- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2019-02-22
- Bylos Nr.
- 1-298-1023/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02195-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskiriant galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Ž. 2019 m. sausio 15 d. apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo M. K. priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Šiais veiksmais R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 75-76), kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 15 d. jis gėrė degtinę ir po pietų sugalvojo nusipirkti telefonui papildymą. Tuo metu (duomenys neskelbtini) esanti parduotuvė jau nedirbo, todėl nutarė nueiti pas netoliese gyvenančią pažįstamą M. K., kurią pažįsta seniai, ji yra ne kartą jį vežusi savo automobiliu. Jis savo automobilio neturi. Kai atėjo pas M. į kiemą, ten stovėjo automobilis „Opel Zafira“. Jis priėjo prie automobilio ir atidarė jo dureles. Tuo metu kieme jokių žmonių nebuvo. Ar kas buvo namuose nežino, nes nematė, kol jis buvo kieme niekas iš namo neišėjo. Jis, atsisėdęs į šį automobilį, pamatė, kad užvedimo spynelėje yra rakteliai ir savavališkai pasiėmė minėtą automobilį. Su šiuo automobiliu išvažiavo į Prienus, į parduotuvę. Galvojo nusipirks telefono papildymą ir parvarys automobilį atgal. Jis nuvažiavo į Prienus, prie parduotuvės „Norfa“. Neprisimena, kad atvažiavęs prie parduotuvės, nesustabdė savo automobilio ir trenkėsi į sieną. Prisimena tik atvykusius policijos pareigūnus. Tą dieną buvo išgėręs nemažai alkoholio. Jis teisę vairuoti turėjo, bet šiuo metu ji yra atimta, nes vairavo automobilį neblaivus. Prieš sėsdamas prie automobilio vairo, suprato, kad yra neblaivus ir, kad daro pažeidimą, tačiau tuo metu apie tai negalvojo. Dėl savo poelgio labai gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. K. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 15 d., po pietų, tiksliau laiko negali pasakyti, pastebėjo, kad namų kieme nėra jai priklausančio automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jos kiemas neaptvertas, priėjimas laisvas, automobilio viduje buvo jo užvedimo rakteliai, automobilis nerakintas. Mažametė dukra N. pasakė, kad ji matė kieme vaikščiojantį R. Ž.. R. Ž. ji pažįsta apie du metus, bendrauja dažnai. Pagalvojo, kad jis gali būti paėmęs jos automobilį. Ji jam paskambino ir paklausė ar jis nepaėmė jos automobilio. R. atsakė, kad ne, tačiau jautėsi, kad jis neblaivus ir kažką kalbėjo apie parduotuvę „Norfa“. Ji R. Ž. nedavė naudotis jai priklausančiu automobiliu, jis pasiėmė jį savavališkai. Apie tai, kad jos automobilis yra nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, o R. Ž. sulaikytas, ji sužinojo kitą dieną iš policijos pareigūnų. Savo automobilį įvertina 1 200,00 eurų. Ji R. Ž. pretenzijų dėl apgadinto automobilio neturi, jis jos atsiprašė, padarytą žalą atlygino (b. l. 17-18).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. Ž. prisipažinimo, liudytojos M. K. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
- 2019 m. sausio 15 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo G. Ž. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 4), kuriame nurodyta, kad 2019 m. sausio 15 d. 15.50 val. R. Ž., apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,68 promilių girtumas, vairuodamas M. K. priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė ir atsitrenkė į parduotuvės „Norfa“ sieną;
- 2019 m. sausio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis ir schema (b. l. 9-15), užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Užfiksuota, jog ant automobilio valstybinio ženklo bei buferio matosi rudos spalvos smulkių sienos apdailos plytelių liekanų. Automobilio kairės pusės prieš rūkinio žibinto nėra, kairės pusės valstybinio numerio rėmelis įlūžęs. Taip pat užfiksuota parduotuvės „Norfa“ siena;
- Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo kopija (b. l. 24) patvirtina, jog transporto priemonės „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. K.;
- VšĮ „Emprekis“ duomenimis (b. l. 27) transporto priemonės, kurios techniniai duomenys atitinka transporto priemonės „Opel Zafirta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 950,00 Eur;
- 2018 m. gruodžio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 749/2019(01) (b. l. 63), kurioje nurodyta, kad R. Ž. kraujyje nustatyta mažiausiai koncentracija 2,86 promilės etilo alkoholio.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2019 m. sausio 15 d. apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – M. K. priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,86 promilės etilo alkoholio). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, asmuo, kuriam priklauso nusikaltimo padarymo priemonė, apklaustas kaip liudytojas - M. K. nurodė, kad žala atlyginta, pretenzijų neturi. Už R. Ž. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis R. Ž. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 80-83).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Nors kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau, vertinant nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju kaltinamasis vairavo automobilį būdamas labai stipriai apsvaigęs bei sukėlė eismo įvykį ir toks jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (pagal kraujo tyrimą nustatytas sunkus girtumo laipsnis), tuo sukeldamas realią grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei bei aplinkai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. Ž. praeityje teistas (b. l. 38-39, 41-44), daugybę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, administracine tvarka jau baustas už vairavimą būnant neblaiviam (b. l. 45-54), nedirba (b. l. 55), Užimtumo tarnyboje registruotas (b. l. 56), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 88), kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta arešto bausme, todėl teismo vertinimu areštas yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmę įskaitomas R. Ž. laikino sulaikymo nuo 2019 m. sausio 15 d. 16.30 val. iki 2019 m. sausio 16 d. 9.40 val. laikas (viena para), ją prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys).
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažino, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialios teisės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl faktas, kad kaltinamasis neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Tokios nuomonės laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. Ž. anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, praeityje jau buvo baustas už vairavimą būnant neblaiviu. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta 2,86 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę: nevedęs, neturintis nepilnamečių vaikų, nedirbantis, todėl teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti (įgyti teisę) kelių transporto priemones trejiems metams.
Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Nusikaltimą R. Ž. padarė vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad šis automobilis nepriklauso kaltinamajam, yra registruotas M. K. vardu (b. l. 24). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. K. parodė, kad R. Ž. nedavė naudotis jai priklausančiu automobiliu, jis pasiėmė jį savavališkai (b. l. 55-54). Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šią liudytojų poziciją, todėl vadovaujantis įstatymo nuostatomis iš asmens, kuriam nebuvo žinoma apie jam priklausančio turto naudojimą padarant nusikalstamą veiką, konfiskuoti šio turto negalima (BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Šiuo atveju pažymėtina, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi ekonominę vertę, VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta transporto priemonės vertė – 1 950,00 Eur (b. l. 27), todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes dėl automobilio priklausymo trečiajam asmeniui, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymą, nagrinėjamu atveju iš nusikalstamą veiką padariusio asmens – R. Ž., konfiskuotina automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1950,00 Eur (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 5 dalys). Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-436-211/2017 ir kt.).
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – (duomenys neskelbtini) straipsnis), o (duomenys neskelbtini) straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, R. Ž. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78-79).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Ž. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 15 d. 16.30 val. iki 2019 m. sausio 16 d. 9.40 val., vieną parą prilyginant vienai arešto parai.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu R. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejus) metus uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, išieškoti iš R. Ž. konfiskuotino turto – automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 950 (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt) eurų.
R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Išaiškinti R. Ž., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo arešto bausmės atlikimo pradžios.
Išaiškinti R. Ž., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.