. CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktika nuosekliai patvirtina, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija, vykdydama teisės aktų pagrindu valstybės suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Pareiškusi išmokėtos sumos dydžio reikalavimą žalos padariusiam asmeniui policijos įstaiga turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes, išmokėjusi kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. Jeigu atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti šią aplinkybę, nes pagal CPK 178 straipsnį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį, šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad policijos pareigūnei L. J. išmokėta jos šešių mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūnės nedarbingumo laikotarpiu, už kurį ji negavo pajamų. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl vykdant tarnybines pareigas patirto sužalojimo pareigūnė L. J. negalėjo eiti pareigų nuo 2014-12-23 iki 2015-02-27, t. y. 65 dienas. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2016-03-25 pažymoje Nr. 469 nurodyta, kad pareigūnės L. J. sveikatos sutrikdymas priskirtinas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Nustatydama padarytos žalos dydį teisėjų kolegija atsižvelgia į šios bylos aplinkybes – į pareigūnės sužalojimo laipsnį, gydymo trukmę, turėjusią įtakos negautoms pajamoms, taip pat į aplinkybes, kad nukentėjęs asmuo patiria su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų, į tai, jog eismo įvykį padaręs K. A. bei jo vairuojamo automobilio vairuotojo civilinę atsakomybę apdraudęs atsakovas nukentėjusiai pareigūnei jau atlygino 1063,17 Eur, K. A. susitarė su nukentėjusia pareigūne dar dėl 1 000 Eur žalos jai atlyginimo, į tai, jog atsakovas apeliantui taip pat yra atlyginęs 1 299,48 Eur (1 020,00 Eur sužalotos pareigūnės negautas darbo užmokestis bei 279,48 Eur privalomojo socialinio draudimo įmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui) patirtą žalą, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos nukentėjusiojo žalos arba, priešingai, – ją viršija, vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis, nustato, kad pareigūnei išmokėtą 4 284 Eur kompensaciją yra pagrindas mažinti dviem trečdaliais, t. y. iki 1 428 Eur, pagrindo mažinti draudimo išmoką bei su ja susijusios socialinio draudimo įmokos dydį (434,78 Eur) nėra (CK 6.283 straipsnis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikosi Klaipėdos apygardos teismas kitose bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-580-253/2013, Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-23-538/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-708-730/2017). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais kitais teismo procesiniais sprendimais analogiškose bylose. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.245–6.249 straipsnių normas, todėl nepagrįstai nustatė, jog atsakovui netaikytina civilinė atsakomybė, t. y. iš jo nepriteistinas apelianto patirtos žalos atlyginimas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteistina 1 862,78 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliantas ieškinyje vadovaudamasis CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktu prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliantas ieškiniu reiškė 4 718,78 Eur reikalavimą, už šį reikalavimą mokėtinas 141,56 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog patenkinta apie 40 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 56,62 Eur žyminio mokesčio. Atitinkamai atmetus apie 60 proc. ieškinio reikalavimų, iš apelianto atsakovui priteistinos 210 Eur (350 Eur x 60 proc.) dydžio pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.CPK 93 straipsnio 3 dalis nustato, jog šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo. CPK 80 straipsnio 4 dalis nustato, jog už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniu skundu buvo ginčijama visa ieškinyje nurodyta suma – 4 718,76 Eur, tai apeliacinį skundą paduodant turėjo būti sumokėta 141,56 Eur žyminio mokesčio. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą (patenkinta apie 40 proc. apeliacinio skundo reikalavimų), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 56,62 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokato padėjėjai K. S. sumokėjo 300 Eur (e. b. t. 1, b. l. 116–119). CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas.Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Vadinasi, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas, teikimas apeliacinės instancijos teismui reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 60 straipsnio 4 punktu, nurodyta kasacinio teismo praktika bei remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį, todėl atsakovo prašymas priteisti išlaidas, turėtas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančios veiklą per filialą Lietuvoje, 1 862,78 Eur žalos atlyginimo.

Priteisti iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančios veiklą per filialą Lietuvoje, į valstybės biudžetą 56,62 Eur žyminio mokesčio už ieškinio padavimą.

Priteisti iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančios veiklą per filialą Lietuvoje, naudai 210 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Priteisti iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančios veiklą per filialą Lietuvoje, į valstybės biudžetą 56,62 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.