Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-525-589/2020

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-21
Bylos Nr.: e2A-525-589/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01980-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
Atsakovas: Trakų rajono savivaldybės administracijos
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Galvok“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-525-589/2020Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01980-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.11.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-264-231/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galvok“ ieškinį atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Galvok“ prašė priteisti iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos 12 546,60 Eur nuostolių (5 199,60 Eur negautų pajamų už sutarties 11.1 punkto nesilaikymą ir pažeidimą; 6 347 Eur negautų pajamų už tai, kad ieškovė, laikydamasi sutarties 9.2 punkto, buvo priverstas platini laikraštį nemokamai atsakovės naudai ir tokiu būdu prarasdama galimybę laikraštį realizuoti rinkoje; 1 000 Eur tiesioginių nuostolių, susijusių su laikraščio nemokamu platinimu Trakų rajone), 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme iki visiško jo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog 2018 m. lapkričio 21 d. UAB „Vieša klounada“ iš fizinio asmens V. Z. įsigijo 100 proc. UAB „Galvok“ akcijų, svariai atsižvelgusi į tai, jog 2018 m. rugsėjo 15 d. laikraščio „Galvė“ leidėjas UAB „Galvok“ ir Trakų rajono savivaldybės administracija sudarė susitarimą dėl 2017 m. rugsėjo 15 d. viešosios informacijos spausdinimo paslaugos teikimo sutarties Nr. T-1-153 vykdymo sutarties pratęsimo, pagal kurią abi sutarties šalys prisiėmė tam tikrus teisinius įsipareigojimus dar vieneriems metams, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 15 d. UAB „Vieša klounada“, perimdama UAB „Galvok“ kontrolę, apskaičiavo, kad vien nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d. Trakų rajono savivaldybė pateikė UAB „Galvok“ informacijos viešinimo užsakymų už bendrą 10 950,56 Eur sumą (arba kas savaitę po 210,85 Eur).

3. Nurodė ir tai, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pastebėta, kad atsakovė neteikia ieškovei informacijos viešinimui, dėl ko buvo smarkiai apribotos ieškovei galimybės gauti garantuotų pajamų ir taip užtikrinti laikraščio „Galvė“ leidybą. Tam, kad laikraštis „Galvė“ būtų išleistas kiekvieną savaitę 1500 egzempliorių tiražu, vien spaustuvei turi būti sumokėta 258,11 Eur. Esminė sąlyga leisti laikraštį „Galvė“ kiekvieną savaitę buvo ta, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo teikti informaciją viešinimui atlygintinai kiekvieną savaitę. Informaciją viešinimui atsakovė už 2019 m. pateikė tik fragmentiškai po vieną kartą (vieną savaitę) sausio, vasario ir balandžio mėn., ieškovė ne kartą ragino atsakovę laikytis sutarties, tačiau atsakovė (įgalioti savivaldybės darbuotojai) tai ignoravo, 2019 m. gegužės 28 d. ieškovė išsiuntė pretenziją dėl susidariusių nuostolių atlyginimo, bet atsakovės atsakymas buvo neigiamas. 2019 m. birželio 25 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pareiškimą dėl sutarties nutraukimo dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo. Kadangi pagal tą pačią sutartį ieškovė iš atsakovės kiekvieną savaitę vidutiniškai gaudavo 247,26 Eur už suteiktas informacijos viešinimo paslaugas, esant pažeidimui, ieškovė reikalauja iš atsakovės 5 199,60 Eur (21 savaitė x vidutinė pajamų per savaitę suma (247,26 Eur)).

4. Pažymėjo, jog pagal sutarties 11.1 punktą atsakovė privalo teikti ieškovei užsakymą dėl informacijos viešinimo kiekvieną savaitę be išimties visą sutarties galiojimo laikotarpį. Sutarties 9.2 punktu šalys susitarė, kad ieškovė savo lėšomis nemokamai platins kiekvieną laikraščio leidinį be išimties, t. y. kiekvieną savaitę, todėl tai yra objektyvus įrodymas, kad ieškovė už tai tikėjosi iš atsakovės gauti pagrįstų pajamų tokia forma, kad atsakovė nepertraukiamai teiks užsakymus dėl informacijos viešinimo, kaip to reikalauja sutarties 11.1 punktas. Ieškovės vadovybė 2019 m. rugsėjo mėn. priėmė sprendimą nuo 2020 m. sumažinti laikraščio leidybos periodiškumą dėl negautinų pajamų iš atsakovės, kurios buvo numatytos iš anksto. Atsakovė neteikė kiekvieną savaitę ieškovei informacijos viešinimui, o tokie veiksmai vertintini kaip sutarties 11.1 punkto pažeidimas, dėl ko atsiranda atsakovei atsakomybė, nes tokie veiksmai yra visiškai neteisėti (pažeidžiantys sutartį). Ieškovė iki pat vienašališko sutarties nutraukimo vykdė sutartinius įsipareigojimus, įtvirtintus sutarties 9.2 ir 10.7 punktuose.

5. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė kiekvieną savaitę privalėjo išplatinti 550 laikraščio egzempliorių (500 vnt. rajono teritorijoje ir 50 vnt. savivaldybei (užsakovui)). Laikraščio kaina iki 2019 m. kovo 1 d. buvo 0,38 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. buvo išleisti laikraščiai Nr. 1 – Nr. 8 ir taikytinas toks skaičiavimas: 550 x 0,38 Eur ? 209 Eur, tai yra būtent tiek negautų pajamų vykdytojas patiria kiekvieną savaitę. Bendra ieškovės negautina pajamų suma dėl prisiimto įsipareigojimo atsakovės atžvilgiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 25 d. siekia 6 347 Eur. Be negautų pajamų ieškovė taip pat patyrė ir tiesioginių nuostolių, susijusių su 500 laikraščio egzempliorių platinimo organizavimu viso rajono teritorijoje, nes turėjo samdyti trečiuosius asmenis, kurie sutiko dirbti už 50 Eur honorarą, platinant laikraštį visame rajone vieną savaitę. Tokiu būdu vykdytojo išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) už laikraščio platinimą 21 savaitę sudaro 1 000 Eur. 2019 m. sausio – kovo mėn. atsakovė teikė informaciją viešinimui atlygintinai kitam rajono laikraščiui „Trakų žemė“, o kovo mėn. atliko viešojo konkurso procedūrą apklausos būdu, apklausė tik vieną dalyvį „Trakų žemė“, kuris ir laimėjo konkursą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovės UAB „Galvok“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos 4 659,37 Eur negautų pajamų ir 104,73 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Galvok“ ir atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija 2017 m. rugsėjo 15 d. sudarė Viešosios informacijos spausdinimo paslaugos teikimo sutartį Nr. T-1-153 (toliau – ir sutartis), kuri 2018 m. rugsėjo 14 d. Susitarimu Nr. T1-153-1 pratęsta iki 2019 m. rugsėjo 15 d. 2019 m. birželio 25 d. ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove dėl to, jog atsakovė sutartį pažeidinėjo, t. y. atsakovė, kaip užsakovė, pagal sutartį neteikė informacijos ieškovei, kaip vykdytojui, sutartyje numatytais terminais su tikslu ją išspausdinti ieškovo leidžiamo regioninio laikraščio „Galvė“ nuolatinėje rubrikoje „Trakų rajono savivaldybės informacija“. Ieškovės skaičiavimais, ieškovė patyrė iš viso 12 546,60 Eur nuostolių, iš kurių: 6 199,60 Eur negautos pajamos už sutarties 11.1 punkto nesilaikymą ir pažeidimą, 6 347 Eur negautos pajamos dėl nemokamo laikraščio platinimo atsakovės naudai ir 1 000 Eur tiesioginių nuostolių, susijusių su laikraščio nemokamu platinimu Trakų rajone.

8. Iš šalių pasirašytos sutarties teismas nustatė, jog šalys susitarė dėl atsakovės turimos informacijos spausdinimo ieškovės leidžiamame regioniniame laikraštyje, kuriame atsakovės informacijai skelbti skirta nuolatinė rubrika „Trakų rajono savivaldybė informacija“ ir kuriai skiriami penki laikraščio puslapiai (sutarties 9 ir 10.2 punktai). Sutartimi šalys susitarė dėl spaudos ploto dydžio (sutarties 10.3 punktas), dėl kainos, kuri skaičiuojama už kvadratinį centimetrą arba už vieną spaudos lanką visuose puslapiuose spausdintos informacijos (sutarties 9, 14 punktai), dėl informacijos teikimo tvarkos (sutarties 11.1 punktas). Nepaisant to, jog sutartyje nėra tiesiogiai nustatyta konkrečių informacijos kiekių, kiek kas savaitę atsakovė informacijos turėjo pateikti ieškovei, tačiau aiškindamas sutarties nuostatas sistemiškai, teismas laikė, jog atsakovės esminis tikslas sudarant sutartį buvo reguliariai išviešinti savo turimą plataus pobūdžio informaciją (informacija apie priimtus sprendimus, potvarkius, įsakymus, skelbimai, sveikinimai, ir kt., kaip numatyta sutarties 9.1 punkte) spausdintame laikraštyje Trakų rajono gyventojams, kurį įgyvendinti pasitelktas tiekėjas, leidžiantis spausdintą laikraštį regione ir galintis atsakovei reguliariai išskirti jame penkis laikraščio puslapius tai informacijai paskelbti bei galintis konkretų kiekį laikraščių išplatinti regione. Atitinkamai ieškovė, sudarydama sutartį, įsipareigojo skirti atsakovės pateikiamai informacijai penkis laikraščio puslapius (pirmas laikraščio puslapis skiriamas anonsui, antras, trečias, ketvirtas ir penktas puslapiai – informacijai spausdinti) (sutarties 10.2 punktas) bei išplatinti regione ne mažiau kaip 500 vnt. laikraščių ir ne mažiau kaip 50 vnt. laikraščių pristatyti atsakovei (sutarties 9.2 punktas).

9. Teismo nuomone, priešingas sutarties nuostatų aiškinimas paneigtų bet kokius ieškovės tikslus ir skaičiavimus, siekiant sudaryti su atsakove sutartį, kadangi akivaizdu, jog ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog sutarties galiojimo metu kiekvieną savaitę jo leidžiamo regioninio laikraščio penki puslapiai bus užpildyti atsakovės pagal sutartį teikiama informacija, o atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį, jog ieškovė kiekvieną savaitę laikraštyje turės galimybę paskirti jai penkis laikraščio puslapius jos teikiamai informacijai.

10. Teismas nesutiko su atsakovės nurodoma aplinkybe, jog sutartimi atsakovė įsipareigojo teikti informaciją ieškovei pagal sutartyje nustatytą kainą, t. y. už vieną spaudos lanką pagal faktiškai teikiamos informacijos apimtį, kiekį, nes šalių susitarimas dėl kainos (sutarties 9, 14 punktai) nelaikytinas susitarimu dėl paslaugų pagal sutartį teikimo pagal faktą, o atsižvelgus į teikiamų paslaugų specifiškumą, t. y. viešosios informacijos spausdinimo paslaugų teikimą, kur nėra galimybės iš anksto numatyti būsimų išspausdintų spaudos lankų kiekio, laikytina nuostata dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas apskaičiavimo metodo.

11. Teismas kritiškai vertino atsakovės nurodomą aplinkybę, jog informaciją ieškovei teikdavo pagal poreikį, o jis retėjo dėl informacijos sklaidos internete. Pažymėjo, jog sutartimi šalys aiškiai susitarė ieškovės spausdinamą atsakovės pateiktą informaciją paskleisti ir laikraščio internetinėje svetainėje (sutarties 9.1, 10.8 punktai). Ginčo dėl to, jog ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi šią sutarties nuostatą nagrinėjamoje byloje nėra.

12. Teismas taip pat nustatė, kad byloje esantys kito Trakų rajone leidžiamo regioninio laikraščio „Trakų žemė“ laikraščiai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, jog sutarties galiojimu metu atsakovė teikė informaciją spausdinimui kitam regione veikiančiam laikraščiui – „Trakų žemė“, jame spausdinta informacija skiltyje „Trakų rajono savivaldybės informacija“. Nepaisant to, jog nagrinėjamoje byloje ginčo dėl viešojo pirkimo procedūrų nėra, tačiau teismas nurodė negalintis nevertinti tokių ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, vertindamas atsakovės sąžiningumą vykdant įsipareigojimus pagal sutartį. Tai, kad atsakovė sutarties galiojimu laiku teikė informaciją spausdinti ne ieškovės leidžiamam, bet kitam regioniniam laikraščiui, paneigia atsakovės nurodomas aplinkybes, jog sutartimi šalys susitarė dėl paslaugų teikimo pagal sutartyje numatytą kainą už faktiškai pateiktos informacijos pagal poreikį kiekį. Akivaizdu, jog atsakovė viso sutarties su ieškove galiojimu laiku turėjo poreikį viešinti informaciją spausdintoje regioninėje spaudoje, o tai reiškia, jog nebuvo objektyvių kliūčių jos neteikti spausdinti ieškovės leidžiamame leidinyje.

13. Teismas sutiko, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1d. iki 2019 m. birželio 25 d. realiai galėjo tikėtis gauti tokių pajamų, kaip ieškovės skaičiavimuose pateikiamu laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kas sudarytų 5 199,60 Eur dydžio sumą, tačiau atsakovė pateikė ir ieškovė sutiko, jog 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. balandžio 18 d. ieškovė iš atsakovės už paslaugų pagal sutartį teikimą gavo iš viso 540,23 Eur sumą, kuri išskaičiuojama iš 5 199,60 Eur dydžio negautų pajamų sumos. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju teismas tenkino ieškovės ieškinį dalyje dėl negautų pajamų 4 659,37 Eur sumai dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo ir informacijos spausdinimui ieškovės laikraštyje neteikimo sutartyje numatyta tvarka ir terminais.

14. Teismas nesutiko su ieškovės prašomomis priteisti negautomis pajamomis (6 347 Eur) ir tiesioginiais nuostoliais (1 000 Eur). Teismo vertinimu, į šalių sutartą sutarties kainą (skaičiuojant 707,26 Eur už vieną spaudos lanką ar 0,19 Eur už vieną kv. cm, kaip numatyta sutarties 9.1 ir 14 punktuose) įėjo ieškovės teikiamos paslaugos – atsakovės pateiktos informacijos išspausdinimas laikraštyje ir to laikraščio išplatinimas (bent po 500 vnt.) regione ir pristatymas savivaldybei (bent 50 vnt.). Teikdama sąskaitas pagal suteiktas paslaugas, ieškovė neskaičiavo atskirai kainos už išspausdintą informaciją ir už laikraščių išplatinimą. Ieškovė, teikdama paslaugas pagal sutartį, gaudavo apmokėjimą už išspausdintos informacijos mato vienetus, o laikraščių išplatinimą vykdė išimtinai savo kaštais ir tai jokiu būdu nelaikytina ieškovės patirtais tiesioginiais nuostoliais. Nurodė, jog nusprendus priešingai, būtų paneigtas šalių geranoriškas bendradarbiavimas, sutartinių įsipareigojimų laikymasis ir apmokėjimas pagal sutartį laikotarpiu iki 2019 m. sausio 1 d., o atsakovei būtų priteistos didesnės negautos pajamos, negu ji būtų gavusi realiai.

15. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme iki visiško jo įvykdymo, ieškovei neįrodžius, kokiu terminu ir kokios piniginės prievolės atsakovė laikoma neįvykdžiusi. Ieškinį tenkinęs iš dalies (37,14 proc. reikalavimų), teismas iš atsakovės ieškovės naudai atitinkamai priteisė 104,73 Eur žyminio mokesčio. Kadangi atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje, tačiau duomenų apie atsakovės realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų priteisimo klausimo teismas nesprendė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio tenkinimo iš dalies, t. y. dėl 4 659,37 Eur negautų pajamų ieškovės UAB „Galvok naudai priteisimo iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos, ieškinį atmetant visiškai, o kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

17. Nurodo, jog palaiko savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teisme, kad sutartyje nėra nurodytas minimalus spaudos plotas, kuri atsakovė privalo užpildyti, šalys susitarė dėl kainos, tačiau ne dėl informacijos apimties ar kiekio. Tai reiškia, kad pagal sutartį atsakovė įsipareigojo teikti informaciją ieškovės leidžiamam laikraščiui pagal sutartyje nustatytą kainą, t. y. už vieną spaudos lanką pagal faktiškai teikiamos informacijos apimtį, kiekį.

18. Mano, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė viso Sutarties su ieškove galiojimo laiku turėjo poreikį viešinti informaciją spausdintoje regioninėje spaudoje, o tai reiškia, jog nebuvo objektyvių kliūčių jos neteikti spausdinti ieškovės leidžiamame leidinyje. Informacijos viešinimo paslauga yra specifinė paslauga, kadangi ieškovės leidžiamas laikraštis „Galvė“ ir laikraštis „Trakų žemė“ turi skirtingą skaitytojų ratą, tik tokiu būdu buvo galima užtikrinti, jog informacija pasieks skirtingose vietovėse gyvenančius vyresnio amžiaus savivaldybės gyventojus.

19. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog sumažėjo poreikis platinti informaciją spausdintinėse priemonėse, kadangi jau ne pirmi metai yra matoma tendenciją, jog popierinė žiniasklaida užleidžia savo pozicijas elektroninės žiniasklaidos priemonėms. Trakų rajono savivaldybė taip pat valdo viešosios informacijos sklaidos priemones – skelbia informaciją portale www.trakai.lt bei socialinio tinklo Facebook paskyroje ir tai apeliantei visiškai nesukelia jokių papildomų finansinių kaštų. Tuo tarpu, už ieškovės informacijos platinimą portale www.galve.lt apeliantė turėtų mokėti lygiai taip pat kaip ir už spausdinimo paslaugas. Apeliantė vykdo veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu, nustato, analizuoja rizikos veiksnius ir parenka priemones, kurios sumažintų ir pašalintų neigiamą poveikį viešojo juridinio asmens veiklai. Taigi, akivaizdu, jog turėdama galimybę, apeliantė renkasi ekonomiškesnį variantą, o šiuo konkrečiu atveju informacijos sklaida per savo valdomas viešosios informacijos sklaidos priemones apeliantei nieko nekainuoja ir yra kur kas efektyvesnė ir labiau atitinka šių dienų aktualijas – informacija turi būti pasiekiama tą pačią dieną, kaip įmanoma greičiau, o popierinės žiniasklaidos priemonės gyventojus pasiekia pavėluotai, nes leidžiamos tik kartą per savaitę.

20. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino visos 890,77 Eur sumos, sumokėtos ieškovei. Šie mokėjimai pagrindžia, kad apeliantė neatsisakė sutarties, o tik vykdė ją mažesne apimtimi, kas nėra ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu, kadangi šalys nebuvo susitarusios dėl teikiamo minimalaus informacijos kiekio. Įvykdžius pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovė gautų daugiau grynojo pelno, nei būtų gavusi toliau tęsiant sutarties, kurią nutraukė pati ieškovė, vykdymą. Ieškovės leidžiamas laikraštis „Galvė“ nepatyrė jokių nuostolių – sumažėjus apeliantės teikiamam informacijos kiekiui, atitinkami laikraščio puslapiai buvo užpildyti kita medžiaga, o pats laikraštis ne kartą viešai teigė, jog jo pajamos nuo 2019 m. sausio mėn. netgi išaugo. Sutartyje nėra numatyta jokių garantijų ar apeliantės įsipareigojimų, jog bus nuolat gaunamos tam tikro dydžio pajamos, todėl ieškovė negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių nuolat gauti tokias pačias pajamas iš atsakovės.

Atsiliepimas

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Galvok“ prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą, priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

22. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai byloje tyrė įrodymus, kiekvieno jų reikšmę ir priėjo prie teisingos išvados, kad atsakovė privalo būti materialai atsakinga už sutarties 11.1 punkto nesilaikymą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat paremtas ir teismų praktika. Negautos pajamos buvo realios, ieškovė pagrįstai jų tikėjosi gauti, o jų sumažėjimas (arba visiškas išnykimas) yra susijęs su atsakovės nesąžiningais veiksmais.

23. Pažymi, jog atsakovės argumentai dėl sumažėjusio poreikio teikti informaciją ieškovei yra visiškai niekiniai, nes ieškovė į bylą taip pat pateikė pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, kad atsakovė tuo metu, kai neteikė informacijos ieškovei pagal sutartį, tą informaciją teikė laikraščiui „Trakų žemė“ kiekvieną savaitę be išimties. Atmestini ir atsakovės argumentai, kad ji pirko viešinimo paslaugas iš laikraščio „Trakų žemė“, nes tariamai kitą laikraštį skaito kitoks skaitytojas. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų (rinkos tyrimai, analizės ir kt.), kad kitą rajono laikraštį skaito kiti rajono gyventojai.

24. Pažymi ir tai, kad nepagrįstai atsakovė nurodo, jog teismas iš ieškinio sumos pagal reikalavimą neišskaičiavo 890,77 Eur sumos. Per tą laikotarpį, kai atsakovė nesilaikė sutarties, kuri yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, atsakovė teikė viešinimo užsakymus, tačiau tie užsakymai buvo kildinami ne iš bylai aktualios sutarties, bet kitais teisiniais pagrindais. Pavyzdžiui, tam tikram Trakų rajono savivaldybės administracijos skyriui buvo būtina viešinti įgyvendintus projektus iš Europos Sąjungos lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

26. Ginčas byloje kilo dėl nuostolių turėtų išlaidų (tiesioginių nuostolių) bei negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) forma atlyginimo priteisimo. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Galvok“, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos 12 546,60 Eur nuostolių: 6 199,60 Eur negautų pajamų už sutarties 11.1 punkto nesilaikymą ir pažeidimą, 6 347 Eur negautų pajamų dėl nemokamo laikraščio platinimo atsakovės naudai ir 1 000 Eur tiesioginių nuostolių, susijusių su laikraščio nemokamu platinimu Trakų rajone. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos, be kita ko, 4 659,37 Eur negautų pajamų, konstatavęs, kad minėto dydžio pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis jas gauti esant normaliai veiklai ir šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.

28. Apeliantė Trakų rajono savivaldybės administracija su tokiu pirmosios instancijos teismo teisiniu vertinimu nesutinka, apeliacinį skundą argumentuodama tuo, kad šalių sudarytoje sutartyje nebuvo nurodytas minimalus spaudos plotas, kuri atsakovė privalėjo užpildyti, šalys susitarė dėl kainos, tačiau ne dėl informacijos apimties ar kiekio. Apeliantės teigimu, atsakovė įsipareigojo teikti informaciją ieškovės leidžiamam laikraščiui pagal sutartyje nustatytą kainą, t. y. už vieną spaudos lanką pagal faktiškai teikiamos informacijos apimtį, kiekį. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos atsakovės apeliacinio skundo argumentus.

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Aiškinant viešojo pirkimo sutartį, visų pirma, vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016, 26 punktas).

30. Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

31. Nagrinėjamu atveju įvertinusi šalių sudarytos sutarties, bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo ir apeliantės argumentų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutarties nuostatas, reglamentuojančias viešosios informacijos spausdinimo paslaugų teikimą, aiškinti kitaip, nei tai padarė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Nors pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo pirkimo dokumentų, tačiau atsakovės organizuojamo viešojo konkurso, kuriame dalyvavo ieškovė, paskirtis, atsakovės ir ieškovės lūkesčiai, taip pat sutarties pavadinimas bei vykdymas atskleidžia sudarytos sutarties specifiką – atsakovė norėjo gauti viešosios informacijos spausdinimo paslaugas, o ieškovė – jas atlygintinai teikti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino sutarties sąlygas ir pagrįstai konstatavo, kad net ir nesant sutartyje tiesiogiai nustatyto konkretaus minimalaus spaudos ploto, kurį atsakovei būtų kilusi pareiga kas savaitę užpildyti savo informacija ieškovės regioniniame laikraštyje, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog sutarties galiojimo metu kiekvieną savaitę jos leidžiamo regioninio laikraščio penki puslapiai (pirmas laikraščio puslapis – anonsui, antras, trečias, ketvirtas ir penktas puslapiai – informacijai) bus užpildyti atsakovės pagal sutartį teikiama informacija, o atsakovė atitinkamai turėjo pagrįstą lūkestį, jog ieškovė kiekvieną savaitę laikraštyje turės galimybę paskirti penkis laikraščio puslapius jos teikiamai informacijai. Bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš pagrindinių privačių interesų tenkinimo būdų, todėl priešingas sutarties nuostatų aiškinimas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, paneigtų bet kokius ieškovės tikslus, siekiant sudaryti su atsakove aptariamą sutartį.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminis sutarties nuostatų aiškinimas nesudaro pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad atsakovė įsipareigojo teikti informaciją ieškovės leidžiamam laikraščiui pagal sutartyje nustatytą kainą, t. y. už vieną spaudos lanką pagal faktiškai teikiamos informacijos apimtį, kiekį. Toks sutarties nuostatų aiškinimas paneigtų sudarytos sutarties prasmę ir tikslą bei esminį atsakovės įsipareigojimą, reglamentuotą sutarties 8 ir 11.1-11.2 punktuose, pateikti informaciją, bendradarbiauti teikiant informaciją ir sumokėti nustatytą kainą. Būtent ieškovės nurodytas sutarties nuostatų aiškinimo būdas reikštų nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu, nes sudarytų atsakovei išskirtines sąlygas nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nors šalių sudaryta sutartis joms turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Atsakovės nurodomas siekis vykdyti veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu taip pat negali būti pagrindas atsakovei palankiau aiškinti šalių sutartį.

33. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti sutarties šalių teisių ir pareigų turinį, jas tinkamai kvalifikuoti, nuosekliai ir sistemiškai tyrė ir vertino sutarties objektą, jos esmę bei tikslą, atsižvelgė į sutarties sudarymo aplinkybes, jos sudarymo specifiką, atliko sutarties lingvistinę analizę, taip pat vertino faktinį šalių elgesį vykdant sutartį. Išvadą dėl būtent tokios sutarties nuostatų turinio esmės bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išanalizavęs tiek pačios sutarties tekstą, tiek įvertinęs šalių argumentus bei nurodytas aplinkybes. Aptartas šalių sutarties sąlygų aiškinimas atitinka pirmiau nurodytą sutarčių aiškinimo reglamentavimą bei neprieštarauja teismų praktikos išaiškinimams.

34. Apeliaciniame skunde kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė viso sutarties su ieškove galiojimo laikui turėjo poreikį viešinti informaciją spausdintoje regioninėje spaudoje. Apeliantės teigimu, ieškovės leidžiamas laikraštis „Galvė“ ir laikraštis „Trakų žemė“ turi skirtingą skaitytojų ratą, tik tokiu būdu (teikiant informaciją viešinimui ir laikraščiui „Trakų žemė“) buvo galima užtikrinti, jog informacija pasiektų skirtingose vietovėse gyvenančius vyresnio amžiaus savivaldybės gyventojus.

35. Atmesdama šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, teisėjų kolegija nurodo, jog šalių sudarytoje sutartyje nebuvo įtvirtinta jokių nuostatų, leidžiančių teigti, jog viešosios informacijos spausdinimo paslaugos turėjo būti teikiamos ne visoje Trakų rajono savivaldybės teritorijoje. Išskyrus pačios atsakovės teiginius, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog laikraštis „Galvė“ ir laikraštis „Trakų žemė“ turi skirtingą skaitytojų ratą ir yra orientuoti į skirtingas tikslines skaitytojų grupes bei jų poreikius. Tokius apeliacinio skundo argumentus patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, net jei sutarties nuostatas ir būtų galima aiškinti taip, kad atsakovė užsitikrino teisę atsisakyti dalies ieškovės paslaugų, tokia teisė negali būti aiškinama taip, kad dėl dalies į viešojo pirkimo sutarties apimtį patenkančių paslaugų teikimo gali būti sudarytas papildomas sandoris su trečiuoju asmeniu. Priešingas sutarties nuostatų aiškinimas prieštarautų kasacinio teismo formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-469/2017, 2018 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-494-469/2019).

36. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad įvykdžius pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovė gautų daugiau grynojo pelno, nei būtų gavusi toliau tęsiant sutarties vykdymą. Apeliantė tvirtina, jog ieškovės leidžiamas laikraštis nepatyrė jokių nuostolių – sumažėjus apeliantės teikiamam informacijos kiekiui, atitinkami laikraščio puslapiai buvo užpildyti kita medžiaga, o pačiame laikraštyje ne kartą buvo viešai teigiama, jog ieškovės pajamos nuo 2019 m. sausio mėn. netgi išaugo.

37. Pasisakydama dėl šių apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, 2008 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008 ir kt.)

38. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

39. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

40. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo žalą negautų pajamų bei tiesioginių nuostolių forma. Be tiesioginių nuostolių ir kitų negautų pajamų, 5 199,60 Eur negautas pajamas ieškovė apskaičiavo pagal laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 25 d. numatytas ir realiai tikėtinas gauti pinigines sumas (21 savaitė (ieškovės prašomų negautų pajamų laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 25 d.) x 247,26 Eur (ieškovės vidutiniškai gautos pajamos iš atsakovės pagal sutartį už laikotarpį, kai atsakovė laikėsi sutartinių įsipareigojimų ir teikė informaciją spausdinimui leidinyje, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.). Atsakovė, atsikirsdama į pareikštus reikalavimus, tvirtino, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog dėl atsakovės informacijos neteikimo sumažėjo laikraščio „Galvė“ nešamos pajamos (pelnas). Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą tinkamai nustatyti žalos dydį pagal pirmiau nurodytą tokios žalos įrodinėjimo specifiką, t. y. negautas pajamas kaip negautą grynąjį pelną, kuris apskaičiuojamas iš negautų pagal sutartį pajamų atėmus sąnaudas, kurios būtų patirtos uždirbant šias pajamas, ir atitinkamai pelno mokesčio dalį. Nurodytos aplinkybės buvo įrodinėjimo dalykas byloje, nes atsakovė jas nurodė kaip savo atsikirtimų pagrindą.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors ieškovė buvo apskaičiavusi savo pelną visam sutarties su atsakove vykdymo laikotarpiui, tačiau atsakovei netinkamai vykdant sutartį iki sutarties nutraukimo, savo turimus resursus, kuriuos buvo planuojama panaudoti su atsakove sudarytai sutarčiai vykdyti, ieškovė galėjo panaudoti kitoms (papildomoms) veikloms vykdyti, kurios galėjo kompensuoti patiriamus nuostolius ir būti netgi pelningesnės už planuotą veiklą pagal sutartį su atsakove. Iš kitų (papildomų) veiklų gautas pelnas sumažintų ieškovės nuostolių dydį arba nuostolio ieškovė iš viso nepatirtų. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtinumas įvertinti nurodytas aplinkybes, apskaičiuojant ieškovės patirtą žalą, nereiškia, kad ieškovei ribojama vienu metu gauti pajamų ir pelno iš kelių sandorių. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti būtent sutarties su atsakove vykdymui planuotų panaudoti resursų panaudojimą tikslu gauti planuotą pelną iš sutarties, t. y. svarbu įvertinti, ar ieškovės resursai buvo nukreipti vykdyti tik laimėtą pirkimą su atsakove, ar ir paraleliai kitas (papildomas) veiklas. Jeigu kita (papildoma) veikla atnešė ieškovei pelną, tuomet būtų pagrindas teigti, kad nuostolių ieškovė patyrė atitinkamai mažiau ar apskritai nepatyrė, jeigu iš kitos veiklos gautas pelnas didesnis, nei planuota gauti iš sutarties su atsakove.

42. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė sutarčiai vykdyti planavo kiekvieną savaitę laikraštyje paskirti pirmąjį laikraščio puslapį anonsui, o antrą, trečią, ketvirtą ir penktą puslapius – atsakovės teikiamai informacijai viešinti. Atsakovei neteikiant informacijos viešinimui arba jos teikiant nepakankamai, kad užpildyti nurodytą puslapių skaičių, ieškovė galėjo sudaryti kitus sandorius ir iš to gauti pajamų, toks uždirbamas pelnas turėtų būti vertinamas, apskaičiuojant ieškovės galimai patirtą žalą, t. y. tokio gaunamo pelno dydžiu ieškovės patirti nuostoliai turėtų būti mažinami. Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai nustatė neteisėtus atsakovės veiksmus bei priežastinį ryšį, tinkamai vertino nuostolius pagal kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, tačiau, apskaičiuodamas ieškovės patirtos žalos dydį, nenustatinėjo negautų pajamų kaip negauto grynojo pelno bei realios galimybės ieškovei gauti pajamų ir pelno iš tų pačių resursų, kurie buvo numatyti sutarčiai su atsakove vykdyti.

43. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad būtent pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės pažeistos, jei pažeistos, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi jas apginti. Vien tik apeliacinės instancijos teismui nustačius visas esmines bylos aplinkybes ir teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

45. Nagrinėjamu atveju susidarė būtent tokia situacija, kai pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nors šiuo atveju egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys, tačiau pirmosios instancijos teismas neištyrė visų ieškovės žalos dydžio nustatymo aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės dėl ieškovės galimai patirtų nuostolių (negauto pelno) dydžio, ir šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl dėl šio klausimo byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

46. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, paskirstyti byloje bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis teismas turėtų išspręsti ir bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme metu šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas