- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-566-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06984-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- N. V., S. I., atstovaujamos E. I.
- Ieškovas
- V. Č.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių N. V. ir S. I., atstovaujamos E. I., apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-522-1098/2020 pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovams N. V., S. I., atstovaujamai E. I., J. S. ir A. S. dėl žemės sklypų apjungimo ir pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams N. V., J. ir A. S., prašydamas: 1) leisti jam be atsakovų pritarimo (sutikimo) vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą (įskaitant teisę vykdyti atitinkamas procedūras visose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, tame tarpe Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre ir kt.) pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sanora“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą; 2) leisti jam be atsakovų pritarimo (sutikimo) įsigyti įsiterpusį 194 m² valstybinį žemės sklypą, apjungti jį su 1890 m² žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti apjungto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruoti žemės sklypo dalių pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, padidinant ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį jo lėšomis įsigyto įsiterpusio valstybinės žemės ploto dalimi; 3) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jam bendrosios nuosavybės teise priklauso 38/315 dalys 1 890 m² žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 48 300 Eur. Likusios žemės sklypo dalys priklauso N. V. (1/5), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise J. S. ir A. S.(53/756), A. S.(53/252), L. Č. (163/1890), 1/5 žemės sklypo dalis viešajame registre yra įregistruota mirusiojo J. V. (J. V.) vardu. Viešajame registre yra įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovo teigimu, jis savo lėšomis parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį siekia sujungti įsiterpusį 194 m² ploto valstybinės žemės sklypą su besiribojančiu 1 890 m² ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Sujungus minėtus žemės sklypus, bus atlikti kadastriniai matavimai, pakeitimai įregistruoti viešajame registre. Ieškovas 2017 m. gruodžio 4 d. išsiuntė atsakovams Vilniaus rajono 1-jo notarų biuro liudijimą, kuriuo informavo žemės sklypo bendraturčius apie ketinimą pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą. Žemės sklypo bendraturčiams buvo nustatytas vieno mėnesio terminas išreikšti norą ar atsisakymą pirkti įsiterpusį žemės sklypą. Atsakovai nepareiškė noro įsigyti įsiterpusio žemės sklypo. Ieškovas savo lėšomis pradėjo vykdyti visas reikalingas procedūras įsiterpusio žemės sklypo įsigijimui, parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. rugsėjo 28 d. pranešimu informavo, kad parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų pertvarkomo žemės sklypo bendraturčių raštiški pritarimai arba teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Ieškovo teigimu, jis asmeniškai prašė atsakovų išduoti projekto tvirtinimui reikalingus sutikimus, tačiau atsakovai atsisakė nenurodydami jokių pagrįstų atsisakymo motyvų ir argumentų. Sutikimą dėl parengto žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto tvirtinimo davė tik viena žemės sklypo bendraturtė L. Č. Ieškovas 2018 m. gruodžio 11 d. per atstovę išsiuntė atsakovams rašytinį pasiūlymą duoti raštiškus sutikimus dėl parengto žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto tvirtinimo. Atsakovė N. V. raštiškai atsisakė duoti sutikimą, tačiau nepateikė jokių pagrįstų atsisakymo motyvų ir argumentų bei dokumentų. Atsakovai J. S. ir A. S. atsakymų nepateikė. Ieškovo vertinimu, žemės sklypų apjungimas pagal parengtą žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektą nepažeis atsakovų teisių, užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, nes bus vykdomas ieškovo pastangomis bei lėšomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė N. V. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovas siekia ne vien reikalavimuose nurodyto teismo leidimo dėl bendrojo žemės sklypo ploto padidinimo nekeičiant kitų jo kadastro duomenų, bet siekia pakeisti bendrojo žemės sklypo naudojimo būdą iš „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ į „daugiabučių pastatų ir bendrabučių teritorijas“. Tokiu būdu ieškovas siekia iš esmės pakeisti žemės sklypo teisinį naudojimo statusą, sąlygojantį žymiai intensyvesnį jo naudojimą – užstatymą daugiabučiais namais. Tai pakeis bendraturčių gyvenimo sąlygas – sumažės privatumas, padidės triukšmas, suprastės instaliacijos rodikliai. Atsakovės teigimu, į ginčo žemės sklypo kadastro duomenis įrašytas naudojimo būdas „gyvenamosios teritorijos“, o naudojimo pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ transformavosi į žemės sklypo naudojimo būdą „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“. Ieškovo pateiktame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte klaidinančiai nurodoma, kad ginčo žemės sklypo paskirtis – kita (daugiabučių pastatų ir bendrabučių teritorijos), naudojimo būdas - daugiabučių pastatų ir bendrabučių teritorijos. Toks pats naudojimo būdas yra prijungiamo valstybinės žemės sklypo, bendras jų naudojimo būdas taip pat bus daugiabučių pastatų ir bendrabučių teritorijos. Atsakovės vertinimu, parengtu formavimo ir pertvarkymo projektu siekiama ne ieškovui priklausančio žemės sklypo padidinimo, bet žemės sklypo paskirties pakeitimo iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos į daugiabučių pastatų ir bendrabučių teritorijas, kas pažeistų bendraturčių interesus. Esant tokiems ieškovo ketinimams, atsakovė nesutinka su parengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, nes žemės sklypo naudojimo keitimo būdas gali būti pakeistas tik visų bendraturčių prašymu, nenumatant jokios teisminės invazijos galimybės į šiuos bendraturčių teisinius santykius.
4. Atsakovai J. S. ir A. S. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, jog gavus žemės sklypo bendraturčio V. Č. prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, rengimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. A30-834/18(2.1.22E-TD2) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo pradėtas rengti minėto žemės sklypo projektas. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 57 punkto nuostatomis, kai prašymą pertvarkyti sklypus pateikia ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypo valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais. Atsižvelgiant į tai, Miesto plėtros departamentas 2018 balandžio 9 d. raštu Nr. A51-27673/18(2.14.2.12-MP8) informavo visus žemės sklypo bendraturčius apie pradedamą rengti projektą bei galimybę sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą. Projekto viešinimo metu iš suinteresuotų asmenų nebuvo gauta pastabų ar pasiūlymų dėl projekto sprendinių. Miesto plėtros departamentas 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. A51-83506/18(2.14.2.12-MP8) papildomai informavo projekto rengėją UAB ,,Sanora“, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų pertvarkomo žemės sklypo bendraturčių raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, jog Vilniaus miesto skyrius 2018 m. balandžio 30 d. raštu Nr. SFP-219-(14.49.36) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“ inter alia išdavė reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. rugsėjo 24 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-1592-(8.30) be kita ko nurodė, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo bendrasavininkų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypų pertvarkymas. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, projektuojamas kaip įsiterpęs 194 m² ginčo žemės sklypas potencialiai atitinka sąlygas, keliamas įsiterpusiems žemės sklypams, nes jis yra mažesnis nei 400 m², o teritorijoje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų kito žemės sklypo. Nors šis projektuojamas kaip įsiterpęs 194 m² ginčo žemės sklypas vakarinėje pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme, bet atkarpos plotis neviršija 10 metrų, todėl jam gali būti taikoma siauros juostos išimtis ir laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Paaiškino, kad esant vientisam 1 890 m² žemės sklypui ir prie jo prijungus įsiterpusį 192 m² žemės sklypą, jis privalomai per šešis mėnesius nuo valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dienos turi būti pertvarkomas sujungimo būdu į vieną bendrą 2 084 m² žemės sklypą. Tokia sąlyga yra visose įsiterpusios valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyse. Taigi, galimybės tokio daikto atskirti (pasilikti nesujungtą įsiterpusį žemės sklypą) nėra, todėl bus suformuojamas kitų kadastrinių duomenų (naujų ribų, ploto) žemės sklypas, kuris turėtų būti proporcingai paskirstomas visiems norėjusiems jį pirkti bendraturčiams. Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu ginčo procedūra yra baigta, nes valstybinės žemės patikėtinis pritarė teikimui tvirtinti su sąlyga (bendraturčių raštiškas pritarimas/teismo sprendimas). Suformavus naują daiktą (sujungtą 2 084 m² žemės sklypą), turėtų būti nustatoma nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurioje atsispindėtų padidintos bendraturčių dalys (išreiškusių norą ir įsigijusių proporcingą dalį įsiterpusio žemės sklypo).
7. Ieškovas V. Č. 2019 m. lapkričio 8 d. pateikė patikslintą ieškinį, atsakove į bylą įtraukė mirusiojo (palikėjo) J. V. palikimą priėmusią nepilnametę S. I., atstovaujamą įstatyminio globėjo E. I., taip pat patikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas leisti jam be atsakovų pritarimo (sutikimo) suderinti UAB „Sanora“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą. Patikslinto ieškinio reikalavimas iš esmės buvo grindžiamas tais pačiais faktiniais ir teisiniais argumentais, kurie išdėstyti pradiniame ieškinyje. Papildomai nurodė, kad atsakovės N. V. ir S. I. apie ketinimą įsigyti įsiterpusį valstybinį žemės sklypą pareiškė tik įpusėjus teisminiam procesui, tačiau šiai dienai jos yra tik pateikusios prašymą Vilniaus miesto savivaldybei, nėra duomenų, kad toks jų prašymas būtų patenkintas.
Atsiliepimas
8. Atsakovės N. V. ir S. I., atstovaujama E. I., atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti, nurodė, jog patikslinto ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas dėl kelių priežasčių: 1) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti patvirtintas kol nebus pašalintas Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo akte nurodomas projekto trūkumas – neatnaujinti pagrindinio žemės sklypo duomenys apie nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą; 2) 2013 metais žemės sklypo bendraturčiai sudarė žemės sklypo naudojimosi tvarką ir planą, pagal kurį ieškovui priskirta atitinkama žemės sklypo dalis (Nr. 4), kurios riba sutampa su prijungiamo žemės sklypo riba. Pagal ieškovo parengtą projektą, patekimas į prijungiamą žemės sklypą bus galimas tik per jam šiuo metu priskirtą naudotis žemės sklypo dalį. Tokia situacija visiškai netoleruotina, nes papildomą žemės sklypą nori įsigyti ir kiti pagrindinio žemės sklypo bendraturčiai. Atsakovių vertinimu, iš pradžių turi būti pasiektas susitarimas dėl naujos žemės sklypo naudojimo tvarkos sudarymo.
9. Atsakovai J. S. ir A. S. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė rašytinį pranešimą, kuriame nurodė, kad su ieškovo parengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu nesutinka, ketina patys pirkti iš valstybės įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą.
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog palaiko savo atsiliepime į pirminį ieškinį išdėstytus argumentus.
11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pirminį ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino - leido ieškovui V. Č. be atsakovų N. V., S. I., atstovaujamos įstatyminio globėjo E. I., J. S. ir A. S. sutikimo suderinti UAB „Sanora“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurį parengė UAB „Sanora“; priteisė lygiomis dalimis ieškovui V. Č. iš atsakovų N. V., S. I., atstovaujamos įstatyminio globėjo E. I., J. S.ir A. S. 1 575,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 393,75 Eur.
13. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte reglamentuota, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje nurodyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas.
14. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad projektuojamas įsiterpęs 194 m² ginčo žemės sklypas potencialiai atitinka sąlygas, keliamas įsiterpusiems žemės sklypams: įsiterpęs žemės sklypas yra mažesnis nei 400 m² ploto, jame negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, įsiterpęs žemės sklypas vakarinėje pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme, bet atkarpos plotis neviršija 10 metrų, todėl jam gali būti taikoma siauros juostos išimtis ir laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta.
15. Teismas pažymėjo, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), aiškiai reglamentuota tvarka siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypą. Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS. Taisyklių 67 punkte nurodyta, kad projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti. Taisyklių 66 punkte reglamentuota, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
16. Teismas konstatavo, jog Teritorinis Vilniaus miesto skyrius 2018 m. balandžio 30 d. raštu Nr. SFP-219-(14.49.36) išduodamas reikalavimus projekto rengimui, Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. rugsėjo 24 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-1592-(8.30) padarė išvadą, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra pritariama projekto teikimui tvirtinti su sąlyga, kad bus gauti visi Taisyklių 66 punkte nurodytų asmenų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Teismas nurodė, jog faktiškai šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu ginčo administracinė procedūra yra baigta, nes valstybinės žemės patikėtinis pritarė teikimui tvirtinti su sąlyga, kad bus gauti bendraturčių raštiški pritarimai arba teismo sprendimas, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
17. Teismas kritiškai vertino ir atmetė atsakovų argumentus, kad ginčo žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas negali būti vykdomas pagal parengtą projektą, kadangi jame klaidingai nurodyta informacija apie žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą. Pirmiausia pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 24 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo skundžiamas, yra galiojantis, privalomas. Bylos duomenys patvirtina, kad visi žemės sklypo bendraturčiai, tarp jų ir atsakovai, buvo tinkamai informuoti apie pradedamą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jiems buvo išaiškinta, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS), kur jie gali sekti elektroninių paslaugų būsenų pasikeitimą, gauti šių paslaugų rezultatus ir t. t. Antra, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 24 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte minėti trūkumai dėl žemės sklypo naudojimo paskirties ir žemės sklypo naudojimo būdo įvertinti kaip mažareikšmiai, taisytini, ką posėdžių metų patvirtino trečiųjų asmenų atstovai. Trečia, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjas patvirtino, kad žemės sklypo paskirties keitimas nenumatytas, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2018 m. balandžio 19 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimai, prašymas išduoti leidimą rengti projektą, 2018 m. vasario 1 d. UAB „Sanora“ ir ieškovo sudaryta sutartis. Teismas konstatavo, jog nurodytų duomenų visuma nesudaro pagrindo kvestionuoti Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl tikslingumo tokį projektą tvirtinti.
18. Teismas vertino, jog nustatyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto trūkumai dėl žemės sklypo naudojimo paskirties ir žemės sklypo naudojimo būdo, susiję su faktinių duomenų neatitiktimi, nėra esminiai, vertintini kaip mažareikšmiai, jų ištaisymas tolimesnėje administracinės procedūros stadijoje nepakeis projekto sprendinių ir nesudarys pagrindo atsirasti žalai tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, jog vien tokių trūkumų nustatymas nėra pakankamas konstatuoti, kad šio projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir/ar pažeidžia žemės sklypo bendraturčių interesus.
19. Teismas sprendė, jog vien atsakovų (žemės sklypo bendraturčių) žodžiu ir/ar raštu išreikšta valia įsigyti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo plotą, nesudaro pagrindo išvadai, kad parengtas ir įstatymų nustatyta tvarka su atitinkamomis institucijomis suderintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti tvirtinamas. Teismas pasikartojo, jog Taisyklėse aiškiai reglamentuota tvarka, kurios turi būti laikomasi siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypą. Teismas, remdamasis Taisyklėse nurodytu teisiniu reguliavimu, konstatavo, kad šioje administracinės procedūros stadijoje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo bendrasavininkų leidimų (sutikimų) gavimo, nėra sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo bendraturčių teisės pretenduoti į atitinkamą, proporcingą jų valdomai, dalį įsiterpusio valstybinės žemės sklypo plotą, todėl nėra vertinama, ar atitinkamas bendraturtis tinkamai išreiškė savo valią įsigyti įsiterpusį žemės sklypo plotą, kokio ploto įsiterpusio žemės sklypo dalis jam bus nustatyta ir pan. Pažymėjo, kad patikslinęs ieškinio reikalavimus ieškovas aiškiai išreiškė norą leisti jam vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal parengtą projektą, kuriame nėra numatyta, kam ir kokiomis dalimis bus leista privatizuoti atitinkamas įsiterpusio žemės sklypo dalis. Teismas konstatavo, jog atsakovai kitų byloje esančių įrodymų kontekste neįrodė ieškovo ketinimo įsigyti visą įsiterpusio žemės sklypo plotą bei taip neproporcingai padidinti turimo žemės sklypo plotą. Be to, pažymėjo, jog toks ketinimas negalėtų būti įgyvendintas tolimesnėje administracinės procedūros stadijoje, nes pažeistų teisės aktų reikalavimus bei bendraturčių interesus, atitinkamai turėtų esminės reikšmės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų priėmimui.
20. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad pirmiausia turi būti pasiektas bendraturčių susitarimas dėl naujai formuojamo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, o paskui sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo. Pažymėjo, kad šiai dienai bendraturčių 2013 m. kovo 20 d. susitarimu nustatyta ir įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka yra galiojanti. Kol nėra suformuotas naujas nekilnojamasis daiktas (sujungus žemės sklypą su įsiterpusiu žemės sklypu), nėra pagrindo nustatyti naujos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, numatant joje įsiterpusio žemės sklypo naudojimąsi, kuris faktiškai šiai dienai nėra privatizuotas bei padalintas tarp bendraturčių. Teismas sutiko su trečiųjų asmenų pozicija, kad nagrinėjamu atveju visi žemės sklypo bendraturčiai turi teisę pretenduoti į sau priklausančios žemės sklypo dalies padidinimą, nepaisant to, kad naudojimosi tvarkoje atskirta žemės sklypo dalis nesiriboja su įsiterpusiu žemės sklypu. Taigi, tik suformavus naują daiktą, turėtų būti nustatyta nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka, kurioje atsispindėtų padidintos bendraturčių dalys (išreiškusių norą ir įsigijusių proporcingą dalį įsiterpusio žemės sklypo).
21. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendė, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimas ir pertvarkymas gali būti vykdomas pagal UAB „Sanora“ parengtą projektą, todėl ieškinį tenkino.
22. Teismas nurodė, jog kreipdamasis į teismą ieškovas sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį, konstatavo, jog šios ieškovo išlaidos yra tinkamai pagrįstos, dėl jų atlyginimo ginčo nėra, todėl priteisė šias išlaidas ieškovui iš atsakovų. Teismas taipogi nurodė, jog ieškovo atstovė pateikė prašymą atlyginti 1 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškovo atstovavimu, teisinių paslaugų jam teikimu, taip pat pateikė šių išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinančius rašytinius įrodymus. Pažymėjo, ar yra pagrindas mažinti priteistinas atstovavimo išlaidas už patikslinto ieškinio parengimą, yra teismo diskrecija, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes. Teismas nurodė, jog pateikta sąskaita su išklotine patvirtina, kad prašomas atlyginti ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškinio ir patikslinto ieškinio parengimas (už ieškinį – 900 Eur, už patikslintą ieškinį – 100 Eur), pasirengimas teismo posėdžiams (300 Eur). Teismas padarė išvadą, jog ieškovui suteiktų teisinių paslaugų išlaidos, vertinant jų pobūdį, neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių. Vertinant tai, kad šalys nuo 2017 m. neteismine tvarka nesugebėjo taikiai išspręsti kilusį ginčą, akivaizdu, kad kreipimuisi į teismą reikėjo skirti nemažai laiko, tinkamai įvertinti susidariusį ginčą, todėl pirminio ieškinio įvertinimas nekelia pagrįstų abejonių dėl jo dydžio. Vertindamas ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su patikslinto ieškinio parengimu, dydį, kuris sudaro vos 100 Eur, teismas vertino, jog tokios išlaidos taip pat yra protingos, nėra per didelės, tinkamai pagrįstos. Spręsdamas dėl išlaidų, kurias sudaro pasirengimas bylos nagrinėjimui, teismas taip pat nurodė, jog jos neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių. Be to, vertindamas šias išlaidas, teismas pažymėjo, kad nėra prašoma atlyginti išlaidas už dalyvavimą visuose posėdžiuose, kuriuose buvo siekiama pašalinti bet kokias atsakovų dvejones dėl prašomo patvirtinti projekto. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamoje byloje keliamų teisinių klausimų pobūdį, nustatinėtinų faktinių aplinkybių visumą, parengtų procesinio dokumentų apimtis ir turinį, kitas suteiktas teisines paslaugas, sprendė, kad ieškovo prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme yra pagrįstas, todėl priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis.
23. Teismas atmetė ieškovo atstovės prašymą skirti atsakovų N. V. ir S. I. atstovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog atsakovai pasinaudojo jiems suteikta procesine teise ginti savo galimai pažeistas teises pateikiant teismui atsiliepimus į ieškinį. Toks procesinis elgesys, atsižvelgiant į byloje esamo ginčo pobūdį, negali būti laikomas kaip akivaizdus naudojimasis savo teisėmis ne pagal paskirtį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Atsakovės N. V. ir S. I., atstovaujama E. I., apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; bet kurio apeliacinio teismo sprendimo atveju spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skundžiamu sprendimu teisėtumo; priteisti apeliantės S. I. atstovui E. I. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
24.1. Pasikeitus bylos aplinkybėms (kitiems žemės bendraturčiams pareiškus norą įsigyti įsiterpusi valstybinės žemės sklypą), patikslinto ieškinio reikalavimas negalėjo būti tenkinamas dėl iš esmės pasikeitusio ginčui taikytino teisinio reguliavimo. Pasikeitusi faktinė situacija byloje lėmė ir šalių teisinių santykių pasikeitimą, o ieškinio reikalavimo vertinimą kaip ieškovo siekimą prieš kitų bendraturčių valią vienasmeniškai tvarkyti jų turtinius reikalus.
24.2. Teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą. Bylos ginčo žemės sklypas priklauso dalinės nuosavybės teise ieškovams, atsakovams ir valstybei. Ieškovas, siekdamas gauti pritarimą paruoštam projektui, nesprendė savo asmeninės nuosavybės objekto tvarkymo klausimo, kaip tai būna, pavyzdžiui, gaunant kaimyninių žemės sklypų savininkų pritarimus atitinkamai tvarkant ir naudojant savo asmeninį žemės sklypą. Ieškovo veiksmai siekiant bendrojo žemės sklypo ploto padidinimo, atitiko kitų asmenų (bendraturčių) reikalų tvarkymo teisinį reguliavimą. Tai yra tas bylos teisinių santykių ypatumas, kurio pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl to ginčui taikė netinkamus įstatymus, reguliuojančius asmeninės nuosavybės valdymą ir tvarkymą. Atsisakius reikalavimo dėl vienasmeniško prijungiamo žemės sklypo įgijimo, likęs ieškinio reikalavimas dėl leidimo be atsakovų pritarimo suderinti žemėtvarkos projektą ir atlikti visus kitus juridinę reikšmę turinčius ir su tuo susijusius veiksmus, vertintinas kaip ieškovo V. Č. reikalavimas teismui leisti jam tvarkyti kitų asmenų reikalus be jų dalyvavimo, nors pastarieji siekia patys tvarkyti savo turtinius reikalus. Patikslinto ieškinio reikalavimas ir jo tenkinimas teismo sprendimu yra absoliučiai neteisėti, nes atsakovai, pretenduojantys taip pat dalinai savo nuosavybėn įsigyti pagal projektą prijungtiną valstybinės žemės sklypą, yra pilnai veiksnūs, tinkamai atstovaujami, dėl ko nėra jokių teisinių pagrindų riboti jų veiksnumą tvarkant savo nuosavybės reikalus.
24.3. Teismas visiškai neskyrė dėmesio byloje pasikeitusios teisinės situacijos vertinimui, kas aptarta virš, ir sutelkė dėmesį į techninius procedūrinius žemėtvarkinius reikalus, aptariant sprendime kaip vykdomas žemės sklypų sujungimas, kas tikrai nėra bylos ginčo dalykas. Tačiau, aptardamas žemės sklypų sujungimo procedūras, teismas netinkamai įvertino esminę ginčo aplinkybę, jog paruoštu žemėtvarkos projektu siekiama įteisinti apjungtam sklypui dabar nesančio pagrindinio sklypo žemės naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Atsakovai būtent dėl to prieštarauja projektui, nes naujas žemės naudojimo būdas leis statyti daugiabučius namus, kas iš esmės pakeis dabartines namo gyventojų buities sąlygas. Teismo sprendime nurodoma, jog projekto rengėjas patvirtino, kad žemės sklypo paskirties keitimas nenumatytas, tačiau tai visiškai netinkamas sprendimo motyvas, nes, pirma, joks projekto rengėjas teismo procese nedalyvavo ir todėl negalėjo nei ką nors patvirtinti, nei ką nors paneigti, o antra, byloje kilęs ginčas ne dėl žemės paskirties pasikeitimo įgyvendinus projektą, o dėl jos naudojimo būdo pasikeitimo išlikus tai pačiai paskirčiai.
24.4. Neteisingas teismo sprendimas ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Bylos proceso eigoje ieškovas V. Č., įvertinęs dėl pradinio ieškinio reikalavimų teikiamus prieštaravimus ir trečiojo asmens NŽT atstovo išaiškinimus apie kiekvieno bendraturčio nekvestionuojamą teisę įsigyti dalį prijungiamo valstybinės žemės sklypo, atsisakė šio reikalavimo ir pateikė patikslintą ieškinį su vienu reikalavimu dėl jam vienasmeniško leidimo tvirtinti projektą ir atlikti visus kitus su tuo susijusius teisiškai reikšmingus veiksmus. Teigia, jog atsisakyto ieškinio reikalavimo pateikimą lėmė pačio ieškovo siekimas neteisėto tikslo, ignoruojant tai, jog atsakovė N. V. dar iki ieškovo kreipimosi į teismą nurodė, kad ji turi teisę ir pati pretenduoja į dalį prijungtinos valstybinės žemės. NŽT atstovui oficialiai patvirtinus atsakovės pozicijos teisėtumą ir pagrįstumą, ieškovas V. Č. atsisakė šio ieškinio reikalavimo, tuo pripažindamas jo nepagrįstumą ir neteisėtumą, todėl teismo sprendimas priteisti pilnai advokato paslaugų apmokėjimo išlaidas net ir už akivaizdžiai neteisėtą ir vėliau atsisakytą ieškinio reikalavimą, yra neteisėtas. Priimtu teismo sprendimu, kuriuo patenkintas tik vienas iš dviejų buvusių reikalavimų, priteistinos ieškovo bylinėjimosi išlaidos neabejotinai turėjo būti sumažintos per pusę.
Atsiliepimas
25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. Č. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
25.1. Apeliančių pozicija, kad neva ieškovas byloje siekia prieš kitų bendraturčių valią vienasmeniškai tvarkyti jų turtinius reikalus, yra nelogiška, absurdiška ir kelianti abejonių, ar apeliantės, netgi jau baigus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, suvokia, kokiame procese dalyvauja. Pažymi, jog kito asmens reikalų tvarkymą reglamentuoja CK 6.229-6.236 straipsniuose įtvirtintos teisės normos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai konstatavo, jog visi žemės sklypo bendraturčiai, tarp jų ir apeliantės, buvo tinkamai informuoti apie pradedamą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šiuo atveju ieškovas veikė kaip savo reikalų tvarkytojas. Pabrėžia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantės šių pagrindų neįrodinėjo, todėl laikytina, kad apeliantės neįrodė kito asmens reikalų tvarkymui kvalifikuoti būtinų konstatuoti visų šių sąlygų buvimo, todėl šie argumentai negali būti laikomi pagrįstais.
Šalies argumentai
25.2. Apeliantės taip pat teigia, kad teismo sprendimas neteisėtas, nes atsakovai, pretenduojantys taip pat dalinai savo nuosavybėn įsigyti pagal projektą prijungtiną valstybinės žemės sklypą, yra pilnai veiksnūs, tinkamai atstovaujami, dėl ko nėra jokių teisinių pagrindų riboti jų veiksnumą, tvarkant savo nuosavybės reikalus. Šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pasisakė, kad šioje administracinės procedūros stadijoje nėra sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo bendraturčių teisės pretenduoti į atitinkamą, proporcingą jų valdomai, dalį įsiterpusio valstybinės žemės sklypo plotą, todėl nėra vertinama, ar atitinkamas bendraturtis tinkamai išreiškė savo valią įsigyti įsiterpusį žemės sklypo plotą, kokio ploto įsiterpusio žemės sklypo dalis jam bus nustatyta ir pan. Taigi, joks apeliančių veiksnumas nebuvo ir nėra teismo sprendimu apribotas, juo labiau, kad apeliantės pateikė į bylą įrodymus, kad pačios tvarko savo nuosavybės reikalus, kas tik patvirtina, jog jų teisės dalyvauti procese nėra niekaip apribotos.
25.3. Taip pat nesuvokiamas apeliančių apeliaciniame skunde išdėstytas teiginys, kad bylos ginčo žemės sklypas priklauso dalinės nuosavybės teise ieškovui, atsakovams ir valstybei. Iš byloje esančio 1890 m² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) 2018-10-02 Nekilnojamojo turto registro išrašo aiškiai matyti, kad Žemės sklypas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovams, o valstybė nėra Žemės sklypo bendrasavininkė. Taip pat iš viešojo registro duomenų matyti, kad yra nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, kurios pagrindu yra kiekvienam bendraturčiui nustatyta, kuria Žemės sklypo dalimi jis naudojasi. Teismui pateiktas 2013 m. kovo 20 d. notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Šiai dienai valstybinės žemės sklypas tik ribojasi su Žemės sklypu. Kadangi laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, ieškovas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą organizuoti žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), kurio tikslas - įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu. Pagal Projektą, Žemės sklypas padidinamas 194 m² plotu laisvos valstybinės žemės sąskaita, tačiau šiai dienai valstybinės žemės sklypas nėra nei privatizuotas, nei įgytas jokiu kitu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog visi Žemės sklypo bendraturčiai, tarp jų ir apeliantės, buvo tinkamai informuoti apie pradedamą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tokią teismo poziciją patvirtina byloje esantys duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas iš bendraturčių, tame tarpe ir apeliantės, nenurodė pagrįstų argumentų, dėl ko Projektas negalėtų būti rengiamas ir vykdomas, ieškovui neliko kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą su prašymu leisti Projektą vykdyti be jų sutikimo, o pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo ieškovo ieškinį atmesti.
25.4. Apeliantės visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirminis ginčas tarp sklypo bendraturčių kilo dėl to, jog ieškovas iniciavo žemėtvarkos projekto paruošimą siekdamas prijungiamą valstybinės žemės sklypą įsigyti išimtinai savo nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visą byloje surinktą medžiagą, konstatavo, kad atsakovai neįrodė ieškovo ketinimo įsigyti visą įsiterpusio žemės sklypo plotą bei taip neproporcingai padidinti turimo žemės sklypo plotą, be to, toks ketinimas negalėtų būti įgyvendintas tolimesnėje administracinės procedūros stadijoje, nes pažeistų teisės aktų reikalavimus bei bendraturčių interesus, atitinkamai turėtų esminės reikšmės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų priėmimui. Be to, ieškovas niekuomet negalėjo priimti ir įvykdyti atsakovės N. V. sąlygos, kad prijungtas valstybinės žemės sklypas būtų padalintas visiems pagrindinio žemės sklypo bendraturčiams, kadangi jis nėra valstybinės žemės sklypo savininkas, jis neturi teisės spręsti, kokiomis proporcijomis dalinti valstybinės žemės sklypą, nes tai yra išimtinai valstybinio žemės sklypo savininko (patikėtinio) - Tarnybos kompetencija, todėl akivaizdu, kad tokia apeliančių pozicija neatitinka teisinio reglamentavimo, tačiau ir negali būti patvirtinta Tarnybos atstovų. Taigi, apeliantės N. V. argumentai, kad ji jau 2019 m. sausio mėn. 15 d. rašte ieškovui išreiškė ketinimą pirkti nuosavybėn prijungtiną valstybinės žemės sklypą, teisiškai nereikšmingi, nes byloje buvo nagrinėjamas visiškai kitas klausimas - byloje kilo ginčas, ar ieškovo parengtas UAB „Sanora“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisė aktų reikalavimus, nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Be kita ko, pažymi, jog iš atsakovės N. V. pirminio atsiliepimo į ieškovo ieškinį akivaizdu, jog jos pozicija byloje buvo visiškai kitokia, t. y. ji nenurodė ketinanti įsigyti nuosavybėn dalį valstybinės žemės sklypo, o laikėsi pozicijos, kad neva Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas negali būti vykdomas pagal parengtą Projektą, kadangi jame klaidingai nurodyta informacija apie žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą. Tokios pozicijos apeliantės laikosi ir apeliaciniame skunde.
25.5. Nepagrįstas ir apeliančių reikalavimas sumažinti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas jokių savo reikalavimų civilinėje byloje nėra atsisakęs, nes CPK numatyta speciali šio instituto vykdymo procedūra ir forma (CPK 140 straipsnio 1 dalis), o atsižvelgdamas į tai, kad proceso eigoje paaiškėjo naujos aplinkybės apie apeliančių ketinimą dalyvauti Projekto rengimo ir vykdymo procesuose bei į naujai paaiškėjusią Žemės sklypo dalies įpėdinę - nepilnametę S. I., patikslino ieškinio reikalavimus. Be kita ko, apeliantėms pradėjus reikalauti padalinti tarp bendraturčių valstybinį žemės sklypą jau šioje proceso stadijoje, ieškovas savo ieškinio reikalavimus patikslino dar ir tam, kad procesas vyktų kaip įmanoma greičiau ir operatyviau.
Atsiliepimas
26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
26.1. Kito asmens reikalų tvarkymo santykiai susiklosto tuomet, kai neturėdamas nei iš sutarties, nei iš delikto kylančios pareigos, asmuo savanoriškai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo, tvarko kito asmens reikalus, kuriuos tvarkyti nėra jo pareiga. Tai nesutartinės prievolės, atsirandančios dėl kito asmens reikalų tvarkymo be pavedimo, kai vienas asmuo savanoriškai atlieka juridinę reikšmę turinčius veiksmus kito asmens naudai ir jo interesais. Asmenis siejant sutartiniams teisiniams santykiams, kito asmens reikalų tvarkymo santykius reglamentuojančios teisės normos šiems santykiams netaikytinos. Nagrinėjamu atveju teismas byloje nurodė, kad byloje kilo ginčas, ar ieškovo parengtas UAB „Sanora“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, bei konstatavo, jog byloje nėra ginčo, kad projektuojamas įsiterpęs 194 m² ginčo žemės sklypas potencialiai atitinka sąlygas, keliamas įsiterpusiems žemės sklypams. Byloje konstatuota, jog visi žemės sklypo bendraturčiai, tarp jų ir atsakovai, buvo tinkamai informuoti apie pradedamą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pabrėžia, kad apeliantė N. V. yra pateikusi savo poziciją, t. y. 2019 m. sausio 15 d. atsakyme dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto vykdymo ir įgyvendinimo ji nurodė, kad nesuteikia V. Č. savavališkai, be bendrasavininkų leidimo, išpirkti valstybinės žemės sklypo dalies. Vien atsižvelgiant į šią aplinkybę laikytina, kad apeliančių teiginiai, jog ieškovas veikia kaip kito asmens tvarkytojas, jam nežinant, laikytinas atmestinu, nes tam reikalinga tam tikrų sąlygų visuma, tarp kurių ir galimybės sužinoti asmens valios dėl atliekamų veiksmų nebuvimas. Tuo tarpu apeliantė buvo aiškiai išreiškusi savo poziciją, tačiau jos nepagrindusi.
27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
27.1. Vilniaus miesto skyrius 2018 m. balandžio 30 d. raštu Nr. SFP-219-(14.49.36) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“ inter alia išdavė reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui (toliau – ir Projektas), kurio tikslas - sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu Žemės sklypu rengimui.
27.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovė N. V. į šį pranešima labai aiškiai ir konkrečiai atsakė, kad pritarimą projektui duos su sąlyga, kad prijungtas valstybinės žemės sklypas bus padalintas visiems pagrindinio žemės sklypo bendraturčiams. Šis jos atsakymas pilnai atitiko galiojantį teisinį reguliavimą, ką teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino NŽT atstovas, jog esant kitų bendraturčių pageidavimui, prijungiamas valstybinės žemės sklypas negali būti priskirtas išimtinai vieno iš bendraturčių nuosavybėn. Be to, bylos proceso metu 2019 m. spalio mėnesį prašymus dėl prijungtino valstybinio žemės sklypo įsigijimo dalinėn nuosavybėn oficialiai Vilniaus m. savivaldybei pateikė atsakovės N. V. ir S. I. per savo įstatyminį atstovą tėvą E. I.. Pastebi, kad valstybinės žemės patikėtinis taip pat nurodė, jog išreikšti savo norą ir įstoti į įsiterpusio žemės sklypo pirkimo procedūrą galima bet kurioje administracinės procedūros stadijoje, t. y. šiuo atveju nėra reikalinga teikti naujo (ar keisti esamą) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto siekiant kitiems bendraturčiams įsigyti proporcingą dalį įsiterpusio žemės sklypo.
27.3. NŽT nuomone, byloje nagrinėjami klausimai nėra susiję su asmens veiksnumu bei sprendimų priėmimu prieš jo valią. Pažymi, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 13 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir subjektai: statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai; pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai; kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys įstatymo nustatytą teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka (Taisyklių 13.2-13.3, 13.10 papunkčiai) ir kiti iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1 ir 13.4-13.9 papunkčiuose.
27.4. Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu ginčo administracinė procedūra yra baigta, nes valstybinės žemės patikėtinis pritarė teikimui tvirtinti su sąlyga (bendraturčių raštiškas pritarimas/teismo sprendimas). Tuo tarpu ieškovas pasinaudojo teisės aktuose įtvirtinta teise ir kreipėsi į teismą siekdamas gauti kitų bendraturčių pritarimą. Kita vertus, pritaria apeliantės pozicijai, kad pirminis ieškovo ieškinys buvo teisiškai ydingas, nes ieškovas siekė visą įsiterpusį žemės sklypą prisijungti išimtinai sau, tačiau, net ir patikslinus ieškinio reikalavimus, atsakovų pozicija nepasikeitė ir buvo naudojami kiti argumentai, dėl ko ieškinys turi būti atmetamas.
27.5. Tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija ne kartą nurodė, kad ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu nėra keičiama Žemės sklypo paskirtis bei naudojimo būdas. Šias aplinkybes konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Teisminio nagrinėjimo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija argumentuotai paaiškino, kad yra pasikeitę žemės sklypo naudojimo paskirčių (būdų) aprašai, buvusi paskirtis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ buvo pervadinta (pakeista, atnaujinta) į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ žemės sklypo naudojimo būdą, todėl šis formalus Žemės sklypo naudojimosi būdo pervadinimas nėra laikytinas Žemės sklypo naudojimo būdo keitimu pagal Žemės įstatymo 24 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
29. Byloje nustatyta, jog 0,1890 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: asmeninės nuosavybės teise N. V. (1/4 dalys), asmeninės nuosavybės teise S. I. (3/20 dalys), bendrosios jungtinės nuosavybės teise J. ir A. S.(53/756 dalys), asmeninės nuosavybės teise A. S.(53/252 dalys), asmeninės nuosavybės teise L. Č. (163/1890 dalys), asmeninės nuosavybės teise V. Č. (38/315 dalys), Lietuvos Respublikai (213/1890). Viešajame registre yra įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka.
30. Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras 2017 m. gruodžio 4 d. persiuntė žemės sklypo bendraturčiams ieškovo 2017 m. spalio 2 d. liudijimą, kuriame jis pareiškė, jog ketina pirkti įsiterpusį valstybinės žemės plotą bei pasiūlė bendraturčiams per mėnesį pareikšti norą ar atsisakymą pirkti minėtą turtą. Minėti pranešimai bendraturčiams buvo įteikti tinkamai.
31. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius 2018 m. balandžio 9 d. informavo žemės sklypo bendraturčius, kad, atsižvelgiant į ieškovo prašymą, pradedamas rengti 0,1890 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio rengimo tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu.
32. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2018 m. balandžio mėnesio įsakymu pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, nustatyta tvarka kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl nurodyto projekto rengimo reikalavimų pateikimo.
33. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. balandžio 30 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.
34. Ieškovas savo lėšomis organizavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą, kurį atliko UAB „Sanora“. Projekto tikslas – įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu.
35. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 24 d. pateikė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuriame nustatė, kad parengti projekto sprendiniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui ir kitiems teisės aktų reikalavimams, tačiau projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo bendrasavininkų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Patikrinimo akte nustatyti mažareikšmiai trūkumai ir pasiūlymas dėl jų ištaisymo: nekilnojamojo turto registre įregistruotam turtui – žemės sklypui – neatnaujinti duomenys apie nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą.
36. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. rugsėjo 28 d. pranešimu informavo projekto rengėją UAB „Sanora“, kad parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo bendrasavininkų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas.
37. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjas UAB „Sanora“ 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Paaiškinimuose nurodė, kad projekto rengimo tikslas buvo įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Sutartyje tarp vykdytojo ir užsakovo, prašyme išduoti leidimą rengti projektą, projekto rengimo reikalavimuose žemės sklypo paskirties keitimas nenumatytas. Parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte sujungiamo įsiterpusio valstybinio žemės sklypo ploto paskirtis nustatyta pagal besiribojančio žemės sklypo bei jame registruotų statinių paskirtį, atitinkančią Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu, sprendinius.
38. Atsakovė N. V. 2019 m. sausio 15 d. pranešimu informavo ieškovą, kad nesuteikia jam teisės savavališkai, be bendrasavininkų leidimo, išpirkti valstybinės žemės įsiterpusį plotą; sutiktų, jeigu išpirktas įsiterpusio žemės sklypo plotas būtų padalintas visiems bendraturčiams po lygiai, atitinkamai bendraturčiai iš savo lėšų sumokėtų už jiems atitenkančią žemės sklypo dalį.
39. Atsakovė N. V. ir S. I. įstatyminis atstovas E. I. 2019 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Dėl ginčo esmės
40. Apeliantės teigia, jog pasikeitus bylos aplinkybėms (kitiems žemės bendraturčiams pareiškus norą įsigyti įsiterpusi valstybinės žemės sklypą), patikslinto ieškinio reikalavimas negalėjo būti tenkinamas dėl iš esmės pasikeitusio ginčui taikytino teisinio reguliavimo. Be to, ieškovas, siekdamas gauti pritarimą paruoštam projektui, nesprendė savo asmeninės nuosavybės objekto tvarkymo klausimo, o jo veiksmai siekiant bendrojo žemės sklypo ploto padidinimo atitiko kitų asmenų (bendraturčių) reikalų tvarkymo teisinį reguliavimą. Pasak apeliančių, tai yra tas bylos teisinių santykių ypatumas, kurio pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl to ginčui taikė netinkamus įstatymus, reguliuojančius asmeninės nuosavybės valdymą ir tvarkymą. Patikslinto ieškinio reikalavimas ir jo tenkinimas teismo sprendimu yra absoliučiai neteisėti, nes atsakovai, pretenduojantys taip pat dalinai savo nuosavybėn įsigyti pagal projektą prijungtiną valstybinės žemės sklypą, yra pilnai veiksnūs, tinkamai atstovaujami, dėl ko nėra jokių teisinių pagrindų riboti jų veiksnumą tvarkant savo nuosavybės reikalus. Teismas visiškai neskyrė dėmesio byloje pasikeitusios teisinės situacijos vertinimui ir sutelkė dėmesį į techninius procedūrinius žemėtvarkinius reikalus, sprendime aptariant kaip vykdomas žemės sklypų sujungimas, kas tikrai nėra bylos ginčo dalykas. Kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti.
41. Visų pirma, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ginčo dalykas byloje yra ieškovo užsakymu UAB „Sanora“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto atitiktis teisės aktų reikalavimams ir kitų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų pažeidimas/nepažeidimas Projekto įvertinimo aspektu. Šioje byloje nesprendžiami klausimai dėl žemės sklypo bendrasavininkų leidimų (sutikimų) gavimo, dėl žemės sklypo bendraturčių teisės pretenduoti į atitinkamą, proporcingą jų valdomai, dalį įsiterpusio valstybinės žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą šioje byloje, būtent ir turėjo vertinti Projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams ir iš apeliacinio skundo turinio spręstina, jog apeliantės netinkamai interpretuoja ginčo dalyką. Maža to, išvis nepagrįstai teigia, jog ieškovo veiksmai atitinka kito asmens reikalų tvarkymą.
42. Kolegija, visiškai pritardama skundžiamo teismo sprendimo motyvams, dar kartą įvertina Projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams (kurie galiojo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu), kuriuos plačiai ir išsamiai aptarė pirmosios instancijos teismas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktis numatė, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, <...>, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams <...>. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų <...> įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų <...> plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Kaip ne kartą minėta, byloje buvo projektuojamas įsiterpęs 194 m² ginčo žemės sklypas, įsiterpęs žemės sklypas yra mažesnis nei 400 m² ploto, jame negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, įsiterpęs žemės sklypas vakarinėje pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme, bet atkarpos plotis neviršija 10 metrų, todėl jam gali būti taikoma siauros juostos išimtis ir laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, kas reiškia, jog žemės sklypas atitinka sąlygas, keliamas įsiterpusiems žemės sklypams, ir ginčo dėl to byloje nėra.
43. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, valstybinės žemės sklypo įsigijimo tvarka reglamentuota Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Minėtų Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS. Taisyklių 67 punkte nurodyta, kad projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti. Taisyklių 66 punkte reglamentuota, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kompetentingos šį klausimą spręsti institucijos padarė išvadą, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, buvo pritarta projekto teikimui tvirtinti su sąlyga, kad bus gauti visi Taisyklių 66 punkte nurodytų asmenų raštiški pritarimai arba teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Ieškovui, kaip Projekto iniciatoriui, negavus Žemės sklypo bendrasavininkų raštiškų pritarimų, neliko kitos išeities kaip kreiptis į teismą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo pagal UAB „Sanora“ parengtą Projektą vykdymo.
45. Tai, jog teismas leido ieškovui V. Č. be atsakovų sutikimo suderinti UAB „Sanora“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurį parengė UAB „Sanora“, nereiškia, jog ieškinio reikalavimas ir jo tenkinimas teismo sprendimu, kaip nurodo apeliantės, yra absoliučiai neteisėti, nes ir atsakovai pretenduoja dalinai savo nuosavybėn įsigyti pagal projektą prijungtiną valstybinės žemės sklypą. Kaip minėta ne kartą ir ką pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo bendraturčių teisės pretenduoti į atitinkamą, proporcingą jų valdomai, dalį įsiterpusio valstybinės žemės sklypo plotą, todėl šioje byloje nebuvo vertinama, ar atitinkamas bendraturtis tinkamai išreiškė savo valią įsigyti įsiterpusį žemės sklypo plotą, kokio ploto įsiterpusio žemės sklypo dalis jam bus nustatyta ir pan. Ši administracinė procedūra bylos šalių dar laukia ateityje. Taigi, joks apeliančių veiksnumas teismo sprendimu nėra apribotas, be to, kaip nustatyta iš bylos dokumentų, apeliantės yra pateikusios prašymus Vilniaus miesto savivaldybei dėl prijungtino valstybinio žemės sklypo įsigijimo dalinėn nuosavybėn. Pažymėtina ir tai, jog išreikšti savo norą ir įstoti į įsiterpusio žemės sklypo pirkimo procedūrą galima bet kurioje administracinės procedūros stadijoje, kadangi Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas jau parengtas, suderintas ir pirmosios instancijos teismo sprendimu jį leista vykdyti, kas reiškia, jog šiuo atveju nėra reikalinga teikti naujo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto norint kitiems bendraturčiams įsigyti proporcingą dalį įsiterpusio žemės sklypo.
46. Aplinkybė, jog kiti žemės bendraturčiai pareiškė norą įsigyti įsiterpusi valstybinės žemės sklypą, nereiškia bylos aplinkybių pasikeitimo, dėl ko, kaip nepagrįstai nurodo apeliantės, teismas turėjo taikyti visiškai kitas teisės normas. Kaip minėta, šie klausimai nėra ginčo dalykas byloje, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kito asmens reikalų tvarkymui kvalifikuoti būtina konstatuoti visų šių sąlygų buvimą: 1) asmuo suvokia, kad tvarko ne savo, bet kito asmens reikalus, t. y. kito asmens interesais atlieka faktinius ar teisinius veiksmus; 2) atlikti šiuos veiksmus nėra asmens teisinė pareiga, jie atliekami savanoriškai; 3) asmuo, kurio interesais atliekami veiksmai, nėra išreiškęs savo valios dėl jo reikalų tvarkymo ir tuo metu nėra galimybės sužinoti jo valios dėl atliekamų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011, 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-611/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantės šių aplinkybių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
48. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nustatyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto trūkumai dėl žemės sklypo naudojimo paskirties ir žemės sklypo naudojimo būdo, susiję su faktinių duomenų neatitiktimi, nėra esminiai, ir jų ištaisymas tolimesnėje administracinės procedūros stadijoje nepakeis projekto sprendinių bei nesudarys pagrindo atsirasti žalai tretiesiems asmenims. Pirma, NŽT 2018 m. rugsėjo 24 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte minėti trūkumai dėl žemės sklypo naudojimo paskirties ir žemės sklypo naudojimo būdo įvertinti kaip mažareikšmiai, taisytini. Be to, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjas raštu patvirtino, kad žemės sklypo paskirties keitimas Projekte nenumatytas, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2018 m. balandžio 19 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimai, prašymas išduoti leidimą rengti projektą, 2018 m. vasario 1 d. UAB „Sanora“ ir ieškovo sudaryta sutartis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nurodytų duomenų visuma nesudaro pagrindo kvestionuoti NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl tikslingumo tokį projektą tvirtinti, ir tai paneigia apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje.
49. Kolegija pritaria ir skundžiamo teismo sprendimo išvadoms, jog, patikslinęs ieškinio reikalavimus, ieškovas aiškiai išreiškė norą leisti jam vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal parengtą projektą, kuriame nėra numatyta, kam ir kokiomis dalimis bus leista privatizuoti atitinkamas įsiterpusio žemės sklypo dalis. Kaip ne kartą pažymėta, ši procedūra dar nėra pradėta vykdyti. Taigi, visiškai nepagrįstas apeliančių teiginys, jog ieškovas, pažeisdamas atsakovų teises ir interesus, ketina įsigyti visą įsiterpusio žemės sklypo plotą bei taip neproporcingai padidinti turimo žemės sklypo plotą, kuris grindžiamas tik prielaidomis. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, toks ketinimas negalėtų būti įgyvendintas tolimesnėje administracinės procedūros stadijoje, nes pažeistų teisės aktų reikalavimus bei bendraturčių interesus. Kolegija atkreipia dėmesį dar kartą į tai, į ką atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, jog šiuo metu galioja bendraturčių 2013 m. kovo 20 d. susitarimu nustatyta ir įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, ir kol nėra suformuotas naujas nekilnojamasis daiktas (įgyvendinant Projektą), nėra pagrindo nustatyti naujos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, numatant joje įsiterpusio žemės sklypo naudojimąsi, kuris faktiškai šiai dienai nėra privatizuotas bei padalintas tarp bendraturčių. Visi žemės sklypo bendraturčiai turi teisę pretenduoti į sau priklausančios žemės sklypo dalies proporcingą padidinimą, nežiūrint į tai, jog naudojimosi tvarkoje atskirta žemės sklypo dalis nesiriboja su įsiterpusiu žemės sklypu, todėl tik suformavus naują daiktą (įgyvendinant Projektą) bus nustatyta nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka, kurioje atsispindės padidintos bendraturčių, kurie išreikš norą ir įsigys proporcingą dalį įsiterpusio žemės sklypo, dalys.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
50. Pasak apeliančių, neteisingas teismo sprendimas ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (žr. šios nutarties 24.4. punktą), su kuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
51. Byloje nenustatyta, jog ieškovas V. Č. būtų atsisakęs ieškinio dalies. Ieškovas teikė patikslintą ieškinį, pagal kurį ir buvo nagrinėjama civilinė byla. Taigi, visiškai nepagrįstas atsakovių argumentas, jog ieškovui atsisakius vieno ieškinio reikalavimo iš dviejų, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos per pusę.
52. Ieškinį tenkinus, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl ir šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
53. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
54. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovių apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovių N. V. ir S. I., atstovaujamos E. I., ieškovui V. Č. lygiomis dalimis priteisiamos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš atsakovių N. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamos įstatyminio globėjo E. I., 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 300 Eur (tris šimtus eurų), patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.