Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant ieškovei E. S., jos atstovui advokatui Albertui Kruminui, atsakovo A. K. atstovui advokatui Gintarui Griciui, išvadą teikiančios institucijos– Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos atstovui A. K., nedalyvaujant atsakovui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus. Paaiškino, kad ji su atsakovu susilaukė sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Akmenės rajono apylinkės teismo 2001-05-24 priimtu teismo įsakymu iš atsakovo buvo priteistas 150 Lt išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas paprastai vaiko išlaikymui skirdavo daugiau pinigų bei numatyta teismo įsakyme, po 100 EUR, todėl prašo nebloginti vaiko padėties, nes vaikas įprato gauti tokio dydžio išlaikymą. Su atsakovu bandė tartis ir prašė mokėti daugiau, tačiau atsakovas atsisakė, motyvuodamas, kad pinigai mokami jai, o ne vaikui, be to, atsakovas neteikia jokio išlaikymo sūnui nuo rugpjūčio mėnesio. Ieškovė paaiškino, kad vaiko išlaikymui skiria apie 1000 Lt/mėn., t. y. kas mėnesį vidutiniškai 150 Lt moka už darželį, 300 Lt išleidžia komunaliniams mokesčiams, 250 Lt maistui, 50 Lt vaistams bei vitaminams, 200 Lt rūbams bei avalinei, 30 Lt žaislams, 100 Lt vaiko pramogoms, todėl prašo, kad atsakovas kas mėnesį mokėtų po 500 Lt išlaikymo sūnui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad kitų išlaikytinių ji neturi, yra dirbanti, šeimos mėnesinės pajamos yra apie 1400 Lt, slaugo motiną, kuri yra ant patalo, už slaugą gauna 90 Lt, jai nuosavybės teise priklauso butas, kuriame ji gyvena kartu su sūnumi, transporto priemonė, be to, jos dukra, gyvenanti užsienyje, padeda išlaikyti vaiką, atsiunčia drabužėlių ir kitų dovanų sūnui.

Teismo posėdyje nedalyvavo atsakovas, tačiau jo atstovas paaiškino, kad teismas nepripažino, kad atsakovo dalyvavimas šioje byloje būtinas, todėl bylą galima nagrinėti jam nedalyvaujant, be to, teismo posėdyje jo interesai bus atstovaujami advokato. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, atsakovas sutinka sūnaus išlaikymui skirti 200 Lt/mėn. (51-52 b.l.). Be to, pažymėjo, kad vaikas yra nedidelio amžiaus, dar nelanko mokyklos ir pan., todėl abejotina ar vaiko išlaikymui reikia apie 1100 Lt/mėn. Atsakovas teikė didesnį išlaikymą sūnui nei buvo priteista teismo įsakymu, skirdavo po 100 EUR. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad vaiko poreikiams tenkinti jo tėvai turėtų skirti apie 1000 Lt/mėn., tačiau Lietuvoje yra įprasta manyti, kad užsienyje gyvenantys asmenys gali teikti didesnį išlaikymą vaikui. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, patiria įvairių išlaidų, taigi atsakovas šiuo metu jis gali skirti 200 Lt/mėn. Nurodė, kad jo žiniomis, atsakovas neturi išlaikytinių, neturi kitų vaikų, kuriems teiktų išlaikymą.

Teismo posėdyje Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas palaikė savo poziciją, nurodytą išvadoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad atsakovas A. K. yra ieškovės E. S. sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (6 b.l.). D. K. gyvena kartu su motina – ieškove E. S. adresu (duomenys neskelbtini) (8 b.l.), o atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Airijoje. Akmenės rajono apylinkės teismo 2001-05-24 priimtu teismo įsakymu iš atsakovo buvo priteistas 150 Lt išlaikymas nepilnamečiui vaikui D. K. (7 b.l.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 str. 2 d. ir 3.192 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal CK 3.192 str. 3 d. materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 str. 5 d.). CK 3.201 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) nepilnamečių vaikų poreikiams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Taigi išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-03-15, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010, 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kita vertus, teismų praktikoje pažymima, kad visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010, 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; kt.). Minimalaus gyvenimo lygio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme (1990 m. rugsėjo 15 d. Nr. I-618), t. y. minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo šiuo metu atitinka 1 MGL, t. y. 130 Lt. Tačiau, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 23 str. 3 d.). Taigi siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008; kt.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl vaiko išlaikymo orientacinis kriterijus, nustatant vaiko išlaikymo dydį, yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio vieno vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 1000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008; 2012-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002; 2006-09-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.). Teismų praktikoje akcentuojama, kad konstitucinė pareiga išlaikyti vaikus reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečiam sūnui iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinį motyvuodama išaugusiais sūnaus poreikiais. Byloje nustatyta, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-05-24 teismo įsakymu iš atsakovo sūnaus D. K. išlaikymui priteista 150 Lt/mėn. Ieškovė prašo išlaikymo dydį padidintinas iki 500 Lt, nes sūnui augant, auga ir jo poreikiai, sūnus lanko lopšelį-darželį bei ikimokyklinio ugdymo programą „Vaikystės mokyklėlė“ (10-11 b.l.), vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia apie 1000 Lt.

Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (13 b.l.), kuriame ji gyvena kartu su sūnumi (6 b.l.), turi transporto priemonę, ieškovė dirba UAB „Naujosios Akmenės komunalininkas“ (48 b.l.), darbinės pajamos sudaro apie 1400 Lt/mėn. (9 b.l.), už ligotos motinos slaugą gauna 90 Lt. Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir sodo namelis Naujojoje Akmenėje (32-34 b.l.), VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruota transporto priemonė „OPEL OMEGA“ (36 b.l.), jis gyvena ir dirba Airijoje, būsto nuomai išleidžia 550 EUR/mėn. (37-40 b.l.), moka mokesčius už suvartotą elektros energiją, dujas ir pan. (45-50 b.l.). Atsakovo teigimu, jis į darbą, esantį 70 km atstumu nuo namų, važiuoja su automobiliu, todėl išleidžia maždaug 400 EUR/mėn. kurui (41-44 b.l.), taip pat 710 EUR per metus kelių mokesčiams, 1500 EUR per metus transporto priemonės draudimui (51-52 b.l.). Pažymėtina, kad atsakovas skirdavo didesnį išlaikymą – 100 EUR, t. y. apie 350 Lt/mėn., be to, atsiliepime atsakovas sutiko mokėti 350 Lt/mėn. sūnaus išlaikymui (21-22 b.l.), tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu pateikti rašytinai atsakovo paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovas šiuo metu gali skirtis tik 200 Lt/mėn. sūnaus išlaikymui (51-52 b.l.).

Teismo vertinimu vaikas yra įpratęs gyventi taip, kad gali būti tenkinami ne tik jo būtiniausi poreikiai, nes iki šiol tėvai jo išlaikymui skirdavo daugiau lėšų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteisto 150 Lt dydžio išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymą nuo 150 Lt iki 500 Lt yra per didelis atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, mažamečio vaiko poreikius, neatitinka proporcingumo principo, todėl tenkintinas iš dalies. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas teikdavo 100 EUR dydžio išlaikymą vaikui, augančius berniuko poreikius, atsakovo turtinę padėtį, daro išvadą, kad atsakovas gali mokėti sūnui išlaikyti reikalingus 450 Lt kas mėnesį, t. y. iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 450 Lt. vaikui, išlaikymą teikiant iki vaiko pilnametystės.

Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 str. 1 d.). CK 3.201 str. 2 d. expressis verbis reglamentuojama, nuo kada būtent gali būti padidinimas priteisto išlaikymo dydis – nuo papildomų išlaidų atsiradimo. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tokio pobūdžio bylose yra prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 str. 1 d.), o tai lemia, kad teismas, nustatęs pagrindą padidinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, didesnio dydžio išlaikymą gali priteisti ne tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet nuo ieškinio pareiškimo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo 450 Lt/mėn. išlaikymas sūnui priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos – 2014-06-30.

Išaiškintina, kad vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja ieškovė uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje patenkinta 71 % ieškinio reikalavimų.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 500 Lt išlaidų advokato pagalbai (4 b.l.), atsakovas – 1160,80 Lt bylinėjimosi išlaidų t. y. 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai ir 160,80 Lt išlaidų dėl dokumentų vertimo (58, 59, 60, 61 b.l.). Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovės naudai priteitina 355 Lt išlaidų advokato pagalbai, o iš ieškovės 336,63 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas privalo sumokėti tam tikrą dalį bylinėjimosi išlaidų ieškovei, o ieškovė – atsakovui, todėl taikant įskaitymą iš atsakovo priteitina 18,37 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 36,26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 b.l.), kurios paskirstytinos taip: iš atsakovo valstybės naudai priteitina 25,74 Lt (36,26 Lt × 71 %) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės – 10,52 Lt (36,26 Lt × 29 %). Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 2 p. ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo kreipiantis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, taigi išnagrinėjus bylą, 72 Lt žyminio mokesčio priteitina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 1 p., 3 p. ir 6 p., 282 str. 2 d. 1 p., 259 str., 265-270 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-05-24 priimtu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-940-61/2011 priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymą padidinant ir priteisti iš atsakovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą sūnui D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) gim. 2011-05-12) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 450,00 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) (130,33 EUR) nuo ieškinio padavimo dienos (2014-06-30) iki sūnaus pilnametystės.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 18,37 Lt (aštuoniolika litų 37 ct) (5,32 EUR) bylinėjimosi išlaidų ieškovei E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 97,74 Lt (devyniasdešimt septynis litus 74 ct) (28,31 EUR) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Išaiškintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įm.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 10,52 Lt (dešimt litų 52 ct) (3,05 EUR) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Išaiškintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įm.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.