- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-24
- Bylos Nr.
- 1-72-1095/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė-Klimaitė
- Kaltinamasis
- R. V.
- Advokatai
- Dainius Mažylis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti AB (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2024 m. rugsėjo 16 d. apie 02.12 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Pareigūnams patikrinus jos neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, 2024 m. rugsėjo 16 d. 02.18 val. nustatytas 1,97 prom. neblaivumas, o 2024 m. rugsėjo 16 d. 02.37 val. nustatytas 1,77 prom. neblaivumas.
Kaltinamoji R. V. teisiamajame posėdyje dėl pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 15 d. išvargusi ir nieko nevalgiusi po darbo nuvyko su dukra ir anūku į svečius į (duomenys neskelbtini), nes norėjo prasiblaškyti ir atsipalaiduoti. Būdama svečiuose 20–22 val. išgėrė vieną ar dvi skardines nestipraus šviesaus alaus ir nuėjo miegoti, dukra irgi vartojo alkoholį. Prabudusi naktį užsinorėjo važiuoti namo ir neįvertinusi savo būklės išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini) Su ja kartu važiavo dukra ir anūkas. (duomenys neskelbtini) gatvėje ją sustabdė policijos pareigūnai, nes jiems kilo įtarimas, kad ji važiuoja arčiau kelio vidurio. Jai du kartus tikrino girtumą. Pirmą kartą buvo nustatytas daugiau nei 1,9 promilės neblaivumas, o antrą kartą – daugiau nei 1,7 promilės neblaivumas. Sutiko su patikrinimais, nors nustebo dėl tokio neblaivumo. Vairavo Toyota automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis priklauso jai. Automobilį įsigijo birželio mėnesį paėmusi 8000 Eur paskolą už 16000 Eur jo netikrinusi, atrodė, kad jis tvarkingas. Rugpjūčio mėn. automobilis pradėjo trūkčioti, neiškarto užsivesdavo. Pradėjo žentui L. sakyti, kad kažkas su automobiliu negerai. Buvo nustatytas greičių dėžės defektas. Žinojo, kad remontas brangus, todėl nusprendė parduoti automobilį. Žentas pasikalbėjo su draugu J., kuris matė, kad automobilis turi dar didesnių bėdų, todėl sutiko jį nupirkti už 7000 Eur. J. vieną kartą apžiūrinėjo automobilį jai dalyvaujant prie žento namų, o gal apžiūrinėjo ir daugiau kartų, nes buvo žentui davusi automobilį. Susitarus rugsėjo 10 ar 11 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį ir jai pirkėjas padavė 3000 Eur grynaisiais, o kitą dalį pinigų (4000 Eur) turėjo sumokėti per mėnesį. Pasirašė vekselį, kad jai perduoti 3000 Eur. Vekselyje parašyta apie skolą, o dėl duotų pinigų jokio dokumento nesurašė. Neperregistravo automobilio ir jis liko pas ją, nes J. nedavė likusių pinigų. Dėl to toliau naudojosi automobiliu. Kai J. būtų visiškai atsiskaitęs už automobilį, būtų jį perregistravę. Nežinojo, kad gali kreiptis į automobilio pardavėją, kuris pardavė automobilį su defektais, dėl nuostolių atlyginimo. Kai po įvykio nuėjo pas tyrėją, buvo šoko būsenoje, paklausė, ką daryti, nes ji automobilį yra pardavusi, o pinigai išleisti. Jai buvo patarta kreiptis pas prokurorę, todėl ir parašė prašymą gražinti automobilį, tačiau apie jo pardavimą nieko nenurodė, nes buvo išsigandusi, pasimetusi. J. iki šiol nepervedė likusios sumos. Dėl laidavimo gali paaiškinti, kad su savo mama, kuri gyvena atskirai nuo jos Panevėžyje, kasdien susiskambina, rūpinasi viena kita, ji yra labai protinga. Jai mama yra patikimiausias asmuo, gerbia ją. Kitą rytą po įvykio paskambino mamai ir pasakė, kas nutiko, atsiprašė jos. Jai labai gėda dėl to, kas nutiko. Mamai buvo šokas, nes ji nesitikėjo, kad ji gali padaryti tokį dalyką, bet po to nuramino ją, palaiko. Anksčiau gydėsi depresiją, nes yra jautrus žmogus ir turėjo daug išgyvenimų. Mama bijojo, kad ji kažko sau nepasidarytų. Po įvykio visiškai atsisakė alkoholio, nors ir iki tol juo nepiktnaudžiaudavo. Blogai vertiną savo elgesį.
Kaltinamosios laiduotoja siekianti tapti V. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamoji yra jos dukra. Atsiprašo, kad dukra padarė tokį nedorą nusikaltimą ir prašo sušvelninti jos padėtį. Augino dukrą griežtai ir iki šiol su ja nuolat bendrauja, susiskambina, lanko viena kitą, dukra jai padėjo (duomenys neskelbtini) metus slaugyti artimuosius, nes ir vyras, ir jos pačios mama tuo pačiu metu sunkiai sirgo. Rugsėjo 16 d. jai verkdama paskambino dukra ir padėkojo už gyvenimą, už tai, kad pagimdė. Išsigandusi paklausė, kas atsitiko. Ji pasakė, kad eina (duomenys neskelbtini) gatve pas tyrėją ir nežino, ar begrįš. Dukra atsiprašinėjo jos dėl to, ką padarė, dar gal kokį mėnesį laiko, o ji buvo išsigandusi dėl dukros savijautos, todėl skambindavo net jos kaimynei. Neteisina dukros elgesio, labai barė ją, bet prižada, kad padarys viską, kas nuo jos priklauso, kad dukra daugiau nebenusikalstų. Net nežino, kas nutiko šį kartą, kad dukra taip pasielgė, nes ji alkoholiu nepiktnaudžiauja, dirba ir pati labai pergyvena dėl to, kas nutiko. Gauna 500 Eur pensiją, bet jeigu reikėtų, sumokėtų užstatą už dukrą. Dukra buvo minėjusi, kad automobilis su defektu, kad sugedo, bet detaliau nieko nežino.
Liudytojas J. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad su L. (R. V. žentu) pasikalbėjo, jog yra parduodamas automobilis. L. pasakė, kad automobilis turi defektų ir jį rugsėjo pradžioje parodė. Apžiūrėjo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasijungė kompiuterį ir pastebėjo, jog automobilis turi daugiau defektų. Du kartus apžiūrėjęs automobilį pasiūlė jį pirkti už 7000 Eur, nes norėjo pasikeisti turimą automobilį. Kaltinamoji sutiko automobilį jam parduoti už tokią kainą. Rugsėjo 10 ar 11 d. pasirašė sutartį, padavė 3000 Eur ir pasižadėjo per mėnesį dar 4000 Eur paduoti, nes iš karto visų pinigų neturėjo. Pasirašė internete radę vekselį, kad iš jo paėmė 3000 Eur ir apie skolą parašė. Sumokėjo dalį pinigų, nes nenorėjo, kad kažkam kitam jį parduotų. Suprato vekselio prasmę, nors mažai jų yra pasirašinėjęs. Nesumokėjo likusių pinigų ir nespėjo perregistruoti automobilio, jo nepasiėmė, nes nebuvo sumokėjęs visų pinigų. Bandė nesėkmingai susisiekti su R. V., bet jam nepavyko, todėl susisiekė su jos žentu, kuris pasakė, kad automobilis policijos aikštelėje. Po to su juo susisiekė R. V. atstovas ir prašė palaukti, nes situacija sprendžiama. Sutiko palaukti, nes pigiau nusipirko tą automobilį, kuris tvarkingas kainuoja apie 14000–15000 Eur. Tegu gražina jam automobilį arba sumokėtus pinigus.
Kaltinamajai pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu ji kaltinama, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Liudytoja G. V. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. jos su mama buvo svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Apie 22.00 val. vakaro jos abi nuėjo miegoti. Tada prabudo ir sugalvojo, kad reikia vykti į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Prieš sėdant už vairo mama atrodė blaivi, net nepagalvojo, kad ji gali būti neblaivi, nes nebūtų leidusi vežti jos ir jos vaiko esant neblaiviai. Iš svečių išvažiavo jos mamai priklausančiu automobiliu „Toyota CH-R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve jas sustabdė policijos pareigūnai patikrinimui ir nustatė, kad mama neblaivi. Tai, kad mama buvo neblaivi, jai buvo šokas, mama per visą gyvenimą nėra turėjusi jokių nusižengimų. Žino, kad mama dėl šio įvykio labai pergyvena (b. l. 41–43).
2024 m. rugsėjo 16 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ant dešinės važiuojamosios dalies pusės matoma baltos spalvos transporto priemonė, ant kurios priekio ir galo yra valstybinis numeris, kurio baltame fone matomas užrašas „(duomenys neskelbtini) Iš įvykio vietos paimtas automobilis Toyota, automobilio užvedimo rakteliai, asmens vairuotojo pažymėjimas (b. l. 10–20).
Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresn. tyrėjos K. K. 2024 m. rugsėjo 16 d. 02.40 val. užpildytame neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad buvo nustatyti šie R. V. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. R. V. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 7 valandas, atliktas tikrinimas prietaisu „Drager Alkotest 7510“, Nr. ARPK-0204, patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) (galioja iki 2024 m. lapkričio 17 d.), pirmu tikrinimu 02.18 val. nustatyta 1,97 prom., antru tikrinimu 02.37 min. nustatyta 1,77 prom. R. V. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 34–36).
Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. patrulio D. G. 2024 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. apie 02.12 val. dirbant ekipaže ,,P1170RS“ kartu su Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresn. tyrėja K. K., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) reguliuojamos sankryžos pastebėtas automobilis „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sukdamas į dešinę, į (duomenys neskelbtini), parodė per vėlai posūkio signalą, po to išsukęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) važiavo viduriu važiuojamosios kelio dalies, dėl tokių veiksmų buvo nuspręsta automobilį sustabdyti patikrinimui. Sustabdžius automobilį šalia (duomenys neskelbtini) pastato ir priėjus prie vairuotojos, iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojos kalba buvo nerišli, nevalingai drebėjo. Pareikalavus vairuotojos pateikti vairuotojo pažymėjimą nustatė, kad automobilį vairavo R. V.. Taip pat automobilio galinėje dalyje, dešinėje pusėje, sėdėjo G. V. ir per vidurį, galinėje automobilio dalyje, nepilnametis A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus R. V. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0204, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu 02.18 val. nustatytas 1,97 prom. neblaivumas, o po 19 min. 02.37 val. nustatytas 1,77 prom. neblaivumas (be paklaidos). Kadangi R. V. buvo neblaivi prie vairo, iš jos buvo paimti automobilio rakteliai ir asmuo nušalintas nuo vairavimo. Kadangi automobilyje kartu buvo nepilnametis asmuo ir G. V. taip pat neneigė, kad yra vartojus alkoholio, patikrinus jos blaivumą alkoholio kiekio matuokliu 02.32 val. buvo nustatyta 2,10 prom. neblaivumas (be paklaidos). Dėl to, kad su nepilnamečiu abu asmenys buvo neblaivūs, buvo iškviesti VTAT atstovai, kurie vaiką perdavė atvykusiam blaiviam tėvui. Paklausus R. V., prieš kiek laiko ir kur vartojo alkoholį, ji atsakė, kad prieš 7 val. svečiuose ir šiek tiek pailsėjus nutarė vykti automobiliu į savo gyvenamąją vietą, nes, kaip ji teigė, nesijautė neblaivi. R. V. su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko. R. V. transporto priemonė buvo išvežta, R. V. buvo įteiktas šaukimas, surašytas neblaivumo nustatyto aktas, pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 37–38).
2024 m. rugsėjo 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrimi ir aprašomi Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo sk. 1-ojo poskyrio vyr. patruliui D. G. priskirtos kūno kameros vaizdo įrašai. Vaizdo įrašo pavadinime fiksuojama vaizdo įrašo data ir pradžios laikas. PSS-(duomenys neskelbtini) Vaizdo įraše fiksuojama kaip pareigūnai D. G. ir K. K. yra gatvėje sustabdę automobilį „Toyota“. Pareigūnai prieina prie automobilio vairuotojos R. V., K. K. informuoja R. V., kad ji važiavo vidury kelio ir toks elgesys atrodė įtartinas, pareigūnai paklausia, kur moteris važiavo, R. V.: „važiuoju namo, buvom svečiuose“, K. K.: „viena važiuojat?“. R. V.: „yra dukra“. K. K.: „kiek dukrai metų?“ R. V.: „(duomenys neskelbtini)“. K. K.: „(duomenys neskelbtini), blaivi?“ R. V.: „irgi ne“. Pareigūnas patikrina R. V. neblaivumą, moteris neblaivi (1,97 prom.). Pareigūnė informuoja R. V., kad jai gresia baudžiamoji atsakomybė. Pareigūnas: „jūs tikrai tik vakar vartojot alkoholį?“ R. V.: „vakar“. K. K.: „ką reiškia vakar, prieš 12?“ R. V.: „vakar vakare buvom ir dabar“. K. K.: „kurią dieną buvot?“ R. V.: „tai čia vakar“. K. K.: „vakar, tai kai pamiegojot ar nepamiegojot?“ R. V.: „pamiegojom ir važiavom namo“. K. K.: „nu 1,97, nežinau, iš kur čia tiek, nu lauksim antro pūtimo“. Pareigūnas patikrina galinėje automobilio sėdynėje sėdinčios merginos blaivumą, alkotesterio rodmenys rodo „burnos alkoholis“, pareigūnas pasitikslina, ar mergina ką tik nevartojo alkoholio, mergina atsako, kad alkoholį vartojo prieš kelias valandas. K. K. tarnybiniame automobilyje pildo procesinius dokumentus. Pareigūnas aiškina R. V., kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes jai nustatytas daugiau nei 1,51 prom neblaivumas, dar kartą bando patikrinti keleivės neblaivumą, alkotesterio rodmenys vėl rodo „burnos alkoholis“. Pareigūnas klausia R. V.: „o jūs pati vairuotoja kaip jaučiatės?“ R. V.: „nu kad aš jau labai seniai“, D. G.: „nes kaip mes matėm iš šono, tai būtent, kad jūs labai lėtai važiavot, mėtėtės per kelią, ar jūs to nejaučiat?“ R. V.: „ne, ta prasme aprasojęs langas, dėl to aš gal pasivalau, pasivalau, dėl to, dėl to ir pasivalau, pasivalau, aprasoja ir va gal dėl to tas mėtymasis ir buvo, bet aš nei ten“. D. G.: „o kurioje vietoje gyvenat?“ R. V.: „(duomenys neskelbtini)“. D. G.: „(duomenys neskelbtini)“. D. G. trečią kartą bando patikrinti keleivės blaivumą, mergina neblaivi (2,10 prom.). Antrą kartą D. G. patikrina vairuotojos R. V. neblaivumą, nustatoma 1,77 prom. Pareigūnas dar kartą paaiškina R. V., kad jos automobilis bus nutemptas, jos teisės bus paimtos, informuoja apie tolimesnius procesinius veiksmus, fotografuoja įvykio vietą. Vaizdo įrašas nutrūksta 30.00 min. PSS-(duomenys neskelbtini)UTC+0300 Vaizdo įraše fiksuojama kaip pareigūnas fotografuoja ir apžiūri „Toyota“ automobilio vidų, pareigūnė pildo neblaivumo nustatymo aktą, informuoja, kad R. V. gali kreiptis į ligoninę. Pareigūnas dar kartą informuoja dėl tolimesnių procesinių veiksmų, kad moterys gali susirinkti asmeninius daiktus iš automobilio. Į įvykio vietą atvyksta vaiko teisių apsaugos atstovai, patikrinamas mažamečio vaiko tėvo blaivumas, asmuo blaivus. Daugiau vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Vaizdo įrašas nutrūksta 23.48 min. (b. l. 55–58).
Iš 2024 m. spalio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. S. savanoriškai pateikė paprastojo vekselio nuotrauką. Vekselio suma – 3000 Eur, išrašymo vieta – Panevėžys, išrašymo data – 2024 m. rugsėjo 11 d., pinigų gavėjas – R. V., mokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini), vekselio davėjas – J. S., adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 50–54).
Iš 2024 m. spalio 15 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo ir 2024 m. spalio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad R. V. savanoriškai pateikė automobilio „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, kuri apžiūrėta ir aprašyta. Sutartis yra ant balto A4 formato lapo, viršuje centre yra užrašas „TRANSPORTO PRIEMONĖS PIRKIMO–PARDAVIMO SUTARTIS“, kiek žemiau sutarties data ir laikas – 2024 m. rugsėjo 11 d. 10.00 val., sutartyje duomenys įrašyti ranka juodos spalvos rašikliu. Matyti, kad pardavėjas yra R. V., pirkėjas – J. S., pirkėjo adresas (duomenys neskelbtini). Toliau seka informacija apie parduodamą automobilį: pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Toyota C-HR“, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rida – 148 950 km, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės registracijos dokumento serija ir numeris – (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra galioja. Informacija apie įvykius ir trūkumus: variklio ir greičių dėžės defektas. Transporto priemonės kaina – 7000 Eur. Pinigai sumokėti per 30 dienų po raštiško pasirašymo. Transporto priemonę pardavė R. V.. Transporto priemonę pirko J. S. (b. l. 59–65).
Iš VĮ ,,Regitra“ informacijos matyti, kad nuo 2024 m. birželio 13 d. automobilio „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra R. V., kuri jį įsigijo už 16000 Eur (b. l. 28).
Iš VšĮ „EMPREKIS“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Toyota C-HR Axit“, gamybos metai 2018, variklio galia 72 KW, variklio darbinis tūris – 1798 cm³, kaina 2024 m. rugsėjo mėn. – 16880 Eur (su PVM) (b. l. 31).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Pačios kaltinamosios R. V., liudytojos G. V. parodymai, tarnybinis pranešimas, apžiūrų protokolai su priedais, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti įrodymai patvirtina, kad R. V., prieš tai vartojusi alkoholinių gėrimų, naktį iš 2024 m. rugsėjo 15 d. į 2024 m. rugsėjo 16 d. Panevėžyje vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio iki tol, kol (duomenys neskelbtini) ją sustabdė policijos pareigūnai ir jai alkoholio kiekio matuokliu 2024 m. rugsėjo 16 d. 02.18 val. nustatytas 1,97 prom. neblaivumas, o 2024 m. rugsėjo 16 d. 02.37 val. nustatytas 1,77 prom. neblaivumas. Tokie kaltinamosios atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, nes R. V., kaip vairuotojai, nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji nuo pat pradžių prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą. Tačiau tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-44-719/2021).
Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto paskirtis yra nustatyti papildomai reikalingą tolesnio elgesio korekciją būtent tokiam asmeniui, kuris nėra tiek savarankiška, brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo galutinai nesusiformavę. Nes būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos teikia papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-380/2022; Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-888/2023). Teismų praktika, kai brandus, savarankiškas, išimtinai teigiamai charakterizuojamas asmuo baudžiamas tuo, kad atiduodamas kito žmogaus priežiūrai, reikštų, kad šis asmuo demotyvuojamas asmeniškai tobulėti, ir skatinamas neatsakingas elgesys, atsainus požiūris į teisę. Tokia teismų praktika prieštarauja baudžiamosios teisės esmei ir nusikalstamų veikų prevencijos tikslams (Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-16-350/2025).
Kaltinamoji R. V. šioje byloje siekia būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją motinos V. P. atsakomybei. Šiuo atveju R. V. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažįsta savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, gailisi ją padariusi, reali žala nepadaryta. Tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad R. V. 2022 m. bausta administracine tvarka už tai, jog sukėlusi eismo įvykį, pasitraukė iš jo vietos pažeisdama Kelių eismo taisykles, skirta bauda sumokėta (b. l. 81–82). Šiuo atveju kaltinamoji padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,77 promilių neblaivumas. Nors kaltinamoji vairavo naktį mieste, tačiau važiavo ne viena, kartu vežėsi pilnametę dukrą ir mažametį anūką. Policijos pareigūnai sustabdė kaltinamosios vairuotą automobilį, nes jos vairavimas sukėlė jiems įtarimų, per vėlai parodė posūkio signalą, važiavo labai lėtai, važiavo kelio viduriu, mėtėsi po kelią. Dėl tokio įtarimų sukėlusio vairavimo R. V. ją sustabdžiusiems policijos pareigūnams aiškino, kad rasojo automobilio langas, kurį ji valėsi važiuodama. Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad R. V. vairavo automobilį keldama realią grėsmę ne tik savo, automobilio keleivių, įskaitant ir mažametį vaiką, saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui.
Kaltinamoji pagal savo amžių ((duomenys neskelbtini)) ir patirtį yra visiškai savarankiška bei susiformavusi asmenybė su didele gyvenimiška patirtimi, t. y. šiuo atveju R. V. nelaikytinas tokia nebrandžia asmenybe, kuri be kito asmens priežiūros negebėtų priimti tinkamų gyvenimiškų sprendimų, todėl kito asmens įtaka tokiam asmeniui būtų minimali. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad R. V. visais įmanomais būdais siekia sušvelninti savo teisinę padėtį ir išvengti gresiančio turto konfiskavimo, teigia kelias valandas iki vairavimo vartojusi tik 2 skardines alaus, nors jai nustatytas baudžiamąją atsakomybę užtraukiantis girtumo laipsnis. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, susijusias su R. V. asmenybe ir jos padaryta veika, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl to kaltinamosios pasirinktos motinos, kaip laiduotoja siekiančio tapti asmens, asmenybė plačiau nevertintina, o spręstina dėl kaltinamajai skirtinos bausmės.
Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajai skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji, šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, tai, kad ji turi pastovų darbą, praeityje neteista, tačiau iki aptariamo nusikaltimo padarymo vieną kartą bausta administracine tvarka už tai, kad sukėlusi eismo įvykį, pasitraukė iš jo vietos pažeisdama Kelių eismo taisykles. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už nusikalstamos veikos padarymą skiriant 60 MGL (3000 Eur) baudos bausmę, kuri nedaug viršija minimalią 50 MGL (2500 Eur) baudą. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu, t. y. iki 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į baudos dydį, kaltinamosios gaunamas pajamas, nustatytinas 1 metų savanoriško baudos sumokėjimo terminas.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo kaltę (Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-248-813/2023).
Kaip jau minėta, kaltinamoji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, atsižvelgia į jai nustatytą neblaivumo laipsnį (nustatytas 1,77 promilių girtumas), nors vairavo naktį, tačiau įtartinai, važiuodama kelio viduriu, važiavo ne viena, o vežėsi 2 keleivius, iš kurių vienas buvo mažametis vaikas. Kaltinamoji turėjo suvokti, jog vairuoja neblaivi ir tokiu būdu kelia realią grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji per paskutinius 3 metus 1 kartą bausta administracine tvarka už tai, kad sukėlusi eismo įvykį, pasitraukė iš jo vietos pažeisdama Kelių eismo taisykles, bauda sumokėta. Taigi teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamosios asmenybę, tiek ir jos padarytą pavojų eismo saugumui sukėlusį nusikaltimą, sprendžia, kad nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas – 2 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 16 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, priėmimo dienos. Nors, kaip paaiškino kaltinamoji, specialioji teisė jai reikalinga dėl darbo ir šeiminių aplinkybių, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo nustatyti trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, nes kaltinamoji, žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai būtina, privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydama nusikaltimą, todėl ji privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo būtent ji pati ir yra kalta. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą.
Skiriama poveikio priemonė neišvengiamai sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau ji skirta atgrasyti nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą skirti itin švelnią, pavyzdžiui, minimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Specialiosios teisės atėmimas 2 metams nagrinėjamu atveju nelaikytina neproporcinga, varžančia kaltinamosios teises labiau, negu tai yra būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti, priemone. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajai išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, perduotinas jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022). Įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė. Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, motyvuotina, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-190-870/2024).
Nagrinėjamu atveju turto konfiskavimo klausimo teisingas išsprendimas priklauso nuo tinkamo aplinkybės, kam nusikaltimo padarymo metu priklausė vairuotas automobilis, nustatymo. Pati kaltinamoji ir J. S. įrodinėja, kad R. V. automobilį pardavė J. S. dar iki nusikaltimo padarymo, todėl jis iš jos negali būti konfiskuotas, tačiau teismas tokius asmenų parodymus ir jų pateiktus pasirašytus dokumentus vertina kritiškai, tik kaip siekį išvengti pakankamai brangaus turto konfiskavimo. Ir iš teismų praktikos matyti, kad vien pirkimo–pardavimo sutarties pateikimas nėra absoliutus pagrindas netaikyti turto konfiskavimo (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-634/2020).
Neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji automobilį „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2024 m. birželio 13 d. už 16000 Eur, šiam pirkimui panaudodama 8000 Eur skolintų lėšų. Automobilis viešame registre iki šiol registruotas R. V. vardu, nors privalomą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandorio registraciją numato Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalis numato, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Kaltinamoji nei ją sustabdžiusiems policijos pareigūnams, nei pirmoje apklausoje, nei 2024 m. rugsėjo 17 d. prokuratūroje gautame prašyme nenurodė, kad automobilis jai nebepriklauso, ji juo viena nuolat naudojosi iki pat nusikaltimo padarymo ir jo padarymo metu, t. y. J. S. niekada neperdavė.
2024 m. rugsėjo 16 d. apklausoje kaltinamoji parodė, kad sėdo už jai priklausančio automobilio vairo. 2024 m. rugsėjo 17 d. prokuratūroje gautame prašyme R. V. prašė grąžinti jai priklausantį automobilį, kuris reikalingas važiuoti į darbą, jam pirkti paimta paskola, turi stuburo problemų, todėl prašė neatimti automobilio (b. l. 107). Tik 2024 m. spalio 15 d. apklausiama kaltinamoji nurodė, kad automobilį dar iki įvykio pardavė J. S. ir pateikė 2024 m. rugsėjo 11 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 62), teigdama, kad dėl didelio streso buvo pamiršusi apie šią sutartį. J. S. patvirtino kaltinamosios nurodytas aplinkybes apie automobilio pardavimą 2024 m. rugsėjo 11 d. ir ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2024 m. rugsėjo 11 d. paprastąjį vekselį, pagal kurį jis įsipareigojo iki 2017.xx.xx sumokėti R. V. 3000 Eur (b. l. 54). Iš abiejų asmenų pasirašytų dokumentų ir paaiškinimų akivaizdu, kad jie nesupranta pasirašyto paprastojo vekselio esmės, teisinės reikšmės, šis dokumentas neatitinka jų abiejų nurodytų aplinkybių, kad J. S. kaltinamajai už automobilį liko skolingas 4000 Eur, o ne 3000 Eur, nors pagal vekselį J. S. įsipareigojo R. V. sumokėti dar 3000 Eur. 3000 Eur grynaisiais, kuriuos R. V. nurodo sumokėjęs J. S. ir kuriuos ji teigia jau išleidusi, sumokėjimo jie niekaip neįformino.
Abejotini ir kaltinamosios parodymai dėl sutikimo parduoti neseniai už 16000 Eur įsigytą automobilį už 7000 Eur, kai jam pirkti buvo paimta 8000 Eur paskola. Be to, nors pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti ir J. S. nurodė apie nustatytus variklio ir greičių dėžės defektus, dėl kurių buvo sutarta tokia maža automobilio pardavimo kaina, tačiau 2024 m. lapkričio 22 d. pažymoje nurodytas pagrindinės hibrido baterijos gedimas, elektrinio variklio užvedimo sistemos gedimas ir nustatyta, kad neveikia (nesijungia) diagnostika prie automobilio hibrido bloko. Taigi teismas sprendžia, kad pateiktais dokumentais ir parodymais tik siekiama sudaryti vaizdą, jog automobilis iki nusikaltimo buvo parduotas ir jau nebepriklausė kaltinamajai, taip siekiant išvengti gana brangaus turto konfiskavimo, nors realiai šio turto savininkė buvo ir yra R. V.. Esant tokiai situacijai, konfiskuotina pati nusikaltimo padarymo priemonė, o ne jos vertė.
Nagrinėjamu atveju taikomas laikinas kaltinamosios nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus konfiskavimo procedūrą – panaikintinas. Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. Kompaktinis diskas paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
R. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudos bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant R. V. galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudos bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6, 7 straipsniais, išaiškinti, jog R. V. paskirtą baudą per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo visą ar dalimis turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, „Perlo“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 16 d.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, R. V. išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti valstybės įmonei „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Laikiną R. V. nuosavybės teisės apribojimą, taikomą automobiliui „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki minėto automobilio konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus konfiskavimo procedūrą – panaikinti.
R. V. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį kompaktinį diską palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.