Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Dubravos apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. D., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo S. D. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 ir 72 straipsniais, A. D. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 18 d., bei automobilio „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. liepos 14 d. apie 17.19 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0360, jam nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, vairavo automobilį „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria A. D., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo S. D. atsakomybei, ir baudžiamoji byla nutraukta. Dėl šios dalies prašo priimti naują nuosprendį - A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą. Taip pat prašo paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-07-18. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

2.1. Skunde nurodoma, kad teismas BK 40 straipsnio nuostatas taikė nepagrįstai, kadangi byloje nėra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų.

2.2. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad tyčinis nusikaltimas padarytas visiškai ignoruojant galimas neigiamas pasekmes. A. D. vairavo būdamas neblaivus (pirmu tikrinimu nustatytas 3,26 promilių, antru tikrinimu 2,14 promilių neblaivumas) sekmadienį, dienos metu apie 17.00 val., kai vyksta intensyvus eismas tiek pačiame mieste, tiek užmiestyje, kai sekmadieniais prieš darbo savaitę eismas žymiai intensyvėja dėl grįžtančiųjų į miestus, ketino nuvažiuoti ypač didelį atstumą (apie 100 km), kas rodo asmens neatsakingumą, rizikos nesuvokimą ir neįvertinimą. Neigiamų pasekmių buvo išvengta tik dėl to, kad A. D. buvo sustabdytas policijos pareigūnų reido metu. A. D. gyvena su sveikatos problemų turinčia teta, ją prižiūri ir vežioja pas gydytojus, tačiau ši aplinkybė nesulaikė jo nuo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, nors jis žinojo tokio elgesio pasekmes. Minėtos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog A. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

2.3. Prokuroras skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo paskirtas laiduotojas A. D. tėvas S. D. nėra vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui, kaip to reikalaujama BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse. S. D. ir A. D. gyvena atskirai, bendrauja nereguliariai. Kaip nurodė pats A. D., pas tėvą atvažiuoja tik vieną ar du kartus per mėnesį. S. D., prašydamas perduoti jam sūnų pagal laidavimą, nepaaiškino kaip jis kontroliuos sūnaus elgesį, kokį auklėjamąjį poveikį jam darys, kad sūnus laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, juolab, kad ankstesnis jų bendravimas A. D. reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė.

2.4. Skunde pažymima, kad A. D. alkoholį vartojo būtent būdamas pas tėvą, jo namuose, dienos metu ir iš tėvo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) į Jonavą, išvažiavo būdamas stipriai neblaivus. S. D. sūnaus nesukontroliavo ir tai rodo, jog S. D. objektyviai nėra pajėgus daryti kokią nors realią įtaką savo sūnui ir būti jam autoritetas. Be to S. D. yra baustas du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kai tuo tarpu A. D. administracine tvarka nebaustas. Apibendrinant daroma išvada, kad S. D. neturi galimybės daryti realią teigiamą įtaką savo sūnui A. D., nėra vertas teismo pasitikėjimo, todėl negali būti laiduotojas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo formalus.

2.5. Skunde taip pat pažymima, kad A. D. yra savarankiška, brandi asmenybė, rūpinasi ir prižiūri artimą senyvo amžiaus asmenį (giminaitę), dirbantis, pagal gyvenamąją vietą ir darbovietę charakterizuojamas teigiamai, jo gyvenimiška patirtis ir sąmoningumas leido jam aiškiai suvokti savo veiksmų neteisėtą ir nusikalstamą pobūdį, todėl neabejotinai jis gali ir yra pajėgus pats savarankiškai kontroliuoti savo elgesį, jį įvertinti kritiškai ir tuo pačiu atsakyti už savo neteisėtus veiksmus prisiimant dėl to jam pačiam kilusias neigiamas pasekmes be laiduotojo auklėjamojo poveikio.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

2.6. Skunde nurodoma, kad A. D. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. D. neteistas, nebaustas administracine tvarka, nevedęs, dirbantis, teigiamai charakterizuojamas. Už padarytą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje jam skirtina artima minimaliai 60 MGL dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2.7. Prokuroro manymu teismo A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas yra neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir pavojingumui, todėl prašo vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 18 d.

3. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinio bylų nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.??? Apeliaciniame skunde prokuroras kelia klausimus, susijusius su A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrįstumu ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trukme.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja visos tam būtinos sąlygos.

5. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, taikant BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktika, kai brandus, savarankiškas, išimtinai teigiamai charakterizuojamas asmuo baudžiamas tuo, kad atiduodamas kito žmogaus priežiūrai, reikštų, kad šis asmuo demotyvuojamas asmeniškai tobulėti, ir skatinamas neatsakingas elgesys, atsainus požiūris į teisę. Tokia teismų praktika, teisėjų kolegijos vertinimu, prieštarauja baudžiamosios teisės esmei ir nusikalstamų veikų prevencijos tikslams.

7. Sutiktina ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, kad S. D. negali būti tinkamu laiduotoju, turinčiu galimybę daryti teigiamą įtaką A. D.. Reikalavimai laiduotojui yra išdėstyti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, pagal kurias laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

8. Apylinkės teismas, vertinamas laiduotojo S. D. asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, nurodė tai, kad jis neteistas, penkerių metų bėgyje du kartus baustas administracine tvarka už nesunkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, laiduotojas ir kaltinamasis yra artimi, nuolat bendrauja gyvai ir telefonu, tarpusavio santykiai geri. Tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad S. D. betarpiškai prieš A. D. padarant nusikaltimą jį padaryti nesutrukdė, nors nagrinėjamu atveju neabejotinai tokią galimybę turėjo, kadangi A. D., būdamas stipriai neblaivus, išvyko būtent iš tėvo sodybos, kur buvo ir pats S. D.. Todėl esant vien šiai aplinkybei, bei atsižvelgiant ir į tai, kad S. D. ir A. D. gyvena atskirai, apie 100 kilometrų atstumu vienas nuo kito, nėra visiškai jokio pagrindo išvadai, kad S. D. apskritai galėtų realiai teigiamai įtakoti pakankamai brandaus amžiaus sūnaus elgesį, kas reiškia, jog S. D. neatitinka įstatymu laiduotojui keliamų reikalavimų.

9. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas A. D. BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. spalio 10 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

10. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad A. D. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jo kaltė neginčijamai įrodyta, jis pripažintinas kaltu pagal 281¹ straipsnio 1 dalį ir spręstinas bausmės skyrimo klausimas.

11. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį.

12. A. D. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. D. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba UAB (duomenys neskelbtini) konsultantu, kurioje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 103). Įvertinus minėtas aplinkybes ir tai, kad A. D. nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima pasiekti A. D. paskiriant sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatyti artimą minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytam dydžiui. Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu.

13. Skundžiamu nuosprendžiu atleidus A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam buvo skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir automobilio konfiskavimas. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo keisti tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ilginant jos terminą, o nuosprendžio dalį, kuria skirta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas, prokuroras prašo palikti nepakeistą. Tačiau šiuo atveju, kai nuosprendis naikinamas BPK 329 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo klausimas spręstinas iš naujo, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

14. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, vien už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje būna daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. tyčinę nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Automobilį vairavo būdamas stipriai apgirtęs ir būtų važiavęs iš tėvo sodybos namo gan ilgą atstumą (apie 100 km) dienos metu, esant intensyviam eismui, tokiu būdu keldamas realų pavojų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad šioje byloje nagrinėjamas A. D. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra vienintelis, administracine tvarka jis baustas niekada nebuvo, kas rodo, jog A. D. iki šio nusikaltimo padarymo vairuodavo drausmingai ir atsakingai. Taigi, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį (šiurkštus KET pažeidimas, kėlęs pavojų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei), nustatytą girtumą (iškvėptame ore alkoholio koncentracija 2,14 promilių), A. D. asmenybę (charakterizuojamas pagal gyvenamąją vietą ir darbe teigiamai), ir siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, jam kartu su bausme skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dviejų metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. liepos 18 d.

16. Kolegijos vertinimu, nustatytina uždraudimo naudotis specialia teise termino trukmė, kuri yra mažesnė už šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkį, yra proporcinga padarytos veikos pavojingumui, kaltininko asmenybei, ir yra pakankama užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

17. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, panaudodamas automobilį „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuri konfiskuotina vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi.

18. A. D. buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Advokatė K. Rutkauskienė apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl A. D. teiktos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 100 eurų. Tačiau A. D. apeliacinės instancijos teisme gynė jo pasirinktas advokatas A. Penelis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas A. D. jokios teisinės pagalbos nesuteikė, todėl iš A. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. spalio 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimt) MGL, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti A. D. paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. A. D. išaiškinti, kad sumokėjus baudą, privalo banko kvitą pateikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų raštinės tarnautojui.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, uždrausti A. D. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šios specialiosios teisės sustabdymo jam dienos, t. y. 2024 m. liepos 18 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti iš A. D. jam priklausantį automobilį „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti institucijai, vykdysiančiai baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Transporto priemonės „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti institucijai, vykdysiančiai baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymą A. D. panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš A. D. šios tarnybos patirtas išlaidas dėl tarnybos paskirto A. D. gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme netenkinti.