Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. P., gim. (duomenys neskelbtini) Kelmėje, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro 2-o kurso moksleivis, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, neteistas, 2012m. vasario 13d. nutarimu jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos BK 284str. 1d. nutrauktas vadovaujantis Lietuvos BK 38str.,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 281str. 4d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis N. P. 2013m. spalio 20d. apie 02val. 30min(duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. P727113, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, t.y. Kelių eismo taisyklių 9p., 14p. ir 133p. reikalavimus – vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio / 2,89 promilės girtumas /, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, viršijo leistiną greitį, kelio ruože, kur priešingų krypčių srautus skiria siaura ištisinė linija KET 3 priedo 1.1., draudžianti važiuoti priešpriešinio eismo juosta, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais važiuojančiu S. P. vairuojamu automobiliu „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu automobilio „Volvo V40“ vairuotojai S. P. buvo padarytas galvos smegenų sumušimas, kepenų plyšimai, kairio šlaunikaulio atviras skeveldrinis lūžis, trauminis šokas, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje, gaktikaulių dešinės pusės abiejų šakų ir kairės pusės apatinės šakos lūžiai, dešinės pusės laivakaulio, klubakaulio, II, III, IV, V padikaulių, kulnikaulio ir dešinio blauzdikaulio lūžiai, kairės pusės šeivikaulio ir kulnikaulio lūžiai, abiejų kelių plėštinės žaizdos, t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas, ir keleiviui R. V. padarytas kairio stipinkaulio lūžis, kairės plaštakos ketvirto piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, muštinės žaizdos dešinėje pakaušio pusėje, kairėje kaktos pusėje ir smakre, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Iš pinigų perdavimo aktų matyti, kad kaltinamasis N. P. 2014-09-16 S. P. sumokėjo 3000 lt. / 213 l. /, o R. V. – 2000 lt. / 214 l. /.

Bausmės skyrimas ir kt.

Kaltinamasis N. P. teisiamas pirmą kartą, įvykdė neatsargų nusikaltimą, tačiau padarydamas eilę itin grubių tyčinių KET pažeidimų / esant sunkiam girtumo laipsniui viršijo leistiną greitį daugiau kaip 60 km/h, kirsdamas ištisinę liniją išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su jokio pažeidimo nepadariusios S. P. vairuojamu automobiliu /, kas rodo itin didelį veikos pavojingumo laipsnį. Atsižvelgtina, kad S. P. buvo padaryti daugybiniai, itin sunkūs ir pavojingi gyvybei sužalojimai, dėl kurių gydymo pradžioje net nebuvo aišku, ar ji išgyvens / R. V. parodymai apie gydytojų jam išsakytas prognozes /. Taip pat atsižvelgiama, kad jis pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, gera valia atlygino nukentėjusiesiems akivaizdžiai nedidelę dalį padarytos žalos / net įvertinus jo paties pripažįstamą 30000 lt. neturtinės žalos sumą /, į kitą charakterizuojančią medžiagą – jis daugiau kaip prieš metus laiko buvo du kartus baustas administracine tvarka už nežymų KET pažeidimą ir girtavimą / 112-113 l. /, 2012m. jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos BK 284str. 1d. / kuris nutrauktas vadovaujantis Lietuvos BK 38str. – 110 l. /, turi vairuotojo stažą nuo 2009-11-05 / 120 l. /, nuo 2013.01.02 vykdo individualią veiklą / 114, 207, 210 l. /, mokosi / 171 l. /, teigiamai charakterizuojamas mokymo įstaigos administracijos / 122 l. /, nekilnojamųjų daiktų neturi / 119 l. /, kt. / 117, 118, l. /. Teismo vertinimu, keleto tyčinių itin grubių KET pažeidimų padarymas, sukėlęs nukentėjusiajai daugybinius sunkius, pavojingus gyvybei sužalojimus, nusveria tai, kad N. P. teisiamas pirmą kartą, įvykdė neatsargų nusikaltimą bei yra lengvinančių aplinkybių, todėl jam skiriama nežymiai ilgesnės nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė / Lietuvos BK 54str. ir 61str. /, kuri byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažįstant kaltę tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu / Lietuvos BK 64-1str. /. Taikant Lietuvos BK 75str. bausmės vykdymas atidedamas maksimalios trukmės laikotarpiui, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto / rajono / ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Galimybės skirti nuteistajam įpareigojimą atlyginti neturtinę žalą, kaip siūlo prokurorė, įstatymas nenumato / Lietuvos BK 69str. ir 75str. 2d. /.

Vadovaujantis Lietuvos BK 67str. ir 68str. N. P. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam 3 metų laikotarpiui; šiai priemonei Lietuvos BK 64-1str. nuostatos netaikomos / Lietuvos BK 73str. /.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti / 108-109 l. / N. P. paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėt i: automobilis „Volvo V40“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) / 23 l. /, grąžintinas savininkui J. V., automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. P727113, saugomas aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) / 32 l. /, grąžintinas savininkui N. P.. Taikyti jo atžvilgiu apsaugos priemones netikslinga, nes automobilis visiškai sudaužytas ir faktiškai bevertis, kas matyti iš N. P. paaiškinimo, apžiūros protokolo ir fotonuotraukų / 28-30 l. /.

Nukentėjusioji S. P. atsakovams N. P. ir draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje pareiškė 180000 lt. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti / 157-162 l. /. Pareiškime / 194-195 l. / ji prašė tik iš N. P. priteisti 162736 lt. neturtinės žalos atlyginimo ir advokato pagalbos išlaidas. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad kaltinamasis N. P. prieš posėdį jai sumokėjo 3000 lt., todėl prašo iš jo priteisti 159736 lt.

Nukentėjusysis R. V. atsakovams N. P. ir draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje pareiškė 20000 lt. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti / 173-177 l. /. Pareiškime / 194-195 l. / jis prašė neturtinės žalos atlyginimą ir advokato pagalbos išlaidas priteisti tik iš N. P.. Teismo posėdyje jis paaiškino, kad kaltinamasis N. P. prieš posėdį jam sumokėjo 2000 lt., todėl prašo iš jo priteisti 18000 lt.

Žalą kaltinamasis N. P. padarė vairuodamas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraustą automobilį / 33 l. /. Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo / draudėjas / ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, jam taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs asmuo / LAT 2014-06-03 nutartis Nr. 2K-280/2014 /.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo N. P. automobilį apdraudusi draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ atlygino nukentėjusiesiems turtinę žalą ir maksimalią įstatymo nustatytą neturtinės žalos sumą – 17264 lt. / 5000 Eur. /, pagal nukentėjusiųjų susitarimą visą ją išmokėdama S. P. / 191-192 l. /, todėl civiliniai ieškiniai dėl neatlygintos neturtinės žalos dalies priteisimo po patikslinimo / 194-195 l. / pagrįstai pareikšti tik kaltinamajam N. P..

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais / Lietuvos CK 6.250str. 1d. /. Ši žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai / Lietuvos CK 6.250str. 2d. /. Pateikti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusieji S. P. ir R. V. buvo sužaloti dėl kaltinamojo N. P. nusikalstamų veikų, todėl jų reikalavimai priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįsti. Pats kaltinamasis ir gynėjas tai pripažįsta; ginčas kyla tik dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo sri­ty­je vi­siš­ko ža­los at­ly­gi­ni­mo prin­ci­pas / res­ti­tu­tio in in­teg­rum / objektyviai ne­ga­li bū­ti tai­ko­mas vi­sa apimtimi, ka­dan­gi ne­tur­ti­nės ža­los tiks­liai įver­tin­ti pi­ni­gais ne­įma­no­ma. Įsta­ty­mas nu­ma­to pi­ni­gi­nę satis­fak­ci­ją, ku­ria sie­kia­ma kiek įma­no­ma tei­sin­giau kom­pen­suo­ti nu­ken­tė­ju­sio­jo pa­tir­tus dva­si­nius išgyvenimus, fi­zi­nį skaus­mą ir kt., o teis­mo funk­ci­ja yra nu­sta­ty­ti tei­sin­gą pi­ni­gi­nę kom­pen­sa­ci­ją už pa­tir­tą skriau­dą. Šia pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Lietuvos CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie vertinami, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali būti tiek fizinio pobūdžio / fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan. /, tiek dvasinio pobūdžio / dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. / padariniai. Šie padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. / LAT 2009-02-17 nutartis Nr. 2K-129/2009 /. Todėl jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, šalinant sužalojimų padarinius / operacijos, specialios procedūros ir kt. /, tai jos yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus / LAT 2008-12-09 nutartis Nr. 2K-424/2008 /.

Pateikti įrodymai / 66-67, 163-172, 198-203 l. / patvirtina, kad iki įvykio visiškai sveikai / tai neginčijama / nukentėjusiajai S. P. buvo padaryti daugybiniai sunkūs, pavojingi gyvybei sužalojimai, dėl kurių ji patyrė didelius fizinius skausmus, iki šiol yra gydoma ilgą laiką, gydymas bus tęsiamas ateityje, jai iki 21015-04-17 / t.y. pusantrų metų po įvykio laikotarpiui / nustatytas neįgalumas / darbingumas 55 proc. – 170 l. / ir nežinoma, ar ji išvis kada nors pilnai pasveiks, tačiau net ir tokiu atveju akivaizdu, kad tam tikros sužalojimų pasekmės gali likti visą gyvenimą. Teismas pilnai sutinka su nukentėjusiosios nurodomais sužalojimų padariniais ir dėl to patirtais išgyvenimais / buvusi sveika, vedusi aktyvų gyvenimo būdą jauna moteris buvo ilgą laiką gydoma, kentė didelius fizinius skausmus, tapo neįgalia ir nėra garantijų, kad ji kada nors pilnai pasveiks, iš esmės pasikeitė jos gyvenimo būdas, kas sukėlė itin stiprius neigiamus išgyvenimus ir t.t. /, todėl plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų pagrįstumo nepasisako.

Pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad nukentėjusiajam R. V. buvo padaryti rankos lūžimas ir muštinės žaizdos / 63 l. /, dėl kurių jis buvo gydomas, tačiau papildomų duomenų apie jo gydymą nepateikta. Šie sužalojimai nėra daugybiniai, vertintini kaip sukeliantys santykinai mažesnes neigiamas pasekmes - muštinės žaizdos gyja savaime, rankos lūžis apriboja naudojimąsi tik šia ranka / skirtingai nei, pvz., kojos lūžis, kuris apriboja judėjimo galimybes /, po išgijimo neigiamų pasekmių praktiškai nelieka / ką apklaustas pripažino R. V. /. Tačiau teismas taip pat sutinka su jo argumentu, jog didžiausia žala nukentėjusiajam buvo padaryta dėl neigiamų išgyvenimų matant labai sužalotą / komos būsenos – 66 l., kai gydytojai net negalėjo nurodyti, ar ji išgyvens / sužadėtinę S. P..

Vienas iš Lietuvos CK 6.250str. 2d. nustatytų kriterijų, į kurį privalo atsižvelgti teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, yra žalą padariusio asmens kaltė ir jos forma. Konstatuojant kaltės formas, taikomi bendrieji deliktinės atsakomybės principai, įvertinamas asmens veiksmų kryptingumas ir turinys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju - veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl akivaizdu, kad, esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis atitinkamai mažesnis / LAT 2006-09-19 nutartis Nr. 2K-470/2006 /.

Tačiau neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie šių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis N. P. automobilį vairavo esant 2,89 prom. girtumui / t.y. visiškai girtas - 38 l. /; prieš susidūrimą važiavo apie 155 km/h greičiu / t.y. viršijo leistiną 90 km/h greitį maždaug 65 km/h – 81 l. /; tiesiame asfaltuotos dangos kelio ruože / 10 l. / kirsdamas ištisinę baltą vidurinio liniją / 13 l. / išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu ne didesniu kaip 1,95m. atstumu nuo a/m „Volvo“ važiavimo krypties kelkraščio / 81 l. /. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis konkrečioje situacijoje tyčia ypatingai šiurkščiai pažeidė vos ne visus įmanomus KET reikalavimus, nepalikdamas a/m „Volvo“ vairuotojai faktiškai jokių galimybių išvengti susidūrimo.

Pagal Lietuvos CK 6.282str. 1d. neturtinės žalos dydžiui nustatyti labai svarbu įvertinti ir nukentėjusiojo kaltės / jei tokia buvo / įtaką žalai atsirasti arba jai padidėti. Plačiau nepasisakydamas teismas konstatuoja, kad a/m „Volvo“ vairuotoja S. P. ne tik nepadarė visiškai jokių KET pažeidimų, tačiau dėl aukščiau aptartų kaltinamojo veiksmų faktiškai neturėjo jokios galimybės išvengti susidūrimo. Nukentėjusysis R. V. neatliko visiškai jokių veiksmų, galinčių jį sieti eismo įvykiu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, privalo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t.t. / Lietuvos CK 6.282str. /, kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros / LAT 2006-12-12 nutartis Nr. 2K-669/2006 /. Tačiau žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį / LAT Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose 2008-07-03 apžvalga; išvadų 10.1, 10.2, 10.3 punktai, LAT 2010-10-05 nutartis Nr. 2K-447/2010 /.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis N. P. nekilnojamųjų daiktų neturi / 119 l. /, mokosi / 121 l. /, nuo 2013.01.02 vykdo individualią veiklą / užsiima automobilių prekyba - 114, 207, 210 l. /. Nors jokių duomenų apie jo pajamas iš šios veiklos nepateikta, viešai žinoma / pagal analogiją Lietuvos CPK 182str. 1p. /, kad dėl pačios veiklos ir apskaitos ypatumų iš jos gaunamos pajamos yra sunkiai kontroliuojamos. Be to, jis yra jauno amžiaus, baigęs mokslus netrukus įgis tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus specialybę / 121 l. /, kuri laikoma santykinai paklausia ir gerai apmokama. Taip pat nėra duomenų, kad dėl eismo įvykio jo sveikata būtų sužalota taip, kad ateityje trukdytų dirbti ir gauti pajamas. Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo metu neturinčio vertingo turto ir didelių pajamų kaltinamojo turtinę padėtį laikyti sunkia ir dėl to mažinti priteisiamo žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad draudimo bendrovei iš kaltinamojo yra priteista / 212 l. / ir dar reikalaujama priteisti / civilinė byla L2-951-496/2014 / dideles sumas turtinei žalai atlyginti. Tačiau pagal šį kriterijų būtina įvertinti, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog draudimo bendrovė reikalavimus regreso tvarka kaltinamajam pareiškė dėl jo paties tyčinių veiksmų – žalos padarymo vairuojant automobilį neblaiviam. Todėl šios aplinkybės teismas nelaiko pagrindu ženkliai mažinti priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais taip pat privalo vadovautis teismas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį / Lietuvos CK 250str. 2d. / Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes. Protingumo kriterijus reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje reikia vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Sąžiningumas – vertybinis žmogaus elgesio matas, vertinamas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: objektyviuoju požiūriu tai toks žmogaus elgesys, kuris atitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimus; subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje. Nesąžiningu elgesiu laikytinas atidumo, rūpestingumo reikalavimų neatitinkantis veikimas ir teisės aktų neatitinkantis elgesys.

Aukščiau aptartos įvykio aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusieji S. P. ir R. V. nepadarė jokių teisės pažeidimų, jų elgesys visiškai atitiko protingumo reikalavimus, tačiau dėl kaltinamojo N. P. padarytų eilės itin grubių įstatymų reikalavimų pažeidimų jie faktiškai neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio ir jo pasekmių. Kaip minėta, būtina įvertinti ir tai, kad pavojingus gyvybei, t.y. galinčius sukelti mirtį, sužalojimus patyrusi S. P. liko gyva tik sėkmingai pasibaigus jos gydymui.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės duoda pagrindą nukentėjusiosios S. P. patirtą neturtinę žalą įvertinti kaip maksimalaus dydžio, o nukentėjusiojo R. V. – nežymiai mažesnio nei vidutinio dydžio. Pagal teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30000 lt. iki 80000 lt. neturtinės žalos atlyginimo / LAT nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-556/2008, 2K-181/2010, Nr. 2K-167/2011, 2K-329/2013 ir t.t. /. S. P. draudimo bendrovė sumokėjo 17264 lt. / 192 l. /, o N. P. – 3000 lt. / 213 l. /, todėl jai iš kaltinamojo priteisiama 59736 lt. neturtinės žalos atlyginimo, jos civilinis ieškinys tenkinamas dalinai / Lietuvos BPK 115str. 1d. /. Atskirai dėl S. P. pareikšto ieškinio pažymėtina, kad jo dydis nebuvo grindžiamas praktiką formuojančių teismų nutartimis.

Neturtinės žalos dydis, priteisiamas baudžiamosiose bylose, kai eismo įvykius padarant nesunkius sveikatos sužalojimus sukėlė apsvaigę nuo alkoholio kaltininkai, nurodytas LAT bylose Nr. 2K-361/2005, 2K-133/2007, 2K-111/2009, Nr. 2K-93/2011, 2K-167/2011 ir t.t. / dažniau priteisiama iki 250000, kartais iki 35000 lt. /. Todėl nukentėjusiajam R. V. padarytą neturtinę žalą teismas įvertina 12500 lt. R. V. N. P. sumokėjo 2000 lt. / 214 l. /, todėl jam iš kaltinamojo priteisiama 10500 lt. neturtinės žalos atlyginimo, jo civilinis ieškinys taip pat tenkinamas dalinai / Lietuvos BPK 115str. 1d. /. Teismo vertinimu, tokių santykinai didelių / lyginant su kaltinamojo dabartine turtine padėtimi / sumų priteisimas nepažeidžia kaltinamojo ir nukentėjusiųjų skirtingų interesų pusiausvyros principo. Nors priteisiant tokio dydžio sumas kaltinamajam nustatoma ilgalaikė prievolė, tačiau lygiai taip pat neigiamos jo nusikalstamų veiksmų pasekmės ilgam laikui sutrikdė / ir dar ilgai trikdys / įprastinį, buvusį iki eismo įvykio nukentėjusiųjų gyvenimą.

Baudžiamajame procese Lietuvos CPK 93str. nuostatos netaikomos, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, priteisiamo žalos atlyginimo dydis mažinamas tik dėl aukščiau aptartų motyvų, todėl nukentėjusiųjų išlaidos kaip atstovės dalyvavusios advokatės paslaugoms apmokėti / viso 3630 lt. – 196, 197 l. / pagal prašymą / 195 l. / priteisiamos jiems iš kaltinamojo lygiomis dalimis / Lietuvos BPK 106str. 2d. /. Prašymas priteisti kitas išlaidas / bylos medžiagos kopijų darymo – 149, 150 l., užklausų VĮ Regitra – 208, 211 l. / nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 281str. 4d. ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams / 3m. 6mėn. /, bausmę atliekant atviroje kolonijoje. Pritaikius Lietuvos BK 64-1str. bausmę sumažinti 1 / 3 iki dvejų metų keturių mėnesių / 2m. 4mėn. / laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos BK 75str. bausmės vykdymą atidėti trejiems / 3 / metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pakirti N. P. baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų / 3 / metų laikotarpiui.

Kardomąją priemonę N. P. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Priteisti iš N. P. S. P. penkiasdešimt devynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis litus / 59736 lt. arba 17301 EUR. / neturtinės žalos atlyginimo ir vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų / 1815 lt. arba 525,66 EUR. / išlaidų atstovės paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš N. P. R. V. dešimt tūkstančių penkis šimtus litų / 10500 lt. arba 3041 EUR. / neturtinės žalos atlyginimo ir vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų / 1815 lt. arba 525,66 EUR. / išlaidų atstovės paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : automobilį „Volvo V40“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą aikštelėje, esančioje Karaliaus Mindaugo g. 1, Telšiuose, grąžinti savininkui J. V., automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje, esančioje Karaliaus Mindaugo g. 1, Telšiuose, grąžinti savininkui N. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.