- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-29
- Bylos Nr.
- 1A-959-116-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00454-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Gražvydas Poškus, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- N. P.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. P. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje. Pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant N. P. neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
N. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.
Priteista iš N. P. S. P. 59 736 Lt (penkiasdešimt devyni tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt šeši litai arba 1 7301 EUR) neturtinės žalos atlyginimo ir 1815 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiolika litų arba 525,66 EUR) išlaidų atstovės paslaugoms apmokėti.
Priteista iš N. P. R. V. 10 500Lt (dešimt tūkstančių penki šimtai litų arba 3 041 EUR) neturtinės žalos atlyginimo ir 1 815 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiolika litų arba 525,66 EUR) išlaidų atstovės paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. P. nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio 20 d., apie 2 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, t. y. Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p. ir 133 p. reikalavimus – vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio (2,89 promilės girtumo), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, viršijo leistiną greitį, kelio ruože, kur priešingų krypčių srautus skiria siaura ištisinė linija KET 3 priedo 1.1., draudžianti važiuoti priešpriešinio eismo juosta, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais važiuojančiu S. P. vairuojamu automobiliu „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu automobilio „Volvo V40“ vairuotojai S. P. buvo padarytas galvos smegenų sumušimas, kepenų plyšimai, kairio šlaunikaulio atviras skeveldrinis lūžis, trauminis šokas, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje, gaktikaulių dešinės pusės abiejų šakų ir kairės pusės apatinės šakos lūžiai, dešinės pusės laivakaulio, klubakaulio, II, III, IV, V padikaulių, kulnikaulio ir dešinio blauzdikaulio lūžiai, kairės pusės šeivikaulio ir kulnikaulio lūžiai, abiejų kelių plėštinės žaizdos, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas, ir keleiviui R. V. padarytas kairio stipinkaulio lūžis, kairės plaštakos ketvirto piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, muštinės žaizdos dešinėje pakaušio pusėje, kairėje kaktos pusėje ir smakre, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis N. P. prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį: sumažinti jam paskirtos bausmės dydį, bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, taip pat sumažinti iš jo nukentėjusiesiems S. P. ir R. V. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžius.
Skunde pažymima, kad BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą, įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Taip pat pažymima, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga teismui skiriant bausmę įvertinti visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, kurios turi vienodą teisinę reikšmę. Ne mažiau svarbus yra ir teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui, kuris neatskiriamas nuo konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimo. Nuteistojo N. P. teigimu, kaltininko asmenybės įvertinimas tokiu atveju yra vienas iš svarbesnių faktorių. Vertindamas nusikaltimą padariusio asmenybę, teismas turi skirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginančių priemonių vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į darbą, šeimą, asmens charakteristika ir pan.), nusikaltimo padarymo metu (nusikaltimo padarymo būdas, įrankiai ir priemonės, laikas, vieta, pasekmių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo tikslas ir motyvas) ir po nusikaltimo padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas, nukentėjusiojo atsiprašymas, nusikalstama veika sukeltų neigiamų pasekmių kompensavimas ir pan.). Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę teismas taip pat turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip bausmės paskyrimas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks šeimos, nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti nepilnamečių, sergančių asmenų ar invalidų ir pan.).
Nuteistasis pažymi, kad jis yra teisiamas pirmą kartą, byloje surinkti faktiniai duomenys leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad padaryta nusikalstama veika buvo vienkartinė ir atsitiktinio pobūdžio, padaryta atsakingai neįvertinus galimų pasekmių, nusprendus vairuoti esant neblaiviam. Jis nėra charakterizuojamas neigiamai, nuo veikos padarymo pripažino savo kaltę, paaiškino aplinkybes, gailisi, kritiškai vertina savo poelgį, atsiprašė nukentėjusių asmenų. Be to, buvo nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Padaryta nusikalstama veika neišsiskiria iš kitų eismo įvykių, kuomet kyla sunkios pasekmės, nes neatsargaus nusikaltimo aplinkybės yra visiškai aiškios, jis pripažįsta pasielgęs nepateisinamai. Mano, kad teismo paskirta bausmė, kuri yra nežymiai ilgesnė negu vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė, prieštarauja bausmių skyrimo taisyklėms, įtvirtintoms BK 61 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Be to, apelianto teigimu, teismas nenurodė motyvų, kodėl paskirtos bausmės vykdymą atidėjo maksimaliam 3 metų laikotarpiui kartu su baudžiamojo poveikio priemone taip pat maksimaliam 3 metų laikotarpiui. Pažymi, kad teismas nurodė prieštaringus motyvus, t. y. teigdamas, jog N. P. yra jauno amžiaus ir netrukus baigęs mokslus įgis paklausią bei gerai apmokamą tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus specialybę, ir tai suteiks jam galimybę gauti atitinkamas pajamas ir atlyginti priteistą žalos atlyginimą, tuo pačiu nusprendė apriboti jam teisę vairuoti transporto priemones 3 metams, sudarydamas kliūtis gauti pajamas iš įgyjamos specialybės, kuri yra tiesiogiai susijusi su transportu. Teismas nevertino, kad toks sprendimas gali sudaryti tiesiogines kliūtis gauti pajamas iš tiesioginės darbinės veiklos pagal išsilavinimą, taip pat galimybę iki studijų pabaigos įgyti visų kategorijų vairuotojo teises, siekiant būti pilnaverčiu tarptautinių vežimų vairuotoju ekspeditoriumi. Pasak nuteistojo, akivaizdu, kad teismo nustatyti terminai turi būti sutrumpinti, nustatant juos artimus vidurkiui. Mano, kad teismas, skirdamas bausmę, jos neindividualizavo, dėl to paskyrė aiškiai per didelę laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėjo nepagrįstai ilgam terminui ir paskyrė neadekvačiai ilgą uždraudimo naudotis vairavimo teise terminą. Apelianto įsitikinimu, paskirta bausmė, jos vykdymo atidėjimas bei baudžiamojo poveikio priemonės terminas, artimas sankcijų minimui, padarytų pakankamą poveikį, kad asmuo suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą, taip pat neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė visiškai atitiktų teisingumo principą ir būtų pakankama ne tik nubausti už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir perauklėti.
Be to, apelianto teigimu, teismo priteista neturtinė žala yra neproporcinga sukeltoms pasekmėms. Mano, kad priteistas neturtinės žalos, kurios bendra suma – 70 236 Lt, atlyginimas yra nepagrįstai didelis. Teigia, kad baudžiamojoje byloje nebuvo įvertinta jo (N. P.) turtinė padėtis, pajamos, tuo tarpu įvertinta asmens veikla: studijos, verslo liudijimas, kuris pagal parodymus yra tik formaliai veikiantis. Pasak N. P., Kelmės rajono apylinkės teismas neturtinės žalos atlyginimą nustatė formaliai nurodydamas įstatyme įtvirtintus pagrindus ir kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismo nurodytas motyvas, kad jam (N. P.) neturint vertingų daiktų, turto bei didelių pajamų, nėra pagrindo jo turtinę padėtį laikyti sunkia ir atitinkamai mažinti priteisiamos žalos atlyginimo dydį, vertintinas kritiškai, nes draudimo bendrovė iš jo (N. P.) reikalauja regreso tvarka atlyginti 62 779 Lt, jis dėl sunkios turtinės padėties pagal galimybes sumokėjo nukentėjusiems 5 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, įvykio metu neteko savo turto, todėl iš viso iš jo dėl įvykusio eismo įvykio reikalaujama atlyginti 136 645 litų suma žymiai viršija teismų praktikoje suformuotą nuostatą dėl priteistinų sumų. Teismo sprendime nurodyta suma vertintina kaip nepakeliama našta visam likusiam gyvenimui, neskaičiuojant patirtų asmeninių nepatogumų ir nevertinant reikalingumo išlaikyti save, o ateityje – šeimą. Teismas, nuteistojo manymu, nepagrįstai nevertino aplinkybių, kurios sudaro pagrindą mažinti priteistinų sumų dydį, t. y. neįvertino aplinkybių, susijusių su studijų tęsimu, jo jauno amžiaus, būtinybės įgyti kvalifikaciją ir kt., todėl nepagrįstai nurodė, kad santykinai didelių sumų priteisimas, vertinant dabartinę kaltininko turtinę padėtį, nepažeidžia kaltininko ir nukentėjusių skirtingų interesų pusiausvyros principo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl nuteistajam N. P. paskirtos bausmės
Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. P. bausmę, atsižvelgė į tai, jog jis teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 4 dalis), tačiau nusikalstama veika įvykdyta grubiai pažeidžiant ne vieno Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus, nusikaltimą N. P. padarė esant sunkiam girtumo laipsniui (nustatytas 2,89 promilių girtumas, 1 t. 39 b. l.), nukentėjusiajai S. P. eismo įvykio metu buvo padaryti daugybiniai, pavojingi gyvybei sužalojimai ir jos gyvybei buvo iškilusi reali grėsmė, taip pat atsižvelgė į tai, kad N. P. buvo baustas administracine tvarka (1 t. 112-113 b. l.), jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kuris nutrauktas vadovaujantis BK 38 straipsniu (1 t. 110-111 b. l.), dirba – vykdo individualią veiklą (1 t. 114, 207, 210 b. l.), mokosi (1 t. 121 b. l.), mokymo įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai (1 t. 122 b. l.). Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad N. P. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino dalį nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į minėtų aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai N. P. bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę nežymiai didesnę, negu BK 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, t. y. paskyrus jam laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų ir atidėjus paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Kaip jau minėta, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas bausmės nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes, o kartu ir tai, kad yra nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, jog teismas N. P. paskyrė per griežtą savo dydžiu bausmę. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai nuteistajam N. P. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Tačiau kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirtos bausmės vykdymą atidėti maksimaliam 3 metų terminui. Kolegijos manymu, nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą atidėjus trumpesniam terminui, bausmės tikslai nebus pasiekti.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
Nuteistajam N. P. atidėjus bausmės vykdymą trejų metų laikotarpiui, vadovaujantis BPK 67, 68 straipsniais, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Akivaizdu, kad sprendimą taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę maksimaliam terminui teismas priėmė įvertinęs N. P. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jo padarytos veikos padarinius, taip pat tai, kad jis nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas neblaivus. Esant tokioms aplinkybėms, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas apeliantui turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų. N. P. nurodytos aplinkybės, kad teismas, nuspręsdamas uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, sudarė kliūtis gauti pajamas iš įgyjamos specialybės, kuri yra tiesiogiai susijusi su transportu, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas trumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji S. P. 2013 m. spalio 20 d. po autoįvykio į ligoninę buvo atvežta komoje ir tik 2013 m. lapkričio 5 d. iš chirurginės reanimacijos buvo perkelta į traumatologijos skyrių, jai buvo atlikta kairio šlaunikaulio osteosintezė interlicking nail vinimi, kairio kulnakaulio osteosintezė plokštele ir sraigtas su spongiozine plastika, imobolizuota gipsine longete, 2013 m. lapkričio 22 d. buvo išrašyta ambulatoriniam gydymui (1 t. 163 b. l.), 2014 m. vasario 14 d. buvo išsiųsta tolimesniam gydymui į reabilitacinę ligoninę (1 t. 164, 165-166 b. l.). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. P. buvo padaryti šie sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, kepenų plyšimai, kairio šlaunikaulio atviras skeveldrinis lūžis, trauminis šokas, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje, gaktikaulių dešinės pusės abiejų šakų ir kairės pusės apatinės šakos lūžiai, dešinės laivakaulio, II, III, IV, V padikaulių, kulnakaulio ir dešinio blauzdikaulio lūžiai, kairės pusės šeivikaulio ir kulnakaulio lūžiai, abiejų kelių plėštinės žaizdos. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio salono dalimis. S. P. dėl galvos smegenų sumušimo, kepenų plyšimų, kairio šlaunikaulio atviro skeveldrinio lūžio ir trauminio šoko padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku (1 t. 66-67 b. l.). Dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų S. P. ilgą laiką buvo nedarbinga (1 t. 168 b. l.), jai nustatytas darbingumo lygis – 55 procentai (1 t. 170, 171 b. l.), sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol. Įvertinęs bylos duomenis pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad iki eismo įvykio visiškai sveikai S. P. buvo padaryti sunkūs, gyvybei pavojingi sužalojimai, dėl kurių ji patyrė didelius fizinius skausmus ir itin stiprius dvasinius išgyvenimus: ji tapo neįgalia, pasikeitė jos gyvenimo būdas, be to, garantijų, kad ji visiškai pasveiks, nėra.
Bylos duomenimis nukentėjusiajam R. V. 2013 m. spalio 20 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: kairio stipinkaulio lūžis, kairės plaštakos ketvirto piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, muštinės žaizdos dešinėje pakaušio pusėje, kairėje kaktos pusėje ir smakre, jam buvo atlikta stipinkaulio lūžgalių repozicija bei jų osteosintezė plokštele, ranka imobilizuota gipso longete. R. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 63 b. l.). Teisiamajame posėdyje R. V. nurodė, kad jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus dėl nežinomybės ar jo sužadėtinė S. P. išgyvens, taip pat dėl jos patiriamų fizinių ir dvasinių kančių.
Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžius, priteistinus nukentėjusiesiems S. P. ir R. V., teismas nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, atsižvelgė ir į N. P. turtinę padėtį bei jo galimybę dirbti ir gauti pajamas. Teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2011), o nukentėjusiesiems, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priklausomai nuo byloje nustatytų aplinkybių, priteisiama ir daugiau nei 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį (pvz.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2006). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkino iš dalies, priteisė jiems mažesnius ieškinius, nei pastarieji prašė. Kolegijos vertinimu, priteistus ieškinius dar labiau mažinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Kolegija taip pat pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis savo apeliaciniame skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti:
N. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 (trejų) metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. P. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.