Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-522-1098/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-01-30
Bylos Nr.: e2-522-1098/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jelena Leščinskienė
Ieškovas: V. Č.
Atsakovas: Jelenai, A. S., N., N. V., S. I., atstovaujamai E. I.
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Advokatai: Agata Staševskaja, Viktoras Onačkas

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei,dalyvaujant ieškovui V. Č. (V. Č.), jo atstovei advokatei Agatai Staševskajai,atsakovams Jelenai ir A. S.,atsakovų N. (N.) V., S. I., atstovaujamos E. I., atstovui advokatui Viktorui Onačko,

trečiojo asmens Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Donatui Kilikevičiui,

trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovams Linas Danisevičiui, Aldonai Majienei,

vertėjams Irinai Pikčilingienei, Giedriui Račkauskui, Olgai Macijauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovams N. V., S. I., atstovaujamai E. I., J. S. ir A. S. dėl žemės sklypų apjungimo ir pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

1. Ieškovas V. Č. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams N. V., J. ir A. S. (toliau – atsakovai), prašydamas:

1.1. leisti jam, be atsakovų pritarimo (sutikimo), vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) formavimą ir pertvarkymą (įskaitant teisę vykdyti atitinkamas procedūras visose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, tame tarpe Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre ir kt.) pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sanora“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą;

1.2. leisti jam, be atsakovų pritarimo (sutikimo), įsigyti įsiterpusį 194 m² valstybinį žemės sklypą, apjungti jį su 1890 m² žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti apjungto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruoti žemės sklypo dalių pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, padidinant ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį jo lėšomis įsigyto įsiterpusio valstybinės žemės ploto dalimi;

1.3. priteisti iš atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam bendrosios nuosavybės teise priklauso 38/315 dalys 1 890 m² žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 48 300,00 Eur. Likusios žemės sklypo dalys priklauso N. V. (1/5), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise J. S. ir A. S. (53/756), A. S. (53/252), L. Č. (163/1890), 1/5 žemės sklypo dalis viešajame registre yra įregistruota mirusiojo J. V. (J. V.) vardu. Viešajame registre yra įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovo teigimu, jis savo lėšomis parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį siekia sujungti įsiterpusį 194 m² ploto valstybinės žemės sklypą su besiribojančiu 1 890 m² ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Sujungus minėtus žemės sklypus bus atlikti kadastriniai matavimai, pakeitimai įregistruoti viešajame registre. Ieškovas 2017 m. gruodžio 4 d. išsiuntė atsakovams Vilniaus rajono 1-jo notarų biuro liudijimą, kuriuo informavo žemės sklypo bendraturčius apie ketinimą pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą. Žemės sklypo bendraturčiams buvo nustatytas vieno mėnesio terminas išreikšti norą ar atsisakymą pirkti įsiterpusį žemės sklypą. Atsakovai nepareiškė noro įsigyti įsiterpusio žemės sklypo. Ieškovas savo lėšomis pradėjo vykdyti visas reikalingas procedūras įsiterpusio žemės sklypo įsigijimui, parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. rugsėjo 28 d. pranešimu informavo, kad parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų pertvarkomo žemės sklypo bendraturčių raštiški pritarimai arba teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Ieškovo teigimu, jis asmeniškai prašė atsakovų išduoti projekto tvirtinimui reikalingus sutikimus, tačiau atsakovai atsisakė nenurodydami jokių pagrįstų atsisakymo motyvų ir argumentų. Sutikimą dėl parengto žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto tvirtinimo davė tik viena žemės sklypo bendraturtė L. Č. Ieškovas 2018 m. gruodžio 11 d. per atstovę išsiuntė atsakovams rašytinį pasiūlymą duoti raštiškus sutikimus dėl parengto žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto tvirtinimo. Atsakovė N. V. raštiškai atsisakė duoti sutikimą, tačiau nepateikė jokių pagrįstų atsisakymo motyvų ir argumentų bei dokumentų. Atsakovai J. S. ir A. S. atsakymų nepateikė. Ieškovo vertinimu, žemės sklypų apjungimas pagal parengtą žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektą nepažeis atsakovų teisių, užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, nes bus vykdomas ieškovo pastangomis bei lėšomis (el. b. t. 1, l. 1-4).

Atsiliepimas

3. Atsakovė N. V. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti (el. b. t. 1, l. 86-90).

4. Atsakovė N. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas siekia ne vien reikalavimuose nurodyto teismo leidimo dėl bendrojo žemės sklypo ploto padidinimo nekeičiant kitų jo kadastro duomenų, bet siekia pakeisti bendrojo žemės sklypo naudojimo būdą iš „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ į „Daugiabučių pastatų ir bendrabučių teritorijas“. Tokiu būdu ieškovas siekia iš esmės pakeisti žemės sklypo teisinį naudojimo statusą, sąlygojantį žymiai intensyvesnį jo naudojimą – užstatymą daugiabučiais namais. Tai pakeis bendraturčių gyvenimo sąlygas – sumažės privatumas, padidės triukšmas, suprastės instaliacijos rodikliai. Atsakovės teigimu, į ginčo žemės sklypo kadastro duomenis įrašytas naudojimo būdas „Gyvenamosios teritorijos“, o naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ transformavosi į žemės sklypo naudojimo būdą „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“. Ieškovo pateiktame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte klaidinančiai nurodoma, kad ginčo žemės sklypo paskirtis – kita (daugiabučių pastatų ir bendrabučių teritorijos), naudojimo būdas - daugiabučių pastatų ir bendrabučių teritorijos. Toks pats naudojimo būdas yra prijungiamo valstybinės žemės sklypo, bendras jų naudojimo būdas taip pat bus daugiabučių pastatų ir bendrabučių teritorijos. Atsakovės vertinimu, parengtu formavimo ir pertvarkymo projektu siekiama ne ieškovui priklausančio žemės sklypo padidinimo, bet žemės sklypo paskirties pakeitimo iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos į daugiabučių pastatų ir bendrabučių teritorijas, kas pažeistų bendraturčių interesus. Esant tokiems ieškovo ketinimams, atsakovė nesutinka su parengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, nes žemės sklypo naudojimo keitimo būdas gali būti pakeistas tik visų bendraturčių prašymu, nenumatant jokios teisminės invazijos galimybės į šiuos bendraturčių teisinius santykius.

5. Atsakovai J. S. ir A. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė, nepateikimo priežastys siejo su valstybinės kalbos nemokėjimu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovams J. ir A. S. buvo užtikrinta teisė dalyvauti posėdžiuose su vertėju, ne kartą išaiškinta teisė pasirūpinti tinkamu atstovavimu, suteikta pakankamai laiko pasirinkti advokatą arba kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu dėl advokato skyrimo. Atsakovai J. ir A. S. teise pasirūpinti tinkamu atstovavimu nepasinaudojo, tvirtino, kad savo interesus byloje atstovaus patys.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo bylą nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei argumentus, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis (el. b. t. 1, l. 55-57).

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime nurodė, kad gavus žemės sklypo bendraturčio V. Č. prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, rengimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. A30-834/18(2.1.22E-TD2) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo pradėtas rengti minėto žemės sklypo projektas. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 57 punkto nuostatomis, kai prašymą pertvarkyti sklypus pateikia ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypo valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais. Atsižvelgiant į tai, Miesto plėtros departamentas 2018 balandžio 9 d. raštu Nr. A51-27673/18(2.14.2.12-MP8) informavo visus žemės sklypo bendraturčius apie pradedamą rengti projektą bei galimybę sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą (paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS – ZSFP-46523). Projekto viešinimo metu iš suinteresuotų asmenų nebuvo gauta pastabų ar pasiūlymų dėl projekto sprendinių. Miesto plėtros departamentas 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. A51-83506/18(2.14.2.12-MP8) papildomai informavo projekto rengėją UAB ,,Sanora“, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų pertvarkomo žemės sklypo bendraturčių raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus (el. b. t. 1, l. 69-75).

9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Vilniaus miesto skyrius 2018 m. balandžio 30 d. raštu Nr. SFP-219-(14.49.36) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“ inter alia išdavė reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. rugsėjo 24 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-1592-(8.30) be kita ko nurodė, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo bendrasavininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypų pertvarkymas. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, projektuojamas kaip įsiterpęs 194 kv. m ginčo žemės sklypas potencialiai atitinka sąlygas, keliamas įsiterpusiems žemės sklypams, nes jis yra mažesnis nei 400 kv. m, o teritorijoje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų kito žemės sklypo. Nors šis projektuojamas kaip įsiterpęs 194 kv. m ginčo žemės sklypas vakarinėje pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme, bet atkarpos plotis neviršija 10 metrų, todėl jam gali būti taikoma siauros juostos išimtis ir laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Paaiškino, kad esant vientisam 1 890 kv. m žemės sklypui ir prie jo prijungus įsiterpusį 192 kv. m žemės sklypą jis privalomai per šešis mėnesius nuo valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dienos turi būti pertvarkomas sujungimo būdu į vieną bendrą 2 084 kv. m žemės sklypą. Tokia sąlyga yra visose įsiterpusios valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyse. Taigi, galimybės tokio daikto atskirti (pasilikti nesujungtą įsiterpusį žemės sklypą) nėra, todėl bus suformuojamas kitų kadastrinių duomenų (naujų ribų, ploto) žemės sklypas, kuris turėtų būti proporcingai paskirstomas visiems norėjusiems jį pirkti bendraturčiams. Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu ginčo procedūra yra baigta, nes valstybinės žemės patikėtinis pritarė teikimui tvirtinti su sąlyga (bendraturčių raštiškas pritarimas/teismo sprendimas). Suformavus naują daiktą (sujungtą 2 084 kv. m žemės sklypą) turėtų būti nustatoma nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurioje atsispindėtų padidintos bendraturčių dalys (išreiškusių norą ir įsigijusių proporcingą dalį įsiterpusio žemės sklypo).

10. Ieškovas 2019 m. lapkričio 8 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame atsakove įtraukė į bylą mirusiojo (palikėjo) J. V. palikimą priėmusią nepilnametę S. I., atstovaujamą įstatyminio globėjo E. I., taip pat patikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas leisti jam be atsakovų pritarimo (sutikimo) suderinti UAB „Sanora“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą (el. b. t. 2, l. 15-18).

Šalies argumentai

11. Ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimą grindžia iš esmės tais pačiais faktiniais ir teisiniais argumentais, kurie nurodyti jo pirminiame ieškinyje. Patikslintame ieškinyje ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovės N. V. ir S. I. apie ketinimą įsigyti įsiterpusį valstybinį žemės sklypą pareiškė tik įpusėjus teisminiam procesui, tačiau šiai dienai jos yra tik pateikusios prašymą Vilniaus miesto savivaldybei, nėra duomenų, kad toks jų prašymas būtų patenkintas.

Atsiliepimas

12. Atsakovės N. V. ir S. I., atstovaujama E. I., atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo ieškinį atmesti (el. b. t. 2, l. 42-43).

13. Atsakovės N. V. ir S. I., atstovaujama E. I., atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas dėl kelių priežasčių:

13.1. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti patvirtintas kol nebus pašalintas Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo akte nurodomas projekto trūkumas – neatnaujinti pagrindinio žemės sklypo duomenys apie nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą;

13.2. 2013 metais žemės sklypo bendraturčiai sudarė žemės sklypo naudojimosi tvarką ir planą, pagal kurį ieškovui priskirta atitinkama žemės sklypo dalis (Nr. 4), kurios riba sutampa su prijungiamo žemės sklypo riba. Pagal ieškovo parengtą projektą, patekimas į prijungiamą žemės sklypą bus galimas tik per jam šiuo metu priskirtą naudotis žemės sklypo dalį. Tokia situacija visiškai netoleruotina, nes papildomą žemės sklypą nori įsigyti ir kiti pagrindinio žemės sklypo bendraturčiai. Atsakovių vertinimu, iš pradžių turi būti pasiektas susitarimas dėl naujos žemės sklypo naudojimo tvarkos sudarymo.

14. Atsakovai J. S. ir A. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai pateikė rašytinį pranešimą, kuriame nurodė, kad su ieškovo parengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu nesutinka, ketina patys pirkti iš valstybės įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą (el. b. t. 2, l. 46).

15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad palaiko savo atsiliepime į pirminį ieškinį išdėstytus argumentus, prašo civilinę bylą nagrinėti atsižvelgiant į pirminiame atsiliepime bei teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes bei argumentus, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis (el. b. t. 2, l. 31-32).

16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pirminį ieškinį (el. b. t. 2, l. 40-41).

Šalies argumentai

17. Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti ir solidariai iš atsakovų priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad valstybinės žemės plotas besiribojantis su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ankščiau buvo apleistas. Jis valstybinės žemės plotą pagal parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą aptvėrė, tris metus savo lėšomis tvarkė žemės sklypą, naudoja jį iki šiol pagal paskirtį (augina vaismedžius, daržoves). Savo iniciatyva kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu privatizuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą. Savivaldybė leido jam išpirkti įsiterpusį žemės sklypą pagal parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą. Ieškovo vertinimu – žemė yra jau oficialia padalinta. Ieškovo teigimu, parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo planas yra teisėtas, Nacionalinė žemės tarnyba ir Vilniaus miesto savivaldybė neprieštarauja įsiterpusio žemės sklypo išpirkimui, atitinkamos bendraturčių dalys bus nustatytos vėlesnėje stadijoje.

Atsiliepimas

19. Teismo posėdžio metu atsakovių N. V. ir S. I., atstovaujamos E. I., atstovas palaikė atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

20. Teismo posėdžio metu atsakovai J. S. ir A. S. nesutiko su patikslintu ieškiniu, prašė patikslintą ieškinį atmesti. A. S. nurodė, kad su ieškovo parengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu nesutinka, palaiko atsakovių N. V. ir S. I. poziciją byloje. Laikosi pozicijos, kad ieškovas siekia įsigyti visą įsiterpusį žemės sklypą, kas pažeis jo ir sutuoktinės interesus, nes jie irgi pretenduoja įsigyti dalį įsiterpusio žemės sklypo. Atsakovė J. S. palaikė sutuoktinio A. S. teismo posėdžio metu išsakytus argumentus.

Atsiliepimas

21. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad šioje stadijoje nesprendžiamas klausimas dėl įsiterpusį žemės sklypą norinčių įsigyti asmenų. Kol žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nėra patvirtintas, dėl kito projekto patvirtinimo klausimas negali būti sprendžiamas.Tik išsprendus klausimą dėl parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo, atitinkama tvarka bus sprendžiamas klausimas dėl norą išreiškusių bendraturčių proporcingų dalių apskaičiavimo.

22. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, dėl jo yra pateikta išvada. Projektas turi mažareikšmius trūkumus, kurie nekeičia projekto esmės.

23. Liudytoja L. Č. teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra ieškovo anūkė. Ieškovas savo lėšomis parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu. Paaiškino, kad ieškovas ketina įsigyti įsiterpusį valstybinį žemės sklypą ir apjungti jį su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pasak liudytojos, atsakovai nesutinka išduoti reikalingų sutikimų projekto tvirtinimui dėl neaiškių priežasčių, galimai susijusių su kitais bendraturčių nesutarimais. Pažymėjo, kad žemės sklypo bendraturčių tarpusavio santykiai konfliktiški.

24. Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovo anūkės draugas. Jis ieškovo prašymu vežė žemės sklypo bendraturčiams ieškovo perduotus dokumentus. Negalėjo tiksliai įvardinti ir detalizuoti kokie tai buvo dokumentai. Nurodė, kad tiksliai nežino dėl ko vyksta ginčas, todėl šiuo klausimu detaliau pasisakyti negali.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

25. Remiantis byloje esančiais duomenimis, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta:

25.1. 0,1890 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso asmeninės nuosavybės teise N. V. (1/4 dalys), asmeninės nuosavybės teise S. I. (3/20 dalys), bendrosios jungtinės nuosavybės teise Jelenai ir A. S. (53/756 dalys), asmeninės nuosavybės teise A. S. (53/252 dalys), asmeninės nuosavybės teise L. Č. (163/1890 dalys), asmeninės nuosavybės teise V. Č. (38/315 dalys), Lietuvos Respublikai (213/1890). Viešajame registre yra įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka (el. b. t. 1, l. 177-182). Byloje nėra ginčo dėl bendraturčiams priklausančių žemės sklypo dalių, nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

25.2. Vilniaus rajono 1-jo notarų biuras 2017 m. gruodžio 4 d. persiuntė žemės sklypo bendraturčiams ieškovo 2017 m. spalio 2 d. liudijimą, kuriame jis pareiškė, jog ketina pirkti valstybinės žemės įsiterpusį plotą bei pasiūlė bendraturčiams per mėnesį pareikšti norą ar atsisakymą pirkti minėtą turtą. Minėti pranešimai bendraturčiams buvo tinkamai įteikti, dėl pranešimų įteikimo tvarkos ginčo byloje nėra (el. b. t. 1, l. 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42).

25.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius 2018 m. balandžio 9 d. informavo žemės sklypo bendraturčius, kad atsižvelgiant į ieškovo prašymą, pradedamas rengti 0,1890 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio rengimo tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu (el. b. t. 1, l. 19).

25.4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2018 m. balandžio mėnesio įsakymu pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, nustatyta tvarka kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl nurodyto projekto rengimo reikalavimų pateikimo (el. b. t. 1, l. 61-62).

25.5. Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. balandžio 30 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (el. b. t. 1, l. 115-122).

25.6. Ieškovas savo lėšomis organizavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą, kurį atliko UAB „Sanora“. Projekto tikslas – įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (el. b. t. 1, l. 25-31, 124-125).

25.7. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 24 d. pateikė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuriame nustatė, kad parengti projekto sprendiniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui ir kitiems teisės aktų reikalavimams, tačiau galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo bendrasavininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Patikrinimo akte nustatyti mažareikšmiai trūkumai ir pasiūlymas dėl jų ištaisymo: nekilnojamojo turto registre įregistruotam turtui – žemės sklypui – neatnaujinti duomenys apie nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą (el. b. t. 1, l. 21-22).

25.8. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. rugsėjo 28 d. pranešimu informavo projekto rengėją UAB „Sanora“, kad parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo bendrasavininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas (el. b. t. 1, l. 20).

25.9. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjas UAB „Sanora“ 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Paaiškinimuose nurodė, kad projekto rengimo tikslas buvo įsiterpusį plotą valstybinės žemės sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Sutartyje tarp vykdytojo ir užsakovo, prašyme išduoti leidimą rengti projektą, projekto rengimo reikalavimuose žemės sklypo paskirties keitimas nenumatytas. Parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte sujungiamo įsiterpusio valstybinio žemės sklypo ploto paskirtis nustatyta pagal besiribojančio žemės sklypo bei jame registruotų statinių paskirtį, atitinkančią Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu, sprendinius (el. b. t. 1, l. 114).

25.10. Atsakovė N. V. 2019 m. sausio 15 d. pranešimu informavo ieškovą, kad nesuteikia jam teisės savavališkai, be bendrasavininkų leidimo išpirkti valstybinės žemės įsiterpusį plotą; sutiktų, jeigu išpirktas įsiterpusio žemės sklypo plotas būtų padalintas visiems bendraturčiams po lygiai, atitinkamai bendraturčiai iš savo lėšų sumokėtų už jiems atitenkančią žemės sklypo dalį (el. b. t. 1, l. 43).

25.11. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės N. V. ir S. I. įstatyminis atstovas E. I. 2019 m. spalio 29 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (el. b. t. 2, l. 7-8).

25.12. Byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. liepos 3 d. ir 2017 m. liepos 3 d. pranešimų duomenimis, ieškovas kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl atsakovo A. S. ir atsakovės N. V. galimai neteisėtų veiksmų, kuriose nebuvo nustatyta jokio nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

26. Byloje kilo ginčas, ar ieškovo parengtas UAB „Sanora“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisė aktų reikalavimus, nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai laikėsi pozicijos, kad minėtas planas negali būti patvirtintas, kadangi jame esantys trūkumai yra esminiai, be to, tikrasis šio projekto patvirtinimo tikslas yra įsigyti visą įsiterpusį valstybinės žemės sklypo plotą.

27. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip minėta, byloje nėra ginčo kokiomis dalimis ir kam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1890 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra ginčo, kad viešajame registre yra įregistruota šio žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri šiai dienai yra galiojanti, nėra pakeista.

28. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte reglamentuota, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje nurodyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.

30. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad projektuojamas įsiterpęs 194 kv. m ginčo žemės sklypas potencialiai atitinka sąlygas, keliamas įsiterpusiems žemės sklypams. Įsiterpęs žemės sklypas yra mažesnis nei 400 kv. m ploto. Jame negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, įsiterpęs žemės sklypas vakarinėje pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme, bet atkarpos plotis neviršija 10 metrų, todėl jam gali būti taikoma siauros juostos išimtis ir laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta.

31. Pažymėtina, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), aiškiai reglamentuota tvarka siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypą. Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS. Taisyklių 67 punkte nurodyta, kad projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti. Taisyklių 66 punkte reglamentuota, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

32. Bylos duomenys patvirtina, kad Teritorinis Vilniaus miesto skyrius 2018 m. balandžio 30 d. raštu Nr. SFP-219-(14.49.36) išduodamas reikalavimus projekto rengimui, Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. rugsėjo 24 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-1592-(8.30) padarė išvadą, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra pritariama projekto teikimui tvirtinti, su sąlyga, kad bus gauti visi Taisyklių 66 punkte nurodytų asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Faktiškai šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu ginčo administracinė procedūra yra baigta, nes valstybinės žemės patikėtinis pritarė teikimui tvirtinti su sąlyga, kad bus gauti bendraturčių raštiški pritarimai arba teismo sprendimas, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

33. Teismas kritiškai vertina ir atmeta atsakovų argumentus, kad ginčo žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas negali būti vykdomas pagal parengtą projektą, kadangi jame klaidingai nurodyta informacija apie žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą. Pirmiausia pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 24 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo skundžiamas, yra galiojantis, privalomas. Bylos duomenys patvirtina, kad visi žemės sklypo bendraturčiai, tarp jų ir atsakovai, buvo tinkamai informuoti apie pradedamą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jiems buvo išaiškinta, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS), kur jie gali sekti elektroninių paslaugų būsenų pasikeitimą, gauti šių paslaugų rezultatus ir t. t. (el. b. t. 1, l. 19). Antra, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 24 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte minėti trūkumai dėl žemės sklypo naudojimo paskirties ir žemės sklypo naudojimo būdo įvertinti kaip mažareikšmiai, taisytini, ką posėdžių metų patvirtino trečiųjų asmenų atstovai. Trečia, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjas patvirtino, kad žemės sklypo paskirties keitimas nenumatytas. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2018 m. balandžio 19 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimai, prašymas išduoti leidimą rengti projektą, 2018 m. vasario 1 d. UAB „Sanora“ ir ieškovo sudaryta sutartis. Nurodytų duomenų visuma nesudaro pagrindo kvestionuoti Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl tikslingumo tokį projektą tvirtinti.

34. Teismo vertinimu, nustatyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto trūkumai dėl žemės sklypo naudojimo paskirties ir žemės sklypo naudojimo būdo susiję su faktinių duomenų neatitiktimi, nėra esminiai, vertintini kaip mažareikšmiai, jų ištaisymas tolimesnėje administracinės procedūros stadijoje nepakeis projekto sprendinių ir nesudarys pagrindo atsirasti žalai tretiesiems asmenims. Vien tokių trūkumų nustatymas nėra pakankamas konstatuoti, kad šio projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir/ar pažeidžia žemės sklypo bendraturčių interesus (taisyklių 65¹ punktas).

35. Teismas sprendžia, kad vien atsakovų (žemės sklypo bendraturčių) žodžiu ir/ar raštu išreikšta valia įsigyti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo plotą nesudaro pagrindo išvadai, kad parengtas ir įstatymų nustatyta tvarka su atitinkamomis institucijomis suderintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti tvirtinamas.

36. Kaip minėta, taisyklėse aiškiai reglamentuota tvarka, kurios turi būti laikomasi siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypą. Prašymas organizuoti projekto rengimą turi būti pateiktas raštu užpildant prašymo formą arba užpildant elektroninę prašymo formą ŽPDRIS. Taisyklių 66 punkte numatyta, kad parengtam formavimo ir pertvarkymo projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Taisyklių 80 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastro duomenys pakeičiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, kuriame nurodomi žemės sklypų savininkai arba valstybinės ar savivaldybių žemės patikėtiniai, perdalytų žemės sklypų plotai ir kiti kadastro duomenys. Pagal formavimo ir pertvarkymo projektą atliekami suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Taisyklių 81 punktas). Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, parengiamos jų kadastro duomenų bylos. Žemės sklypo savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai, vadovaudamiesi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais pertvarkyti žemės sklypus ir nustatyti jų kadastro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka: 1) sudaro notariškai tvirtinamas sutartis dėl žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas (sklypai) priklauso vienam asmeniui; 2) teikia duomenis Nekilnojamojo turto registrui dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimo (perdalijimo atveju) arba dėl žemės sklypų, turėtų iki padalijimo, atidalijimo ar sujungimo sutarties sudarymo, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų išregistravimo bei žemės sklypų, pertvarkytų pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektą, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų įregistravimo (Taisyklių 82 punktas).

37. Teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, konstatuoja, kad šioje administracinės procedūros stadijoje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo bendrasavininkų leidimų (sutikimų) gavimo, nėra sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo bendraturčių teisės pretenduoti į atitinkamą, proporcingą jų valdomai, dalį įsiterpusio valstybinės žemės sklypo plotą, todėl nėra vertinama, ar atitinkamas bendraturtis tinkamai išreiškė savo valią įsigyti įsiterpusį žemės sklypo plotą, kokio ploto įsiterpusio žemės sklypo dalis jam bus nustatyta ir pan. Bylos nagrinėjimo metu iš esmės panašios pozicijos laikėsi trečiųjų asmenų atstovai, tvirtindami, jog bendraturčių valios įsigyti įsiterpusį žemės sklypą išreiškimas neturi tiesioginės reikšmės parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo plano tvirtinimui bei nepateisina atsakovų nesutikimų su tokio plano tvirtinimu. Pažymėtina, kad patikslinęs ieškinio reikalavimus ieškovas aiškiai išreiškė norą leisti jam vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal parengtą projektą, kuriame nėra numatyta, kam ir kokiomis dalimis bus leista privatizuoti atitinkamas įsiterpusio žemės sklypo dalis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai kitų byloje esančių įrodymų kontekste neįrodė ieškovo ketinimo įsigyti visą įsiterpusio žemės sklypo plotą bei taip neproporcingai padidinti turimo žemės sklypo plotą (CPK 178 straipsnis). Be to, toks ketinimas negalėtų būti įgyvendintas tolimesnėje administracinės procedūros stadijoje, nes pažeistų teisės aktų reikalavimus bei bendraturčių interesus, atitinkamai turėtų esminės reikšmės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų priėmimui.

38. Atmetami atsakovų argumentai, kad pirmiausia turi būti pasiektas bendraturčių susitarimas dėl naujai formuojamo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, o paskui sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo. Kaip minėta, šiai dienai bendraturčių 2013 m. kovo 20 d. susitarimu nustatyta ir įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka yra galiojanti. Kol nėra suformuotas naujas nekilnojamasis daiktas (sujungus žemės sklypą su įsiterpusiu žemės sklypu) nėra pagrindo nustatyti naujos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, numatant joje įsiterpusio žemės sklypo naudojimąsi, kuris faktiškai šiai dienai nėra privatizuotas bei padalintas tarp bendraturčių. Sutiktina su trečiųjų asmenų pozicija, kad nagrinėjamu atveju visi žemės sklypo bendraturčiai turi teisę pretenduoti į sau priklausančios žemės sklypo dalies padidinimą, nepaisant to, kad naudojimosi tvarkoje atskirta žemės sklypo dalis nesiriboja su įsiterpusiu žemės sklypu. Taigi, tik suformavus naują daiktą turėtų būti nustatyta nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka, kurioje atsispindėtų padidintos bendraturčių dalys (išreiškusių norą ir įsigijusių proporcingą dalį įsiterpusio žemės sklypo).

39. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimas ir pertvarkymas gali būti vykdomas pagal UAB „Sanora“ parengtą projektą, todėl ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

40. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

41. Kreipdamasis į teismą ieškovas sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį (el. b. t. 1, l. 5). Šios ieškovo išlaidos yra tinkamai pagrįstos, dėl jų atlyginimo ginčo nėra, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovų.

42. Ieškovo atstovė pateikė prašymą atlyginti 1 500,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškovo atstovavimu, teisinių paslaugų jam teikimu, taip pat pateikė šių išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinančius rašytinius įrodymus. Atsakovų atstovas ginčija tokių išlaidų dydį, laikydamasi pozicijos, kad patikslintas ieškinys buvo pateiktas įpusėjus bylos nagrinėjimui bei išsiaiškinus kitų byloje dalyvaujančių asmenų pozicijas.

43. Pažymėtina, ar yra pagrindas mažinti priteistinas atstovavimo išlaidas už patikslinto ieškinio parengimą yra teismo diskrecija, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pateikta sąskaita su išklotine patvirtina, kad prašomas atlyginti ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškinio ir patikslinto ieškinio parengimas (už ieškinį – 900,00 Eur, už patikslintą ieškinį – 100,00 Eur), pasirengimas teismo posėdžiams (300,00 Eur). Ieškovui suteiktų teisinių paslaugų išlaidos, vertinant jų pobūdį, neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių. Vertinant tai, kad šalys nuo 2017 m. neteismine tvarka nesugebėjo taikiai išspręsti kilusį ginčą, akivaizdu, kad kreipimuisi į teismą reikėjo skirti nemažai laiko, tinkamai įvertinti susidariusį ginčą, todėl pirminio ieškinio įvertinimas nekelia pagrįstų abejonių dėl jo dydžio. Vertinant ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su patikslinto ieškinio parengimu, dydį, kuris sudaro vos 100,00 Eur, teismo vertinimu, tokios išlaidos taip pat yra protingos, nėra per didelės, tinkamai pagrįstos. Šiuo atveju klausimą dėl išlaidų už patikslintą ieškinį priteisimo galima būtų kelti, jeigu šios išlaidos būtų panašaus ar didesnio dydžio, nei pirminio ieškinio parengimo išlaidos. Sprendžiant dėl išlaidų, kurias sudaro pasirengimas bylos nagrinėjimui, jos taip pat neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių. Be to, vertinant šias išlaidas, pažymėtina, kad nėra prašoma atlyginti išlaidas už dalyvavimą visuose posėdžiuose, kuriuose buvo siekiama pašalinti bet kokias atsakovų dvejones dėl prašomo patvirtinti projekto. Kitos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat pagrįstos.

44. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamoje byloje keliamų teisinių klausimų pobūdį, nustatinėtinų faktinių aplinkybių visumą, parengtų procesinio dokumentų apimtis ir turinį, kitas suteiktas teisines paslaugas, sprendžia, kad ieškovo prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme yra pagrįstas, todėl priteistinas ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 98 straipsnis).

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

45. Ieškovo atstovė taip pat prašo skirti atsakovų N. V. ir S. I. atstovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (akivaizdžiai nepagrįstos pozicijos pateikimą).

46. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skirti turėtų būti nustatytos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

47. Nagrinėjamu atveju atsakovai pasinaudojo jiems suteikta procesine teise ginti savo galimai pažeistas teises, pateikiant teismui atsiliepimus į ieškinį. Toks procesinis elgesys, atsižvelgiant į byloje esamo ginčo pobūdį, negali būti laikomas kaip akivaizdus naudojimasis savo teisėmis ne pagal paskirtį. Nustačius tokio pobūdžio aplinkybes, teismo nuomone, šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo spręsti apie galimą draudimo piktnaudžiauti procesu pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Leisti ieškovui V. Č. (V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be atsakovų N. V. (gimusios 1950 m. spalio 30 d.), S. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamos įstatyminio globėjo E. I., J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo suderinti UAB „Sanora“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimą ir pertvarkymą pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurį parengė UAB „Sanora“.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų N. V. (gimusios 1950 m. spalio 30 d.), S. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamos įstatyminio globėjo E. I., J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 575,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 393,75 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 75 ct) .

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė