- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- e2-537-798/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- „Tomkara“
- Ieškovas
- G. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės „Tomkara“, uždarosios akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei „Tomkara“, uždarajai akcinei bendrovei dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą pripažinimo arba nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė Namus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas G. P. ieškinyje prašo: pripažinti atsakovės „Tomkara“, uždarosios akcinės bedrovės (toliau – ir UAB) vienašališką 2020 m. liepos 8 d. preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2020-07-08/1 (toliau – ir preliminarioji sutartis) nutraukimą neteisėtu; panaikinti hipotekos sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turto) bei pripažinti ieškovui nuosavybės teises į ginčo turtą pagal šalių sudarytą preliminariąją sutartį, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovei 159 800 Eur už perleidžiamą nuosavybę į nekilnojamąjį turtą bei bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus nurodytų reikalavimų – priteisti ieškovui iš atsakovės 40 136,38 Eur nuostolių atlyginimo dėl neteisėto vienašališko preliminariosios sutarties nutraukimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių labai pasunkėtų arba taptų neįmanomas būsimas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – uždraudė atsakovei „Tomkara“, UAB perleisti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Teismas konstatavo, kad galima ieškinį vertinti kaip tikėtinai pagrįstą. Ieškovo pateiktas procesinis dokumentas formaliai atitinka ieškinio turinio ir formos reikalavimus. Prie ieškinio yra pridėti įrodymai, patvirtinantys, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta preliminarioji sutartis ir ieškovas yra sumokėjęs atsakovei 32 100 Eur avanso. Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo bus atsakyta išnagrinėjus bylą iš esmės.
4. Teismas iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių nustatė, kad šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Tarp šalių kilo ginčas dėl preliminariosios sutarties nutraukimo ir turto kainos (atsakovė norėjo kainą padidinti, o ieškovas nesutiko). Ieškovas siekia įgyti (pripažinti) nuosavybės teises į ginčo turtą, o jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinyje pareikštais materialiais reikalavimais. Todėl teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti būsimo ieškovui tikėtinai pagrįsto reikalavimo įvykdymą, aktualu, kad ginčo nekilnojamasis turtas išliktų atsakovės nuosavybe iki būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo. Be to, pagal valstybės įmonė Registrų centras Nekilnojamo turto registro duomenų banko išrašo Nr. 44/2407108 duomenis, ginčo nekilnojamajam turtui yra nustatyta hipoteka. Jeigu atsakovė perleistų ginčo turtą už didesnę kainą arba siekdama patenkinti hipotekos kreditorių reikalavimus, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai pasunkėtų arba pasidarytų apskritai nebeįmanomas. Tokiu atveju ieškovas, siekdamas visa apimti realizuoti savo teises, turėtų inicijuoti naujus ginčus dėl ginčo turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovė „Tomkara“, UAB prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Netenkinus atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, įpareigoti ieškovą įmokėti 50 000 Eur į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko ar kitos kredito įstaigos garantiją tai pačiai nuostolių sumai. Nurodo šiuos atskirojo skundo motyvus:
5.1. Ieškovo ieškinys negalėjo būti įvertintas kaip tikėtinai pagrįstas. Pirma, preliminariosios sutarties vykdymo metu pirkėjas (ieškovas) ne kartą keitė projektą (pasirinko brangesnius langus (vietoj plastikinių medinius langų rėmus kaustytus aliuminiu) bei padidino bendrą suprojektuotą langų kiekį) ir apie tokių pakeitimų įtaką (didėjimą) galutinei statomo namo pardavimo kainai buvo ne kartą informuotas atsakovės „Tomkara“, UAB, t. y. statomo turto kaina bus koreguojama (perskaičiuojama) atlikus visus statybos darbus, iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Pirkėjas su tuo sutiko, todėl projektavimo ir statybos darbai buvo toliau vykdomi pagal pirkėjo poreikius. Pardavėja (atsakovė) perskaičiavo turto kainą ir pirkėjui išsiuntė 2022 m. sausio 6 d. pasiūlymą dėl preliminariosios sutarties pakeitimo (kaina už parduodamą turtą 259 000 Eur). Pirkėjas nesutiko su tokiu preliminariosios sutarties pakeitimu. Atsakovė atsisakė finansuoti pirkėjo pageidavimu padidintas ginčo turto statybos išlaidas. Antra, dėl G. P. sumokėtas 32 100 Eur avanso suma nebuvo grąžinta pirkėjui, nes nebuvo galutinai išspręstas klausimas dėl preliminariosios sutarties pakeitimo ir tolesnio bendradarbiavimo. Pasibaigus ikisutartiniams santykiams, „Tomkara“ UAB neketina pasilikti ieškovo sumokėto avanso. Trečia, atsakovė nesusijusi su ieškovo nuostoliais, patirtais dėl kaimyninio žemės sklypo įsigijimo už 1 133,52 Eur sumą.
5.2. Skundžiama nutartimi pažeistas proporcingumo principas. Nuo 2020 m. (preliminariosios sutarties sudarymo metu) iki 2022 m. smarkiai padidėjo rangos darbų ir statybinių medžiagų kainos, tai sąlygojo ir naujai pastatyto parduodamo turto kainų augimą. Šiai dienai nekilnojamojo turto kainoms neginčytiną įtaką daro ir darys geopolitinė situacija. Taigi, teismui uždraudus perleisti ginčo turtą visais atvejais didžiausią žalą patirs atsakovė, nes yra „įšaldytos“ jos investicijos, yra sunkiai prognozuotina ne tik bylos baigtis, taip pat bylos nagrinėjimo laikotarpiu galimas nekilnojamojo turto pokytis. Ieškovo statybos yra finansuojamos banko kreditu ir ginčo turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriui. Dėl to atsakovė ne tik mokės sutartines įmokas bankui, tačiau ir negalės realizuoti hipoteka įkeisto turto. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus nei būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
5.3. Atsakovas užsiima nekilnojamojo turto statybos ir pardavimo veikla, todėl teismo uždraudus draudimu ginčo turtą tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra apribota „Tomkara“, UAB veikla ir dėl tokio apribojimo atsakovė neginčytinai gali patirti didelių nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymu yra areštuota atsakovei priklausančio 247 200 Eur vertės turto, t. y. akivaizdžiai ir neproporcingai suvaržyta juridinio asmens ūkinė komercinė veikla ir daromi neginčytini nuostoliai (dėl įmokų bankui, galimo turto nuvertėjimo ir kt.), tikslinga ir proporcinga būtų, kad ieškovas pateiktų 50 000 Eur galimų nuostolių užtikrinimą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas G. P. prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
6.1. Ieškovas iš esmės pagrindė, kad atsakovė tinkamai nevykdė preliminariosios sutarties bei visiškai nepagrįstai padidino ginčo turto kainą. Ieškovas nesutiko su atsakovės vienašališkai pakeistomis preliminariosios sutarties sąlygomis. Atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai nutraukė preliminariąją sutartį bei nesugrąžino ieškovui sumokėto avanso. Atsakovė klaidingai teigia, kad ieškovas nuolatos keitė ginčo turto projektą ar buvo informuotas apie jo kainų pokyčius. Parengtas namo projektas buvo pateiktas namo statybas vykdžiusiai įmonei UAB Namus ir projektas nebuvo keistas. Jeigu projektas buvo keičiamas, apie tokius pakeitimus ieškovas nebuvo informuotas ir nedavė tam savo pritarimo. Ieškovas sutinka ir laikosi pozicijos, jog namo statybos kaina galėjo padidėti proporcingai padidėjusiai langų kainai. Ieškovas ieškinyje nurodė langų kainos skirtumą bei sutino su didesne namo kaina dėl brangesnių langų.
6.2. Atskirajame skunde atsakovė patvirtina, kad siekia kuo skubiau perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims, bet to negali padaryti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovui perleidus ginčo turtą tretiesiems asmenims, ne tik nebūtų užtikrintas galimo palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas, tačiau ir apskritai neliktų pagrindinio civilinės bylos dalyko – turto, dėl kurio ir yra kilęs ginčas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: i) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; ii) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
9. Pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013 ir kt.). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
10. Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 8 d. preliminariosios sutarties 1.1 papunktyje pardavėja „Tomkara“, UAB įsipareigojo parduoti pirkėjui G. P. žemės sklypą su planuojamu pastatyti namu; šalys susitarė dėl numatomos turto pardavimo kainos 214 000 Eur (Preliminariosios sutarties 3.1 papunktis). Atsakovė 2020 m. liepos 8 d. vienašališkai nutraukė preliminariąją sutartį, nes ieškovas nesutiko su „Tomkara“, UAB pasiūlymu dėl preliminariosios sutarties sąlygos pakeitimo – ginčo turto kainos padidinimo. Tarp šalių kilo ginčas dėl ginčo turto kainos (preliminariosios sutarties sąlygos), atitinkamai dėl vienašališko preliminariosios sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškinio reikalavimų (ne alternatyvaus reikalavimo) užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei perleisti ginčo turtą – žemės sklypą ir pastatą-gyvenamąjį namą tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Taigi, ieškinio dalykas ir reikalavimai suformuluoti aiškiai, ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, kurias pagrįsti pateikti įrodymai. Akivaizdžių ieškinio reikalavimų nepagrįstumo nenustatyta. Ieškovas pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad yra pirmoji privalomoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su: šalių skirtingai skaičiuojama ginčo turto kaina, padidėjusia dėl brangesnių langų bei ieškovo prašoma priteisti nuostolių suma. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
12. Vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie (preliminariai) yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
13. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys – akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti ieškovo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015 ir joje nurodyta teismų praktika). Laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, – yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; kt.), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas apsunkintų ar net padarytų neįmanomą ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą.
14. Nagrinėjamu atveju nėra pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre dėl ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo, laikinai apribojantis vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą turtu, bet laikinai (iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) uždrausta atsakovei imtis tam tikrų veiksmų – parduoti ginčo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą tretiesiems asmenims (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
15. Ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1331-178/2017).
16. Laikinas draudimas perleisti tretiesiems asmenims žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, į kurį ieškovas prašo pripažinti nuosavybės teises, neproporcingai neapsunkina atsakovės galimybės naudoti ir valdyti ginčo turtą, todėl atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Atskirajame skunde nurodyta, kad „Tomkara“, UAB užsiima nekilnojamojo turto statybų ir pardavimo veikla, ginčo nekilnojamojo turto statybos finansuotos banko ir jis (turtas) yra įkeistas hipotekos kreditoriui (bankui), dėl to atsakovė yra suinteresuota ginčo nekilnojamąjį turtą parduoti dėl įmokų bankui ir nelaukiant galimo jo nuvertėjimo. Taigi, yra būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė (atsakovės siekis ginčo turtą realizuoti). Netaikius ginčo turto disponavimo apribojimų, atsakovė turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims. Ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas tiesiogiai priklausytų nuo trečiųjų asmenų. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias stabilios padėties bylos nagrinėjimo metu išsaugojimą.
17. Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).
18. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; ir kt.).
Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo
19. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Ši norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, užtikrinimą.
20. Atsakovė „Tomkara“, UAB prašymą dėl nuostolių (50 000 Eur), galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo grindžia iš esmės aplinkybe, kad yra suvaržyta jos kaip nekilnojamojo turto statytojos ir pardavėjos teisė disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu, t. y. atsakovė negali ginčo turto perleisti ir turi vykdyti įsipareigojimus bankui, nes gyvenamąjį namą pastatė iš finansuojamų lėšų, o per ginčo laikotarpį gali sumažėti ginčo nekilnojamojo turto kaina. Taigi, atsakovė tik nurodo galimų nuostolių sumą ir prielaidą, jog per teisminio ginčo laikotarpį gali sumažėti preliminarios sutarties objektu esančio nekilnojamojo turto kaina, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių nuostolių sumos susidarymo mechanizmą, prie atskirojo skundo nepridėjo. Inter alia (be kita ko) atsakovė nepateikė jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog ieškovas negalėtų ateityje (teismui atmetus ieškinio reikalavimus) atlyginti atsakovės nuostolių, atsiradusių dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl darytina išvada, kad atsakovė Tomkara“, UAB neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 12, 178 straipsniai), taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimą realių nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 185 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.